Keliai Lietuvoje ir Latvijoje: į vienus vartus

Kuo dažniau važinėju automobiliu į Latviją, tuo labiau pradedu suprasti, kad tiek milijardai litų Europos Sąjungos paramos bei šimtai milijonų iš Lietuvos biudžeto, skiriami keliams (ši dalis paramos suryja beveik trečdalį visos ES Lietuvai skiriamos paramos, neskaičiuojant žemės ūkio) vis dėlto šio bei to verti.

Šianden rytą iš Vilniaus iki pat Lietuvos-Latvijos sienos, nepaisant lijundros, važiavau beveik be jokių problemų – tai yra, maždaug leistinu greičiu. Keliai nuvalyti, pabarstyti.

Pakeliui iki Latvijos sienos nematėme nė vienos avarijos, nors šalikelės blizėjo nuo ledo.

Įvažiavus į Latviją, vaizdas staiga pasikeitė – nuvažiavus keletą kilometrų nuo (buvusios) sienos kelias staiga pasidarė „ledinis“. Gal ir buvo barstyta, tačiau tai buvo seniai ir jokio efekto nebelikę… Maksimalus greitis – apie 70 km/h ir nors tu verk.

Ir taip – beveik visą kelią iki Valmieros. Pakelyje esančiuose miesteliuose keliai pabarstyti, tačiau iš jų išvažiavus – vėl tas pats. Ledas. Turint galvoje, kad ir pati kelio danga savo kokybe gerokai atsilieka nuo esančios Lietuvoje, net ir keturi varomi ratai ir visiškai naujos žieminės padangos neleidžia jaustis saugiai…

…Smagiau pasidaro tik kai pravažiuoju miestelį, kurio pavadinimas „Ragana“…

Žodžiu, keliai Lietuvoje tikrai geresni nei Latvijoje ir dalis jiems skiriamų pinigų tikrai anaudojami pagal paskirtį. Būtų, žinoma, gerai žinoti, kokia dalis:)

P.S. Na, kritikai – o dar sakote, kad nieko teigiamo nerašau…:)

(10 balsų, vidurkis: 4,30 iš 5)
Loading...