Kai žurnalistai tampa rašytojais…

Užeinu šiandien į R-Kiosk Gedimino prospekte, nužvelgiu lentynas ir pamatau … G.Vagnorių.

Tokį jauną, gražų ant naujos knygos viršelio.

Ir pavadinimas tos knygos labai gražus: „Valstybės kūrimas – misija (ne)įmanoma“. Tikriausiai norėta suintriguoti:)

Perverčiau puslapius – panašu nieko labai naujo – jau matytos nuotraukos, skaityti tekstai. Sakyčiau, dar viena priešrinkiminės agitacijos lektūra.

Tačiau žvilgsnį patraukė įvadinis autoriaus žodis ir padėka „politikos  apžvalgininkui T.Čyvui“, padėjusiam parengti šį leidinį.

… Man visada būdavo keista, kai žurnalistai rašydavo knygas apie politikus arba dirbdavo partijoms, o po to kaip niekur niekur skelbdavo savo komentarus apie politiką. 

Šia prasme visada labai stebėjausi V. Bartasevičiumi, kuris rašydamas biografijas V.Adamkui, po to leisdavo sau rašyti politinius komentarus (ir apie V.Adamkaus veiklą) „Lietuvos ryte“.

Dabar, berods rašo knygą apie A.Zuoką..

Arba – jau ne kartą minėtas V.Laučiaus atvejis

Kiek mažiau keista buvo kai L.Radzevičienė parašė knygą apie A.Valinksą. Nes iš esmės tai nei L.Radzevičienė žurnalistė, nei A.Valinskas – politikas…

Dabar štai – T.Čyvas…

Suprantu, gyventi vien iš žurnalistikos sunkoka, bet juk visi patys pasirenka. 

Kaip, pavyzdžiui, pasirinko R.Jasiulionis ir V.Valentinavičius, dabar net nebandantys vaidinti, kad jie žurnalistai.   

Nes sakykit, ką norit, tačiau gavus honorarą (ar atlyginimą) iš politiko rankų, turėtų būti labai sunku išlikti visiškai nešališkam, jei vėliau tenka apie tą politiką rašyti. Turiu galvoje, žinoma, objektyvų rašymą.

(3 balsų, vidurkis: 4,33 iš 5)
Loading...
  • WU

    Aš galvojau, kad T. Čyvas rašys apie D. Grybauskaitės politinę karjerą. Oj, pasirodo jis jau turi parašęs ne vieną skyrių http://cyvas.wordpress.com/

  • respondentas

    O ką Valentinavičius? Šiaip nuo Laisvosios Europos radijo žinau tai niekuo neužkliuvo. O ką yra kažkas? Jasulionis tai nuo žinių radijo sakyčiau mažiau metų pažįstamas bet irgi niekuo neužkliuvo…. esu diletatas tai ir klausiu profesionalų…

    • mielas respondente, viskas su jais gerai. Abu buvo žurnalistai, po to abu pasuko į politiką. Tačiau nepainioja šių žanrų.

      • nerijus

        Kai baigsis politika- grįš.

  • Fredis*

    Tekste nepaminėta Ramunė Sakalauskaitė.
    Jei jau vardinti, tai visą sąrašą, nes subjektyvumas bado akis.

    • WU

      Fredi, aš irgi norėjau ją paminėti.

    • Jei turite galvoje „Politikos ringą“, tai aš sakyčiau, jog tai visai kitas reikalas. Tai – kūryba, o ne užsakymas. Kūryboje reiškiama subjektyvi nuomonė atspindi autoriaus požiūrį, tad nieko besikertančio su žurnalistika aš čia neįžvelgiu. Be to, knygą Ramunė parašė jau nebedirbdama žiniasklaidoje.

      Jei turite galvoje kokią nors kitą R.Sakalauskaitės pagal užsakymą rašytą knygą, priminkite. Galbūt suklydau ir nebeprisimenu.

  • kolega

    Kaip tik kažkodėl ši tema priminė Užkalnio straipsnį naujame Valstybės numeryje apie tai kodėl Lietuvoje žurnalistai anksti tampa apžvalgininkais :)

  • Karolis Jachimavičius

    Esu rašęs apie savo buvusius darbdavius. Nieko ypatingesnio nepajutau, tik buvau atidesnis, kad klaidų nepridaryčiau.

