Politinė reklama ir naujienų agentūra: ar tikrai suderinama?

Suprantu, kad man rašyti apie ELTA nėra labai korektiška, turint galvoje mano užimamas pareigas – šiaip ar taip ELTA vis dar laikoma (nors ir visai be reikalo:) BNS konkurentu.

Tačiau kadangi čia rašau ne kaip BNS žmogus, o tik kaip Artūras Račas, žurnalistas ir pilietis (nors daug kam iki šiol tai labai sunku atskirti), manau vis dėlto turįs teisę.

Taigi, ELTA, kaip ir kitos žiniasklaidos priemonės (apie jas ir tam tikras tendencijas gal irgi parašysiu) paskelbė deklaraciją apie politinę reklamą per rinkimus.

Joje nurodoma, kad ELTA rugsėjo-spalio mėnesiais iš viso paskelbė politinės reklamos už 29400 litų. Tai, palyginti su kitoimis žinaisklaidos priemonėmis, tikrai nėra labai daug, tačiau šiek stebina tai, už ką tos pajamos buvo gautos.

Iš viso yra 4 rūšių pajamos: pranešimai spaudai, komentaras ir interviu bei reklaminis skydelis.

Pastaroji pajamų rūšis nekelia jokių problemų – tai normalu net ir naujienų agentūrai.  

Bet štai kalbant apie komentarą ir interviu, man, turinčiam darbo patirties dveijose naujienų agentūrose (ir nuolat matančiam kaip dirba dar kokios mažiausiai penkios) kyla tam tikrų abejonių.

Galiu pasakyti labai užtikrintai, kad politinės reklamos nemačiau nė vienos normalios naujienų agentūros sraute (čia nekalbu apie Rusijos ir Kinijos naujienų agentūras). Ir net negaliu įsivaizduoti kokio nors politiko interviu už pinigus atsirandant AFP, Reuters, AP, Bloomber, APA ar dar kur nors kitur.

Nes tai už pinigus, jau nebėra naujiena, o naujienų agentūros uždavinys ir yra pranešti naujienas.

ELTA, pasirodo, laikosi priešingos pozicijos: per du rinkimų kampanijos mėnesius ji deklaruoja paskelbusi 9 interviu ir vieną komentarą. Net jei jie ir buvo pažymėti kaip tokie (negaliu patikrinti:), mano manymu tai niekaip nedera su naujienų agentūros paskirtimi ir iš esmės prieštarauja naujienų agentūrų darbo principams ir pačiai koncepcijai pranešti tik faktus arba reikšmingas ir įtakos visuomeniniams ir verslo procesams turinčias nuomones.

Kokių nors pranešimų skelbimas už pinigus bendrame naujienų sraute iš esmės iškreipia supratimą apie tai, kas yra naujienų agentūra ir kokią funkciją ji turi atlikti. 

Tačiau dar įdomesnė dalis yra ELTOS pajamos už rinkimų kamapanijos metu skelbtus pranešimus spaudai. Ši pajamų dalis, beje, yra didžiausia ir todėl kelia ypatingą nuostabą.

Žinote kodėl? Ogi todėl, kad šiaip pranešimus Eltoje (priešingai, nei pavyzdžiui BNS) galima skelbti nemokamai. Jų žinoma ir poveikis bei efektyvumas yra atitinkamas.

Žinant tai, kyla natūralus klausimas, kodėl partijos mokėjo po 2000 litų už vieną pranešimą, kai galėjo skelbti jų šimtus nieko už juos nemokėdamos? Arba paskelbti jų bent jau penkiasdešimt BNS spaudos centre:)

Gal galite sugalvoti atsakymą?

Aš bent jau logiško atsakymo nerandu.

Ir todėl galiu spėlioti,  kad tikriausiai buvo mokama ne už vieną pranešimą spaudai, o už kokias nors kitas paslaugas. O gal net ne už paslaugas? 

Nuoširdžiai sakau – atsakymo neturiu.

