Šventes reikia švęst?

Trečiadienį Vyriausybė ketina apsispręsti dėl siūlymo paskelbti Kūčias valstybės švente, kartu atsisakant Gegužės-1 osios šventės.

Man šis sprendimas atrodo šiek tiek keistokas. Ne, aš nemanau, kad Gegužės 1-oji yra didesnė šventė už Kūčias, bet lygiai taip pat nemanau, kad Kūčios turėtų būti valstybės švente.

Gal galvojant apie ekonomiką ir verslą, vertėtų žiūrėti plačiau ir, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva anaiptol nepriklauso mažiausiai švenčių turinčiam išsivysčiusių valstybių sąrašui, vertėtų žiūrėti plačiau.

Pirmiausia, prisiminti, kad šventinių dienų turime, berods, vienuolika, kai nemažai už mus stipresnių ekonomiškai valstybių puikiai išgyvena ir su aštuoniomis.

Be to, esame viena iš tikriausiai labai nedaugelio – jei ne vienintelė valstybė, tris kartus švenčianti valstybingumo dieną ir viena iš nedaugelio – visas svarbiausias Katalikų bažnyčios šventes.

Turint visa tai galvoje, galima būtų rimtai pagalvoti ne tik apie gegužės 1-ąją, bet ir apie Jonines bei Žolinę. Ta prasme – jų atsisakyti.

Pirmosios – todėl, kad tai jokia valstybės šventė, o antrosios – todėl, kad Lietuva pasaulietinė ir šiuolaikiška valstybė.

Štai tada gal būtų galima dar kartą pagalvoti ir apie Kūčias…

Juk rinkimai ateis ir praeis, o šventės liks…

(6 balsų, vidurkis: 3.67 iš 5)
Loading...
  • Kadangi Lietuva yra pasaulietinė valstybė, ar nereikėtų atsisakyti ir Kalėdų su Vėlykom? :) Aš sutinku dėl gegužės 1 ir Joninių, bet Žolinė man atrodo normali šventė šalyje, kurios 80 proc. piliečių laiko save katalikais.

    • O kiek šalyje yra realių katalikų, o ne save tokiais laikančiųjų?
      Kokia dalis mūsų jaunimo apskritai supranta Žolinių prasmę?

  • Karolis Jachimavičius

    Kaip matuot švenčių šiuolaikiškumą? :/

  • stogas

    Kuo daugiau svenciu – tuo geriau ! Koks skirtumas seimui- visviena i posedzius vaiksto 37 %

  • Karolis

    Kaip apskaiciuojmas BVP ir pajamu i biudzeta nuostolis del nedarbo dienu? Fabrikai, jei turi uzsakymu, gamybos nestabdo nei savaitgaliais, nei per sventes. Jei parduotuves nedirba, zmones apsiperka is anksto. Furos vaziuoja, uostas krovinius krauna, traukiniai su kroviniais turbut irgi vaziuoja.. B2B uzsakymai, projektai, pauslaugos irgi niekur nedingsta, tik i viena ar kita puse pasikoreguoja grafikas… Gal nuostolis apskaiciuojamas tiesiog visa BVP / biudzeto pajamas padalinant is darbo dienu skaiciaus???

  • lida

    Šventes reikia švęsti. Galima bet kokią dieną pavadinti valstybine, visaliaudine ar kaip tik nori, bet jei visuomenė tai dienai bus abejinga, jokie įstatymai jai nesuteiks prasmės. Topdėl nereikia šventinių dienų pagrįstumą vertinti pagal kažkokius formalizuotus požymius – pasaulietinė/nepasaulietinė pagal LRKT, arba kur kas kada teisiškai įformino valstybei reikšmingą įvykį ir pan.
    P.s. Šalin rankas nuo Joninių.

  • zilvinas

    nesuprantu, kodėl kažkieno vardadienis gali būti valstybine švente??? Joninės iš ties yra mūsų broliukų šventė (Lygos šventė), o pas mus ji laisvadieniu tapo po Utenos alaus spaudimu.
    Kalėdos ir Velykos yra viso katalikiško pasaulio šventės (net ir itin pasaulietiškų valstybių).

