Konservatoriai, liberalai ir komunistai. Pastarieji gimdo mesijus. Deja

Visi čia šiandien svaigsta apie „centro dešiniųjų koaliciją“… Bet nebus jos. Ir dėl labai paprastos priežasties – todėl, kad Lietuvos rinkėjams jos nereikia. Didžioji dauguma jų aštuonerius pastaruosius metus balsuoja už tuos, kuriuos sąlyginai būtų galima pavadinti komunistais.

Už dešiniuosius patriotus (taip pat gana sąlyginai) tuos pačius aštuonerius metus balsuoja daugiau nei du kartus mažiau nei už „komunistus“. O dar du kartus mažiau balsuoja už liberalus.

Tai iš esmės ir yra trys pagrindinės rinkėjų grupės, kurios yra tokios stabilios, kad net verkti norisi.

Tiesa, didžiausia rinkėjų dalis – ta, balsuojanti už komunistus – migruoja. Jie be komunistų dar mėgsta tuo, kuriuos sąlyginai būtų galima pavadinti „mesijais“. Mesijai, tiesa, keičiais, bet rinkėjų skaičius už juos balsuojantis, beveik ne.

Todėl, deja, bet nebus artimiausiu metu Lietuvoje jokios „centro dešiniosios koalicijos“. Na, nebent labai trumpam.

Štai tokia liūdnoka išvada, kuri, spėju, labai daug kam nepatiks.

Nepatinka, tiesą pasakius, ir man, bet skaičiai toks dalykas, kurie gali patikti, gali ne, bet atspindi realią situaciją.

Taigi, 2000 metų Seimo rinkimuose už LSDP balsavo 457.294 rinkėjų, už A.Paulausko Naująją Sąjungą – 288.895, o už valstiečių partiją – 60.040. Viso – apie 805.000 rinkėjų.

Po to buvo Prezidento rinkimai. Jie šiek tiek iškrenta iš bendro konteksto, nes V.Adamkus buvo atėjęs iš šalies. Jis nebuvo nei komunistas, nei patriotas. Bet gal buvo įsivaizduojamas kaip esantis šiek tiek daugiau į dešinę ir šiek tiek mesijas. Panašiai, kaip šiandien A.Valinskas.

Tačiau net tai iš esmės nieko nepakeitė. Pirmame ture už R.Paksą (267.971), A.Paulauską (109.630), V.Šerėną- iš esmės A.Valinsko pirmtaką (106.829), V.Andriukaitį (98.167), K.Prunskienę (68.739), J.Veselką (30.350) ir A.Matulevičių (29.803) kartu sudėjus balsavo 711. 489.

Gerokai mažiau nei 2000 metų Seimo rinkimuose? Tiesa, bet nepamirškite, kad V.Adamkus tada irgi buvo mesijas.

Nepaisant to, antras turas vėl iš esmės sustatė viską į savo vietas: už R.Paksą – 777.769, už V.Adamkų – 643.  870.

Pirmasis skaičius – nieko naujo, payginti su 2000 metų Seimo rinkimais, o štai antrasis pakankamai svarbus. Jis rodo, koks galėtų būti potencialus vadinamosios centro dešinės rinkėjų kiekis, jei jiems vėl pavyktų pasiūlyti kandidatą, turintį mesijanizmo bruožų.

Judėkime toliau.

2004 metais rinkėjai jau balsavo už A.Brazausko ir A.Paulausko koalicją, kuri surinko 246.852, valstiečiai (jau liaudininkai) gavo 78.902.

Mažoka, palyginti su 2000?

Ir taip, ir ne. Nes dar 340.035 balsavo už V.Uspaskichą ir jo Darbo partiją, o dar 135.807 – už R.Paksą ir jo Tvrką ir teisingumą. 

Žinote, kas gaunasi viską sudėjus į krūvą? Maždaug 802.00.

