Keliai Lietuvoje ir Latvijoje: į vienus vartus

Kuo dažniau važinėju automobiliu į Latviją, tuo labiau pradedu suprasti, kad tiek milijardai litų Europos Sąjungos paramos bei šimtai milijonų iš Lietuvos biudžeto, skiriami keliams (ši dalis paramos suryja beveik trečdalį visos ES Lietuvai skiriamos paramos, neskaičiuojant žemės ūkio) vis dėlto šio bei to verti.

Šianden rytą iš Vilniaus iki pat Lietuvos-Latvijos sienos, nepaisant lijundros, važiavau beveik be jokių problemų – tai yra, maždaug leistinu greičiu. Keliai nuvalyti, pabarstyti.

Pakeliui iki Latvijos sienos nematėme nė vienos avarijos, nors šalikelės blizėjo nuo ledo.

Įvažiavus į Latviją, vaizdas staiga pasikeitė – nuvažiavus keletą kilometrų nuo (buvusios) sienos kelias staiga pasidarė „ledinis“. Gal ir buvo barstyta, tačiau tai buvo seniai ir jokio efekto nebelikę… Maksimalus greitis – apie 70 km/h ir nors tu verk.

Ir taip – beveik visą kelią iki Valmieros. Pakelyje esančiuose miesteliuose keliai pabarstyti, tačiau iš jų išvažiavus – vėl tas pats. Ledas. Turint galvoje, kad ir pati kelio danga savo kokybe gerokai atsilieka nuo esančios Lietuvoje, net ir keturi varomi ratai ir visiškai naujos žieminės padangos neleidžia jaustis saugiai…

…Smagiau pasidaro tik kai pravažiuoju miestelį, kurio pavadinimas „Ragana“…

Žodžiu, keliai Lietuvoje tikrai geresni nei Latvijoje ir dalis jiems skiriamų pinigų tikrai anaudojami pagal paskirtį. Būtų, žinoma, gerai žinoti, kokia dalis:)

P.S. Na, kritikai – o dar sakote, kad nieko teigiamo nerašau…:)

(10 balsų, vidurkis: 4.30 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    „…dalis jiems skiriamų pinigų tikrai anaudojami pagal paskirtį…“ Artūrai, atrodo, kad tiksliai žinai, kad dalis , tik nežinai kokia. O iš kur žinai , kad dalis? Ar čia taip reikia , kad taip būtų… ?

  • Artūrai nesidžiaukite labai, vakar per seimo posėdį svarstant kažkokias kelių finansavimo įstatymo pataisas, gerb. Auštrevičius pasiūlė kelius Lietuvoje susiaurinti … čia jau sakyčia ponas Petras su savo pasiūlymo genialumu ir gerbiamus Mauzeri su Surskiu aplenkė :)

  • Anonimas

    yra vienas bet kalbant apie musu kelininkus..danga kuria jie naudoja yra prastos kokybes,todel ja reikia remontuot vos praejus sezonui.tuo tarpu apie 20% brangesne dange tarnautu nepalyginamai ilgesni laikotarpi,taciau tai atimtu is kelininku pastovius uzsakymus.kaip tai pavadint?

  • Anonimas

    Na, manęs tai jau neguodžia tai, kad latviams bus dar blogiau nei mums :) Ir Vilniuje vos nesusilaužiau kojos. Ale miestuose berodz savivaldybės užsiima kelių priežiūra. O Juozukas Vilniaus kelių priežiūroje legendinius sprendimus priiminėja, tad gal ir nereikėtų stebėtis :)
    Grįžtant prie pozityvo – vis tik smagu, kad nors kiek ES lėšų įsisavinome, net jei neliks logistikos verslo, liks keliai :D

  • Tai galima pavadint „Mažiausia kaina“ :) aš visai rimtai :) visų „konkursų“ pagrindinis vertinimo kriterijus yra kaina, taip pat ataskaitose ES pagrindnis rodiklis yra uzasfaltuotų kilometrų skaičius. o jei čia paklosi geresnę dangą ir tie patys kilometrai 20 % daugiau kainuos, kam čia įdomu ir dar saviems nieko neliks :)

  • Anonimas

    Pritariu, keliai lyginant su Latvija tikrai geresni, tik idomu ar ilgam.

  • Dabar snekama, neva prastai asfalto buklei itakos turi dygliuotos padangos, kurias nuo 2011 Lietuvoje norima uzdrausti, bet cia klausimas – ar jas uzdraudus ta asfalto danga „laikytu“ ilgiau? o jei asfaltas kas sezona ir toliau butu pilamas is naujo, kokia tada esme jas drausti?

