EP rinkimų apžvalga II: Liberalų evoliucija – nuo R.Pakso iki A.Guogos.

Turėjau daug darbų, savaitgalį dirbau aukle-pionierių vadovu, tad nebuvo laisvo laiko. Bet šiandien jau turiu laisvą valandą, tad tęsiu Europos Parlamento rinkimų rezultatų apžvalgą. Šį kartą – apie vienus iš tikrųjų laimėtojų – Liberalų sąjūdį.

***********************

Pradėsiu nuo klausimo: ar kas nors žinote, kada iki šių metų Europos Parlamento rinkimų už liberalus balsavo daugiausiai rinkėjų? Teisingas atsakymas: 2000 metų Seimo rinkimuose. Tada už liberalus, kurie vadinosi „Lietuvos liberalų sąjunga“ balsavo 253 853 rinkėjai arba 17,25 proc. visų, rinkimuose dalyvavusių Lietuvos piliečių.

Šių metų gegužės 25 dieną liberalai, kurie dabar vadinasi Lietuvos liberalų sąjūdis gavo 189 373 rinkėjų balsus arba 16,55 procento.

Taigi, geriausio savo rezultato jie dar nepasiekė, bet buvo gana arti ir yra nedidelė tikimybė, kad galbūt ateityje jiems tai pavyks padaryti. Nuo ko tai priklausys? Aš šiuo klausimu turiu labai aiškią nuomonę, bet prieš ją jums pasakydamas, užduosiu kitą klausimą.

Ar žinote, kodėl liberalai 2000 metų Seimo rinkimuose surinko tiek daug balsų? Teisingas atsakymas: todėl, kad pirmuoju liberalų sąraše tada buvo įrašytas dabartinis partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas, vėliau tapęs Lietuvos Prezidentu ir įrašęs Lietuvą į naujausių laikų įstoriją, kaip valstybę, kuri vienintelė pašalino tiesiogiai rinktą prezidentą iš posto apkaltos būdu. Iš esmės būtų net galima sakyti, kad už Rolandą Paksą Lietuva iš dalies turi būti dėkinga liberalams, nes jei ne jie, tai jis tikriausiai nebūtų antrą kartą  tapęs premjeru (po to kai pirmą kartą su liberalų E.Maldeikiu dėl „Mažeikių naftos“ atsistaydino iš šio posto),  vėliau nebūtų buvęs opozicijos lyderiu ir galbūt jo net nebūtų išrinkę prezidentu. Bet čia, žinoma, tik spėjimas (nors jis ir turi pagrindo).

Bet šis įrašas ne apie R.Paksą (apie jį ir jo partiją gal dar parašysiu), o apie liberalus.

Tai va, po to, kai jie iškėlė į politikos viršūnes R.Paksą, o šis juos metė, liberalams ėmė nesisekti. Ilgainiui jie susijungė su moderniaisiais krikščionimis ir Centro partija, po to vėl skilo, tačiau net kartu sudėjus jiems niekada nepavykdavo pasiekti tokio rezultato, kaip 2000-aisiais. Apie tai, pateikdamas skaičius esu rašęs po 2008 Seimo rinkimų. Ir, kas įdomiausia, žinote, ką tada, prieš beveik šešerius metus apie liberalus rašiau. Ogi štai ką:

Ir vis dėlto, tai, atrodo, yra vienintelė grupė, kuri per pastaruosius 8 metus turėjo tendenciją augti. Jei susijungtų ir rastų lyderį…

Pasitelkiant liaudies išmintį, būtų galima pasakyti „kaip pirštu į akį“. Čia apie mane. O kalbant apie liberalus – „kaip aklai vištai grūdas“.

Nes prieš keturiolika metų davę Lietuvai R.Paksą, liberalai vėliau davė mums kiek mažiau iškilius politikus, tokius kaip M.Starkevičiūtė (kuri vėliaukartu su taip pat buvusiu liberalu E.Maldeikiu, vedė į Europos Parlamento V.Muntiano pilietinės demokratijos partiją), D.Teišerskytę (kuri vėliau tapo nacionaline vertybe ir rūpinosi palūkanomis ir turėjo nuostabų planą, kaip gelbėti ekonomiką, kuris, laimei niekada taip ir nebuvo įgyvendintas) ar L.Donskis, kuris ypač daug nuveikė Lietuvos politikos arenoje, kovodamas prieš cenzūrą visuomeninio transliuotojo eteryje bei skatindamas toleranciją ir demaskuodamas egomaniakus. Jei neklystu, tai dar jis labai rūpinosi Tibeto laisve, bet čia gal ne visai Lietuvos politikos arena.

Nė vienas jų neleido liberalams pakilti iki tų 2000 metų svaiginamų aukštumų, nepaisant to, kad A.Zuoką per tą laiką nuteisė už gerus darbus, jis emigravo į Lenkiją ir iš jos repatriavo, o idėjinis liberalų lyderis E.Gentvilas pabuvo Europos Parlamente, Klaipėdos jūrų uoset ir vėl grįžo į politiką,

O grūdo vis nebuvo, todėl akla višta vis likdavo alkana, o liberalai prieš kiekvienus rinkimus labiausiai bijodavo ne A.Zuoko, o neperžengti 5 proc. barjero.