    • dzyvai

      Vieniems Kalėdos – tai apsipirkimo ir dovanų šventė, kitiems Joninės (Rasos) – vardadienis :)

      • zilvinas

        lietuvių bėda- noras prisitaikyti. Jei latviai švenčia Lygą, tai mes turėsim Jonines, jei lenkai švenčia Žolinę ir mes privalom ją švęst. Ir dar atšvenčiam visas valstybines šventes su tuo pačiu paradu ir kalbomis (sakyčiau, valstybinių švenčių skaičius atvirkščiai proporcingas patriotiškumui)

        • dzyvai

          Kokiais istoriniais šaltiniais tamsta remiatės, kad nustatėte, jog latviai Lygą švęst pradėjo anksčiau nei lietuviai Rasas? Ar tamsta esate tikras, jog šios šventės mūsų protėviai nešventė kai dar nebuvo tokio skirstymo: latvis-lietuvis?

          Beje, tiek Kalėdas, tiek, vėliau, Vėlines šou ir verslo atstovai bando paversti vartojimo pramoga (Vėlines mėginama performuoti į Helovyną). Taigi, nereiktų suabsoliutinti, kad tai lietuviai nori prisitaikyti. Tai juos mėgina pritaikyti vartojimui, o šie dar spardosi (gaila, tik kad ne visi)…

          • zilvinas

            Dzyvų dzyvai būtų, kad kas įrodytų kuri baltų gentis anksčiau ar vėliau pradėjo švęsti trumpiausią naktį. Tačiau istoriškai Latvijoje ši šventė daugiau ir ilgiau švenčiama. o skirstymas į atsiranda tada, kai baksnojama pirštais: tie turi tiek tokių dienų, o anie tiek ir tokių.

            Verslas formuoja hedonistinę mankurtų visuomenę, kurioje nėra vietos šventės esmei. Drąsu teigti, kad verslas mėgina pritaikyti vartojimui visuomenę, nes patys verslo atstovai yra visuomenės dalis. Problema slypi tame, jog visuomenė ir pati tauta praranda savo pamatines vertybes. verslininkas meldžiasi pelnui, o šventė tėra tik galimybė uždirbti. Nyki materialistinė dykuma.

        • Aras

          Kvailystė. Joninės visada mūsų šeimoje buvo švenčiamos. Ir ne tik šeimoje, apskritai visur aplinkui, galima spręsti pagal privalomą tos šventės atributą – laužą. Ir man dabar taip keista, kai koks nors žmogus pareiškia, jog nešvenčia Joninių ir net nežino kas ten, ir kaip jas švęsti. Kažkoks ne lietuvis tada jis yra.

          • teisingai, Arai. Ir dar ne lietuviai visi tie, kurie degtinės per Jonines negeria, ir Gražulio su Uoka nepalaiko. Spėju, kad tamsta tai grynakraujis.

          • Aras

            Aš negeriu degtinės per Jonines, nes jos negeriu niekada. O štai Gražulį su Uoka palaikau. Turi vyrai vertybinį stuburą, nelinksta vėjo perpučiami.

          • Valentinas

            Arai,
            Jei taip gerbi ir myli šiuos piliečius, tai kas labiau norėtum būti:
            a) Ar Gražulio pabroliu per Gražulio Uokos vestuves?
            b) ar Uokos pamerge per šių vaikinų vestuves?

          • Aras

            Gal tau mama dar nesakė, gal dar auklėtoja darželyje nepamokė, bet vyrai vyrų neveda. Ir neišteka. Nebūna vestuvių tarp vyrų.

  • Westas

    Arturai, pamirsote pamineti, kad is tu vienuolikos net trys visada buna sekmadieniais :) O bendrai didele dalis europos tarp kaledu ir nauju metu nedirba, aisq ten pas juos ne sventines dienos, o papildomos atostogos vadinasi …

    • mielas Westai, o gal prieš teigdamas, jog aš kažką pamiršau, pabandytumėte suskaičiuoti. Rankų pirštų beveik užteks:)

  • kirvis

    as kazkaip nesuprantu kam Kucias isviso daryti nedarbo diena?juk pagal nutylejima vistiek dauguma dirba iki pietu.o seip tai manau kad reiketu padaryti referenduma,kartu su savivaldybiu rinkimais ir baigtusi tie politikavimai su svenciu kaitaliojimu.galima butu uzklausti tautos ir del dvigubos pilietybes klausimo,galbut opiu klausimu atsirastu ir daugiau?