  • Anonimas

    Vilniuje pamatai sviesaforus ir supranti kad pinigai naudojami „pagal plana“. paprastoje sankryzoje sugeba 8 vienetus pastatyti (nezinai i kuri ziureti). vienos sankryzos samata apie milijonas litu. plius prieziura. juos montuoja vos ne pardavejai (be kelininku ir urbanistu ekspertavimo). projekto kurio verte 145mln. pagritumu niekas nesidomi (kompetencijos truksta) ir sumos per dideles. paprasciau paskaiciuoti kiek kainavo kokios K.Prunckienes kelione i JAV..

    stai jums teigiama pozicija. Kaledoms linkiu: Visiems vilnieciams po shviesafora!

  • Anonimas

    Vasara puse atostogu praleidau Sventojoje, puse Latvijoje. Kam teko kada nors vaziuoti i Pape tikrai zino ka reiksia koks 30 km. siauro, duobeto, zvyruot ir dulkino kelio. Nei Lietuvoj, nei Lenkijoj tokiu turbut nelike. Jei bidona su pienu bagazinej buciau vezes, tai Papej galeciau megautis svieziai sumustu sviestu. O ir iki Liepojos linksmai vaziavom. Siaip paradoksalu, bet Latvijoje del PVM grazinimo perkant naujus automobilius masinos tikrai prabangios, taciau keliai be komentaru. Kaskaip net pagalvojau, kad tokiem keliam esnat gera masina vairuoti gaila butu.

  • Anonimas

    smagu

    gražu

    kai vairuotojai pasidarė tokie tolerantiški.net keista.kad ir visada taip būtų.tik to ledo galėtų nebūti.
    Niekas niekur neskuba.Praleidinėja.Nors vakar ir vėliau gryžau namo,bet nervų lastelių susitaupė.

    o jei apie naudojamus pinigus,tai…
    kaip ir visose valstybinėse isntitucijose,taip ir „kelių tarnyboje“,vyksta konkursai:kas kur ir ką remontuos ir už kiek?
    kita tema ir visai kas kita kaip tai atliekama ir už kokius pinigus.Esmė tame,kad keliai tikrai geresni nei Latvijoje,bet galėtų būti dar geresni,nes pinigų,kurie skiriami remontams ir pan.,skiriama pvz. 10 km,o padaroma tik 2km.Pakeliamos kainos visuose srityse_pradedant nuo paprasto darbuotojo su kastuvu, traktorininku ir pan.algos ir baigiant-safaltu,gruntu ir t.t.
    Juk iš valstybės gyvena visi ir ne tik kelininkai.
    Jei tiesiai šviesiai,tai-ką galima apadaryti už 10 Lt,daroma už 100.
    Ar ne taip?
    Akivaizdus pavyzdys buvo vakar,kai pasakė,kad Seimo Kancekliarijai bus skiriama,jei neklystu, 2 mln. Lt., remontui.Ką jie ten ruošiasi daryti?Aukso dažais dengs sienas?Ar vėl pirks auksinius klozetus?

    AMB vakar pasakė gan įdomią frazę: statybos Lietuvoje brangsta dėl to „Valdovų rūmams“ reikia papildomų 18 mln. Lt.

    Vos nenugriuvau.
    Mano draugai guodžiasi,kad smarkiai viskas atpigo,o pas AMB brangsta.Keista?O gal čia AMB jau gelbėja savo draugo firmą „PST“?Ar kaip?

  • Anonimas

    Arturai, kai jau geras gyvenimas (arba kaip sako socdemai – geroves valstybe:) mums visiems ‘sikna draskys’ :) gal tada ir galima bus ditirambus vieni kitiems rasyti… taciau dar per daug lietuvoje, kaip cia pasakius, taisytinu vietu, kad pamirsti kritiska zvilgsni…
    pritariu jums del lietuvos-latvijos palyginimo, taciau keliai lietuvoje is esmes geri tik vilnius-kaunas-klaipeda, vilnius-panevezys ir dar keli papildomai (pvz. vienas toks siais metais nuo siauliu net iki papiles nusitiese:)… taciau kai palygini, kiek dar zvyruotu ir sutrukusiu asfaltuotu keliu ant lietuvos like, ir tai pamatai, kad didele dalis pinigu vis skiriama kasmet remuontuoti ir taip gan neblogam keliui vilnius-kaunas, tai verkti norisi… jau koki 10 metu neprisimenu vasaros, kai nebutu sis kelias uzdarytas remontui. cia kaip amzinas variklis gaunasi – tol remontuoja, kol paskui jau suremontuotos vietos vel remonto prasosi. o ta atkarpa kelininkai pasirinke, kad matyt labai patogi, nelabai toli nuo vilniaus ir kauno reikia nutolti :) taip ir plaunasi musu ir kitos europos mokesciu moketoju pinigeliai ant vieno kelio… o zvyrkeliai asfaltuojami pirmiausia, aisku, tik prie kokio brazausko gimines ir kokios seimo nares nameliuku…
    smagu, kai lygini su latviais, taciau kai palygini su vokieciais ar net italais,ispanais, tai musu keliams iki ju dar toli toli…

