Kaip Rokiškis Rabinovičius istoriją perrašinėjo: total fail

… Aš jau labai seniai sakiau ir vis dar tebekartoju, kad socialiniai tinklai ir vadinamoji „socialinė žiniasklaida“ niekada nebuvo žiniasklaida ir niekada ja netaps.

Taip, ten kartais būna naujienų, kartais (labai retai) gal net atsiranda jos ten anksčiau nei vadinamojoje tradicinėje žiniasklaidoje, bet tai – ne žiniasklaida.

Dėl vienos paprastos, tačiau labai esminės priežasties – tai labai labai subjektyvu ir visiškai nepatikima.

Štai, paskutinis pavyzdys: labai populiarus ir daug „laikų“ ir „šierų“ sulaukęs Rokiškio, dar žinomo, kaip Rabinovičius įrašas apie tai, kaip premjeras A.Kubilius važiuos į Davosą.

Su tam tikromis išlygomis (ką čia slėpti – yra pasitaikę griežtų nesusikalbėjimų kai kuriomis temomis) gerbiu Rokiškį. Skaitau jo tekstus, nes kartais jis parašo visai įdomiai. Kartais  – ne.

Įrašas apie A.Kubilių priklauso pastarųjų kategorijai, nors jis ir labai egzaltuotas ir jame Rokiškis, kaip ir dauguma blogosferos elito (o Rokiškis jam, be jokios abejonės priklauso ir tai ne ironija) nepamiršta atseikėti bukiems žurnalistams, kurių Lietuvoje dauguma ir bukiems Lietuvos gyventojams, kurių dalis tarp visų gyventojų yra tokia pati kaip ir žurnalistų atveju.

Čia dar nebūtų didžiausia problema: didybės ir susireikšminimo manija Lietuvoje nesvetima daugeliui, neišskiriant ir Rokiškio (nors jis, turiu pripažinti ne pats geriausias egzempliorius tarp gausybės kitų napoleonų“).

Problema yra ta, kad Rokiškis, kurio panegirišką ir net sakyčiau kiek verksmingą tekstą taip „adoruoja“ jo ir konservatorių gerbėjai, tą tekstą visiškai nepaisydamas faktų, iškraipydamas tikrovę ar net ją neigdamas.

Šiaip jau vėlgi nebūtų problema, bet ji yra: tie, kuriems patinka kaip rašo Rokiškis, perskaitę šį tekstą, priims jame esančius Rokiškio teiginius už gryną pinigą, juos atsimins ir platins taip gimdydami naujus mitus ir kurdami naujas legendas, kurios neturi nieko bendro su tikrove.

O problemos esmė paprasta: Rokiškis savo tekste iškilmingai paskelbia, kad A.Kubilius „tapo pirmuoju istorijoje Lietuvos Ministru Pirmininku, kuris pakviestas į Pasaulio Ekonomikos Forumą“. Tai konstatavęs, jis toliau rutulioja mintį ir išrutulioja, kad dėl to,  „turime patį kiečiausią Ministrą Pirmininką, kokį tik esame kada nors turėję“. Nes, pasirodo, A.Kubilių pakvietė į Davosą todėl, kad jis „padarė stebuklą“.

Aleliuja.

Gerai dar kad nepasakė, kad A.Kubilius gimė iš nekalto prasidėjimo ir perieš rinkimus pamaitins tautą padalijęs jai vieną kriaukšlę duonos.

A.Kubilių galima garbinti ir galima jo nemėgti. Čia kiekvieno asmeninio skonio reikalas. Man A.Kubilius kaip politikas visai patinka, tačiau tai, ką daro nemaža dalis jo partijos – nelabai. Pastaroji aplinkybė mažina mano simpatijas A.Kubiliui kaip partijos vadovui, nes ji liudija, kad A.Kubilius yra silpnas lyderis ir nesugeba tinkamai organizuoti komandos darbo. Arba – netinkamai pasirenka komandą.

Apie A.Kubiliaus padarytą „stebuklą“ su Rokiškiu taip pat būtų galima ilgai ir nuobodžiai ginčytis, nes tas „stebuklas“ buvo žiauriai brangus ir iki šiol neapmokėtas (čia nekalbu apie valstybės skolą, jei ką) bet čia jau ne šio įrašo tema.