  • Bobutė

    Vieni rašo/padeda rašyti knygas už pinigus, kiti už pinigus rašo užsakomuosius-pagiriamuosius straipsnius (dažnokai net nepažymint, kad straipsnis užsakytas) ar kuria TV ar radijo laidas.
    Turtingos firmos/asmenys, sudarydamos sutartis (pvz.- reklamos ar įmonės/įstaigos/ministerijos darbų (be abejo darbai tik teigiami) viešinimo), „nusiperka“ kokio nors leidinio (suprask ir ten dirbančių žurnalistų) palankumą ar net patį leidinį…

    Ar/kiek yra neparsiduodančių žurnalistų? Kurie – sąžiningesni?
    „Bendraautoriai“, kurie nesislepia, ar rašantys panegirikas, po kuriomis net nepažymėta – Užs. Nr.XX…?

    • miela Bobute, keistoki tie tamstos pasvarstymai. Imtumėte gal ir tiesiai šviesiai pasakytumėte, kas už pinigus rašo užsakomuosius-pagiriamuosius straipsnius, kuris konkrečiai leidinys nupirktas kokios firmos ar amens, ar ministerijos…

      O tai dabar iš tuščio į kiaurą, kaip tikra bobutė:)

      • Bobutė

        Nutarėt pašmaikštauti, mielas Artūrai…:)

        Neturiu net šešėlio abejonės, kad šiais klausimais Jūs galėtumėte pateikti daug daugiau informacijos nei aš…

        Bet jei pasakysit, kad žiniasklaida ir/ar atskiri žurnalistai yra nenuperkami/nepaperkami ant Lietuvos, kad nėra buvę jog ministeriai reklamuotusi už biudžetinius pinigėlius – patikėsiu Tamsta ir atsiprašysiu, kad galėjau taip negražiai pagalvoti…:)

        • miela Bobute, drįsiu teigti, kad bent viena žiniasklaidos priemonė ir joje dirbantys žurnalistai yra nenuperkami. Dabar jau lauksiu atsiprašymo:)

          • J. naivusis

            Užintrigavo ponas Artūras.

            Mūsuose gi įprasta – kai kas, kažkam, kai kurie etc etc etc- iki koktumo.

          • Bobutė

            Tai ir Jūs tik vieną težinot?

            Bet jei jau sakot, kad bent viena yra, tai, kaip ir pažadėjau, tikiu Tamsta ir atsiprašau tos man nežinomos (juk Jūs jos taip ir neįvardinote)žiniasklaidos priemonės ir joje dirbančių žurnalistų…

            Beje, aš tiesiogiai neteigiau, kad aplamai visa žiniasklaida – parsiduodanti. Aš tik klausiau:
            „Ar/kiek yra neparsiduodančių žurnalistų?“

            Jei man pačiai reikėtų atsakyti į šį klausimą, tai mano atsakymas/nuomonė būtų nelabai malonus žurnalistų gildijai…

          • miela Bobute, „bent vieną“ anaiptol nereiškia „tik vieną“. Tiesiog dėl to vienos galiu pasisakyti užtikrintai. O kadangi prisiimate atsakomybę už savo žodžius ir laikotės žodžio (gana nedažnas atvejis tarp šio tinklaraščio komentatorių), tai atsakysiu ir į klausimą. Turėjau galvoje BNS (nors ir taip tikriausiai buvo aišku).

            Ir, beje, klausėte štai taip: „Bet jei pasakysit, kad žiniasklaida ir/ar atskiri žurnalistai yra nenuperkami/nepaperkami ant Lietuvos“? Dalį klausimo iššifruoju kaip klausimą, ar yra atskirų nenuperkamų/nepaperkamų žurnalistų. Pataisykite, jei suklydau.

          • Bobutė

            P.S. Beje, būtų labai smalsu sužinoti, kokią žiniasklaidos priemonę turėjote galvoje?

