Talibano dvasia gyva

Savaitraštis 15min 2013 06 21

*****************

Po praėjusių metų Seimo rinkimų, kai tapo aišku, kad lietuviškojo talibano atstovai nebeturės daugumos parlamente ir nebegalės daryti įtakos visuomenės gyvenimui, atrodė, kad viskas bus gerai.

Deja, šiandien, panašu, galima konstatuoti, kad lietuviškasis talibanas gyvas, o jo įtaka, nepaisant konservatorių pralaimėjimo rinkimuose, visai nesumažėjo.

Kalbu apie Lietuvos valstybės požiūrį į savo piliečius, kurie dėl objektyvių priežasčių gimė ne lietuviais ir tikriausiai jais niekada netaps, nors talibano atstovai galbūt to ir labai norėtų.

Tą požiūrį gana aiškiai deklaravo šią savaitę paskelbtas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, galutine ir neskundžiama nustartimi išaiškinusi, kad palengvintas lietuvių kalbos egzaminas lenkų tautybės abiturientams pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą ir net diskredituoja valstybinę kalbą kaip konstitucinę vertybę.

Lietuva – demokratinė valstybė, o demokratinėse valstybėse, kaip žinia, teismo sprendimus reikia vykdyti. Tad šiuo konkrečiu atveju belieka pasidžiaugti, kad teismas nepakalbėjo su dvasiomis ir nerado Konstitucijoje straipsnio, pagal kurį kitomis kalbomis, kurios nėra konstitucinės vertybės, Lietuvoje kalbėti draudžiama.

Bet pasidžiaugus, kyla paprastas klausimas: kodėl teismas, konstatavęs, kad valstybė turi sudaryti tinkamas sąlygas valstybinės kalbos mokymui ir vienodus egzamino reikalavimus, palengvintą egzaminą pripažino diskriminaciniu ir pažeidžiančiu lygybės principą, o skirtingas mokymosi sąlygas įvertino kaip nediskriminacines ir  tuos principus atitinkančias?

Tas klausimas natūraliai kyla todėl, kad net ir nesikalbant su  dvasiomis, turėjo būti žinoma, kad mokymosi sąlygos yra skirtingos ir kad tas skirtumas šiandien sudaro daugiau nei 800 valandų mokymosi pranašumą, kurias lietuvių tautybės abiturientai turi prieš, tuos, kurie gimė ne lietuviais.

Teisėjams taip pat turėjo būti žinoma, kad sprendimas įtvirtinti tą pranašumą buvo voliuntaristinis ir nieko bendro neturintis su konstituciniu visų asmenų lygybės principu, nes nesudarė lygių valstybinės kalbos mokymosi sąlygų skirtingų tautybių Lietuvos piliečiams. Tiesa, tai buvo kompensuota diskriminacinėmis egzamino sąlygomis, kurios tada valdžioje buvusiems talibams kažkodėl neužkliuvo. Beje, paradoksas yra tas, kad tarp rašiusiųjų skundą teismui dėl dabartinių diskriminacinių sąlygų buvo ir buvęs švietimo ministras G.Steponavičius, kuris dar prieš porą metų viešai aiškino, kodėl lengvesnės lietuvių kalbos egzamino sąlygos nelietuvių tautybės abiturientams yra gerai.

Tad kodėl vis dėlto teisėjai šiandien diskriminaciją įžvelgė? Mano atsakymas būtų labai paprastas – todėl, kad talibų dvasia gyva. Ir todėl, kad estafetę iš Seimo rinkimus pralaimėjusių konservatorių perėmė neformali naujoji šios partijos lyderė D.Grybauskaitė, savo metiniame pranešime paraginusi visus dainuoti lietuviškai ir savo apmaudą dėl kitaip, nei ji norėjo, suformuotos koalicijos, išliejusi pagraudenimais apie skriaudžiamą lietuvių kalbą. Nors tą kalbą daug labiau skriaudė jos pirmtakas, per dešimt metų taip dorai ir neišmokęs kalbėti lietuviškai.

Rezutatas? Vietoj susitaikymo ir integracijos – atsiribojimas ir šalies skaldymas, apie kurį kalbėjo prezidentė. Teisėjai, deja, išgirdo.

(6 balsų, vidurkis: 3.83 iš 5)
Loading...
  • Vytax

    E, o tai gal KTU gimnazijai ir Vilniaus licėjui pasunkinkim egzaminus? Juk jie mokosi irgi nevienodom sąlygom. Ir kalabybiškio vidurinei gal palengvinkim, kuo čia lenkai tokie išskirtiniai?

    • Auksinis_kardas

      Replika nukreipia žvilgsnį į lankas, negebant sutelkti jo ties svarstomu lietuvių kalbos egzamino klausimu. Ir klaidina žioplius.

