Atsakymas Max: kodėl nespjausiu į BNS? Todėl, kad ir dabar jaučiuosi laisvas…

18 sausio, 2009

Iš pradžių rašiau, tai, kas žemiau, kaip komentarą, atsakantį į „max“ pastebėjimus ir pasiūlymą. Tačiau berašydamas sugalvojau, kad galbūt reikia vis tai pasakyti ne tik „max“…

Taigi.

Tikrai nesitikėjau, kad šis blogas taps tokiu, kokiu jis dabar yra.

Jei atvirai, tai pradedant rašyti čia, pagrindinė idėja buvo tokia: užkniso rašyti pagal grafiką ir pagal formą. Nes kartais nėra nuotaikos, o kartais nėra įvykių, kurie tau sukelia minčių. Taip pat – ne visada norisi rašyti dviejų ar trijų puslapių komentarą kai galvoje yra tik du sakiniai, kuriais norisi į kažką sureaguoti. Dar vienas dalykas, apie kurį jau esu sakęs: čia man niekas nesako, kad būtų gerai apie ką nors nerašyti, arba, kad šito komentaro nedėsime, nes jau kas nors kitas apie tai parašė…

Tačiau. Nenoriu, kaip Jūs sakote spjauti į BNS, nes man labai patinka mano darbas ir žmonės, su kuriais dirbu. Be to, dabartinėje situacijoje tai daryti būtų nesąžininga, nes permainos BNS iš dalies vyko ir mano inciatyva – pagal tai, kaip aš suprantu žiniasklaidos funkciją visuomenėje ir jos atsakomybę.

Dabar turiu gerą progą parodyti, kad moku ne tik kalbėti apie tai, bet ir šį tą padaryti realiame gyvenime. Tai yra, įrodyti, kad žiniasklaida gali būti laisva ir nepriklausoma, profesionali etiška, socialiai atsakinga, neparsiduodanti, nerašanti apie „antrą galą“, nepainiojanti faktų ir nuomonių, pripažįstanti savo klaidas ir galinti jas taisyti. Ir kad būdama tokia ji ir Lietuvoje gali išgyventi. Tikiuosi ir vis dar tuo tikiu.

Žinoma, meluočiau, jei sakyčiau, kad nenoriu, kad šis tinklaraštis taptų dar populiaresnis ir dar labiau lankomas. Mane veža nuo kai kurių komentarų, aš įdėmiai skaitau kritiką. Neslėpsiu, kad čia kartais pasisemiu ne tik minčių, bet ir nemokamai gaunu tam tikrų žinių. Visa tai puiku.

Kita vertus, pradedu pastebėti, kad norėdamas „išlaikyti“ lygį turiu tinklaraščiui skirti vis daugiau ir daugiau laiko. Dabar negaliu surasti, bet visai neseniai aptikau vieną trumpą komentarą, kurio esmė buvo maždaug tokia: užėjau vakare, tačiau nusivyliau, nes neradau naujo įrašo.. O paskuinis prieš tai buvo gal prieš pusdienį:)

Bet, žmonės, aš esu samdomas darbuotojas, turiu darbą, kuris, kaip jau sakiau, man patinka ir už kurį (svarbu!) man moka atlyginimą… O jo man reikia, nes turiu šeimą, moku paskolą, kartais noriu pavalgyti, papramogauti ir panašiai.

Žinoma, jei visi čia komentuojantys susimestų po kokius 20-50 litų per mėnesį, BNS atlyginimo man gal ir nebereikėtų ir galėčiau tinklaraščiui skirti visą savo dieną. Bet juk taip nebus, ar ne?

„Max“ sako, gal reikėtų įsileisti banerių, reklamos… Bet kad niekas nesiūlo. Ir tai natūralu, nes kol kas didžiausias lankytojų skaičius yra vos virš 2000, o jų perskaitytų puslapių skaičius per dieną vis dar nepersirita per 10 000. O kiek reklamos šiandien turi lrytas.lt, alfa.lt, balsas.lt, atn.lt ir t.t….

Taigi, nieko neišeina… Todėl teks ir toliau kur nors dirbti, o tinklaraštį rašyti laisvu nuo tiesiginio darbo metu (beje, jau girdėjau pasipiktnimą, kad kai kurie įrašai atsiranda darbo metu… Tai tiesa, bet niekas nepaklausia, o kas BNS yra darbo laikas:)

Ir pabaigai – dėl vengimo kritikuoti. Žemiau – kai kurie įrašai apie „max“ minimą žiniasklaidą…

http://racas.lt/politika-versus-ziniasklaida-arba-kam-advokatauja-ltalat-kelpsa/

http://racas.lt/viesieji-rysiai-apaulauskas-troleibusas-ir-ziniasklaida/

http://racas.lt/politine-reklama-ir-naujienu-agentura-ar-tikrai-suderinama/

http://racas.lt/lietuvos-rytas-mane-spausdina-bet-honoraro-turbut-negausiu/

http://racas.lt/apie-terminologija-ir-minciu-vienybe/

http://racas.lt/literaturos-ir-zurnalistikos-derme-ka-melzia-cigonai/