  • Kalėdos ir Rasos – tai jokios ne katalikiškos šventės. Tiksliau ne vien katalikiškos. Šios datos dar toli iki katalikybės būdavo minimos. Daugelyje religijų pati trumpiausia ir ilgiausia dienos/naktys apipintos legendomis ir mistika. Tai virsmo laikas, slenkstis vidiniam stabtelėjimui.

  • Regis

    Ats. ne į temą.

    Artūrai, nežinau ar matėt? Reikia taip suprast žurnalistai negali išsakyti viešai savo asmeninės nuomonės kol neturi įrodymų, kuriuos pripažintų LR teismai?

    http://www.lrytas.lt/-12912017891289011456-%C4%AFtakingo-konservatoriaus-r-garbaravi%C4%8Diaus-advokatai-moko-ra%C5%A1yti-lrytas-lt-autori%C5%B3-e-%C4%8Diuld%C4%99.htm

    „Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad formuluodamas Teiginius, Jūs galimai nesilaikėte Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse (ŽLEK) nustatytų žurnalisto pareigų: kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus (ŽLEK 7 str.), surinkti informaciją iš visų prieinamų šaltinių (ŽLEK 9 str.) bei neskelbti nepagrįstų, nepatikrintų, įrodomais faktais neparemtų kaltinimų (ŽLEK 42 str.), o Komentaruose pateikiami Teiginiai galimai prasilenkia su profesionalios žurnalistikos principais ir galimai pažeidžia tokį Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistinės etikos Nr. 1003 reikalavimą, kaip privalomas tiriamosios žurnalistikos atsiribojimas nuo žurnalistinių kampanijų, rengiamų pagal išankstinius nusistatymus bei ypatingus interesus (Rezoliucijos 21 p.).

    Suprasdamas, kad žodžio laisvė yra vienas iš pamatinių demokratinės valstybės principų, o Jūsų straipsniais siekiama sukelti skaitytojų smalsumą, taip pat atkreipiu dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktais yra ginama asmens garbė ir orumas, bei numatoma atsakomybė už šių taipogi pamatinių visuomenės vertybių pamynimą. Atsižvelgiant į tai, kad Komentarai yra spausdami rubrikoje „Komentarai“ darome prielaidą kad juose išdėstomas Jūsų asmeninis požiūris ir Jūsų asmeniniai teiginiai.

    Mano klientas tikisi, kad Jūsų ateinančiose publikacijose bus išvengta visuomenės klaidinimo, nepatikrintos ir neteisingos informacijos skleidimo bei aukščiau nurodytų asmenų garbės ir orumo žeminimo. Tikimės abipusės pagarbos ir supratimo, o taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad ateityje pasikartojus siekiams skleisti tikrovės neatitinkančią ir žeminančią informaciją, mano klientas pasilieka teisę ginti savo pažeistas teises ir interesus Lietuvos Respublikos teisės aktuose suteikiamomis priemonėmis“ (šaltinis: tas pats)

    O beje E.Čiuldė žurnalistas?

    Šiaip mąstant grynai teoriškai tai tokie reikalavimai gali pasiekti bet kurį viešai komentuojantį, ar ne?

    • Regi, aš sakyčiau, kad tas advokatas kiek perlenkė lazdą, nors darė tai visiškai sąmoningai. Ne veltui jis savo laiške kalba apie Teiginius, o jūsų cituojamoje dalyje jau apie Teiginius ir Komentarus.

      Etikos kodeksą jis cituoja jis teisingai, tačiau kalbėdamas apie teisės aktus jis turėtų kalbėti ir apie Visuomenės informavimo įstatymą, kur numatyta, kaip yra ginama garbė ir orumas ar kas yra tikrovės neatitinkanti ir žeminanti informacija.

      Todėl remdamasis savo kukliomis teisinėmis žiniomis, sakyčiau, kad tas advokato laiškas ir jo grąsinimai, taip kaip jie suformuluoti yra nieko verti, jų vieta šiukšlių dėžėje, o R.Garbaravičius turėtų kuo skubiau pasisamdyti naują.

