M.Širvinsko pilietinė judošiška pozicija

Kaip ir žadėjau, pasisakysiu ir aš apie M.Širvinsko laišką, kuriame jis rašo apie savo darbą balsas.lt grupėje.

Ir pirmiausia pasakysiu, kad man šis laiškas ir jo autorius sukėlė dvejopus ir labai prieštaringus jausmus: nuo pasigėrėjimo iki visiško pasišlykštėjimo.

Bet pradėsiu iš toliau, nuo trejų metų senumo istorijos. kai aš pirmą kartą akivaizdžiai susipažinau su M.Širvinsku. Tai įvyko LRT Tarybos posėdyje, kuriame M.Širvinskas prisipažino nerašęs straipsnio, virš kurio buvo jo pavardė. Buvo keista, tačiau įdomu, nes žurnalistas lyg ir viešai atsiribojo nuo klastotės ir pareiškė savo poziciją.

Bet paskui buvo dar keisčiau, nes M.Širvinskas vėliau paaiškino, kad nieko blogo neįvyko, ir kad rašyti žurnalisti pavardę virš straipsnio, kurio jis nerašė, iš esmės nėra nieko blogo. Įprasta praktika, tskant…

Taip ir susipažinom. Ir nepasakyčiau, kad iki galo viską supratau. Tokia buvo istorija.

Perskaitęs laišką, kurį iš Marijaus gavau iš karto po rinkimų, iš pradžių nežinojau ką daryti.

Pirmiausia sužavėjo drąsa. Taip – būtent drąsa. Neabejoju, kad Marijus yra ne vienintelis balsas.lt grupėje gaunantis algą tokiu būdu. Arba pagal verslo liudijimą. Esu apie tai ne kartą girdėjęs, bet niekada – atvirai ir su pavarde. Taip jau Lietuvoje įprasta – juk tie, kas apie tai kalba, yra „stukačiai“, ar ne?

Drąsos kalbėti apie tai, ką kiti daro blogai ar neteisėtai Lietuvoje niekada nebuvo per daug, o pastaruoju metu jos gal net sumažėjo. Kalbėti apie tuos, kurie patys prisipažįsta darantys blogai ar neteisėtai, tikriausiai net nėra prasmės. Nes drąsa Lietuvoje dažniausiai baudžiama.

Todėl Marijaus laiškas ir jo prisipažinimas yra išskirtinis įvykis. Didelės pilietinės svarbos. Arba bent jau galėtų tokiu tapti, jei Marijaus pavyzdžiu pasektų šimtai tkstančių kitų Lietuvos Respublikos piliečių. Norėčiau tikėti, kad taip ir bus, bet čia net mano labai didelio optimizmo per maža…

Tačiau.

Sakiau, kad Marijaus laiškas sukėlė pasigėrėjimą ir didžiulį pasišlykštėjimą.

Pasišlykštėjimą todėl, kad visa vokelių istorija suvesta į rinkimų rezultatus. Čia reikia suprasti, kad jei rinkimų pirmą turą būtų laimėjusi ne Darbo partija, tai Marijus apie vokelius nieko nebūtų rašęs. Ir jo, kaip jis pats sako, „kompromisų su sąžine limitas“ nebūtų pasibaigęs? Ar tai reiškia, kad Marijaus „kompromisų su sąžine limitas“ yra partinis? Ir tai yra žurnalisto pozicija?

Pasišlykštėjimą ši istorija kelia dar ir todėl, kad Marijus, kaip jis pats sako (o aš linkęs juo tikėti), vokelius ėmė aštuonis mėnesius. Aštuonis!!! Kas mėnesį.

Taip, žinau, žurnalistams sunku. Galiu atvirai prisipažinti, kad nelabai įsivaizduoju, kur galėčiau dirbti, jei mane atleistų iš dabartinio darbo (o tai visiškai tikėtina, nes esu, kaip ir Marijus, samdomas darbuotojas). Bet aštuonis mėnesius misti iš vagies rankos ir tuo pat metu įsivaizduoti, kad dirbi žurnalistu?! Mano fantazija to neneša.

Aštuoni mėnesiai skamba iš viso makabriškai, kai žinai, koks tai „žurnalistinis“ darbas buvo: apie tą rašyk, apie tą – ne, tą pareklamuok, o to nedėk. Ir taip diena iš dienos. Už iš vagies rankų siūlomus nešvarius sidabrinius?! Aštuonis mėnesius?

Atsiprašau, bet tai virš mano suvokimo ribų. Ir man absoliučiai neina suprasti, kokio dydžio turėjo būti Marijaus „kompromisų su sąžine limitas“. Nepyk, Marijau, bet kalbu labai nuoširdžiai.

Pasišlykštėjimą man sukėlė ir visi Marijaus laiške buvę epitetai, automobilių vardijimas ir kiti žurnalistams netinkami dalykai. Jie – K.Krivicko, R.Grinevičiūtės ir kitų asmenų, kurių čia nenoriu minėti, naudojami instrumentai, neturintys jokios reikšmės turiniui. Tai – žemiausio lygio popsas.

Šlykštu yra ir tai, kad Marijus suprato dirbęs Darbo partijai, kurios, suprantu, nuoširdžiai nekenčia, tačiau, kadangi iš to buvo galima pragyventi, tai jam nekėlė didesnių problemų. Ištisus aštuonis mėnesius. Taip, būna „žurnalistų“ propagandistų, apie juos ne kartą ir ne du esu rašęs, bet Marijus sakosi esąs ne toks. Ar tikrai? O kiek reikia pradirbti, kad tokiu taptum? Daugiau nei aštuonis mėnesius? Kokio dydžio bus „kompromisų su sąžine limitas“, kai Marijus pradės dirbti kitai „geresnei“ partijai, kurios vadovas neteisiamas dėl juodosios buhalterijos ir net nevaikšto į redakciją susitikti su vyriausiaja redaktore (nes susitinka kavinėje)?

