Politika versus žiniasklaida arba kam advokatauja L.Talat-Kelpša?

Vienas iš šio blogo skaitytojų man čia visai neseniai priekaištavo, kad rašau labai daug apie politiką ir visai mažai – apie žiniasklaidą. Tipo, juk aš žurnalistas, o ne politikas…

Ginčijausi, sakiau, kad ir apie žiniasklaidą rašau nemažai: ir apie užsakomuosius straipsnius, ir apie gėdos jausmą, ir apie skydinę, ir apie naujas diskusijų laidas rašau. Bet iš esmės tai priekaištas buvo gal ir teisingas, gal tikrai daugiau rekėtų.

Tad pabandysiu dar karta. Tiesa, tai bus kartu ir apie politiką ir žiniasklaidą:)

Skaitau šeštadienio „Respubliką“. Jame toks gražus ir teisingas interviu su Užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi L.Talat-Kelpša.

Tame interviu jis labai išsamiai aiškina, kodėl neteisūs visi tie, kurie drįso suabejoti, ar Lietuva užėmė teisingą poziciją paskutiniajame ES ministrų susitikime, kai vienintelė prieštaravo derybų su Rusija atnaujinimui.

L.Talat-Kelpšos paiškinimai skamba įtikinamai ir net, sakyčiau gražiai.

Štai viena citata:

Mūsų nuomone, išsakyti poziciją, pagrįstą faktais, nėra joks išsišokimas. Daugiau niekas to pasakyti nesiryžo, todėl nenorėjome, kad būtų įspūdis, jog ES numoja ranka į įvykius Pietų Kaukaze

Stipru. Ir kaip atitinka „Drąsios Lietuvos“ koncepciją, ar ne? Suprask, Lietuva tame ministrų susitikime vienintelė stengėsi apginti ES reputaciją. Gaila, tik, kad nepavyko, nes nepaisant titaniškų Lietuvos URM pastangų, ES vis dėlto spjovė į savo reputaciją ir nusprendė derybas pradėti. Ir derėsis, beje, taip pat ir Lietuvos vardu.

Bet tai nieko, nes L.Talat-Kelpša sako, kad kai Europos Komisija derybas baigs, Lietuva galės nepritarti jų rezultatams. Tada jau Seimas turės vertinti, ar Europos Komisija apgynė Lietuvos interesus ir spręsti, ar ratifikuoti sutartį, sako URM sekretorius. Va taip – kai kalbama apie derybų pradžią – sprendžia URM, o kai rekės vertinti pabaigą – tada jau spręs Seimas.

Beje, tikriausiai jau kilo klausimas, o kuo čia dėta žiniasklaida? Paaiškinu – pastarosios URM sekretoriaus minties jo interviu „Respublikoje“ nėra. Tačiau ji yra LRT tinklapyje, kur skelbiamas visas naujienų agentūros ELTA interviu su L.Talat-Kelpša.

Tiesa, „Respublikoje“ jokios nuorodos į ELTA nėra, ten interviu autorius yra Vaidotas Beniušis. Smulkmena, žinoma, tačiau ne visi juk žino, kad V.Beniušis dirba Eltoje..

Yra ir kitų skirtumų tarp interviu „Respublikoje“ ir Eltos interviu lrt.lt puslapyje. Pastarajame, pavyzdžiui, nėra labai gražios URM sekretoriaus frazės:

Būtų neatsakinga reikalauti, kad valstybė savo užsienio politiką koreguotų pagal kurios nors vienos įmonės, kad ir kokia didelė ji būtų, pelno maržas

Įdomu, o pagal ką valstybė turi koreguoti savo užsienio politką? Koks turi būti jos pagrindinis tikslas? Aš visada galvojau, kad vienas iš pagrindinių tos politikos uždavinių ir yra padėti verslui, tiek padedant Lietuvos verslui prasimušti į kitas valstybes, tiek pritraukiant užsienio verslininkus į Lietuvą. Pelno maržos šia prasme labai svarbios, ką, beje, akcentuoja ir pats L.Talat-Kelpša, nurodydamas, kad eksportas į Rusiją šiemet sieks apie 8 mlrd. litų (jei ką, daugiau nei į bet kurią kitą valstybę), o į Baltarusiją – apie 2 mlrd. litų.