Vadinti A.Kubilių „kiečiausiu“ taip pat tik skonio reikalas. Man, pavyzdžiui, „kiečiausiu“ visada atrodė A.Abišala, bet gal čia mūsų su Rokiškiu amžiaus skirtumo problema ir galbūt Rokiškis tokio premjero net nežino.

Bet jau visiškai ne skonio, o tik neišmanymo (arba, kaip pats Rokiškis sako, netolygaus proto pasiskirstymo) reikalas yra vadinti A.Kubilių kiečiausiu dėl to kad jį pakvietė į Davosą ir kad jis toks „pirmasis istorijoje“.

Būtų taip, jei istoriją Rokiškis skaičiuoja nuo 2009-ųjų.

Bet jis kalba apie Lietuvos Ministrus Pirmininkus. Tikriausiai tuos, kurie buvo nuo 1990-ųjų?

Kadangi man prieinamas turbūt seniausias patikimiausių Lietuvoje naujienų archyvas, pasitikrinau.

Ir ką? Rokiškis arba įžūliai meluoja arba kai protas buvo tolygiai skirstomas, Rokiškis buvo urve.

Archyvas rodo, kad į Davosą pirmasis buvo pakviestas A.Šleževičius 1996-aisiais. Tiesa, likus kelioms dienoms iki forumo pradžios, jis pakeitė darbotvarkę ir kelionę atšaukė. Panašu, dėl to, kad forumo dienomis Seime turėjo būti svarstomas jo pašalinimas iš pareigų.

Taigi, turim dar vieną kiečiausią „stebukladarį“.

Antrasis buvo G.Vagnorius, Davoso forume dalyvavęs 1999 metais. Ir ne tik dalyvavęs. Jis net buvo išrinktas vienu iš šimto „Rytdienos pasaulio lyderių“.

Jei viską matuosime tik Davoso forumu, tai G.Vagnorius neabejotinai stebukladariškesnis ir kietesnis nei A.Kubilius. Aš taip nemanau, bet Čyvas tikriausiai tam pritartų. Skonio reikalas, tskant.

Turim jau du.

Tačiau ir tai dar ne viskas, nes 2007 į Davosą buvo pakviestas G.Kirkilas. Viešai buvo pranešta, kad jį pakvietė tas pats Klausas Schwabas, kuriam, kaip tvirtina Rokiškis, „neįdomus populizmas ir kliedesiai“ ne tai yra “ tas žmogus, kuris nekviečia tų, kas jam neįdomūs“.

OK, kaip sakoma, no problems. Bet išeitų kad A.Kubilius ir G.Kirkilas abu labu tokiu, tskant. Kieti ir stebuklus darantys.

Aš taip nemanau, bet koks A.Bačiulis gal?

Tiesa, su G.Kirkilu ten ne visai viskas aišku, nes į Davosą vietoj jo nuvažiavo V.Adamkus (kuris norėjo važiuoti visur, kur tik vežė). N.Pumprickaitė tada aiškino, kad „paprastai šaliai atstovauja tik vienas iš vadovų“. Tikriausiai V.Adamkus buvo kietesnis.

Žiūrim ką turim? O turim tai, kad Rokiškis bando perrašyti istoriją ir tai darydamas daug kam labai patinka (spėju, labiausiai tiems, kurie kartu su juo urve sėdėjo per skirstymą).

Turim dar ir tai, kad Rokiškis totaliai nusišneka, kai aiškina, kad į Davosą kviečiami tie, kurie yra „visiškai išskirtiniai“. Na, J.Arafatą ar D.Medvedevą dėl aprangos ar sudėjimo gal ir būtų galima pavadinti „išskirtiniais“, bet pakaktų užmesti akį į Davose sėdėjusių Afrikos valstybėlių vadukų pavardes, ar prisiminti tą patį A.Šleževičių.

Vadinti juos išskirtiniais yra tas pats, kas vadinti Rokiškio blogą žiniasklaida.

Entertainment ir tiek.

Nepyk labai, Rokiški, bet susimovei.

(19 balsų, vidurkis: 4,63 iš 5)
Loading...