Labai šlykštu yra ir stebėti kitų balsas.lt žurnalistų reakciją. Jie visi tyli. Na, ne visai tyli Yra tokių, kurie mušasi į krūtinę, teigdami, kad jie tai vokelių negaudavo. Bet nepasako, ar žinojo apie Marijų. Apie tuos kitus, kurie dirba pagal verslo liudijimus ar kaip vertėjai. Šlykštu todėl, kad jų ten yra dešimtys, o skaičiuojant visą balsas.lt ir Epasas.lt grupę – tikriausiai šimtai.

Tyli ir T.Čyvas, kuris tiek daug ir taip gražiai rašė apie D.Budrevičienę. Tomai, gal tark žodį ir apie Marijų? Tokį pat gražų ir užjaučiantį, pilietišką ir drąsų. O gal ir apie save turi ką pasakyti? Nebijok, viskas bus gerai.

Šlykšti buvo ir pradinė VMI reakcija: tipo, mes visada reaguojame ir visada tikriname. Vėliau, tiesa, pasitaisė, ir pranešė, kad Marijaus informaciją tirins. Kada pradės? Po savaitės, dviejų. Lauks antro turo rezultatų?

Galėčiau ir dar vardinti, bet jau pradeda pykinti…

Prirašykite patys, ką pamiršau.

Aš baigsiu taip: man Marijaus veiksmas yra pilietiška judošiška pozicija.

Atsiprašau, Marijau.

(4 balsų, vidurkis: 3.00 iš 5)
Loading...
  • Tamosius

    Pasitaisyti niekada nevelu, Marijau, aciu.

  • Vingių Jonas

    „Kaip kas moka, taip tas šoka“, kad tik antrame ture VRK lengviau būtų balsus suskaičiuoti. Keista, kad p-nas Artūras „užkibo“:)

  • O aš manau, kad tai gali būti natūrali reakcija. Jei jau kąsti, tai kąsti stipriai ir tinkamu metu. Jei kažkas mano, kad gali taip manipuliuoti žmonėmis, tai galima tokiems parodyti, kad galima pamanipuliuoti ir jų likimu…

  • Nuomonė
  • romas

    Blogai imti algą vokelyje, jei žurnalistams yra (buvo) verslo liudijimai. Galimas dalykas, kad Marijus tiesiog nepasinaudojo proga dirbti legaliai.
    Tačiau nereiktų susikoncentruoti tik į vokelius. Žiūrėkim, kaip žiniasklaida susijusi su dideliu verslu, kiek žiniasklaida verta pasitikėti, – įžiūrėjau tekste ir tokią žinią. Būtų gerai buvę žinoti įvairius interesus, pavyzdžiui, per Kreivio skandalą. Bet dabar irgi gerai, nes geriau vėliau nei niekad.

    • lv

      Žurnalistams verslo liudijimų NĖRA (jie negali dirbti pagal verslo liudijimus), todėl žurnalistai „verčia“, „dirba“ vertėjais. Ką verčia? Mokesčių vengimo ir savo sąžinės lapus.
      http://verslas.delfi.lt/Media/inspekcijos-zurnalistai-negali-dirbti-pagal-verslo-liudijimus.d?id=40527985

      • oh yes, 2011-ųjų sausis…

      • romas

        lv, nepritariu nelegalioms pajamoms, nors ir suprantu, kaip tokia padėtis gaunasi. Nepritariu ir Marijaus nelegaliam darbui, bet suprantu, kad ne ant dirbančių nelegaliai gula didžiausia kaltė.
        Man didelė problema atrodo, kad kažkas formuoja leidinio ar portalo turinį pagal partinius interesus. O taip pat nenormalu, kad žiniasklaidai vadovauja asmenys, turintys reikalų su teisėsauga. Neaiški pinigų kilmė ir akivaizdžiai neatsiperkantis verslas ten, kur jis turėtų atsipirkti, – iš viso baisu.

        • lv

          Tai tas DP šleifas akivaizdu, kad viena koja nešvariuose reikaluose. Akivaizdu jau iš gerokai anksčiau.
          Ir signalus apie Gapšio ir grietinėlės sukinėjimąsi redakcijose derėjo siųsti jau gerokai anksčiau. O ne „staigiai“ praregėjus, tinkamu asmeniniam revanšui ar kokiems dar kitiems tikslams, momentu ir būdu.
          Todėl ir manau, kad demaskavimas ne(pa)vykęs, nes ne mažiau demaskuojamas žurnalistų virtuvės ir pačio autoriaus amoralumas, kompromisai su sąžine ir etika. Geriau vėliau, negu niekad, sutinku. Ir kartu reikia pastebėti, kad faktams pasitvirtinus, ten dirba ir duoną su kirminais valgo turbūt dar kelios dešimtys „žurnalistų“. Kad ir kaip tai ciniškai nuskambėtų, tai jau ne vien DP bėda, kad tiek daug mankurtų…

  • romas

    Man kvepia sudeliu. Be abejo ten vokeliais mokama. Bet tai kodel ponas marijus pirma nepranese FNTT arba VMI? Drasuolis. Man atrodo norejo reklamos. Jei butu norejes buti teisus, butu pirma praneses. O dabar buhalteres ir virsininkai visa diena isnesinejo ir naikino popierius ir jau nieko ten nebeliko.

    • suomis

      Ir kas iš to? Tu praneši VMI o VMI praneš Viktarui. Ratas užsidaro. :)

  • algis

    Kankinausi, bet perskaičiau. Račas kartais turi vieną kitą mintą, todėl aš kartais čia būnu. Bet, dabar, kai Artūras padavė prašymą stoti į DP, o šitą jo benefisą tik taip ir suprantu, nežinau ar čia dar bus kokių minčių. Šiaip DP leidiniai daugiau propagandiniai…

    • algi paskaitykite dar kartą. MAtau turite problemų suvokinat tekstą. NOrs gal geriau neskaitykite, o varykite iš čia.

  • Nesvarbu

    vadinkime daiktus tikraisiais ju vardais. Kolegos, musu tarpe atsirado ‘genys’!