          • Bobutė

            Atsiprašau, nelabai aiški buvo mano formuluotė. Turėjau omenyje, ar visa žiniasklaida ir visi žurnalistai yra nepaperkami…
            Aišku, klausimas retorinis, nes mano galva, atsakymas akivaizdus…

            Beje, mano asmeninė nuomonė apie žiniasklaidą, besiremianti ne tokia jau ir maža asmenine patirtimi (tik neklauskite konkretybių, nes tikrai neatsakysiu), yra nelabai kokia…

            Gal ir klystu, bet esu tvirtai įsitikinusi, kad blogiukų (bent kartą parsidavusių) tarp žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų yra daug daugiau negu geriečių… Ar ne taip?

          • miela Bobute, dabar kalbėsiu labai rimtai: kai remiatės asmenine patirtimi ir tos patirties neatskleidžiate, kartu kaltindamas, kad žiniasklaida/žurnalistai parsidavinėja, labai ženkliai prisidedate prie šio proceso skatinimo. Arba – tai tamstai patinka. Abiem atvejais mano nuomonė apie tamstą labai neigiama. Atsiprašau.

          • Bobutė

            Ponas Artūrai,

            man atrodė, kad mes kalbame ne apie Bobutę, o apie žiniasklaidą ir žurnalistus.

            Beje, ko gero simptomatiška, kad Jūs neatsakėte į klausimą, ar, Jūsų nuomone, „blogiukų“ yra daugiau nei „geriečių“, bei kuo/ar skiriasi rašantys užsakomuosius straipsnius ir „bendraautoriai“, rašantys knygas, o užsipuolėte mane – kokia aš blogietė… Nesiginčysiu, bet man būtų įdomesnė Tamstos nuomonė apie žiniasklaidą, nei apie mane.

            Manau, kad vieša erdvė yra ne ta vieta, kur galima būtų pateikinėti konkrečius kaltinimus, juolab, kad nors tai ir tiesa, bet įrodyti negalėtum (juk ne visi pokalbius slapta įrašinėja).

            Beje, manau, kad Jūs ir pats žinote ar girdėjote, kad kai kurių leidinių (ypač specializuotų)redaktoriai ar vadybininkai skambinėja įmonių vadovams ir siūlo patalpinti straipsnį, žinoma teigiamą, apie įmonę… Be abejo, reikia paremti leidinį- puslapio kaina su vadovo nuotrauka – xxx Lt. Galima ir pusę psl., ir be nuotraukos – bus pigiau. Be to, LYG TARP KITKO būna užsimenama, kad jų leidinys bendradarbiauja su tokia ir tokia ministerija (ir tikrai nemeluoja)…

            Be to, ir „Žinių radijuje“ dažnai girdime interviu su įmonių atstovais apie kokias nors naujas (nors nieko naujo ten ir nebūna) paslaugas, kurie, nors ir pateikiami kaip informacija, yra aiškių aiškiausia reklama, beje, net ne labai ir slepiama… Kažkas, labai primenantis Lailos siūlytas paslaugas…:)

          • miela Bobute, keista girdėti iš protingo žmogaus apie „simptomus“, kai klausimas į kurį neva neatsakiau nebuvo užduotas (arba buvo labai jau retorinis). Bet tebūnie, pabandysiu atsakyti: remdamasis savo asmenine patirtimi (ji gal kiek mažesnė nei tamstos), manau, kad „blogiukų“ yra mažiau nei „geriečių. Negaliu šios savo nuomonės pagrįsti faktais, bet galėtume pabandyti pažaisti: tamsta įvardijate „blogiuką“, aš – „gerietį“. Ir taip, kol kuriam nors iš mūsų nebus ką pasakyti.

            Dėl rašančių užsakomuosius straipsnius ir bendraautorių. Mano supratimu – skiriasi. Pirmieji pažeidinėja įstatymus, antrieji kenkia savo (ir leidinio kuriame (jei) dirba reputacijai.

            Jei dar bus klausimų, turėdamas informacijos, visada pasirengęs atsakyti:)

            P.S. Ir visai aš tamstos neužsipuoliau, tiesiog atvirai pareiškiau savo nuomonę apie tamstą.