Beje, kalbant apie Baltarusiją – „Respublikoje“ apie ją taip pat nieko nėra, o štai lrt.lt tinklapyje – gana daug. Ir net, sakyčiau, su tam tikra užuojauta A.Lukašenkai. Pasirodo, jam vargšeliui Rusija rankas laužo. Beveik kaip Mišai Gruzijoje.

Na, bet tiek to, nuomonių įvairovė – geras dalykas.

Tačiau štai gąsdinti taip, kaip gąsdina L.Talat-Kelpša – nelabai gerai. Atleiskite už ilgą citatą, bet ji būtina, nes atmetęs karinės Rusijos grėsmės Baltijos šalims pavojų, URM sekretorius sako štai ką:

Ir Ukrainoje, ir Baltijos šalyse pagrindinė rizika šiandien yra vidaus nestabilumas ir vidaus nesutarimai. Įrodėme galį atremti išorines grėsmes – 1990 m. atlaikėme energetinę blokadą, vėliau – Rusijos rinkų netektį. Sunku nuspėti, kaip tos išorinės grėsmės pasireikštų ateityje, bet sukaupta istorinė atmintis yra labai svarbi.

Manau, kad didžiausia problema yra viduje – kai kairė nežino, ką daro dešinė, kai institucijos kovoja dėl savo statuso, nėra aiškiai apibrėžti valstybės interesai ir neleidžiama jų sujungti į visumą. Deja, Lietuvoje pastangos slopinti šį procesą yra ne tik kryptingos, bet dažnai atrodo, kad ir sisteminės. 

 

 Čia anksčiau visi V.Lansdbergį kaltindavo, kad jis visur priešų ieško… O dabar jaunas ir veržlus diplomatas mums sako, kad vidaus priešai baisesni net už rusus. Ir tie priešai viduje veikia kryptingai ir sistemingai, nes neleidžia sujungti į visumą kažkieno interesų. Stipru. Ir kažkur lyg jau girdėta – prieš kokius 4-5 metus…

Bet ir tai dar ne viskas. L.Talat-Kelpša turi ką pasakyti ne tik apie užsienio politiką, bet ir apie energetiką:

Sprendimas statyti naują atominę elektrinę yra teisingas, jis padės Lietuvai užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. Labai svarbu įtraukti kaimynines valstybes – tai leistų spręsti elektros tiltų statybos klausimus, garsiau kalbėti apie saugumo problemas ES ir tikėtis didesnio ES solidarumo.

Be abejo, kuo ilgiau delsiame, tuo mūsų kaimynams padėtis atrodys keistesnė. Įsivaizduokite, kad turite verslo kompaniją su partneriais užsienyje, ir staiga sužinote, kad prieš tą kompaniją pradėti tyrimai, procesas politiškai stringa, blokuojamas. Akivaizdu, kad kyla abejonių, nepasitikėjimo. Kuo ilgiau ta guma tempiama, tuo sunkiau pasiekti bendrą kolektyvinį rezultatą.

Beje, paskutinės pastraipos interviu „Respublikoje“ nėra. Galbūt redaktoriai suprato, kad tai jau šiek tiek per daug stipru ir per daug drąsu…

O štai L.Talat-Kelpša, atrodo, nesupranta, kad politikuoti diplomatams nederėtų. Ir kad advokatauti „Leo LT“, vertinti, kurie politiniai sprendimai buvo teisingi, o kurie ne, kas ką politiškai blokuoja ir kas tempia gumą, visai nėra jo uždavinys.

Jo uždavinys yra vykdyti. Nesvarbu, patinka jam tai ar ne.

Suprantu, kad A.Januškos pavyzdys užkrečiamas, tačiau ne visiems juk taip sekasi… Ir ne visais po to taip pasirūpina.

Bet grįžkime prie žiniasklaidos.

Galiu, žinoma, suklysti, tačiau man kažkodėl tai atrodo, kad šitą interviu sugalvojo visai ne Vaidotas Beniušis.

Jį sugalvojo Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija. Ji sugalvojo klausimus, ji įdėjo atsakymus į L.Talat-Kelpšos lūpas.

Tereikėjo tik surasti, kur viską paskelbti.

Visa tai vadinasi „informacijos viešinimu“. Arba dar paprasčiau – viešaisiais ryšiais.

Deja, bet tokia Lietuvos realybė.

(8 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
  • Labai taiklūs gerb.Artūro pastebėjimai.