  • Už šitą – Račūi minus karmos taškų. Arba tu apsisprendi padėti silpniems žmonėms kovot su blogiu, arba tu trypi silpnus žmones į purvą. Taigi, jei Marijus vertas sutrypti į purvą, tai šokinėk ir susirink minusą. Bet jei Marijus dėl savo atgailos vertas nors vieno karmos taško – tada ištiesk jam ranką (žinoma, gali moralistiškai pabumbėti pilna teise) bet vis viena ištiesk savo ranka – kaip Pečeliūnienė labai teisingai sako – užteks mums kovoti kiekvienam savo iš partizaninių pozicijų – turime dirbti kartu

    • kęstuti, leisiu sau pastebėti, kad kaip tik aš ir buvau vienintelis, kuris Marijui padėjo. Na, bent jau pirmas. Todėl žinote ką: susikiškite savo pamokymus sau į ausį:)

      • Arturai, gerbiu Jus, kad Isplatinote si staipsni. Tai reikejo ir drasos. Aisku, pasistenkime bendromis jegomis , kad kalti asmenys butu nubausti.

      • Dėkoju ir už šitą atsakymą – tai jau progresas čia jau geras pasiūlymas – ne pasiūlymas užsikrušti, ne pasiūlymas išbučiuoti Užkalnio užpakalį.
        O kad padėjote Marijui – tai už tai besąlyginiai karmos taškai. Reikėjo savo pagalbą ir įvardinti. Nes jei kokia besiblaškanti jauna (ir ne tik) siela užklys į šį blogą ir perskaitys būtent šį įrašą, kokią išvadą ji pasidarys? Spardyti tokius judošius, ar jiems padėti?

    • Nuostabus zodziai, Kestuti.

  • Artūrai, na kodėl jums viskas tik juoda arba balta? Grįžo Marijus po studijų užsienyje. Pinigų reikia, valgyti norisi. Dirbo už vokelį. Pradirbo vieną mėnesį, antrą, trečią. Ėmė rastis pinigų. Bet kartu su pinigais vokelyje atėjo ir saugumo jausmas: darbas garantuotas, kas mėnesį algą moka ir, kaip rašė Marijus, kolektyvas geras. 8 mėnesiai vienam (pvz jums) atrodo daug, o kitas visą gyvenimą pinigus vokelyje gauna ir nesijaučia blogai.

    Artūrai, jei netektumėte darbo, neturėtumėte santaupų, nebūtumėte 26-as įtakingiausias Lietuvoje ir neturėtumėte įtakingų ryšių, o šeima badautų – negi nepadirbtumėte 8 mėnesiu už vokelį? Nebūkite toks kategoriškas, pasaulyje be juodos ir baltos yra ir kitokių gyvenimo atspalvių.

    Man irgi labai patiko Marijaus drąsa. Ne kiekvienas išdrįstų viešai tokį pareiškimą pareikšti. Dėl tokių žmonių ir yra geriau gyventi Lietuvoje.

    • Taigi,
      man kažkaip irgi Dovydo komentaras pramušo… Visi mes žmonės. Bet kuriuo atveju pasmerkimas neišsprendžia tiek daug kiek mums norėtus.

    • Dovydai, mano atsakymas labai aiškus: nedirbčiau. Jei nieko nerasčiau Lietuvoje, Važiuočiau į Airiją, Norvegiją, bet kur. Beje, esu buvęs tokioje situacijoje – be darbo ir be pajamų. Ir vis tiek netapau partiniu, nedirbau už vokelius. Nors tai buvo daug seniau. Neturėjau nei santaupų, nei įtakos, nei ryšių, tik besilaukiančią žmoną ir vieną sūnų. Todėl nereikia man aiškinti, kaip yra sunku gyventi.

      Ir nesuprantu, kodėl negirdite, ką sakau. Nėra juoda arba balta. Yra juoda ir balta. Ir apie tai kalbu. Nes matau abi spalvas.

  • sataniuga

    Aš už pakartotinius rinkimus.

  • retukis

    Marijus pasielgė labai drąsiai. Viena, dėde Račai yra autobusiuko vairuotojus, kurie vos galą su galu suduria VMI įdavinėti, o visai kas kita – parašyti kaip veikia kriminalinis koncernas, kuris greitai valdys Lietuvą. Jei Marius elgėsi ne kaip idealus kovotojas iš kokio tarybinio komunisto etinio kodekso, dar nereiškia, kad jis elgėsi judošiškai. Nusikaltėlių demaskavimas nėra judošiskumas. Na, nebent nusikaltėliams gali taip pasirodyti.

  • PanaCėja

    Pone Račai, vietoj to, kad pagirtumėt ir užstotumėt savo kolegą, jūs išvadinate jį Judu, t.y. išdaviku. Taip lygiai elgėsi LAT ir Teisėjų tarybos pirmininkas G.Kryževičius, išvadindamas N.Venckienę didžiausiu Lietuvos pūliniu. Netiesa, kad jums tokie dalykai buvo nežinomi. Tai vieša paslaptis, tik dauguma kremtat tą kirmėlėtą duoną, nes neturite jokio kito pasirinkimo. Ir visai nesvarbu, kad Marijus pasirinko būtent tokį laiką pripažinti kas vyksta ir kieno rankose yra žurnalistika…Svarbiausia, kad žmogus iš viso išdrįso. O tamsta aiškiai deklaruojate, kieno pusėje esate…
    Siūlau boikotuoti Račo blogą, nekomentuojant jo įrašų. Arba jeigu komentuojat, rašykit apie jį patį, kaip apie Judošių ir prisitaikėlį prie sistemos.

    • miela Panacėja, aš tamstai labai švelniai pasakysiu: užsikruškite. Geriausiai negyvai. Ir būsiu labai laimingas, jei šį puslapį boikotuosite. Bus švariau.

      • PanaCėja

        Nelabai mielas Pone Račai, o kaip jūsų replika, skirta man skambėtų nešvelniai? Neįsivaizduoju, kaip toks cinikas ir nepraustasnukis gali būti BNS direktoriumi? Gal paaiškintumėt šitą fenomeną?