          • Bobutė

            Na, ačiū Dievui, kad bent pripažįstate, kad tų „blogiukų“ aplamai yra…:)

            Ir dar dėl tos nuomonės apie mane reiškimo… Nors man tai nėra labai svarbu, bet…

            Bet, Mielas Artūrai, esat labai greitas teisti, o greitas teismas dažnai būna nelabai teisingas. Juk aš nepasakiau, o Tamsta negalite žinoti, ar aš kada nors „pirkau“ žurnalistą, ar, mandagiai išklausiusi, atsisakiau…:)

          • miela Bobute, nusikaltimo slėpimas bei nepranešimas apie nusikaltimą kai kuriais atvejais taip pat yra nusikaltimai. Be to, yra ne tik baudžiamoji atsakomybė, bet ir moralinė, yapč kai asmuo moralizuoja ir kažkuo kaltina kitus.

            Tad nereikia man primetinėti to, ko nedarau. Nei greitai, nei lėtai.

          • genpre

            Dėl žaidimo: kadangi nedirbu toje sferoje, reiktų truputuko laiko pasiruošti, bet esu stipriai garantuotas – Jums pirmam „pritrūktų oro“. Tik reiktų įvesti vieną vienintele taisyklę – imam penkis didžiausius dienraščius.

          • Bobutė

            Sveikas, kolega genpre,

            kur buvote prapuolęs, pasigedau
            Jūsų. Kaip laikotės?

          • Bobutė

            p. Račui

            Na, su baudžiamąja atsakomybe tai visiškai nuklydote „į pūdymus“…:)

            Už nelabai „gražius“ žurnalistų darbelius (berods ir Jūs pripažinote, kad tokių yra), moralinę atsakomybę turėtumėte prisiimti jūs – visi žurnalistai (p. A. Račas taipogi) su savo etikos komisija ir žurnalistų etikos inspektoriumi priešakyje.

          • taip, taip, miela Bobute, kaip visada bobutės nekaltos, kalta aplinka. Dėl to, kad rūkote kontrabandines cigaretes kaltas A.Kubilius ir I.Šimonytė, dėl to, kad duodate kyšius policijai – kalti policininkai, dėl to, kad papirkinėjate žiniasklaidą – kalta žiniasklaida. O jūs, bobutės, tokios tyros ir skaidrios…

          • Bobutė

            Supratau.

            Tik dabar galvoju, kaip savo prietelką Agotą „ant menčių paguldyti“. Mat ji nei rūko, nei geria, nei su policininkais reikalų turi, o gyvo žurnalisto išvis nėra regėjusi. Net vokelyje niekas darbo užmokesčio jai neduoda, mat ji jau pensijoje… Ir į rinkimus vaikšto, ir už konservatorius balsuoja, ir…

            Suprantu, kad ji irgi kalta, bet va tų argumentų…

          • A.Račui neegzistuojantis

            sklinda kalbos, kad vienas toks gana žinomas žurnalistas, vardu lyg Arūnas, lyg Artūras, pavardė užstrigo, bet kilusi iš senovės garbingų amatininkų – račių, ne taip seniai dirbo V.Uspaskicho laikraštyje. Bet aš nemanau, kad tai koks nors įsipareigojimas ir kad V.Uspaskichas tą žurnalistą nupirko.

            Lygiai tas pats galioja ir apsiimant parašyti knygą ar reklaminį straipsnį. Jei kažkas parašė knygą apie politiką, dar visiškai neįrodyta, kad tam politikui įsipareigojo. Ir vice versa – žinom daugybe knygų nerašiusiųjų žurnalistų, kurie už judo sidabrinius laižo ponams, atsiprašant…

            Be to, akylai budint Lietuvos žurnalikstikos skaistybės sargyboje, derėtų neįsijausti, nes tai tikrai ne račams vertinti, L.Radzevičienė – 100% žurnalistė, rašytoja ar tik 63,87% :) A. Valinskas – politikas ar pajacas etc. Neužmirškim, Lietuvoj vis dar žodžio laisvė, skant.

          • mielas Sigitai Stasaiti, jūsų žinios padrikos ir ne visai tikslios. Prieš keletą metų rašiau komentarus laikraščiui „Laikas“, kuris – niekam ne paslaptis – didžia dalimi buvo išlaikomas V.Uspaskicho lėšomis. Tačiau susitarimas, kaip ir visur kitur, buvo labai aiškus: aš rašau, jūs spausdinate. Kol taip buvo, tol rašiau.