Tačiau jei nesuklysiu, pinigų mokėjimas už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, berods, vadinasi pinigų plovimu.

Tiesa, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kokios partijos mokėjo po 2000 litų Eltai už pranešimą spaudai.

Tai

  • Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga
  • Partija Tvarka ir teisingumas
  • Naujoji Sąjunga
  • Darbo  partija

Ką gi, galima konstatuoti, kad pinigai nebuvo išleisti pačiu efektyviausiu būdu….:)

P.S. Užbėgdamas galimiems klausimams už akių, iš karto pasakysiu, kad BNS už politinę reklamą rinkimų kampanijos metu negavo nė cento (čia nekalbu apie sutartis, kurios galiojo dar iki rinkimų kampanijos pradžios ir pagal kurias visi esami klientai galėjo skelbti savo pranešimus spaudai BNS Spaudos centre)

(4 balsų, vidurkis: 4,25 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    „Tačiau kadangi čia rašau ne kaip BNS žmogus, o tik kaip Artūras Račas, žurnalistas ir pilietis, ….“

    Nesutikciau su tokiais asmenybes susidvejinimais – tokiu atveju ir Zuokas galetu sakyti, kad Drema bande papirkti ne kaip politikas, o kaip pilietis.
    Arba Baukute vaika Seime maitintu ne kaip Seimo nare, o kaip mama. O ka, mamai juk galima ir privalu vaika maitinti?

    O del ELTOS sutinku, susimove stipriai.

  • Anonimas

    Na politikas yra isskirtine pareigybe. Taciau zurnalistas, vadybininkas ar maksimos kasininke ar kitos specialybes zmogus, dazniausiai specialistu buna tiek, kiek nurodyta jo darbo sutarty :] Tad anoks cia susidvejinimas, kaip tik blogiau butu jei 24h per para statistine ponia Jadvyga butu tik maximos kasininke. Leiskime zmonems pabuti savimi:]

  • Anonimas

    Kad žurnalistai ne informuoja apie įvykius, o tik kuria tariamus įvykius, manau, jau nieko nebestebina. Tai vyksta kasdien ir pridengiama po šventa teise (su iliuzine atsakomybe) informuoti visuomenę. Tad matyt atėjo laikas ir naujienų agentūrom.

    Kagi gyvensim žiniasklaidos sukurtų iliuzijų pasauly:)

  • Anonimas

    interviu su politikais buvo publikuoti „Respublikoje“, taciau ten nebuvo nei uzsakomojo numerio, nei uzrasyta – „PR“. tebuvo viena nuoroda – ELTA.
    Atidesnis ir ne visai naivus kaitytojas siaip neturejo issidurti ir pasiduoti iliuzijoms:)
    Ech, bent jau tikiuosi interviu paciu ELTOs zurnalistu daryti, o ne PR.