      VIĮ aiškiai sako, kad nuomonė gali būti reiškiama remiantis fakais, tačiau jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, ji gali būti subjektyvi. Tiesa, reikalaujama nuoonę reikšti sąžiningai ir etiškai, nenuslepiant faktų.

      Dėl kai kurių E.Čiuldės frazių pagrįstumo būtų galima ginčytis, nes kai kuriais savo teiginiais jis demonstruoja visišką energetikos sektoriaus neišmanymą, tačiau teisme įrodyti nesąžiningumą ir neetiškumą tikriausiai būtų labai sunku. Nesusivokimas ar kvailumas, mano nuomone, nėra teisinio ginčo objektas.

      Dėl garbės ir orumo – įstatyme yra straipnis leidžiantis reikalauti informacijos (bet ne komentaro) paneigimo. R.Garbaravičiaus advokatas nieko paneigti nereikalauja, o tai tik patvirtina to rašto beprasmiškumą ir advokato nekompetenciją. Nes jis pats abu E.Čiuldės kūrinius vadina Komentarais.

      Ar Čiuldė žurnalistas? Aš sakyčiau ne, bet jei jis turi sutartį su LR – pagal įstatymą taip.

      Todėl nekreipkite dėmesio į tą advokato rašliavą. Viskas gerai, žiniasklaida Lietuvoje laisva.

      Tai, žinoma, tik mano – teisės diletanto pamąstymmai. WU ir lida tikriausiai galėtų atsakyti jums tiksliau.

      • Regis

        Dėkui. Man irgi tai keistai pasirodė. Nes tokiu atveju tą dalį kurią citavau tiesiog galima bet kur pakabinti ir kabės kaip grasinimas nieko viešai nemanyti kol neturi įrodymų.

  • mdxacuk

    Aš tai pritarčiau p. Račui. Bet kam išradinėt dviratį?

    Dauguma Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad geriausia jiems buvo prie Tarybų valdžios. O tada nebuvo ne tik Kūčių, bet ir Kalėdų. Be to, dabar jau mažai kas beprisimena, kad tuomet šiaip šeštadieniais niekas nedirbdavo.
    Bet kadangi pagal įstatymą darbo dienos trukmė buvo 8 va. 12 min., o faktiškai būdavo dirbama lygiai 8 val., tai iš tų 12 minučių per metus susidarydavo maždaug 7 papildomos darbo dienos, kurios būdavo atidirbamos šeštadieniais. Tai ir būdavo tikrosios darbo šventės. Manyčiau, kad panaikinus Kūčias, Kalėdas, Jonines ir Žolines, reikėtų atgaivinti ir tikrąją darbo švenčių tradiciją.

  • Aras

    Sakyčiau kad taip per pusę: dalinai nusišnekėta, bet yra ir blaivių minčių.
    Pirma: na ką bendro Kūčios, Kalėdos ir „Joninės“ turi su religija? Šitos šventės buvo švenčiamos gerokai iki krikščionybės ir bus švenčiamos kai krikščionybės nebeliks. Ar žmonės į Rumšiškes bei Kernavę birželio 23-iosios vakarą važiuoja švęsti Jono vardinių ir katalikiškų apeigų? Kiek save pamenu, pas mus šeimoje Joninės (reiktų sakyti Rasos arba Kupolinės) visada buvo švenčiamos su privalomu laužu, paparčio žiedo ieškojimu, vainiko pynimu ir t.t. ir be jokio religinio prieskonio. Man, vaikui, tai buvo smagiausia metų šventė, linksma kaip Naujieji metai. Ir iki šiol, pakursčius savo laužą, smagu pasidairyti nuo kalvos į kitų degančių laužų taškelius apylinkėse.
    Dabar apie „tris“ valstybingumo dienas. Vasario 16-oji – tai šventa, bet Kovo 11-oji arba Liepos 6-oji… :) Pirmoji yra Rentininkų, arba kitaip – nusipelniusių gyventi geriau diena, o antroji – apskritai kažkoks dirbtinis nesusipratimas, žmonių toleruojama tik todėl kad išpuola šiltuoju metų laiku kai galima prie ežero pasilepinti, ar prie jūros nulėkti.
    Na jei jau būtinai reiktų atsisakyti vienos nedarbo dienos dėl Kūčių (nors atsisakyti tikrai nereikia) tai pirmu numeriu aš siūlyčiau Kovo 11-ąją, antru – Liepos 6-ąją.