        • miela Panacėja, mielai tamstai paaiškinsiu. Matote, kai kuriose bendrovėse (tose, kurios normalios) žmonės vertinami pagal jų gebėjimus, o ne pagal tai, kuriai partijai jai priklauso, pagal kokią dūdelę šoka ar kam bučiuoja sėdynę. Tose bendrovėse egzistuoja tam tikros taisyklės, tam tikros vertybės, tam tikra verslo etika. Dar tose bendrovėe yra dirbama ir uždirbama. Yra dar daug ir kitų dalykų, bet tikriausiai veltui tamstai aiškinu, juk vis tiek nesuprasite. Tad gal geriau laikykitės pažado ir boikotuokite.

          • PanaCėja

            Nelabai poniškas pone Račai, pasiūlyti moteriai „užsikrušti“ yra labai nedirektoriška ir tuo labiau – nevyriška. Jeigu aš jus paduosiu į teismą dėl mano įžeidimo, ir kaip kompensaciją pareikalausiu mane atkrušti quantum satis, ką darysit? Bet perspėju, kad esu nimfomanė…Ar atlaikys jūsų „skeletonas“?

          • miela Panacėja, savo seksualines problemas spręskite kitoje vietoje. Man net pagalvoti baisu, apie tokias kaip tamsta, o jūs siūlotės. Fui…

          • PanaCėja

            Pone Račai, neturiu jokių problemų, betgi jūs pats savo bloge siūlote užsikrušti…Fui…Išsigandot savo žodžių? …Tai valdykit savo žodyną, nes čia irgi yra vieša vieta ir turėtumėt pirmiausia pats elgtis padoriai.

          • miela Panacėja, nuo šiol ši vieta tamstai nebe vieša. Laimingai pasveikti.

  • Mauras

    Pilietinė pozicija atsirado vėliau, ir tame galima įžiūrėt pasikeitimą į gera. Kodėl čia galėtų būti naudojamas terminas “ judošiška“, nelabai suprantu. AR, juo teigiate, kad M.Širvinskas iš viešo prisipažinimo gavo naudos, kad jis nėra moraliai idealiai tyras? Nes to, kad anksčiau yra paėmęs algą vokelyje, judošiškumu nepavadinsi, sakyčiau jis greičiau susitaikė su aplinkos į kurią pateko žaidimo taisyklėm ir ne iškart suprato, ką padarė, vidinio kompromiso prasme.
    Protestuojate prieš krikščionišką moralę, kuri šį atvejį vertintų kaip paklydėlio sugrįžimą, tačiau mano galva vadovaujatės gerokai labiau fariziejiškom nuostatom – niekas negali klysti, jei suklydo – turi būti viešai pasmerktas. Kurios, skleidžiamos viešo žmogaus ir matyt autoriteto (laišką atsiuntė būtent Jums), turėtų ateityje kiek atbaidyti tokius kaip Marijus nuo situacijos pervertinimo ir viešų prisipažinimų. Tokias nuostatas vertinu blogai.

    Tuo neteigiu, kad jaunuolio laiškas yra vien tik sąžinės balso pasekmė, nes to negalėčiau įrodyti, ir kad jame man viskas patiko. Tačiau formos ar asmenybės vertinimas šiuo atveju nesvarbūs prieš esminį momentą – drąsius žmones, viešai kalbančius apie tokius dalykus, mes, seniai, turime besąlygiškai palaikyti. Kad jie padėtų išnaikinti tą reiškinį, su kuriuo susiję didžiulio masto moralės ir kiti praradimai. Moralės, kuri apsprendžia šešėlio dydį, pateisina vagis ir tiesiogiai įtakoja valstybių ateitį. Jei netikite, palyginkit šešėlio ir skolų masto statistiką, jie koreliuoja tiesiogiai.

    • Maurai, neatidžiai skaitėte…:) Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Marijus drąsus jau antrą kartą – primenu „Lietuvos žinių atvejį“.

      Moraliai idealiai tyrų nėra ir kvaila būtų to ieškoti. Bet man vis tiek neaišku, kodėl būtent dabar ir kuo čia dėta partija, jei kalbame apie pilietinę poziciją ir drąsą. Sakote paklydėlis sugrįžo? Sugrįžo pas ką? O gal reikėtų klausti – pas kuriuos? Man ši istorija – ne tik piliečio istorija, man ji ir žurnalisto profesijos problema. Apie tai ir rašiau.

      Parašiau, kad gerbiu Marijų už drąsą. Ir tai tiesa. Bet negaliu nematyti ir tos kitos pusės. Juodosios. Judošiško iš tiesų, nes tai ką jis darė 8 mėnesius buvo niekšiškas, nes darė viską, kaip ir pats sako, aiškiai suvokdamas. Marijus suaugęs žmogus ir turi atsakyti už savo poelgius. Be atsakomybės nėra jokios moralės. O nuodėmių atpirkimais, kaip žinia, netikiu.

  • Vaclovas

    Kažin kodėl pamirštami kitokie vokeliai,kitokios formos.Prisiminkim po 2008 rinkimų,Kubilius susikvietė į kavinę ,,rekomenduotus“ žurnalistus ir… skaitome tik apie gerus valdančiuosius ir blogąją opoziciją.

    • Šamanas

      O kur galima būtų paskaityti apie „gerus valdančiuosius“? Ir „rekomenduotųjų“ pavardes, jei nesunku.

  • Rytis I

    Kažkodėl apie tai tyli D. Radzevičius. Ne, nu jis šį bei tą mąsto apie žurnalisto „veidą“ kartu su G. Sarafinu:

    “Tačiau ir šiandien žurnalistikoje yra 97 proc. padorių žmonių. O dauguma kalbų apie papirkinėjimus, redaktorius žvėris, manau, iš piršto laužtos. “ – Ne tik pritariu Gintarui, bet pasakysiu dar daugiau – manau, kad 98-99 procentai žurnalistų tikrai yra padorūs.“
    http://dainius.org/2012/10/17/g-sarafinas-apie-zurnalistika-pliusai-ir-minusai-yra-greta/

    Nejau reikia suprasti, kad Dainius pritaria – Širvinsko atvejus „iš piršto laužtas“?