            Jei tamstos nuomone, komentarų rašymas ir reklaminių straipsnių rašymas yra tas pats, tada jau tikrai nebeturiu tamstai ką pasakyti…

            O dėl įsijautimo – tai juk pats sakote: žodžio laisvė. Ir ne tamstai aiškinti, ką galiu vertinti, o ko – ne. Čia jau aš pats gal kaip nors nuspręsiu.

          • nerijus

            Artūrai

            Dėl kyšių policininkams- nereikėtų skubėti su vertinimais.
            Dažnai, jie sudaro situacijas, kai kaltina tuom- ko nesi padaręs. Ne visi nori su jais „bartis“ ir ieško lengvesnių išeičių…Dažnai, jie valdo situaciją, nes tam turi patirties ir gebėjimų. Juos to moko, kaip bendrauti su žmonėmis ir „apmoko“…

            Galime įtarti, kad jie „norėjo“, bet negavo:

            http://www.youtube.com/bukimevieningi#p/u/3/zGg9KVrNQfs

            Čia dar vienas mūsų policijos pavyzdžių:

            http://www.youtube.com/bukimevieningi#p/u/4/3T4R9NZO8Hk

            Kalbėti telefonu sėdint už automobilio vairo ir važiuojant- draudžiama.
            Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, vairuotojai už kalbėjimą mobiliuoju telefonu gali būti įspėti arba nubausti pinigine bauda nuo 20 iki 40 Lt.

            Kas nubaus ar įspės pačius teisingumo ir tvarkos prižiūrėtojus?..

          • genpre

            Labas, Bobute, ačiū viskas puiku man ir … kuo mažiau mane kas sieja su Lietuva, tuo geriau jaučiuosi. Deja. Ką tai galėtų reikšti? Paika retorika, aišku :) O Jūsų man trūksta – viena iš keturių priežasčių, kodėl „apsireiškiau“ ;)
            O kaip Jums sekasi, kaip sveikata, ūkis? Gal jau probobutė Jūs, metai gi metus gena kaip diskatieka diskoteką jaunystėje … aha vatataigi… :)

          • Bobutė

            Sveikas, Genpre,

            sakot – ką tai galėtų reikšti, sakot – paika retorika…
            Manau, nieko čia paiko… Paprasčiausiai, dažnai apie jausmus gėdijamės net patys su savimi kalbėti atvirai (pripažinti sau), suprasti save, nes manom, kad tai parodys dvasios silpnumą, o kalbant su kitais bijom, kad „neprispjautų į dūšią“…

            Pamąstykit, mielasai, gal tai kaip tik begalinė Tėviškės meilė bei ilgesys, išsiskyrimo su ja skausmas Jums leidžia pasijusti gerai, kai kiek užsimirštat… Suprantu, tai skamba… taip kaip skamba, bet kitų žodžių nėra, kaip nėra ir ko gėdytis savo gerų jausmų…

            Man sekasi gerai. Po truputį darbuojuosi, daug skaitau, mokausi. Proanūkų dar neturiu…:) Prieš keletą savaičių buvau nuvykusi į savo mėgstamą miestą, kur praleidau puikią savaitėlę… Žodžiu, viskas tvarkoje…
            Sėkmės Jums.

            P.S. Jei kam nors kils noras pasityčioti, labai prašau šį kartą susilaikyti.

          • Genijus

            Bobute, šventai gerbiu jūsų prašymą nesityčioti (kad nepagalvotumėte, jog bandau tą padaryti).
            Bet žinote, man, kaip tokiam vidutiniškai geram psichologui-mėgėjui, atrodo, kad jūs – ne visai Bobutė. Ta prasme, labiau Senelis. Gal net visai „Senelis“. Dėl amžiaus nesu tikras, spėčiau, 40-60. Bet NE bobutė :)
            Aš neteisus? :)

          • Bobutė

            p. Genijau,

            pirmiausiai noriu Tamstai padėkoti, kad atsižvelgėte į mano prašymą. Ačiū Jums.

            Dėl, manau, suprantamų priežasčių, apie kurias ir aš esu čia kalbėjusi, nenoriu teikti jokios asmeninės informacijos…
            Juk, vis dėlto, svarbiau ne kas, o ką sako…

            Būtų labai smalsu išgirsti kodėl padarėte būtent tokias išvadas…

          • Nesvarbu

            Genijus, bobutė tikrai yra moteris, argi dar tai Jums neaišku iš jos komentarų? Genpre, esate neteisus, bobutė bandė su Jumis kalbėti, kaip su SAVU , iš širdies, o Jūs su ta savo loterija… Bet kuriuo atveju, akivaizdu, jog abu esate nuoširdūs, geri žmogiukai:) Tai ir yra svarbiausia!!

