Kai ketvirtadienį Garliavoje pagaliau buvo įvykdytas teismo sprendimas, beveik neabejojau, kad iš Daukanto aikštės bus pareiškimų.
Kažkaip galvojau, kad D.Grybauskaitė lengviau atsikvėps ir pasakys: na štai, matote, Lietuva yra teisinė valstybė ir teismų sprendimai, tegul ir pusantrų metų vėluodami, joje yra vykdomi. Net tada, kai jie kam nors (ar net man pačiai) atrodo ne visiškai teisingi.
Bet nieko panašaus nepasigirdo, o tai, kas iš tiesų buvo pasakyta, mane šiek tiek nustebino.
Prezidentė nori tyrimo…
Pirmiausia kilo mintis, kad tyrimo ji nenorėjo, kai teismo sprendimo įvykdyti nepavyko, bet gal čia nieko tokio – juk ką tirti, kai niekas neįvyksta.
Bet štai kodėl prezidentė nori tirti teismo sprendimo vykdymą man nelabai aišku.
O gal čia prezidentė artėjant metiniam pranešimui deklaruoja naują politiką. Panašią į tą, kurią deklaravo A.Kubilius su I.Šimonytę šią savaitę Gedimino prospekte daliję skrajutes, raginančias nešešėliauti. Ta prasme, kad premjeras su minstre – prieš šešėlį ekonomikoje, ir skrajutės čia geriausias ginklas, o prezidentė – prieš šešėlį teismų sprendimų vykdyme ir tyrimai čia pati geriausia išeitis. Suprantu, kad tiriami nuo šiol bus visi teismo sprendimai.
Žinoma, viskas gali būti ir daug paprasčiau: prezidentė nori tyrimo todėl, kad jos apie būsimą teismo sprendimo vykdymą niekas iš anksto neinformavo. O neinformavus valstybės vadovės, žinia, Lietuvoje teismo, kaip ir daugelio kitų valstybės institucijų sprendimai, kuriuos lemia įstatymai, dažniausiai vykdomi neskaidriai arba iš viso nevykdomi. Nes juk normalu, kad valstybės vadovas turi iš anksto viskam pritarti ir viską palaiminti.
Tad reikia tirti, kodėl šį kartą nei žinojo, nei palaimino…
O kai ištirs, gal žiūrėk generalinis prokuroras pagaliaus kreipsis į teismą dėl vienos teisėjos neiliečiamybės panaikinimo?
