Kodėl Seimas balsuos už P.Malakauską?

Diena, kai Seimas turės balsuoti dėl naujo Saugumo departamento vadovo kandidatūros nenumaldomai artėja. Kokie bus šio balsavimo rezultatai spėlioti beveik nereikia, nes Seimas iš esmės neturi jokio pasirinkimo. Pirmiausia, už P.Malakauską turi balsuoti tie, kurie beveik metus siekė, jog iš saugumo vadovo kėdės būtų išmestas A.Pocius. Balsuoti prieš P.Malakauską vargu ar gali ir tie, kurie A.Pocių gynė – tai yra, pirmiausia socialdemokratai ir albinai. Jiems krizės nebereikia, nes laiko suslėpti visus per skandalą išlindusius galus, nuoširdžiai padedant prezidentui, jie turėjo užtektinai.

Panašu, jog A.Pocius turėjo pakankamai laiko prieš pasitraukdamas atidžiai atrinkti ir į reikiamus aplankus surūšiuoti ir visą per savo kadenciją surinktą medžiagą apie savo (o kartu ir socialdemokratų) neprietelius. Ne už dyką, kaip žinome, o mainais į varganą tarnybinį butelį. Visai neseniai jis apie tai paskelbė viename dideliame interviu, kuris buvo išspausdintas leidinyje, bene labiausiai talžiusiame saugumo šefą per visą beveik metus trukusį skandalą. Sakytum, paradoksas, tačiau žinai, kad to leidinio buvęs redaktorius korektūrą šiandien skaito ir savo komentarus apie A.Pocių rašo jau visai kitame leidinyje.

Tačiau A.Pocius jau praeitis. Prezidento patarėjas Lauras neturėtų pergyventi – gatvių šluoti A.Pociui neteks, albinai ir jo draugai, įskaitant patį premjerą, be abejonės, parūpins nukentėjusiam “valstybininkui” šiltą vietelę. Gal net toje pačioje Ispanijoje, kur M.Laurinkaus kadencija (atsižvelgiant į įprastus rotacijos terminus) tikriausiai jau turėtų artėti prie pabaigos. Arba Argentinoje, į kurią taikė kitas “valstybininkas” su KGB antpečiais – Antanas.

Daug įdomesnis šiandien tas, kuris pakeis A.Pocių – tai yra, P.Malakauskas. Iki šiol iš esmės buvęs šešėlyje, nors ir vadovavęs ne mažiau nei Saugumo departamentas jautriai struktūrai.

Pirmiausia, ne pro šalį būtų prisiminti, kokiomis aplinkybėmis P.Malakauskas tapo Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovu ir kodėl buvo priverstas pasitraukti prieš jį STT vadovavęs Valentinas Junokas.

Jei pamiršote, galiu paminėti kelias pavardes: A.Vidžiūnas, V.Andriukaitis, V.Kvietkauskas, E.Masiulis, G.Steponavičius. Jei šios pavardės atminties neatgaivina, galima paminėti dar ir A.Janukonį bei tokią “Rubicon” įmonę. Na ir dar A.Zuoką, bei V.Drėmą, kuriam kai kas planavo pasiplaukiojimą Nerimi aukštyn pilvu.

Būtent dėl šių pavardžių ir buvo priverstas pasitraukti V.Junokas. Po to, kai prezidentas paprašė jo paaiškinti, ar “susiklosčiusiomis aplinkybėmis jis mato galimybes toliau eiti savo pareigas”. O aplinkybės buvo sudėtingos – artėjo Seimo rinkimai, virš “tradicinių” partijų kaip Damoklo kardas kabojo įtarimai korupcija ir kyšių ėmimu, o Darbo partijos reitingai buvo kaip niekada geri.

Ir tada atėjo P.Malakauskas. Žmogus, visuomenėje mažai žinomas, tačiau tarp politikų gana gerai žinomas. O kaip kitaip – juk konservatorių partijos nariu buvo iki pat paskyrimo STT vadovu 2004 spalio 19 dienos. Be to, baigęs Vilniaus Universiteto Fizikos fakultetą, kuris Lietuvoje tikriausiai pirmauja pagal absolventų skaičių politikoje.

Malakauskui perėmus STT vairą, tyrimai dėl galimos Seimo narių korupcijos buvo numarinti. Kuo baigėsi “Rubicon” byla bei koks buvo teismo nuosprendis Vilniaus mero rinkimų byloje, šiandien visi taip pat žinome.

Galbūt tai ir buvo P.Malakausko pagrindinis uždavinys pakeitus V.Junoką STT vadovo poste?

Jei ne, tai, tai tada kyla klausimas, koks tas uždavinys ar uždaviniai buvo ir ar tikrai P.Malakauskui jau pavyko juos visus įgyvendinti? Juk jis jau viešai pareiškė, kad nepaisant to, koks bus balsavimas Seime, jis pasitrauks iš STT vadovo posto. Suprask, viską ten jis jau padarė.

Tačiau pabandžius pavartyti STT parengtas pastarųjų metų veiklos ataskaitas, įspūdis visiškai kitoks. Per metus daugiau nei 200 STT pareigūnų, turėdami 20 mln. litų biudžetą, pareiškė įtarimus 221 asmeniui. Iš jų vos pusė buvo valstybės tarnautojai ar pareigūnai, tačiau dauguma jų dirbantys šimtus kilometrų nuo Vilniaus. Nepavyko atrasti nė vieno valdininko, kurį STT būtų pagavusi Vilniuje – kokioje nors ministerijoje, Seimui ar Vyriausybėje atskaitingoje institucijoje. STT sėkmingiausiai veikė Trakuose, Molėtų rajone, Kaune, Šiauliuose, tačiau Vilniuje šiai tarnybai korupcijos apraiškų niekaip nepavyko užtikti.

Kodėl? Ar Vilniuje nėra korupcijos? O gal tiesiog pavojinga jos ieškoti, nes galima išaiškinti ne tą? Juk aplink tiek daug pažįstamų.

Matyt ši STT veiklos ypatybė ir daro P.Malakauską priimtinu daugumai politikų, įskaitant ir tuos, kuriems A.Pocius buvo draugas, ir tuos, kurie prarado pasitikėjimą juo, nors vos prieš keletą metų liaupsino jo sugebėjimus ir žmogiškąsias savybes.

Jie juk žino, jog varnas varnui akies nekerta. Ir todėl balsuos už P.Malakauską. Dėl vienos labai parastos priežasties – jis savas, pažįstamas ir per daugelį metų nė karto neišsišoko ir rankos prieš savus nepakėlė. O daugiau juk nieko ir nereikia.

(2 balsų, vidurkis: 3,00 iš 5)
Loading...