    Ponas L.Talat-Kelpša – vienas keisčiausių personažų valdžioje. Nekurie jo pareiškimai – stulbinantys savo alogiškumu ir nekompetentingumu, sakyčiau – artėjantys prie nusišnekėjimų.

    Belieka tikėtis, kad naujoji valdžia pravalys URMą nuo „jaunųjų užsienio reikalų genijų“.

    Senas, bet vis dar aktualus tekstas ta tema:

    Neatrastas karjeros Eldoradas

  • Anonimas

    Ar Respublika paskelbė interviu nemokamai? Jeigu ne, kas mokėjo? Ir iš kokių pinigų?

  • Gerb. Artūrai,
    Suprantu, kad Eltos nemėgstate, tai Jūsų teisė, kurią dar sustiprina užimamos pareigos, bet kadangi straipsnyje minite mano pavardę, noriu atsakyti, kad išsakyta nuomonė šiuo atveju neatitinka tikrovės – kalbu ne apie interviu turinio kritiką, o apie pamąstymus, kaip kilo interviu ir kaip jis buvo pateiktas.
    Interviu klausimus sugalvojau aš, o ne URM. Atsakymus gyvame interviu pateikė URM sekretorius.
    Priminsiu, kad ELTA nuolatos skelbia interviu ir komentarus aktualiomis temomis, tarp jų – ir apie Lietuvos užsienio politiką. Tai vienas iš žanrų, kurių nesiima BNS. Laikomės principo, kad turi būti atspindėtos visos nuomonės, o ne tik ta, pavyzdžiui, kurios asmeniškai laikosi agentūros vadovas. Pastaruoju metu Eltoje buvo paskelbta politologų, užsienio spaudos komentarų, kuriuose kritikuojama URM pozicija (jei nerasite – mielai padėsiu), todėl natūralu, kad siekėme atspindėti ir kitą pusę – būtent taip ir kilo interviu idėja. Tuo pačiu norėjome pateikti Lietuvos ir užsienio vartotojams Lietuvos URM poziciją aktualiais užsienio politikos klausimais. Sekant Jūsų logika (kurios šiuo atveju pasigendu), kiekvienas interviu yra kažkokia mistinė viešųjų ryšių akcija.
    Kritikuoti interviu išsakytas mintis, be abejo, yra natūralus, netgi sveikintinas dalykas, nes kelios nuomonės visada geriau negu viena. Bet ar sveikintina rašyti iš piršto laužtą kritiką konkuruojančiai agentūrai – čia jau priklauso nuo kiekvieno asmeninio požiūrio. Beje, tiek lrt.lt, tiek „Respublikoje“ interviu paskelbtas sutrumpintas, o pilną galite paskaityti Eltos puslapyje ir kai kuriuose kituose informaciniuose portaluose (tereikia „paguglinti“). Taip pat galite nesunkiai rasti ir kitą nuomonę atspindinčių Eltos straipsnių.
    Tiesa, džiaugiuosi nors tuo, kad prirašėte „galiu, žinoma, suklysti“. Šiuo atveju sąmoningai ar nesąmoningai „suklydote“.
    Pagarbiai,
    Vaidotas Beniušis
    Naujienų agentūros ELTA korespondentas

  • Mielas Vaidotai, gali būti, kad suklydau. Tačiau visai ne dėl to, kad mėgstu ar nemėgstu Eltos. Tiesiog intreviu klausimai man pasirodė šiek tiek keisti, keisti buvo ir kai kurie atsakymai.

    Suprantu Jūsų užuominą apie nuomones, kurios laikosi agentūros vadovas, tačiau atmetu ją, nes niekada savo nuomonės neperšu BNS žurnalistams.

    Ir, beje, norėčiau Jūsų asmeniškai paklausti: ar ELTA mokėjo už Jūsų pastarojo meto komandiruotes?

    Pavyzdžiui, į Gruziją ir į Briuselį.

    Ir ar Jums rūpėjo, kas už jas moka?