  • PanaCėja

    Po tokios išpažinties turėtų sukrusti ne tik „vokelius“ kontroliuojančios tarnybos- VMI, FNTT, bet pirmiausia VSD…Kieno rankose yra žiniasklaida ir kas formuoja viešąją opiniją? Bet VSD tokioms „smulkmenoms“ neturi laiko.

  • Fredis*

    D.Budrevičienė, L.Pečeliūnienė, M.Širvinskas – tai žmonės, kuriais turime didžiuotis. Jie buvo ir yra už skaidrumą, už dorą, už sąžinę.
    Kažkada buvo įsileisti tokie veikėjai kaip snoro akcininkai – vos neišsprogdino visos finansinės sistemos, nesutrukdyta į politiką įsisukti uspaskiams – išsprogdinta politinė sistema.
    Dabar jau galime prie kiekvieno namo iškelti valstybines vėliavas perrištas gedulo juostomis ir nenuleisti ketverius metus.

    Iki pykinimo šlykštu…

    Kažkodėl ryte norisi vartyti tokius puslapius http://www.vsd.lt/Page.aspx?pageID=68
    Ką jie veikia dabar, ką jie veikė prieš keturis, prieš aštuonerius metus?

    • Rytis I

      Kai Prezidentė kalba – blogai. Kai VSD tyli – šlykštu. Na, o kai nelaiku prabyla vargšas niekuom nenusipelnęs žurnalistas – didžiai šlykštu?

  • viktorija

    O aš principingai palaikau marių, man dzin asmeniškumai, stilius, mašinos, netinkamas laikas. Svarbus atskleidimo faktas, gerbtina šviežia mariaus laisvė. žinoma, tai tėra kiek jaunatviškas protestas, lauksiu brandžių poelgių, stiprios pozicijos, nes, mariau, toks iššūkis iš tavęs reikalauja dar daugiau, dar geriau. Pateisink lūkesčius, drąsiau dar pirmyn!

  • Q.E.D.

    Yra ne tas pats – “skųsti” mikruškių šoferius ar “skųsti” žiniasklaidos magnatus kaip Širvinsko atveju. Nes Širvinskas realiai rizikuoja gauti “vilko bilietą” ir visiems laikams prarasti galimybę susirasti darbo bet kuriam laikrašty Lietuvoj. Skųsdamas mikruškes nerizikuoji niekuo.

    Dviprasmybių Širvinsko poelgy įžiūrėt nesunku. Savaime aišku, kad vertinant pagal poniatkes toks elgesys yra vienareikšmiškai judošiškas. Bet jei pagal tavo principus tai yra judošiška, tuomet nėra ko verkti, kad valdžia atėmė tau kažkokias žadėtas kaupiamąsias pensijas ar panašiai. Nes akivaizdu, kad iki Kubiliaus absoliuti dauguma žiniasklaidos darbuotojų praktiškai nemokėjo jokių sodrų ir jokių mokesčių apskritai – iš čia ir tokia zoologinė neapykanta Kubiliui. Ir čia negalioja pasiteisinimas, kad koks nors BNS moka tvarkingai, tai manęs tas neliečia. Jei nori, kad iš nustatytos tvarkos išloštų sąžiningi, o ne sukčiai – turi laikytis nulinės tolerancijos. Kitaip tylėk ir šnirpšk į manžetką, arba vok “kaip visi”, kad neliktum durniaus vietoj.

    • mielas Q.E.D., nusišnekate kaip visiškas dundukas. Pradėti pirmiausia reikia nuo savęs ir nulinę tolranciją pirmiausia taikyti sau. Tik tada jau gali žiūrėti į kitus. Ir nebuvo jokios zoologinės neapykantos Kubiliui, čia tamstos neapykanta užlietos smegenys niekaip negali to suprasti. Ypač dabar, po rinkimų pirmo turo.

  • Bobutė

    Pritrenkianti naujiena.
    Lietuvoje perkami žurnalistai… Ir kas galėjo pagalvoti.

    Arba kita naujiena:
    http://www.alfa.lt/straipsnis/15062276/Slaptas.pokalbis.Seimo.pirmininkes.kabinete..kaip.Prezidentura.rezga.intrigas=2012-10-19_18-13/

    Niekas net baisiausiame košmare nesapnavo, kad Prezidentė…

    Tsss… Apie Prezidentę arba gerai, arba… labai gerai…

    P.S. Ką dabar pasakytų tie, kurie po prezidento rinkimų šaipėsi iš sakančių, kad p. D. Grybauskaitė yra autokratinių polinkių ir etc.?

    • suomis

      Pofig, kokių polinkių turi Grybauskaitė, ne ji čia pagadą straina. ;)

    • Rytis I

      „I.Degutienė, susitikusi su bendraminčiais, atvirai prabilo“ – gal visdėlto įrašas ne iš VSD, ne iš „Baltųjų rūmų“ – iš tų pačių „bendraminčių“? Ech, ne pagal tuos reiškiasi kriterijus renkasi bendraminčius. Dar vienas skandalas prieš skandalą, gretoms (ir dantims) praretinti, maža lygtais tokių matėm… Pvz., tuo metu, kai berods sprendėsi europarlamentaro neliečiamybės klausimas čia „draugiškai“ sprendėm mažosios mergaitės bei teisingumo problemas, ryšium su Kedainių teisėjo galutiniu ir neapkaltinamu sprendimu. Déjà vu.

      • Bobutė

        Ryti I,

        niekada negali žinoti politikų minčių…
        Gal bendraminčiai nutekino, o gal su p. Irenos žinia „nutekino“…

        Bet kuriuo atveju, man svarbiau pati žinia apie Prezidentės valdymo metodus ir etc.
        Be to, sau pasidariau tvirtą (gal ir neteisingą, bet vis dėlto tvirtą) išvadą, kad reikia balsuoti priešingai nei agituoja p. D. Grybauskaitė… Manau, nereikia pagrįsti kodėl būtent tokia išvada…

        • romas

          Bobute, Grybauskaitė ragina nebalsuoti už tuos, už kuriuos norite balsuoti. Tame, kad Jūs vis tiek balsuosite kaip norite, sunku įžiūrėti kokią nors Grybauskaitės įtaką.