  • Jei teisingai supratau, autoriaus teiginio esmė tokia:

    „Jei parašau knygą apie Petrą (ir gaunu už tai honorarą), vėliau neturėčiau rašyti jokių straipsnių apie Petrą (nes nesu objektyvus)“

    Jei tokia loginė seka būtų teisinga, reikštų jog neturėčiau rašyti straipsnių jokiomis temomis, kuriomis esu išleidęs knygą.

    Tačiau jei esu konkrečios srities ekspertas – juk būtent tai ir darysiu (i.e. leisiu knygas bei rašysiu straipsnius apie temą, kurią išmanau)?

    • Auksinis kardas

      Teiginys toks: arba dirbu Petrui, arba vertinu Petrą.

      • „Teiginys toks: arba dirbu Petrui, arba vertinu Petrą.“

        Tavo teiginys (autoriaus įrašo kontekste) reikštų, kad:

        – knygos parašymas apie Petrą = darbas Petrui (FALSE);
        – *dabar* rašydamas straipsnius apie savo *buvusius* darbdavius, kažkaip esu finansiškai motyvuotas (FALSE)

        • Auksinis kardas

          FALSE

      • lida

        Arba baliavoju su Petru, arba vertinu Petrą.

        • miela lida, kaip ten Norvegija? Benzino kainos vis dar keičiasi po kelis kartus per dieną? Lietuvoje tai šiek tiek stabilizavosi.

    • A.Račui neegzistuojantis

      Taigi išeina, kad žurnalistui (ir ne tik žurnalistui!) pirmiausia būtinos dvi prievolės – sąžinė bei skaidrumas.

      Jei kažkas skaidriai deklaruoja atlikęs darbą (užsakymą) už skaidrų atlygį, tai nėra įsipareigojimas. Nes įsipareigojama slaptu susitarimu už nuspėltą atlygį (naudą), arba nurodomos netikrosios atsilyginimo priežastys.

      Todėl tai, kad kažkas parašė knygą ar į kokio nors partiečio laikraštį už skaidrų atlygį, visiškai nemeta jokio šešėlio.

      O štai vienas mano įtakingas spaudos kolega, žinau, tyliai su redaktorium paėmė pinigus ir už tai… (sorry, negaliu užbaigti, paduos į teismą, nesvarbu, kad žinia bus paskelbta tik privačiam blog’e.

  • nerijus

    Nuo pat pirmojo IQ. The Economist ( lietuviškojo ) mėnraščio nepastebėti, jog V. Laučius yra šališkas konservatorių partijai- būtų gėda.

  • Regis

    Neabejotina blogybė (žurnalistai rašytojai).
    Dabar rodo R.Janutienės „Kodėl?“ per tv3. Plačiai kabina nuo G.Kėvišo, Valdomų rūmų ir t.t.
    Žiūri, klausai žmogus ir galvoji kada visa tai baigsis?

  • Čyvas mėto pėdas. Iš tikrųjų jam tų Vagnoriaus pinigų nereikia, nes jis dirba Kremliui. Taip bent jau mano didžioji dalis jo straipsnių komentatorių :)

    Mano nuomone čia nėra nieko smerktino. Vagnorius gi ne lietuvis, jam sunku valstybine kalba rašyti.

    • Trakimas

      O kuo Tamstai gerb. Čyvo straipsnių komentatoriai neįtinka?

      • @Trakimas
        Akivaizdžios teksto suvokimo problemos. Aš savo asmeninio santykio su minima kategorija žmonių neišreiškiau.

        • Trakimas

          „nes jis dirba Kremliui. Taip bent jau mano didžioji dalis jo straipsnių komentatorių :)“-tai Tamstos citata:)Iš šios citatos tuoj pat galime padaryti išvadą,kad Tamsta žinote ir kam dirba,ir ką mano didžioji komentatorių dalis:)Tamsta aiškiaregis ir neturite jokių „suvokimo problemų“?