  • tipelis

    Asmeniškai man užtektų tokių valstybinių švenčių:
    Vasario 16
    Velykų pirma diena (sekmadienis)
    Vėlinės (lapkričio 1 d.)
    Kūčios ir Kalėdų pirma diena
    Naujieji metai (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.)

    Vėlinių nešvenčiu, bet manau kad vėlinių laisvadienis reikalingas. Ir manau kad geriau būtų tik vienas valstybingumo minėjimas.

  • Algis

    Artūrai, su visa pagarba, nesuprantu jūsų šio įrašo.

    Švenčių mes tikrai turim daugiau nei reikia.
    Ko atsisakyt – galima kalbėti daug. Bet Kūčias padarius nedarbo diena, o bet kurią esamą šventę panaikinus BVP tik pakiltų.

    Kūčių dieną dažnas nedirba, beveik nedirba arba vaizduoja, kad dirba. Dalis turi dirbt, bet galvoja ne apie darbą o, kaip čia spėt pagamint 12 patiekalų arba išlėkt į kaimą pas tėvus. Net norintis dirbt ne visada gali, nes tie su kuriais reikia spręsti visokius darbinius klausimus…. na nelabai dirba.

    Nežinau kitos tokios pseudo darbo dienos (išskyrus darbo šeštadienius).

    Beje, ne katalikiškose Latvijoje, Estijoje – gruodžio 24 d. yra nedarbo diena.

    Manau, kad kūčias padaryt ne darbo diena, kitos šventės sąskaita yra labai racionalus sprendimas.

    P.S. Esu nekrikštytas, netikintis. Mano požiūrį į religija puikiai perteikia šis klipas:

    • mielas Algi, mano įraše Kūčios buvo tik viena detalė, jei nepastebėjote. Ir, jei labai atvirai, tai kiek pamenu, per vsias Kūčias dirbdavau normalią darbo dieną.

      • Algis

        Artūrai, pastebėjau, kad Kūčios tik viena detalių.
        Ir su didele dalim to ką rašot sutinku.
        Bet būtent ši detalė labai neskani.

        Mano kuklia nuomone vietoj gegužės 1 d. nedarbo diena paskelbti gruodžio 24 d. yra racionalus, ekonomiškai naudingas, patogus daugeliui žmonių sprendimas. Tik tiek.

        Kurių dar švenčių galima būti atsisakyt, kaip ir rašiau diskutuot galima daug. Kad jų reiktų atsisakyt – faktas.

        O Kūčios nors ir politiškai neskausmingas, mažutis žingsnelis, bet ne atgal, o į priekį ;).

    • Agec

      Jei teisingai atsimenu, latviai ir estai svencia kaledas 24 ir 25. Ir man atrodo, kad tai butu logiskiausias variantas – kucios vietoj antros kaledu dienos.

    • Joana

      Algi, beje, ne katalikiškoje Latvijoje išeiginė diena yra ir Didysis penktadienis prieš Velykas.

  • Fredis*

    Reikia pripažinti, kad ne krikščionims mūsų valstybėje gyventi yra gana sunku ir jie čia šiaip ne taip laikosi dantis sukandę tik savitvardos ir išsiugdžiusios tolerancijos dėka, bet ir jiems kartais ima ir išsprūsta, kažkas sprogsta viduje ir prasiveržia į paviršių. Tada tolerantiškais tampa krikščionys.
    Vienas laisvamanybės pavyzdžių: „Mano skonį daug labiau žeidžia odioziniai girto Gedimino, lyg molio krūva kioksančio Mindaugo ar savivaldybės aikštėj stypsančio „neva ksenofobo“ Kudirkos pavidalai“ – tarė N.Vasiliauskaitė, diskutuodama su V.Laučiumi apie Žaliojo tilto skulptūras, o niurzgėjimą dėl katalikiškų švenčių tapimo valstybinėmis tikriausiai girdėsime dar mažiausiai dar porą tūkstančių metų.

  • Rolandas

    Smagu, kad socdemai mūru stojo už Gegužės pirmąją. Laukiu nesulaukiu kada pasiūlys surengti darbo žmonių eitynes.