2007 savivaldybių rinkimai. A.Brazausko nebėra, Darbo partija ir R.Paksas iš esmės pogrindyje, naujo mesijo taip pat dar nėra, aktyvumas labai žemas, todėl kartu sudėjus vadinamieji „komunistai“ (jau įskaičiuojant ir Pilietinės demokratijos partiją) gauna vos 535.330 balsų.

2008 Seimo rinkimai. Vėl naujas mesijas – Tautos prisikėlimo partija. Todėl bendras skaičius toks: 186.629 (Tautos prisikėlimo partija), 156.777 (Tvarka ir teisingumas), 144.890 (LSDP), 111.149 (Darbo partija), 46.162 (LVLS), 45.061 (NS), 40.016 (Frontas), 13.775 (PDP). Viso –  apie 744.500.

Šiek tiek „nunešė“ lenkai, 10.000 pasiėmė Socialdemokratų sąjunga, bet net ir tai nepakeičia bendro vaizdo…

Skaičius tas pats – tarp 750 ir 805 tūkstančių.

Dabar pažvelkime į kitą pusę – tą, kuriuos sąlyginai galima pavadinti dešiniaisiais patriotais ir kuriuos sieja keli bendri bruožai – antikomunizmas, neigiamas požiūris į Rusiją ir šiek tiek perdėtas religijos akcentavimas.

Taigi – 2000 Seimo rinkimai – konservatoriai, krikščonių demokratų partija ir krikščionių demokratų sąjunga (K.Bobelis) – iš viso apie 230.00.

2002 metų Prezidento rinkimai – V.Adamkus – 514.154, jei priskaičiuotume ir K.Bobelį – dar – 27.613.

2004 Seimo rinkimai – konservatoriai, krikščionių demokratų socialinė sąjunga (G.Vagnorius) ir krikščionių demokratų partija – iš viso apie 220.00

2007 savivaldybių rinkimai – jau tik konservatoriai ir krikščonys demokratai – iš viso apie 237.000.

Ir pagaliau 2008 Seimo rinkimai – vien Tėvynės Sąjunga – 243.823.

Per aštuonerius metus, nepaisant jungimųsi, skilimų, išnykimų – no 230.000 iki 244.000 Pavydėtinas stabilumas, ypač turint galvoje tai, kad dalis šios rinkėjų grupės per aštuonerius metus tikrai išmirė.

Būtų visai liūdna, jei ne dar viena rinkėjų grupė. Juos sąlyginai galima pavadinti liberalais. Bėda ta, kad jie vis kažko ieško ir vis neranda…

2000 metais Liberalų sąjunga gavo 253.823 balsų. Bet tai, deja, netikras skaičius, nes tada liberalus į rinkimus vedė R.Paksas…

Šiek tiek tikresnis galbūt būtų 1996 metų Seimo rinkimų rodiklis, jei kartu sudėtume Liberalų Sąjungos ir Centro sąjungos balsus. Gautųsi apie 138.500.

2002 Prezidento rinkimai: E.Gentvilas ir K.Glaveckas kartu sudėjus – apie 50.000 (R.Pakso pasekmė).

2004-ieji: Liberalų ir Centro Sąjunga 96.027.

2007 savivaldybių rinkimai – LCS ir jau atsiradęs Liberalų sąjūdis kartu sudėjus – apie 169.000 (pats geriausias rezultatas)

2008 Seimo rinkimai – apie 137.000. Nuosmukis, dėl kurio tikriausiai galima kaltinti tiek P.Auštrevičių, tiek A.Zuoko bylą.

Ir vis dėlto, tai, atrodo, yra vienintelė grupė, kuri per pastaruosius 8 metus turėjo tendenciją augti. Jei susijungtų ir rastų lyderį…

Štai tokia ta Lietuvos realybė…

Tačiau ir tai dar net ne blogiausia. 