  • Anonimas

    nu jo,palyginam su latviais tai dziaugtis galim.dar gal palyginam su rusija ar zimbabve tai isvis galetume kaip povai vaiksciot,bet kai lygini su vakaru valstybem tai ir pasimato visos musu „investicijos“

  • Anonimas

    Alfredai, lyginimas su tapataus likimo šalimi – teisingesnis. Bambėti panosėje galima, aišku, ir apie amerikas, ir apie afrikas. Prisiminti verta ir Lenkija, kurią keliais lenkėme, nors ji ir arčiau išsvajotų Vakarų.

    Ypatingai geri panašūs paramų įsisavinimo užsiėmimai bus dabar, augant bedarbystei – konvertuoti nedarbą vaisingesnėmis formomis darosi pageidautina.

  • Anonimas

    jei apie kelius jau taip parupo… buvau pries 2 men. kaime… pravaziavau keliu, kuriuo su tevu budamas vaikas vazinejau…toks zvyrkelis buvo banguotas:)

    o dabar ziuriu – placiausia dviejų juostu autostrada… per kaimus…kurie baigia istusteti… uztat kabo stendai: ES programavimo dokumentas… va taip gyvenam:)

  • Anonimas

    man tema neįdomi.Iš tuščio – į kiaurą.Visi žinome,kokioje sistemoje gyvename:perkame už mažiausią kainą,10-25 proc.atkatai už gautą užsakymą,neapsimoka daryti gerai,nes po kiek laiko nereikės perdaryti;keliai geri,bet galėtų būti dar geresni ir t.t.ir pan.Dar pakalbėkim apie Valdovų rūmus:atėjus konservatoriams papildomai reikia 18 mln.lt,būtų laimėję socdemai būtų reikėję kokių 118mln.lt.Na,ir kas?Pasidžiaukim prieš Kalėdas:esmi geresni už latvius.

  • Anonimas

    Lietuvos keliai geresni, negu Latvijoje. Krepšinį lietuviai žaidžia geriaus, bet ledo ritulį – blogiau už latvius. Todėl, kad Latvijoje keliai „lediniai“.
    Geri keliai yra gerai. „Už rankų susiėmę, apjuosim Lietuvėlę…“ „…ir bulvės vėl žydės…“.
    Bet gi pavažinės ūkininkai traktoriais ir kombainais krašto keliais ir vėl dantis skaičiuosime važiuodami.
    O aukštųjų technologijų pramonės už ES paramą nesugebėjom sukurti…

  • Anonimas

    Tikiuosi nesu vienintelis, kuriam gaila i kelius ir kita infrastruktura Lietuvoje sukisamu kosminiu pinigu, kurie galetu buti skiriami, pavyzdziui, svietimui ar inovacijoms skatinti. Kaip savo laiku, pavyzdziui, elgesi Airija.

  • Anonimas

    Dialogas pradėtas. Ar nuo to kas nors pasikeis?

    Šiandien, gruodžio 18 dieną, valstybės tarnautojų profesinių sąjungų (vidaus reikalų, prokuratūros, muitinės, ugniagesių gelbėtojų, mokesčių inspekcijos) vadovai lankėsi pas Socialinių reikalų ir darbo ministrą Rimantą Joną Dagį. Profesinės sąjungos susirūpinusios, kad valstybės tarnautojams norima mažinti pareiginės algos bazinį dydį nuo 490 iki 475 litų. Profesinių sąjungų žiniomis departamentai „susiveržė diržus“ apie 30 procentų ir surašė pasiūlymus Vyriausybei skaičiuodamos pagal dabartinį Bazinį dydį – 490 Lt. Tačiau ministro teigimu iš susidariusios padėties galima išeiti tik sumažinus Bazinį dydį iki 475 Lt ir sumažinti asignavimus kitiems biudžetininkams (pvz. nestatutiniams ugniagesiams) apie 12 proc.
    Sutarta, kad reikia ieškoti rezervų papildomai, ir į profesinių sąjungų siūlymus, kur dar sutaupyti, bus atsižvelgta. Sutarta, kad dėl 2010 metų valstybės tarnautojų Bazinio dydžio Dvišalės derybos įvyks jau po Naujųjų. Tačiau dėl Bazinio dydžio nuomonės išsiskyrė – profesinės sąjungos mano, kad kylant šilumos, elektros, prekių kainoms, didėjant infliacijai, negalima mažinti Bazinio dydžio. Net sumažėjus pajamų mokesčiui nuo 24 iki 21 procento, valstybės tarnautojų perkamoji galia mažės.
    Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos prognozuoja, kad iš tarnybos gali išeiti šimtai tarnautojų, turinčių teisę į pareigūno pensiją. Dėl teisėtų lūkesčių pažeidinėjimo prasidės teismų maratonai. Padėtis gali būti nebekontroliuojama ir visuomenės saugumui iškiltų grėsmė. Biudžetinio sektoriaus darbuotojai nebegautų jokių priedų ir jų padėtis taip pat pablogėtų.
    Profsąjungų lyderiai iš susitikimo išėjo nesulaukę ministro pažado nemažinti Bazinio dydžio. Rytoj LR Trišalėje taryboje šis klausimas vėl bus nagrinėjamas.

