Neverkit pas kapą: parsidavinėja ne visi
R.Janutienės spontaniškas atsakymas buvo: geriausia būti….
… Spontaniški atsakymai yra geriausi, nes jie nuoširdūs. Jų nesumeluosi.
Net tada, kai klausimą užduoda klounas, kuris vėliau tampa žinančios, kuo geriausiai būti, vienu iš tragikomiškos istorijos herojų.
Bet šį kartą kalbėsiu ne apie R.Janutienę ir A.Valinską, kurie iš esmės yra to paties lizdo paukščiai.
Kalbėti noriu apie B.Vėsaitę ir aukčiau paminėto lizdo paukščius – buvusius tinklaraštininkus iš commonsense blog’o -verslininkus Nerių Jasimavičių ir Mindaugą Voldemarą.
Sienlaikraščių „apžvalgininkai“, tikriausiai vis dar tebesitikintys prisbrauti prie lovio, ar šiaip prieglušiai, prognozavę oro linijų bendrvių bankrotus ar vapėję apie atominę energetiką, šiandien virkauja ir triumfuoja: tinklaraštininkų nėra, blogosferai – pabaiga, svarbūs tik tie, kuriuos spausdina parsidavę ir tik makulatūrai naudojami sienlaikraščiai ar rodo 0,3 proc. žiūrovų surenkančios TV laidos.
Triumfo akimirka. Nors dar visai neseniai tas triumfas reikšdavosi skaičiuojant poko.lt like’us ir share’us, nes prasimušti kitur už dyką, pasirodo, nėra taip lengva, kaip vieną dieną rašyti, kad sportu reikia džiaugtis, o jau kitą – aiškinti, kad sportas – tik varguoliams.
Šiaip jau nieko naujo – R.Dagys, daugiavaikės šeimos tėvas, kitus, turinčius daugiau nei vieną vaiką irgi vadino „bambaliais“ – tikriausiai todėl, kad tie „kiti“ vaikai buvo padaryti ne pagal jo šeimos sampratą, kurioje vaikai tikriausiai atsiranda tik tamsoje ir tik „veidu į veidą“.
Su laiku visa tai išnyks, nes pažanga anksčiau ar vėliau triumfuoja prieš prietarus ir tamsą, nepaisant tamsos turimų diplomų – ar jie būtų iš Plechanovo akademijos ar iš Kembridžo.
O tikri blog’ai ir tikri tinklaraštininkai neišnyks, kad ir kaip to norėtų sienlaikraščiai ir jų „apžvalgininkai“ ar tiesiog prieglušiai propagandistai iš BiBiSi.
Sakau tai remdamasis empirine patirtimi, nes žinau, kad žurnalistai iki šiol neišnyko dėl to, kad yra R.Janutienė, M.Širvinskas ar K.Krivickas. Normali žiniasklaida iki šiol egzistuoja nepaisant to, kad V.Bartasevičius, rašęs V.Adamkaus biografijas, kažkada dėstė (ar vis dar tebedėsto) VU Žurnalistikos institute, tikrų naujienų internete galima rasti nepaisant to, kad T.Čyvas kažkada nusprendė, jog lengviau padirbti G.Vagnoriui nei būti žurnalistu. Įsijungus televizorių, iki šiol galima tikėtis išgirsti žinią, nepaisant to, kad dabartinis LRT generalinis direktorius A.Siaurusevičius prieš kelerius metus ieškojo politinio prieglobsčio skydinėje, dabartinis TV3 Naujienų tarnybos vadovas S.Babilius šiandien naudoja eterį šantažui, o LRT Naujienų tarnybos vadovas A.Matonis, kažkada nusprendė paplaukti pasroviui už ordiną.
Tai, kad prostitucija yra seniausia pasaulyje profesija, visiškai nereiškia, kad visos moterys parsidavinėja. Lygiai taip pat ir tai, kad yra parsidavinėjančių „žurnalistų“, visiškai nereiškia, kad visi žurnalistai parsidavinėja.
Todėl ir tai, kad parsidavė vieno tinklaraščio autoriai, anaiptol nereiškia, kad visi tinklaraštininkai parsidavinėja už alų, stringus ar savo netelpančią į rėmelius nuotrauką partiniame žurnale.
Tinklaraštininkai (blogeriai) buvo ir bus. Nepaisant to, ar jų tekstus publikuos sienlaikraščiai, ar jų autorius, užsidėjusius kailines kepures rodys per niekieno nežiūrimas laidas ir ar kai kurie tų, parsidavusių ir su kailinėmis kepurėmis sugalvos įdarbinti savo žmonas už nuotrauką žurnale ar galimybę šlapuiomis kelnėmis pašokti ant stalo.
Parsidavusių blogerių tekstų publikavimas „tradicinėje“ žiniasklaidoje nėra kokybės rodiklis. Lygiai taip pat kaip kokybės rodikliu nėra like’inimas ir share’inimas iš …iolikos sukurtų fake’inių FB ar Twitter account’ų. Click’as yra rodiklis stringų ant savo sėdynės negalinčiam užsitempti pardavėjui, neturinčiam savų idėjų teksto įgarsintojui, ar neturinčiam minčių, bet siekinačiam garbės alkoholikui.
Tinklaraščiai ir jų autoriai nematuojami click’ais. Jie yra pažanga. Niekieno nevaržoma, niekieno neperkama ir nereikalaujanti ordinų, alaus ar nuotraukos. Ir net gerai apmokamo darbo pas B.Vėsaitę.
Taip, jie kartais fail’ina. Taip, juos kartais išduria, kaip kad atsitiko su commonsense ir B.Vėsaite. Kartais jie išsiduria patys, o kartais jie nesuvokia realybės ir įsivaizduoja esantys Visatos valdovais.
Na ir kas? Juk jau žinome – tai, kad prostitucija egzistuoja, nereiškia, kad visos moterys – kalės, o visi vyrai – kiaulės.
Todėl ir tai, kad du blogeriai parsidavė visiškai nereiškia, kad parsidavinėja visi. Kad ir kaip prostitutėms ir prostitutams bei partiniams propagandistams to norėtųsi.
Tikrovė yra kita: tinklaraščiai yra, o neparsidavėjantys blogeriai šiandien yra tai, kas gali padaryti rytoj gyvenimą geresnį. Tai yra idėjos, laisvė, pažanga ir ateitis. Neperkama ir neparsiduodanti. Kartais dėl to miršanti, bet nuolat atsinaujinanti. Gyva ir kūrybinga. Savaime apsivalanti nuo šiukšlių.
Tad štai ką aš jums, mieli prostitutai ir prostitutės, noriu pasakyti: neverkit pas kapą, nes tas kapas yra jūsų. Ir patikėkit manim – ant to kapo niekas neatneš gėlių. Nebent aplankys ankstų rytą, kai augintiniui reikės nusilengvinti.
Nes jūs tik to ir verti.
(11 balsų, vidurkis: 3,64 iš 5)
Loading...