  • Anonimas

    gerbiu kolegą Račą kaip žurnalistą, turinį savo tvirtą nuomonę, tam tikrus principus (nors kartais jam vertėtų dažniau išgirsti ir oponentų nuomonę). Tačiau remdamasis savo patirtimi turiu konstatuti, kad kaip vadybininkas jis yra absoliutus pradžiamokslis. Todėl jaučiu pareigą geranoriškai pasidalinti kai kuria savo patirtimi:
    – kai akcininkai tave paskiria bendrovės vadovu, derėtų apie tai pranešti bendrovės klientams, o turint jų tiek nedaug kaip BNS vertėtų ir asmeniškai prisistatyti;
    – susipažinus su savo bendrovės finsine padėtmi nereikia pulti į paniką ir karštligiškai imti ją gerinti, neįsitikinus jų efektyvumu;
    – net nusprendus, kad savo problemų naštą geriau užkrauti ant savo klientų pečių, nes taip yra “greičiau” ir “paprasčiau”, derėtų susitikti su antros pusės vadovu ir aptarti planuojamas permainas;r
    – net jeigu naujajam vadovui yra svarbi tik jo asmeninė nuomonė, neverta siųsti klientui grėsmingo tono ultimatyvių laiškų faksu. Jeigu toks laiškas neišvengiamas, verčiau tai daryti registruotu laišku;
    – net nusiuntus laišką netinkamu būdu derėtų įsitikinti, ar adresatas tuo metu yra darbo vietoje ir su kito vadovo vienasmene nuomone yra susipažinęs;
    – net ir naujai išrinktam bendrovės vadovui drėtų žinoti, kad nemažai daliai Lietuvos vadovų atostogų ar darbo reikalais tenka išvykti į kitas šalis, o tokių kelionių trukmė gali gerokai viršyti vienpusiškai nustatytą kelių dienų atsakymo į ultimatumą laiką.
    Anksčiau galvojau, kad nekantrumas yra išskirtinai jaunų žmonių bruožas. Pono Račo dėka įsitikinau, kad klydau. Linkiu nepatyrusiam kolegai neatsidurti tokioje idiotiškoje padėtyje, kai grįžęs į darbą randi du laiškus: vieną su nepelnytais grasinimais, kitą, kad esame jau nubausti, nes neatsakėme į pirmąjį. Taip pat linkiu neįsižeisti dėl geranoriškų patarimų, jie tikrai yra verti dėmesio. Juos ignoruojant galima prarasti ir tuos negausius likusius kelias dešimtis klientų, iš kurių mokesčių, beje, mokamas atlyginimas ir tam pačiam BNS direktoriui.
    Na, o straipsnelio autoriui rekomenduočiau užuot skleidus gandus, pasiskambinti pirminiams šaltiniams ir paklausti jų apie tai kas iš tikrųjų vyksta. Gal tada bus mažiau mėgėjiškų interpretacijų „“Verslo žinių“ mėgstamų pavadinimų“ (akivaizdu, kad nesate VŽ skaitytojas), „krizes“ (rekomenduoju pasiskaityti apie VŽ rezultatus kitų metų kovo pabaigoje, kai juos patvirtins auditoriai. Tik nesinaudokite BNS, nes šiemet jie tokią informaciją „surado“ praėjus 3 mėn., kai ji buvo paskebta VŽ) ar „skylių kaišymo“ (turbūt nesate toks naivus ir nemanote, kad 60 verslo temomis rašantys VŽ žurnalistai yra tokie priklausomi nuo dešimt karų mažesnes pajėgas turinčio BNS).

    „Verslo žinių“ gen. direktorius

  • Gerb. Rolande,

    ilgas ir platus jūsų komentaras, tačiau pakomentuodamas jį noriu pasakyti, jog jūs visi šaudotės tik iš savo varpinės, kaip tikri lietuviai, kuriems tik ir norisi kaimynui įkast, bet esmė yra tokia, jog BLOGAS tam ir sukurtas yra, kad visi reikštų savo objektyvias ir ne tik tokias mintis.

  • Gerb. Rolande,

    ilgas ir platus jūsų komentaras, tačiau pakomentuodamas jį noriu pasakyti, jog jūs visi šaudotės tik iš savo varpinės, kaip tikri lietuviai, kuriems tik ir norisi kaimynui įkast, bet esmė yra tokia, jog BLOGAS tam ir sukurtas yra, kad visi reikštų savo objektyvias ir ne tik tokias mintis.
    +
    jūsų komentare bent jau aš nepamačiau jokio akcento į aptariamą temą; kuo čia dėtas vadybininko pradžiamokslis ir politiniai mokami pranešimai spaudai?

  • Anonimas

    Artūrai, bet Tu juk pats puikiai supranti, kad ELTA = Respublika. Kaip sakoma – kartą sumoki ir gauni dvigubai daugiau malonumo… Tai yra, šventa ramybė + publikacija „Respublikoje“… O kai dar pridedi tų partijų kontroliuojamų ministerijų užsakomas publikacijas leidiniuose, vaizdelis dar labiau tampa aiškus…

  • Pingback: Anonimas()

  • Pingback: “Respublika” pamilo A.Valinską. Meilė be atsako ar abipusė? | Artūras Račas()