  • kabliataskis

    Bobute,
    tokie dabar raudonuoja iš gėdos…….

    • Bobutė

      Manote jie moka raudonuoti…

  • Izbliondimas

    Bobute,
    perskaičius Jūsų komentarą galima pagalvoti, kad čia iki šiol komentavote net žalio supratimo neturėdama apie Lietuvą, kokia ji yra visus 22 metus.
    Tad ir išeina, kad gal geriausiai orentuojasi valstybėje paprastas doras žmogus (kaip sakoma jų šalyje gal yra kokie trys…), – nuo to ar pasunkėjo tie vargelio maišai ant kupros ir kiek pasunkėjo.
    Bet tai liečia gal tik tuos tris žmogelius…
    O apart tų trijų, t.y. Lietuva… – automobilių kamščiuose kamuojasi ir panašiai (atseit, ir vagys blogai gyvena)…

    • Bobutė

      p. Iz. Blondine,

      sutinku su Tamsta. Gyvenamoji aplinka, norim to ar ne, suformuoja tam tikrus stereotipus…

      Matant, kad Tamsta visada teigiate esą Lietuvoje visi kvailiai ir visi vagys (tiesa, šis Jūsų komentaras išskirtinis – teigiate, kad net trys yra dori), manytina, kad tokioje aplinkoje gyvenate.
      Ilgai mąsčiau kur tai galėtų būti. Apart Lukiškių ar Pravieniškių nieko nesugalvojau. Na, gal dar koks avietynas tiktų…:)

      • Izbliondimas

        Bobute,
        manau, akd gyvenu ir dirbu ypač gražioje terpėje.
        Kad ji būtų dar gražesnė, nemažai ir pats stengiuosi (dalį gyvenimo tai, ką teigiau, darau ir visiškai be atlygio Lietuvai, – viso būtų apie 10 metų, po 1990 m.
        Kad netuščiažodžiauju, kai turėsite kiek laisvo laiko permeskite (jei blogo šeimininkas leis tai patalpinti čia):
        http://www.organic.lt/lt/pages,id.440
        Nuoširdžiai…

  • romas

    Visiems aišku, kad laikas kai kuriems nepatinka, bet varyti ant konservų prieš rinkimus konservams taip pat neatrodė geras laikas. Žodžiu, varyti niekada ne laikas, bo atneša žalą ir todėl kam nors būtinai nepatiks.
    Dar vienas įdomus dalykas. Jau kelintas susijaudinęs dėl Širvinsko paminėtų automobilių. Kodėl targetui, kuriam patinka aptariamos žiniasklaidos turinys, turėtų nepatikti asmenų, formuojančių turinį, automobiliai? Baisus čia dalykas, jei automobiliai sąžiningai uždirbti.

  • Artūrai, šįkart su daug kuo sutinku, ypač su emociniu vertinimu, kurį suprantamai apibūdinote – pasišlykštėjimas. Pasišlykštėjimą jaučiu ir aš – pačiu savimi.

    Šlykštėjausi jau įsivėlęs į tą vokelių ir verslo liudijimų sistemą, tačiau nuo atsakomybės bėgau. Tai yra tas mano minėtas kompromisas su sąžine arba „kognityvinis disonansas“, kaip pasakytų psichologai.

    Sutinku, kad paskelbimo laikas ir aplinkybės yra dviprasmiškos. Tačiau patikėkit, mano kompromisų limitas nėra partinis, nors ir susijęs su grupe, kuri formaliai save vadina partija.

    Kadangi daug kas vertina mano poelgį, o ne pateiktus faktus, gali būti svarbu ir reikalinga atpasakoti momentą, kuomet aš apsisprendžiau.

    Užpraėjusį penktadienį, spalio 12-ąją, su viena teisininke užsimezgė karšta diskusija apie Darbo partiją ir pažįstamas personalijas, kurios pagal šios grupės sąrašą braunasi į Seimą. Iki to momento buvau peržvelgęs tik jos rinkimų programą, bet po mūsų diskusijos prisėdau prie kompiuterio ir perskaičiau pirmąsias kandidatų pavardes.

    Tas sąrašas mane paveikė kaip rimtos ligos diagnozė, nes tryliktu numeriu įrašytą pamačiau Vitaliją Vonžutaitę, kuri buvo mano vadovė ir yra įtariamoji buhalterijos byloje. Šokas – nesitikėjau, kad ši ponia yra ir „politikė“.

    Tai buvo ta akimirka, kai apėmė siaubas ir kaltė (vėlgi emocijos). Čia nesvarbu partiškumas: jeigu būčiau dirbęs socialdemokratų ar konservatorių oficiozuose (kokių jie nė neturi), lygiai taip pat būčiau reagavęs. Čia buvo ne partinė, o grynai pilietinė pozicija įspėti, kokio plauko veikėja (ir jos draugai – Vytautas ir Viktoras) katapultuojasi iš galimai nusikalstamos struktūros į tautos atstovybę.

    Tuomet susisiekiau su DELFI. Jie suprato reikalo rimtumą. Pats laišką parašiau rinkimų naktį su apmaudu stebėdamas rezultatus, baigiau jau paryčiais, kai praktiškai buvo aiškus laimėtojas. Jaučiausi prisidėjęs prie tos neskaidrios pergalės, juolab kad maitinausi, kaip sakote, už „iš vagies rankų siūlomus nešvarius sidabrinius“.