  • ::

    paskaitykite sutartį (9 punktą) su Šventuoju sostu ir suprasit, kad Žolinė neatšaukiama http://www.lcn.lt/b_dokumentai/kiti_dokumentai/AS-LR-sutartis-teise.html

    • antras šio straipsnio punktas sako, kad nieko nėra neatšaukiamo.

      • ::

        manot? tai paderinkit.

  • Sejanus

    Lietuva nei pasaulietinė, nei tuo labiau šiuolaikiška :)

  • Aras

    A. Račas, prasimušęs į buržujus (kaip dabar politkorektiškai sakoma „darbdavius“) siūlo žiūrėti plačiau „galvojant apie ekonomiką ir verslą“, įprastai buržujiškai mintijant, kad darbuotojas turi dirbti ir be švenčių, ir be atostogų, ir be savaitgalių, ir be atlyginimo. Tad pasižiūrėkime kaip paprasti žmonės dirba brandžiosiose buržuinų valstybėse, kiek ten jie turi laisvadienių, skaičiuojam: švenčių dienos – vidutiniškai apie 10d., apmokamos atostogos – 28-35 DIENOS, :), „sirgimo dienos“ (kai paskambini į darbą ir pasakai jog blogai jautiesi tad neateisi ;) ) apie 15d., vietinių bendruomenių šventės, savaitgalių šeimos šventės, žydiškos šventės, religinės šventės – dar kokias dvi savaites galime pridėti. Skaičiuojame: ~75 nedarbo dienos, arba du mėnesiai per metus.
    Nabagai lietuviai: 28 atostogų dienų ir 11 nedarbo d. per šventes… Graudu. Iki ES standartų dar turime labai tobulėti, todėl šventinių dienų sąrašą (tikrų šventinių, ne dirbtinių) privalome plėsti. Yra Lietuvoje labai populiarios ir Oninės, ir Jurginės. Kodėl per jas turime dirbti?

    • mielas Arai, tamstos dundukiški samprotavimai apie mane labai panašūs į esančius R.Garbaravičiaus advokato laiške E.Čiuldei. Gal pasisiūlykit R.Garbaravičiui kaip darbuotojas. gal tada galėsite nedirbti ir per Onines, Jurgines ir Arines.

    • Valentinas

      Arai,
      Sakyk tiesiai šviesiai:
      Tingiu dirbti,noriu smagintis.

    • Mano namuose labai populiarus mano gimtadienis. Kodėl aš turiu per jį dirbti? Ir kuo skiriasi žydiškos šventės nuo religinių švenčių?

      • Aras

        Brandžiose buržuinų valstybėse per gimtadienius žmonės ir nedirba (jei nenori). :) Tiesa, atlyginimo už tą dieną ir negausi.

  • nerijus

    Nuo kada Kalėdos, Velykos yra katalikų šventė?..
    Jos tik pritaikytos katalikams (nes kitaip, nebūtų žmonės metę savo senojo tikėjimo ir perėję Vatikano globon, viliotinis?), o iš tikro yra tikros lietuviškos (baltiškos) šventės.

    Kvailas Kubiliaus požiūris (taip leidžia jis pats suprasti), kad gegužės 1- oji jam ir kitiems asocijuojasi su TSRS. Juk šią šventę (darbininkų) pradėjo „švęsti“ JAV- javiečiai. Tik komunistai ją labiau sureikšmino dėl ideologijos- darbo liaudis.

    Siūlyčiau keisti į kovo- 11 ąją arba rugpjūčio 15- ąją.

  • Adas

    Mano tik vienas pastebėjimas – išeiginė šventinė diena vasarą nepalyginamai geresnė už žieminę.

  • Sielis

    Jeigu Lietuvoje šventė – tai diena, kai išgeriama daug alkoholio, tai ačiū, nereikia tų švenčių. Darboholizmas vs alkoholizmas :D kas laimės?

  • Skaitytojas

    čia tas atvejis, kad nesvarbu, koks dėl švenčių kilnojimo bus priimtas sprendimas (net jei ir jokio), nemaža dalis žmonių liks nusivylę.

  • v

    Ta gegužės 1 tai kažkoks nesusipratimas, diena darbo, bet nedirbama. Kūčios yra ypatinga šventė, o gegužės 1-osios tai jokia ne šventė, o laisvadienis. O kad valstybė pasaulietinė tai nereiškia, kad ji turi neturėti tradicijų ar jas pamiršti (nors aš pats nesu praktikuojantis katalikas). Kiek procentų žmonių mūsų pasaulietinėje valstybėje tuokiasi bažnyčioje?