  • Anonimas

    Dėl aukštųjų technologijų.
    Dažnai matau lietuviai ant to suklumpa.
    Pirmiausiai, jos ne vien GMO medicinoje ar kosmoso įsisavinimo reikaluose…
    Juk šiandien žmonės jau atpratinti nuo šviežio, natūralaus maisto – kaip juo pamaitinti žmones, tai šiandien mokslui per sunkis užduotis (anos manau žymiai paprastesnės…). Manau mokslas tokios užduoties nepajėgs gvildenti ir po 5 ir po 10 metų – nes tai mokslui per kietas uždavinys.
    O Lietuva mažas kraštas – galėtų klestėti…
    Tad mastykime kompleksiškai, kuomet visas kraštas galėtų klestėti (ne viena sekta) – bet neturime Planetoje tokio lygmens mokslo (apie Lietuvos ir nekalbu – žinau ką kalbu)…
    Vienas tik būtų prašymas, per daug kalbame keiksmažodžiais (t.y. nutrintomis frazėmis, nuo kurių niekas nesikeičia per dešimtmetį), kad mokslo aukštuma… kibernetika ar pan.
    Šiandien nepasiekiama mokslo aukštuma – išauklėti vaiką žmogumi (per 18 metų jis paverstas monstriuku, plius nuo gimimo jau ligonis).
    Nepasiekiama aukštuma mokslui – turėti sveiką žmogų, atsisakant formacijos pramonės, poliklinikų, ligoninių paslaugų (gal būt turėti Europoje superinį centrą, į kurį per keliasdešimt minučių patenki, jei susergi, kur tave šimtaprocentiniai pagydo).
    Juk kam tos poliklinikos, ligoninės, kurios visai masei žmonių jau ir nėra (apie atskirus atvejus nekalbant).
    Juk ši sveikatos apsaugos sistema per 18 metų yra nužudžiusi daugiau žmonių nei per visą jos egzistavimo laiką (o tiesioginės žudynės jau vyksta vyresniojo amžiaus žmonių – tiesiog neregėtas genocidas).
    Taigi, kadangi toje temoje buvo nukrypimas į moklsą, tai kažkiek būtent tik tai paplėtojau. Atleikite, kad ne tiesiogiai apie kelius – daugiau apie lėšų naudojimo būdus.
    Juk galėjo būti ta parama iš viso nepanaudota, jei ne keliai. O dėl otkato – kažkur rašė, kad Vakaruose jis 50 proc. (tiksliau, kol patenka galutiniam vartotojui – lieka 50 proc.).
    Skanių pietų.

  • Anonimas

    Seikiname laimėjus NMedia apdovanojimą už žurnalisto novatorišką kūrybinį sprendimą! :)

  • Anonimas

    Gerb. A.G., Jusu komentare yra nemazai teisingu minciu, taciau pernelyg painiai viska surasete (o gal cia tik as nesuprantu), todel nelabai aisku – ka norite tuo pasakyti? Ir ka siulote?

  • Anonimas

    Buvo du punktai:
    1. Kai tokia masė nepasirengus tam užgriuvo Lietuvą pinigėlių – keliai išgelėjo (siekiant juos įsisavinti) ta prasme, kad pinigėliai nepražuvo, neviršydami netgi vakarietiškų otkatų normatyvo, džiaukui. o įsisavinant darbo ir jėgų (tik biurokratijai) įdedama tiek daug, kad tie pinigėliai tampa jau neparama kokia tai, bet užsidirbti kelininkų (visai nejuokauju). Jei mes kokią paraiškėlę (ne keliuose) susitvarkome – neskaitau, kad tai buvo parama, nes biurokratinio darbo yra net daugiau nei tie pinigėliai verti.
    2. Va tas ir blogai žmonijoje (ES), kad pinigėliai negalėjo būti panaudoti svarbesniam tikslui – žmonių sveikatos apsaugai (čia plačiau nei medicina, kuriso paprastam žmogui jos jau nebeliko – nors turėjome ją iki 1990 m.).

  • Anonimas

    Atsiprašau, buvo Adomui.