    Kodėl nepranešiau anksčiau? Kai dar dirbdamas susivokiau, su kuo susidėjau, paruošiau atsitraukimo planą ir pasišalinau, bet neketinau „kovoti“ už teisybę, nes jau esu „prisikovojęs“, kaip ir tąkart „Lietuvos žiniose“. Kartu nenorėjau pakenkti savo draugams ar prie Viktoro pinigų straubliuko pajungtiems silpnavaliams statytiniams. Statytine, mano supratimu, anksčiau buvo V. Vonžutaitė – dar labai jauna įpainiota į vieno niekšo sistemą ir prisaikdinta jo didelių neaiškios kilmės pinigų stabui. Tai yra toks rusiškas oligarchinis vadybinis metodas ganėtinai nedidelėmis sąnaudomis (nes nemokant mokesčių) dėl savo interesų suburti komandą, kuria paskui labai lengva manipuliuoti.

    Taip pat turiu pakartoti, kad laikraštis buvo gana autonomiškas ir tokios tvarkos „apie tą rašyk, apie tą – ne, tą pareklamuok, o to nedėk“ buvo tiek, kiek galima rasti ir kituose laikraščiuose, įskaitant „Verslo žinias“. Taip, tokių nurodymų ir teiktinų ar neteiktinų temų pasitaikydavo, o kai palietė mane asmeniškai ir mano temas bei straipsnius, aš ir pradėjau planuoti, kaip išeiti. Trenkti durimis nenorėjau – mažvaikiška, nors kartą nedaug trūko. Taip, kaip buvo valdoma „Ekonomika.lt“, yra kontroliuojama didelė dalis Lietuvos žiniasklaidos, tad jei kas kartą trankysi durimis, kitų niekas jau nebeatidarys.

    Tiesa, čia nekalbu apie „Balsą“ – ten kita situacija, politinė. Nekalbu ir apie BNS – neabejoju, kad agentūroje besąlygiškai vadovaujamasi Etikos kodeksu, o gal redakcija turi net savąjį.

    Mane truputį stebina toks dėmesys paminėtiems automobiliams. Aš juos įpyniau kaip stiliaus figūrą, kaip reportažinį elementą. Atsimenu, rūkydavau ir šypsodavausi sau į dūmą, kad tie Viktoro išauginti jaunikliai būtinai turi parodyti, kokie yra svarbūs ir reikšmingi vairuodami tik brangiausias mašinas, kai dauguma paprastų kontoros darbuotojų važinėja „skardomis“ arba troleibusais (manau, naujieji lietuviai kitokių gebėjimų negu klauptis dideliam ponui ir paskui kažką iš savęs vaizduoti dažniausiai arba neturi, arba nesugeba parodyti). Sutinku, bulvaras, užkalniška, turbūt ne vietoj, bet palyginimas su K. Krivicko stilistika, dovanokit, truputį pritemptas ir nerimtas. Kitos mano stilistinės pastabos apie tos kompanijos charakteristiką kažkodėl liko nepastebėtos.

    Bet kuriuo atveju, čia svarbu yra mano paminėti faktai ir aplinkybės:

    1. Žiniasklaidos įmonė moka nelegalius atlyginimus.

    2. Žiniasklaidos priemonė nesivadovauja Etikos kodeksu.

    3. Žiniasklaidos priemonė faktiškai priklauso partijai, nors to neleidžia Visuomenės informavimo įstatymas.

    4. Įtariamieji svarbioje byloje simuliuoja ir slepiasi nuo teismo.

    Paveikslą galėtų išplėsti atsakingos institucijos kaip Mokesčių inspekcija, Vyriausioji rinkimų komisija ir, neabejoju, Valstybės saugumo departamentas. Šis tai tikrai turėtų kur pasiknisti.

    Baigiant dar viena reportažinė detalė: jie neskaito knygų, Artūrai. Aš irgi galvojau atsisveikinimo proga padovanoti kokį nors specialiai atrinktą romaną, bet paskui pamaniau – bergždžia ir beprasmiška.

    Tiek.

    • Marijau, labai nuoširdžiai: tikiu Tavimi, bandau suprasti, tačiau man nepavyksta. Daugiau nieko nesakysiu, nes užsivesiu vėl:)

      Nepaisant to, aš Tave visaip palaikysiu. Kaip tik galėsiu. Dėl vokelių. Bet ne dėl ko nors kito.

  • arturas

    nelabai suprantu, kur yra vokeliai….. Ar reikia suprasti, kad pries n metu, kai visi ETATINIAI zurnalistai dirbo pagal autorines sutartis jie irgi gaudavo alga vokeliuose? nes kiek suprantu, tai „juodai“ nieko nemokejo, tik pasirinkdavo mokestine prasme geresne forma…..

  • Donatas

    Na va, ir Artūras jau priskyrė save prie samdomų darbuotojų, o tai anksčiau, kiek pamenu,laikė save labiau darbdaviu :)
    O dėl žurnalisto pozicijos – Artūrai, ar Budrevičienės poelgis, kai ji paviešino gaunanti algą vokeliuose uspaskicho įmonėje jums irgi sukėlė pasišlykštėjimą? Nepamenu tokios reakcijos, nebent ką praleidau…
    O kaip kriminalinių bylų tyrimai, kur į teismą nusikaltėlius pavyksta atvilkti tik jei liūdija buvę jų bendražygiai – ar jie irgi kelia jums šleikštulį?
    Žinoma, mokesčių slėpimas yra blogis, o dvigubas blogis – kai tai daro tas, kuris ir eina rūpintis tais mokesčiais, suprask – jei vagia dabar (iš redakcijos veiklos), tai vogs ir vėliau, kai bus premjeras ar koks ūkio ministras.
    O prisipažinimas po 8 mėnesių – tai geriau vėliau, nei niekada, nes jei, Marijau, bijoti Artūro šleikštulio jausmo, tai niekada tokių dalykų nepaviešintum, o tavo polegis yra dar viena vinis į blogio karstą :)))
    Žinoma, DP rinkėjams tokia žinia nei šilta, nei šalta, nes gyvename vagių ir kyšininkų visuomenėje, kur toks tokį išrenka. Tačiau pats Marijaus poelgis, manau, iš esmės niekuo nesiskiria nuo Budrevičienės poelgio, tik ji, kiek pamenu, susigriovė sau ramų gyvenimą, nes vagių ir kyšininkų visuomenė, nors tokia sau gyvuoja, bet nemėgsta, jei kas juos taip tiesiai ir su įrodymais įvardija…

  • Lina Pečeliūnienė

    Artūrai, tu blogai darai trypdamas Marijų (tu jį trypi, teisingai sako Kęstutis). Tu tiesiog stovi teisuolio pozicijoje, o tai, nepyk, yra puikybės nuodėmė). Niekada nevėlu prabilti sąžinei (prieš rinkimus, po rinkimų ar nepaisant rinkimų). Jei aš jausčiaus teisuolė, aš galėčiau dabar taip kaip tu trypti savo bendradarbius pasilikusius dirbti „Valstiečių laikraštyje“ už atlyginimą vokeliuose, bet aš taip nedarau. Ragini Čyvą prabilti? Bet jei jis prabils, tu ir jį sutrypsi, kam taip ilgai tylėjo?