Blogiausia yra štai kas:

2000 Seimo rinkimai: Naujoji Sąjunga su A.Paulausku 288.895 ir Liberalų sąjunga su R.Paksu 253.823 – iš viso 542.718.

2002 Prezidento rinkimų pirmas turas – R.Paksas, A.Paulauskas, V.Šerėnas ir K.Petraitis – iš viso 535.572.

2004 Seimo rinkimai – Darbo partija – 340.035 ir Tvarka ir teisingumas – 135.807 – iš viso 475.872.

2007 savivaldybių rinkimai Tvarka ir teisingumas – 137.296, Darbo partija 68.055, Naujoji Sąjunga 62.448 – iš viso – 267.799. Gerokai mažiau, bet priežastis jau minėjome.

Bet štai atėjo 2008-ieji ir vėl viskas grįžo į savo vietas. Tautos prisikėlimo partija – 186.629, Tvarka ir teisingumas – 156.777, Darbo partija – 111.149, Naujoji Sąjunga – 45.061 ir Frontas – 40.016.

Vieni nauji, kiti buvę nauji…Bet visi – mesijai.

Iš viso –  beveik 540.000.

Pamenate 2000 metų Seimo rinkimų skaičių?

Ar vis dar matote galimybę „cenro dešiniųjų“ koalicijai?

Jei taip, prisiminkite, kuo baigėsi „naujoji politika“ po 2000 metų Seimo rinkimų…

(7 balsų, vidurkis: 1.86 iš 5)
Loading...
  • Bus Dešinė. Kiek Račas beabejotų. Bus išvalytas Lietuvos politikos laukas nuo visokių kremliukų ir degeneratų bei apmokamų profesionalių abejotojų.

  • Anonimas

    daug kas priskiria Valinska desiniems,bet mano galva jo tikslas yra tapti Trojos arkliu desiniuju koalicijoje tam kad suzlugdytu ja,o tada vyriausybes formavima perims komunistai :) toks vaizdelis man atrodo itikinamiausias kolkas(nebent po 2 turo labai pasikeistu mandatu proporcijos)

  • Anonimas

    Idomus paskaiciavimai, tik cia dar ne viskas.

    1. Pirmas turas nulemia tik puse Seimo nariu – jau dabar akivaizdu, kad antras turas bus palankesnis desiniesiems ir siek tiek pakoreguos situacija (TS+liberalai+Zuokas bendrai tures apie 60-65 vietas).

    2. Valinsko balsus kol kas sunku skaiciuoti i viena ar i kita puse – jeigu nueis i desine, tai ir ju balsus salyginai galima pripliusuoti desinei.

    3. Lietuvos politikoje matematika veikia ne dazniau, nei racionalumas :)

  • Anonimas

    iš esmės pritariu Alfredui.Kiek ilgai išliks tokia koalicija – kitas klausimas,tik aišku,kad ne visus 4 metus.Mano prognozė: nuo 1,5 iki 2 metų,dar po 6-10mėnesių – nauji seimo rinkimai.

  • Anonimas

    Nebus dešinė, nes bailūs ir per gerai apie save manantys.
    O dėl skaičių, tai reiktų palyginti su pragyvenimo lygio skaičiais, gal irgi panašus vaizdas pasirodytų.
    Kai bus viduriniosios klasės apie 40 proc, tai ir rezultatai bus kiti.

  • Anonimas

    Manau dešinieji Lietuvoje blogai sinchronizuoja savo veiklą su ekonomika. Mūsų visuomenė yra infantili. Iki šiol rinkimų sėkmė priklausė nuo sugebėjimo pažadėti. Dešinieji dabar imdamiesi valdyti smarkiai rizikuoja savo reputacija ilgiems dešimtmečiams. Reikia duoti išsrėbti savo valdymo pasekmes žadėtojams. Laikas iki prezidento rinkimų būtų pakankamas. Laikytis reikia kietai, šnekėti tik teisybę ir laikytis principų.