      Visgi, reikalas tikras, kad tautinių mažumų bendrapiliečiai neturi tokių gerų sąlygų įsisavinti kalbą – ir tik dalis bėdos išdėstyta straipsnyje. Kita tiesa yra ta, kad būdami kur kas mažesne dalimi lietuvių kalbos aplinkoje, šią kalbą mažiau naudojant, – mokantis, šeimoje, artimoje aplinkoje, jie turi ženkliai prastesnes sąlygas įsisavinti kalbą buitinio naudojimo keliu. Būtent tokios galimybės stipriai lemia kiek giliai, lengvai, gerai bus įsisavinta bet kuri kalba. Taigi, išeities sąlygos atvykti į egzaminą keleriopai nelygios, ir būtų neteisinga, jei būtų laikomos visiškai lygiomis. Natūraliai kyla šalutinis klausimas: ar nuolaidos turintiems prastesnes išeities sąlygas sudarytų pavojų kalbos įsisavinimui. Atsakymo reikėtų ieškoti erdvėje už tokio egzamino: jei tautinių mažumų bendrapiliečiai turės galimybes integruotis į didesnio lietuvių kalbos naudojimo aplinką (per tolesnį mokslą, darbą, buitį) – jie gauna ir reikalingas galimybes išlyginti kalbos išmanymą bei naudojimą. Jei ties tokiu egzaminu jie sukertami, dėl aukščiau išdėstyto išeities pozicijų nevienodumo fakto, jiems ženkliai blogėja ir galimybės išvis integruotis į valstybinės kalbos visuomenę. Kas turi ant pečių ne šiaip tuščiavidurę formą, nesunkiai supras skirtumus ilgalaikėje perspektyvoje.

      Už straipsnį tinka padėkoti: pilietiškai drąsi, atvira ir gili pozicija, dėl kurios autorių ir vertiname, gerbiame. Ačiū!

  • Marius_Gaubas

    Kalba yra gyva tik tiek, kiek yra gyvi (visomis prasmemis) jos nesiotojai. Primityvus anglizmai zaloja kalba x1000 kartu dagiau nei lenku kilmes LR pilieciai (kaip supratau, ypac abiturientai). Kitas loginis zingsnis butu pradziai uzdrausti British Airways skrydzius i Lietuva. O paskui tiesiog paskelbti kara UK ir surengti referenduma klausimu, kaip dalinsimes karo trofejus (sala siuo atveju) jei laimesime. Taip pat primygtinai siulyciau uzdrausti jazz, blues, hip-hop ir rap muzika, nes tai afrikietiskos kulturos dalis ir aiskiai zaloja susirupinusiu talibano rupintujeliu pseudo-lietuviska dvasia. O manyje gyvenantis Mykoliukas Berastis dabar izuliai saukia – pasigydykit vienalasciai.

  • Vingių Jonas

    Ar po metų nenutiks taip pat su Lietuvių kalbos egzaminu, kaip nutiko su tais FNTT atleistais pareigūnais, ir teisėjai liks „ne prie ko“, nes reikės sulyginti Konstitucijos prasme ir mokymosi Lietuvių kalbos sąlygas, o ne tik egzaminus? Būtų įdomu visą nutarties tekstą paskaityti. Gal joje ir apie mokymosi sąlygų „lygybę“ rašoma?:) Šiaip, pritariu „Auskinis_kardas“ nuomonei – „Jei ties tokiu egzaminu jie sukertami, dėl aukščiau išdėstyto išeities pozicijų nevienodumo fakto, jiems ženkliai blogėja ir galimybės išvis integruotis į valstybinės kalbos visuomenę.“ Ar ne dėl prasto įsijungimo į lietuvių kalbos visuomenę paskui reikia kabinėtis prie LLRA atstovų Seime ir bandyti skaldyti dabartinę koaliciją?

    • suomis

      Papasakok tai emigrantui Londone…

  • Vingių Jonas

    Įdomu?:))

  • Marius

    Nieko naujo. Kalbėti apie Lietuvos teismų nepriklausomumą nuo politinio establišmento formuojamos nuomonės yra beprasmiška, dar nuo Pakso apkaltos tai akivaizdu.

    Keletas klausimų žinovams, ar gali Vyriausias administracinis teismas vertinti ministro akto atitikimą konstitucijai, ar tai nėra Konstitucinio teismo kompetencija?

    • Vingių Jonas

      Manau, kad gali, nes „LVAT vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo“ (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.). Jei būtų ne ministerio įsakymas, o Vyriausybės nutarimas, tada negalėtų, nes tai KT kompetencija.