Bet kai ilgai lauki, ima ir pasiseka. Net aklai vištai ir liberalams.

A.Guoga Europos Parlamento rinkimuose laimėjo aukso puodą ne tik sau, bet ir liberalams. O bet tačiau pokeryje, kaip ir politikoje, sėkmė dažnai būna permaininga.

A.Guoga Europos Parlamento rinkimuose laimėjo aukso puodą ne tik sau, bet ir liberalams. O bet tačiau pokeryje, kaip ir politikoje, sėkmė dažnai būna permaininga.

Grūdu tapo A.Guoga, puikiai sulošęs EP rinimų pokerį, parodęs nosį (nors gal čia reikėtų kalbėti apie kitą, ne taip dažnai rodomą kūno vietą) G.Steponavičiui ir vėl suteikęs liberalams viltį atgimti.

Žinoma, prisidėjo ir visuotinė isterija dėl Rusijos, E.Masiulio nuoseklios pastangos atsiriboti nuo TS-LKD talibano ir jo socialdemokratams siunčiami nedviprasmiški ženklai, kad jis yra pasirengęs dirbti valdančiojoje koalicijoje (nes iš patirties žino, kad būti susisiekimo ministru yra daug geriau nei šiaip Seimo nariu.

Neabejotinai prisidėjo ir gerokai didesnis nei visada jaunimo aktyvumas rinkimuose. Mat jaunimas šiandien žinių semiasi iš Facebook, kur siautėja keliasdešimt storašiknių nykštukų, kurie jaunimui sudaro įspūdį, kad užtrolinus socdemus ar atėjus pas A.Račą į sieną ir ten parašius, kad jis yra alkoholikas ir Kremliaus agentas, kas nors tuoj pasiūlys darbą, kuris leis nusipirkti batus ir plastikinius bumbulus. Be to, jaunimas nūnai ekonomika nesidomi, pensijos bei socialinė apsauga taip pat nerūpi, nes dauguma jų nesupranta, kad jų tėvams taip pat reikia gyventi, nekalbant jau apie tai, kad jie kada nors taip bus pensininkai ar sirgs depresija, kai to darbo užsidirbti batams ir bumbulams niekas nepasiūlys.

Prisidėjo ir tai, kad liberalai nebuvo pajėgūs iškelti savo kandidato prezidento rinimuose ir šunuodegiavo prieš D.Grybauskaitę. Bet tai nieko neįprasto, nes politikoje taip jau yra – kai pats nori, bet negali, ieškai, kas nori ir gali ir bandai prilipti kaip tas lapas prie nosies (ar tos kitos kūno dalies).

Ir prie viso to – dar ir A.Guoga. Kuris turėjo pinigų ir kokius 227 kartų daugiau proto nei visas LSDP rinkimų štabas (čia kalbu ne apie ekonomikos ir politikos žinias, bet tik apie rinkimų kampaniją ir jos efektyvumą).

Rezultatą jau žinote: liberalai buvo tikrieji EP rinkimų laimėtojai.

Tik štai koks klausimas kyla. Tarp R.Pakso ir A.Guogos buvo 14 metų. Jei A.Guogai patiks Europos Parlamente, liberalams gali tekti laukti dar 14 metų. Ir tada jų perspektyvos gali būti miglotos.

Aš sakyčiau, kad vienintelė išeitis liberlams yra, kaip sakoma, keep up the momentum, arba liaudiškai tariant, griebti jauti už ragų ir padaryti A,Guogą partijos pirmininku. Gali, žinoma, kilti šiokių tokių problemų, nes man sunku įsivaizduoti, kaip A.Guogai seksis išmokyti D.Teišerskytę, A.Lydeką ar net tą patį G.Steponavičių blefuoti, bet pabandyti būtų verta.

Nes auksinis grūdas pasitaiko retai, o vištai liberlams lesti tai norėsis.

Čia buvo Račo žodis.

(14 balsų, vidurkis: 4,64 iš 5)
Loading...
  • Valdas

    Visada galvojau, kad Paksas patraukė liberalus aukštyn, o ne liberalai Paksą. Iki Pakso liberalai rinkimuose tesurinkdavo iki 2 proc. balsų ir Klaipėdoje draugiškai gurkšnodavo alutį.

    • ArturasR

      Manau, kad poveikis buvo abipusis. R.Pakso įtaka liberalų sėkmei buvo neabejotina, tačiau ir buvimas Liberalų vadu bei premjeru nuo liberalų prisidėjo prie R.Pakso karjeros.

  • ArturasR

    Mielas, T, tamstos tiesa. Suklydau.

    Nuo liberalų R.Paksas premjeru tapo vėliau, po 2000 metų rinkimų. Po „Mažeikių naftos“ jis tapo Liberalų vadu. Pataisiau tekstą.

    Ačiū, kad skaitote.