  • Anonimas

    ir dar,man labai juokingai atrodo konservatoriu bandymai pasirodyti mesijais kurie ateina sunkiu metu ir del tos saly apemusios krizes ateinanciuose rinkimuose buna nukryziuojami.kazkaip ziurima visai ne is to tasko,juk jei konservatoriai per savo valdymo laikotarpi padarytu pakankama kieki svarbiu darbu,zmones tuos darbus tikrai ivertintu ateinanciuose rinkimuose parodydami pasitikejima,o dabar jie aiskina,va mes atejome prie suskilusios geldos todel is anksto esame pasmerkti nesekmei ir gink dieve nekaltinkit musu delto kad mums gali nepavykt.tai ko jus ten einat po galais?kodel jie bijo kalbeti su kuo galetu sudaryti vyriausybe?kodel jie nerodo principingumo pasakydami del kuriu programos punktu niekam nenusileis?

  • Anonimas

    1. Balsuojantys už „dešiniuosius“ balsuodavo „už Landsbergį“. Toks portretinis patriotizmas. Tik pastaruoju metu TS atranda kažkokius kitokius identitus – štai, parengė geriausiai programą ir panašiai auga. Užtat naujai pelno pasitikėjimo kreditus. Landsbergizmo ir jo anti spalvos gerokai labiau už programines nuostatas iki šiol spalvindavo politinę padangę. Tiesa, dar čia galima gretinti tolerancijos Rusijai motyvą – betgi ir šie sutampa pagrinde dėl Lansdsbergio įžūlios laikysenos šio kaimyno atžvilgiu. Taigi, jei norisi spjauti ant Rusios – balsuok „už Landsbergį“, buvo paprasta.

    2. Nereikia „gudrių sprendimų“ atiduodant Kirkilui vairus vardan jo „galutinio nusvilimo“. Jei naujai suformuota vyriausybė bus potenciali, per kelis mėnesius ji vienaip ar kitaip nieko nespės nei pelnyti, nei pragaišinti. Juolab taip, kad ją suformavęs Seimas apsiverstų aukštyn kojomis ir jau norėtų naujai šią formuoti. Prezidento institucija aprobuoja Vyriausybę kokybės požiūriu. Pakankamai kvalifikuotas ir nešališkas Prezidentas neturės ženkliai kitokių kokybinių rekalavimų Vyriausybei, tad jos pagrindas turėtų šį „išbandymą“ ir praeiti, bei veikti toliau – galbūt išklausęs naujo Prezidento supratimą atitinkančių gairių. Patariamuoju balsu.

    3. Ar negalima mesiju taip pat sėkmingai pavadinti ir Barako Obamos?

  • Pingback: Anonimas()

  • Anonimas

    Skirstymas į dešiniuosius ir kairiuosius Lietuvoje labai sąlyginis. Vadinamieji socdemai iš LSDP yra aršiai dešinė partija, aptarnaujanti tik stambų kapitalą ir valdininkus. Nuo 2000 metų LSDP beveik nuolat valdė šalį, bet progresinių mokesčių taip ir nesugebėjo įvesti. Visas tas š. malimas apie kitų partijų trukdymus yra tik eilinis vadinamųjų socdemų melas. Kai reikėjo Leo prastumti, balsų atsirado.

    Alfa.lt video konferencijoje apie tai Landsbergis pasakė: kairė Lietuvoje žiūri į rytus, dešinė į vakarus. Tai toks tas kairės-dešinės supratimas.

    Siūlyčiau ne žiūrėti į pavadinimus ar klausytis kalbų, o inventorizuoti darbus. Vadinamųjų socdemų darbų sąrašas toks, kad jau reikėtų kelti baudžiamąją bylą. Dabar klausimas toks – ar būsimąjame Seime bus pakankamai noro ir jėgų išvalyti Lietuvą nuo „socdemų“ užkrato, ar ne. Tegul tai būna kairė, dešine, viršus, apačia – kas tik nori, kad tik socdemų nebebūtų valdžioje.