          • >>nes jis dirba Kremliui. Taip bent jau mano didžioji dalis jo straipsnių komentatorių :)

            >>Iš šios citatos tuoj pat galime padaryti išvadą,kad Tamsta žinote ir kam dirba,
            Taip, tokią išvadą padaryti galime. Tik reikėtų į kontekstą įtraukti ir pirmąjį sakinį bei antrojo sakinio pradžią. Tada prasmė aiškesnė.

            >>ir ką mano didžioji komentatorių dalis:)
            Taip, tokią išvadą irgi galime padaryti. Būtent tai aš ir teigiu – žinau, ką mano didžioji Čyvo komentatorių dalis.

            O kur gi mano asmeninė nuostata apie komentatorius?

            Bet kokiu atveju sveikinu. Pažanga akivaizdi. Vadinasi galite, kai pasistengiate.

    • Super!

  • briedis

    as, zinokite, esu statybininkas. ir ne karta viesumoj koliones profesiniu adresu klausiau. taigi, atsakysiu> niekam neidomu mano profesiniai gabumai. viskas zymiai paprasciau. jei nemoku, tai ir nedarau. o perfrazavus, jei durniu klijuoja, tegul pats ir skaito…

  • :) Ir kokio dydžio honorarą aš gavau, mielas ir godotinas demaskuotojau? Galima užskaityti visai įdomius anos gadynės dokumentus susipažinimui. O šiaip – kažkas turi būti ne tiek sterilus, kaip tamsta, idant žibėtumei savo didybėje :) Beje, esu seniai deklaravęs savo pažiūras cinikas – paimsiu ir pinigus ir iš tamstos, jei tik duosi bei padėsiu atsiminimus surikiuoti į lentynas. Tik nepažadu, kad paskui būsiu gerbėju. Toks esu – galutinai sugedęs ir visai į tamstą nepanašus :)

    • mielas Tomai, na, kodėl tamsta taip piktai…:)

      Juk tikrai gali būti, kad padėjote Gediminui vedinas profesinio smalsumo ir norėdamas palavinti plunksną, labdaringais pagrindais, tskant.

      O tamstos pažadą būtinai prisiminsiu – ką gali žinoti, gal kada nors ir mane apims nenumaldomas noras įsiamžinti kietais viršeliais. Jei, žinoma, įpirksiu. Beje, gal galima bus, kaip Gediminui, „anos gadynės“ dokumentais atsiskaityti – turiu jų šiek tiek savo archyve.

  • Labas. Kokie čia dar pykčiai? Esu labai gerai nusiteikęs, sveikas ir žvalus :) Jei dokumentai įdomūs, o darbo nedaug – sutarsime. Nesu brangininkas :)

  • samogitian

    Gerai, kad p. Racas apie Uspaskicha neraso (?), ir visai apie ji nieko nesako, ir apie politika nieko niekada nekomentuoja. Apskritai.
    “Man visada būdavo keista, kai žurnalistai rašydavo knygas apie politikus arba dirbdavo partijoms, o po to kaip niekur niekur skelbdavo savo komentarus apie politiką.“
    Siuo atveju perfrazuoti butu galima sitaip: “Man visada budavo keista, kai zurnalistai svesdavo su politikais ju gimtadienius, arba siaip pietaudavo, o po to kaip niekur nieko skelbdavo savo komentarus apie politika“.

  • TiesA

    Visų komentarų nėra laiko perskaityt, užkliuvau ties „Bobutės“ susirašinėjimu. Tai ką čia diskutuot, bet kuris dirbantis kiek ilgesnį laiką viešųjų ryšių agentūroj žmogus patvirtins, kad iš mainstream medijos beveik visus galima nupirkt ar bent „sušvelnint“, tad blogosfera ir kita social medija iš esmės lieka vienintelis daugiau ar mažiau patikimas tiesos atspindėjimo veidrodis (tiesa, kaip žinia, turi ne vieną veidą, tai tą trūkstamą, iškraipomą mainstream medijoje neretai demaskuoja ar papildo interneto marginalai). Niekad netikėkit viskuo, ką perskaitot :) Peace :)

    • Super! Negaliu patikėti – teisybė, pasirodo, slypi visai ne kažkur anapus…