    • nerijus

      v

      Tai diena, kai Žmonės gali mitinguoti (eiti į mitingą/- us) be darbdavio leidimo (pagal DK) :)

  • Ogis@Co

    Gal kam nors ir gerai amerikoniskai (25d. poilsiaujam, 26 – i darbeli, Kuciu nera),
    taciau as Kuciu diena nedirbu. Ir nenoriu dirbti, ir darysiu viska, kad nedirbciau :)
    Man Kaledos yra 3 dienos svenciu. Nors sprokit.
    O Geguzes 1-oji jokia ne svente. Tiesa, budavo laikai, kai tekdavo zingsniuot pro politbiuro snukius, bet jau baigiu pamirst. Tik va ne svente, ir tiek.
    Todel sakau, kad cia gal pirmas (!) protingas vyriausybes sprendimas :)

  • kestutis d

    Man labiausiai patinka tas faktas, kad pirmoji šalis pradėjusi švęsti gegužės 1 dieną kaip darbo žmonių šventę buvo Vokietija, o tokią šventę įvedė Hitleris ;)

    • Skaitytojas

      konkrečiai vokiečiai gegužės 1-ąją šventė nuo Veimaro respublikos, tad kažin, ar ji buvo darbo diena? Raudonieji vis vien tądien nedirbo, demonstruodavo.

      A.Hitleris taip, 1933.05.01 paskelbė Darbo šventę, prie Berlyno surengė grandiozinį patriotinį šou, o jau 33.05.02d. pasiuntė konfiskuoti profsąjungų turtą bei suimti jų lyderius. Po to uždraudė streikus ir kolektyvinius susitarimus. Vienžo, Alolfas – tikras darbo žmonių bei profsąjungų draugas :)

  • praeinant

    о jei, Artūrai, pažiūrėti plačiau… įdarbinam visus bedarbius, kad šviesusis tikslas BVP būtų greičiau įvykdytas, o kai jis jau bus toks, visi jamam naują šventę – kokį mėnesį, du… žiūrint kaip susisuktumėm

    p.s. kažkada rašėte apie „lygesnes kiaules“… deja (o gal ačiū dievui) prie „lovio“ prieiti gali ir „taurieji elniai“ (jūs/?), na o čia jau gaunasi interesų konfliktas, kai per save ginate visą lovio priedermę…:)

    • praeinant, nelabai suprantu, apie kokį „lovį“ ir kokį interesų konfliktą tamsta šnekate. Spėčiau, kad gal net tamsta labiau prie to lovio einate nei aš, nes algą man moka ne iš mokesčių mokėtojų pinigų, o mokesčių aš sumoku ne tiek jau ir mažai.

      • praeinant

        „algą man moka ne iš mokesčių mokėtojų pinigų“
        na, tai visiška netiesa, jei savo produktą pardavinėjate ir valstybinėms institucijoms…:)

        apie valdžios „lovį“ ir interesų konfliktą… turbūt čia atsakymas jau gaunas kaip atviras laiškas A. Račui ir račams…:)

        Lygesnės kiaulės ir taurieji elniai

        „Lygesnės kiaulės“ ko gero asocijuojasi su lovio artumu http://racas.lt/lygesniu-kiauliu-ideologijos-pergale-seime/ … galima net sutikti, kad seime yra „kiaulės“ ir „lygesnės kiaulės“…
        O kas yra pats A. Račas lyginant su tuo „prie lovio“. Kad jis yra „prie lovio“ nelabai kyla abejonių… žinoma „kontora“ (BNS), pavaldiniai… Tai čia jį ir apibrėžčiau – tauriuoju elniu prie lovio.
        O čia jau ir įdomu… ką gi keičia tų „kiaulių ir elnių“ viduose tas buvimas arti lovio…
        Ogi mūsų mielame A. Rače raudona gija šviečia „reikalavimas“, kad apie lovio instituciją reikia vaikščioti tik labai pagarbiai, jį aptarnauti tik „baigus kelnerių mokyklą ir mūvint baltas pirštinaites“… šiukštu jokių minių, streikų, mitingų… o net jei kažkas jame ir negerai tai vis tiek tik su baltomis pirštinaitėmis ir manieringai jūs, kitieji gyvuliai, elkitės su mumis esančiais prie lovio… (interesų konfliktas – ginamas sluoksnis, kurio dalis ir pats esi…)