    • Gylys

      „Jei aš jausčiaus teisuolė, aš galėčiau dabar taip kaip tu trypti savo bendradarbius pasilikusius dirbti “Valstiečių laikraštyje” už atlyginimą vokeliuose, bet aš taip nedarau“

      kažką, čia, nukledėjote p. Pečeliūniene, nes šioje vietoje, kaip tik tas jūsų ginamasis „trypia“ savo buvusius bendradarbius, neva „ir toliau besidarbuojančius už vokelius“. O jam, matai, jau „prabylo sąžinė“. Ir šioje vietoje Račas teisus – juokingiausia kad sąžinė prabilo rinkimų metu :)

      • Gyly, atleiskite, bet sakydamas, kad aš trypiu buvusius kolegas, aiškiai nušnekate. Galėčiau sutikti, kad pats prisipažindamas imdavęs neteisėtą algą, „Balso“ grupės darbuotojus įstūmiau į nepatogią padėtį. Tačiau juos „trypia“, išnaudoja, engia pirmiausia jų darbdavys, o jie leidžiasi būti laikomi už virvelių, kaip kurį laiką leidausi ir aš.

        Džiaugiuosi, kad jums juokinga. Juokitės į sveikatą. Bet reikalai čia rimti, nors to turbūt nesuprantate, o sąžinė „prabylo“, kaip rašote, taip, būtent dabar, ir aš paaiškinau kodėl.

        • leokadija

          Marijau, puiku, kad tai padarei… Sveikinu ir dėkoju. Ir čia labai tik tinka krikščioniškas „eik ir nebenusidėk“ – taip mes įgyjame moralinių teisių į švaresnį gyvenimą. Nes antraip gyventume statiškoje teisinguolybėje arba nuodėmėje. O kai kas iš anksto atsisako tokios teisės, nes jis turbūt niekada nesiruošia padaryti klaidos…

    • Lina, kadangi aš netikintis, tai kalbos apie nuodėmes man skamba kvailai:) O jei rimčiau, tai keistai man skamba kaltinimai, jog stoviu kažkokioje pozicijoje. Aš taip gyvenu ir tuo mes ir skiriamės. Pasirinkimu, kaip gyventi. Ir būk rami, T.Čyvas neprabils, jam paprasčiausiai neužteks drąsos:)

      • antiseptikas

        – be nuodėmės kaip J.C., Amen. Gal jau perlenkete lazdą Ponas TEISUOLI?

  • Jonas D.

    Bet kokiu atveju, Marijus paviešinęs balas.lt virtuvę, yra geresnis žmogus, nei tas, kuris būtų, jei būtų nepaviešinęs. O tai jau yra progresas. Esmė, kad čia nėra ko idealizuoti žmogų už tai, nes tai turėtų būti norma, bet kartu reik ir pagirti, kad judama link to.

  • Rytis I

    Dėl vokelių: įkalbinėjimas neimti jojo ar nepakantumo jiems skiepymas gražių kalbų pagalba yra geras, pilietiškas bei valstybinis reikalas. Visdėlto žiūrint iš darbuotojo pusės lieka neaišku – ar ne valstybės problema yra tai, kad tie neapmokestinti litai atsiranda vokeliuose ir kaip jie ten atsiranda: jei nuo jų sumokėti mokesčiai išgryninant ir yra legalios kažkieno pajamos – tai viena. Ir visai kita, jei maišai pinigų atsiranda nuslėpus pajamas arba atsispausdinus juos kur nors Rusijoje. Bet kokiu atveju, nepaisant to, kas kaip vertina savo pilietiškumą, bei kas yra geraI-blogai, situaciją iš esmės galėtų keistis nebent tuo atveju, jei pranešęs apie nelegalią ekonominę veiklą, gautų ir atitinkamą kompensaciją. Sakykim, pranešęs apie gautą vokelį – 3 metų savo realių pajamų kompensaciją minus anksčiau gautų vokelių bendrą sumą. Kolkas susidaro įspūdis, kad tokia padėtis tenkina ir valdžia, ir darbdavį – tad ką tokiu atveju gali padaryti darbuotojas? Nieko.

  • Stevas

    Kažkur teko girdėti, kad vienas paklydėlis-atsivertėlis Dievuliui brangesnis už šimtą „amžinųjų teisuolių“ Račų. Berods ir už tūkstantį? :-)

    • Stevas, aš tai žinau, kad vienas protingas vertas 10 000 dundukų.

      • Stevas

        dunduko atsakymas Protingam:
        – žodis „vertas“ lietuvių kalboj rašomas su V raide;
        – dešimt tūkstančių lietuviškai rašoma su tašku po 10.
        Tai tiek. Atsakyti nebūtina:-)

  • Rūta

    Gerb. Račai, prašau, neafišuokite tokio smerkiamo požiūrio į pasisakiusįjį. reikia atskirti politiką ir kriminalą. jūsų įrašas („šlykščiuosi) gali žlugdyti kitų norą pasisakyti. duoti parodymus. NĖRA BLOGO LAIKO PRANEŠTI APIE NUIKALTIMĄ.

  • Pingback: Neverkit pas kapą: parsidavinėja ne visi | Artūras Račas()