  • O už ką dar balsuoti? Už klerikalus? Ar už Zuopį su Petru?
    Normalios kairiosios jėgos Lietuvoje nėra, gal nebent Frontas turėjo kažkokio potencialo.
    Vienintelė solidi dešinioji partija – tie patys „komunistai“ LSDP.
    Viskas sueina į savo vietas. Tikri katalikai balsuoja už klerikalus konservatorius. Tikri dešinieji – už LSDP, Zuopį ir Petrą. Na o kairiesiems telieka tie „mesijai“.
    Ne rinkėjuose problema, o tai, kad bet kokią bandančią susikurti tikrai kairiąją jėgą palaidoja lėšų stygius ir žiniasklaidos tylėjimo blokada.

  • Anonimas

    Alfredai, tikrai situacija yra labai bloga. Visa problema yra mūsų ūkio struktūra artima trečio pasaulio šalių ūkio struktūrai. Dar didesnė problema yra ta, kad trečio pasaulio šalyse didesnis gimstamumas, mažiau senų žmonių, todėl mažesnis krūvis tenka dirbantiesiems. Mes negalim toliau siūti, gaminti trašas ir baldus IKEA tinklui. Mes nesam konkurentai Vietnamui, Indonezijai, o dabar jau ir kai kurioms Afrikos valstybėms. Tokios reformos, kokios reikia per kadenciją niekas negali atlikti. AMB ir nomenklatūra buvo stagnatoriai, kurie nepadarė nieko, kad situacija Lietuvoje keistųsi. Estija tokių reformų linkme yra nuėjusi žymiai toliau. Mes su savo kairuolišku infantilumu praradom daug laiko. Reformos nebus malonios paprastiems žmonėms. Bet jei nesuprasim ir nereikalausim reformų, toliau gilinsim problemas. Tą gali daryti ne tik konservatoriai, bet socdemai tikrai daryti nebegali. Pavojus konservatoriams yra tas, kad reformų sunkumų žmonės nenorės kentėti. Taip būna visose šalyse ir Lietuva nebus išimtis.

  • Anonimas

    Iš tiesų, rinkimų rezultatų apžvalga įdomi statisikos mėgėjams.
    Aš linkęs pritarti romui, kad 21 amžiaus Lietuvos pramonės struktūra panašėja į 20 amžiaus ketvirtojo dešimtmečio struktūrą.
    Pompastiškos kalbos apie nanotechnologijas nutilo, o rezultato – jokio…
    Didžioji dalis ES paramos užasfaltuota, kita dalis nusėdo į vietinių „dalintijų“ kišenes (milijonierių daugiau negu baravykų Varėnos miškuose).
    Siekiant technologinės pažangos, būtina daug investuoti patiems ir skatinti kitus. Inovacijos atsiperka pamažu, todėl reikia būti kantriems ir šiek tiek altruistiškiems, o ne sudarinėti kliūtis, reikalaujant atnašų tuojau pat. Valdančiųjų (ne tik socdemų, bet ir Viktoro, Danutės bei kitų) godumas nustūmė valstybę į beirungiančių su pigos darbo jėgos valstybėmis.
    Kanibališka mokesčių sistema taip pat stabdo investicijas į pažangias technologijas. Sodros mokesčio didinimas ne į sveikatą valstybės ekonominei raidai.

  • Pingback: Darbo partijos ir Naujosios sąjungos susijungimas: just business… | Artūras Račas()

  • Pingback: Kas laimės rinkimus: prognozė | Artūras Račas()

  • Pingback: Apie pirmą turą: jokių staigmenų, TS-LKD nykstanti partija, liberalai nelaimėjo, o pergalę vėl šventė stabili dauguma | Artūras Račas()

  • Pingback: Verslo pasiūlymas LSDP ir Z.Balčyčiui. Jei jie iš tiesų nori laimėti | Artūras Račas()

  • Pingback: EP rinkimų apžvalga I: nykstanti TS-LKD partija | Artūras Račas()

  • Pingback: NeTiesa.lt — EP rinkimų apžvalga I: nykstanti TS-LKD partija()

  • Pingback: EP rinkimų apžvalga II: Liberalų evoliucija - nuo R.Pakso iki A.Guogos. | Artūras Račas()