        Ir tai raudona gija eina pas „elnią“ jau nuo pat „seimo langų pabarškinimo“… na, išbyrėjo ten langų už ketvirtį milijono, bet gal tada iš Lietuvos emigravo kokia dešimčia žmonių mažiau (o tai reiškia kad gal čia jau liko koks milijonas, nes vien į jų užauginimą gal tiek investuota, plius: jų galimybės čia kurti bvp produktą, vartojimo mokesčiai ir t.t.).
        O jeigu būtų langus barškinę dešimtis kartų dėl: korupcijos, kartelių, tarėjų, mokesčių politikos, monopolijų ir t.t. – gal butu neemigravę 300 000 žmonių, o tai jau ir visi 30 milijardų… (tai kas gi pagaliau yra tie valstybingumo priešai? – į šį „verslą“ ir elniai turbūt savo įnašą įdeda…)
        Tik nereikia to suprasti kaip kvietimo eiti ir „barškinti langus“, niekaip nekviečiu save įsispiesti į kampą, tiek nusivilti, nesiekti, nesilavinti, kad galima būtų taip pasielgti… (bet, ko gero, niekada negerbsiu tų kurie savo elgesiu į tai varo kitus…)
        Absoliuti dauguma valdžių/“lovio lovistų“ (Graikijos, Prancūzijos ir t.t.) reaguoja tik į du dirgiklius – pinigus ir jėgą/(masinius streikus etc.). Žinoma tokių šalių elgsena nėra absoliutaus gėrio ir racionalumo etalonas, bet duok die pradžiai mums nors jų lygį pasiekti…

        • mielas praeinant, tik dėl to, kad šitos sapalionės buvo skirtos man, jas palieku. Tačiau kitą kartą, kai norėsite ką nor panašaus parašyti, varykite iš karto į respublika.lt

          • praeinant

            Net tikiu, kad nuoširdžiai parašėt…
            …nors vis dar retkarčiais stulbina žmonių nenoras išeiti už „balbieriško“ mastelių ribos…
            Deja, nuvykimas į Taliną ar „The Economist“ skaitymas – kartais mažai tepadeda to nenoro išgujimui iš savęs…

            Blyn, Artūrai, esat daug arčiau tautos žiedo, nei pilietis laukiantis tik savaitgalinio didelio bambalio alaus, nu, tai ir „reikalavimai“ pačiam atitinkami…:)

          • Auksinis kardas

            Šia proga priminčiau, kad Balbieriškio atodanga yra nuostabaus grožio ir kaskart verta aplankyti.

          • praeinant

            Ech… bėda čia ne tame, kad detalę – galima didinti iki begalybės ir tame pamatyti aibę nuostabaus… bėda tame, kad imama ir užstringama toje detalės begalybėje, nebesugebama tos detalės vėl sumažinti, kad to pasekoje padidinti kitą, sekančią, visą bendrą detalių mozaiką…
            Gan keistas vaizdas kai prakutęs pilietis domisi tik viena detale (ar vaizdžiau – tik viena svetaine, kai aplink tyvuliuoja bekraštės interneto platybės…)…

  • doktor barmental

    autoriau, lenkija yra baznytine ir atsilikusi viduramziu valstybe???

  • dpd

    keista, kad autorius mano esant katalikiškas šventes vertingesnes nei pagoniškas ir kuo čia dėtas pasaulietiškumas bei šiuolaikiškumas…atisakyk savo papročių, bet būk madingas?

  • RM

    Kūčių laisvadienis – duoklė prekybininkų lobistams ir populizmas.
    dabar tauta nuo ryto šturmuos parduotuves, kad tik spėtų apkrauti stalus, o balsavusieji per savivaldybių rinkimus nepamirš priminti tautai savo „nuopelno“.

    tradicija tikrai yra tokia, kad vakare pr Kūčias susirenkama prie stalo po darbų, o švenčiama per Kalėdas. Dabar gausim pradėti švęsti jau 24 dieną nuo ryto