    Su geriausiais linkėjimais ir be jokio pykčio asmeniškai:)

  • Anonimas

    Gerb. Arturai, megstu tamstos poziurius ir gebejima juos raiskiai isdestyti ir ginti. Bet siuo atveju juokiasi puodas, kad katilas juodas. Taip pat kabinetis galima ir prie jusu kritikos tam interviu, kuriame daugelis teiginiu yra gana standartiniai ir neutralus, taciau tai, ka matome tarp eiluciu, priklauso nuo musu paciu. Kaip ir tas pelno marzos gynimas. URM negina – blogai, gintu – butu irgi blogai, nes gintu Leo LT ir Lubi ir Co? Del „gasdinimu“ – paties gasdinimai tik menkesnio mastelio:“Suprantu, kad A.Januškos pavyzdys užkrečiamas, tačiau ne visiems juk taip sekasi… Ir ne visais po to taip pasirūpina.“
    Kodel taip yra su ta musu uzsienio politika? – Todel, kad ji uzmirsta tikru politiku, kurie ne tik galetu, bet ir sugebetu formuluoti tikrus uzsienio politikos tikslus (be to, ar tokiu turime? – kalbu apie politikus, o ne zurnalistus!). O kol taip nera – galima tik purkstauti, kad apie ja sneka eilinis diplomatas, o ne iskilus ir dantis tikrojoje uzsienio politikoje pravalge seni vilkai seimunai ar ministrai.
    Mano komentaro esme – perlenkta sikart su kritika, nors ir vaizdinga. Ir cia ne taip jau svarbu, kokiose ten ir kieno apmokamose komandiruotese buvo tas interviu emejas.

  • Malonu, kad domitės mano komandiruotėm.
    Visų pirma, nematau pagrindo Jums pasakoti apie savo finansus. Antra, gaila, kad vėl teks nuvilti dėl Jūsų mistinių įtarimų, kurių, atvirai sakant, šįkart nesupratau – Gruzijoje nebuvau, o Briuselyje lankiausi ne kartą ir ne du, nes ELTA laikosi pozicijos, kad pranešti žinias, pavyzdžiui, iš Europos Vadovų Tarybos, kur kalbama apie energetiką, yra svarbu (Jūs matyt, manote kitaip, nes ten BNS žurnalisto nebuvo). Kiek agentūra tam skiria lėšų – deja, čia jau ne Jūsų reikalas.
    Pabaigai pasikartosiu – kritika visada naudinga (taip pat ir kolegų atžvilgiu), bet norėtųsi, kad konkurentai nebūtų kritikuojami vien kuriant nebūtas „sąmokslo teorijas“. Varžytis ir konkuruoti galima ir kitais būdais.
    Geros dienos,
    Vaidotas Beniušis
    Naujienų agentūros ELTA korespondentas

  • Anonimas

    Gerbiamas Artūrai,

    atskleiskite už kieno pinigus į 2007 metais Karaliaučiuje vykusį Lietuvos-Rusijos Tarybos susitikimą keliavo Jūsų korespondentas Darius Galiauskas? Ir dar, būkite geras, pasakykite, kas jam apmoka keliones į Briuselį. Tikiuosi nesumeluosite.

    Ačiū

  • Gerbiamas anonime, nežinau, už kieno pinigus kas nors kur nors keliavo 2007 metais, nes tada tai nebuvo mano kompetencija.

    Nepamenu, ar Darius buvo Briuselyje pastaraisiais mėnesiais, bet, pavyzdžiui, kelionę į Šiaurės šalių tarybos susitikimus finansavo pati taryba.

    Ir dar Vaidui – sutinku su Jumis, kad žinios iš Europos Vadovų Tarybos yra svarbios ir su malonumu siųstume savo koresondentą į kiekvieną Tarybos susitikimą. Deja, tai yra gana didelė prabanga net pelningai dirbančiam BNS.

    Todėl mano klausimas, kaip tai sugeba ELTA yra visai natūralus ir netgi drįsčiau sakyti – mano reikalas, nes man rūpi, kokia yra Lietuvos žiniasklaidos rinka, o kaip vienos iš bendrovių, veikiančių šioje rinkoje vadovui man taip pat rūpi, ar visi šios rinkos dalyviai veikia vienodomis sąlygomis, tai yra, ar neiškreipiama konkurencija.

    Taigi, jokių sąmokslų teorijų, tiesiog natūralus rūpestis aplinka, kurioje dirbi ir gyveni.

    Ir atsiprašau dėl Gruzijos – suklydau. Pasirodo, ten buvo Armėnija.

    Su geriausiais linkėjimais ir linkėdamas sveikos konkurencijos.

  • Pingback: Anonimas()