LRT Taryba: sraigės tempu į priekį

Šiandien po LRT tarybos posėdžio jau buvo kilusi mintis – „pavargau“.

Bet tada iškart prisiminiau, kad tai buvo dar tik trečiasis posėdis ir kad dar viskas tik prasideda. Be to, bent jau man pasirodė, kad nors ir labai lėtai – gal ir sraigės tempu – bet judame pirmyn. Na, pavyzdžiui, kad ir ta prasme, kad šiandien LRT tarybos posėdžiui labai aiškiai vadovavo LRT tarybos pirmininkas, o ne LRT generalinis direktorius, kaip kartais galėdavo pasirodyti per ankstesnius du.

Bet gal apie viską iš eilės.

Pradžioje, kaip visada, diskusija apie misijos vykdymą, svarbiausias laida ir aktualiausius įvykius. Akcentas – J.Butkevičienės laida „Paskutinis klausimas“. Taryba beveik vieninga: laida kol kas neatitinka lūkesčių, anonsai ir klausimai per daug provokaciniai. Administracijai rekomenduota atkreipti į šią laidą didesnį dėmesį.

Toliau – radijo tinklelis. Posėdis, pageidaujant administracijai ir daugumos tarybos narių sprendimu, uždaras. Lieku prie savo nuomonės: nieko konfidencialaus neišgirdau, bet reglamentas yra reglamentas.

Daugiausiai dėmesio tinklelyje – T.Dapkaus laidai. Tiksliau jos vietai tinkelyje. Taryba balsuoja, balsų dauguma nuspręsta, laidos laiko nekeisti.

Aš už šį sprendimą nebalsavau ir mano motyvai labai paprasti. Lietuvos radijo programų direktorė pateikė argumentus, kodėl T.Dapkaus laidą reikėtų pastumti keliolika minučių į priekį. Tai – jos kompetencija. Taryba, mano nuomone, turėjo pritarti šiam pasiūlymui, o po to pažiūrėti, ar šis sprendimas pasiteisino. Priklausomai nuo rezultatų taryba galėtų daryti išvadas. Dabar gi, atsakomybę už konkrečia laidą prisiėmė taryba, ko, mano supratimu, ji daryti neturėtų.

Be to, balsuodama prieš programų direktorės siūlymą šiek tiek pakeisti vienos konkrečios laidos laiką, taryba siunčia signalą kitų laidų autoriams: jūs pavaldūs ne radijo vadovybei, o LRT tarybai ir jei jums nepatinka radijo direktorės, programų direktorės ar kokio redaktoriaus sprendimai, galite viešojoje erdvėje juos ginčyti ir tikėtis sulaukti tarybos užtarimo. 

T.Dapkaus laida gera, tačiau ji ne tikrai nėra ta laida, be kurios Lietuvos radijas neišgyventų. Todėl rodyti jai tokį išskirtinį dėmesį LRT taryba, mano subjektyvia nuomone, neturėjo. 

Toliau – politika ir žurnalistika arba radijo laidų vedėjos Z.Kelmickaitės, kuri kartu yra ir Vilniaus tarybos narė problema. Atrodo, sprendimas galutinis: žurnalistas negali būti kartu ir politiku ir atvirkščiai. Zita tokiam požiūriui nepritarė, tačiau sakė pasirinks žurnalistiką.

A.Stonytės reklama – televizijos direktorius R.Paleckis sakė, jog bus pritaikytos sankcijos. Kartu sutarta, kad ateityje administracija aiškiau reglamentuos šią problemą, kad tokių situacijų nekiltų. D.Radzevičiaus nuomone, LRT administracija turėtų parodyti iniciatyvą ir kreiptis į reklamos biurą, samdžiusį A.Stonytę dantų pastos reklamai. R.Paleckis neprieštaravo.

Po to – diskusijų dėl informacijos LRT tarybos nariams pateikimo tąsa. Admininistracija pateikė niekieno nepasirašytus išaiškinimą bei tris projektus:  „Dėl LRT Tarybos narių teisės susipažinti su LRT informacija“, „LRT Tarybos nario konfidencialumo pasižadėjimas“ bei „LRT Tarybos nario nešališkumo deklaracija“. 

Pirmasis projektas tarybos pirmininko buvo griežtai sukritikuotas ir atmestas, nes teisę suteikia įstatymas. Dėl antrojo buvo sutarta padirbėti bendroje LRT tarybos narių ir administracijos darbo grupėje, o trečiasis leido šiek tiek atsipalaiduoti, nes ne vienam tarybos nariui sukėlė šypseną ar net juoką.

Natūralu, nes kaip gali nesijuokti, kai LRT tarybos nariams siūloma pasižadėti:

  • Objektyviai, dalykiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, eiti LRT Tarybos nario pareigas
  • LRT ir kitų LRT Tarybos narių atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai, būti lojaliam LRT  

Kita vertus, toje nešališkumo deklaracijoje buvo daug punktų apie privačius interesus, tad kalba logiškai pasisuko apie VTEK išaiškinimą, kad LRT tarybos ir LRT administracijos nariai turi deklaruoti savo privačius ineteresus.

Prisipažinsiu, kad prieš posėdį iš esmės neabejojau, kad VTEK išaiškinimas nesukels problemų ir kad visi draugiškai sutarsime deklaruoti, galbūt tik pasiginčysime, ar skelbti tas deklaracijas viešai (aš būčiau už tai).

Tačiau kalba pasisuko apie tai, kad nesame valstybės tarnautojai, todėl galbūt reikėtų papildomų išaiškinimų ir papildomų sprendimų… Žodžiu, kol kas jokio sprendimo.

Aš asmeniškai manau, kad tai laikina ir kad LRT tarybos nariai ir LRT administracijos nariai savo privačius interesus ateityje tikrai deklaruos. Tikiuosi, kad bus nuspręsta tai daryti viešai. Juk kuo daugiau skaidrumo, tuo geriau, ar ne?

Dėl titravimo sprendimas nepriimtas – atidėta kitam posėdžiui. Generalinis direktorius siūlė, kad būtų atšauktas ankstesnis tarybos sprendimas (tiesa, priimtas ne pagal reglamentą) titruoti, dalis tarybos narių, atrodo, yra linkę tam pritarti. Aš asmeniškai – prieš.

Tačiau priimtas sprendimas dėl automobilio Volvo S80 (2002 metų) perėmimo iš Užsienio reikalų ministerijos. Siūliau tarybai to klausimo iš viso nesvarstyti, nes, mano supratimu, tai neturi nieko bendro su Tarybos kompetencija, tačiau generalinio direktoriaus reikalavmu, buvo išgautas Tarybos pritarimas.

Tarp administracijos Tarybai pateiktos medžiagos buvo ir generalinio direktoriaus raštas naujienų agentūrai BNS, kuriame prašoma paneigti 2009 metų liepos 1 dienos BNS pranešimą apie LRT vadovų vidutinį atlyginimą. BNS šio rašto iki šiol nėra gavusi, tad panašu, kad tarybai buvo pateiktas projektas arba juodraštis.

Rašte minimame pranešime iš tiesų būta netikslumų, tačiau LRT administracijos atstovams atkreipus į juos dėmesį, pranešimas 2009 liepos 2 dieną buvo patikslintas.

Patikslinime paaiškinta, kad į tą 604,240 tūkst. litų sumą, kuri 2008 metais buvo išmokėta LRT vadovams įskaičiuotos ir išeitinės kompensacijos trims atleistiems buvusiems vadovams. Tos kompensacijos iš dalies lėmė, kad su darbo santykiais susijusi suma, išmokėta LRT vadovams 2008 metais, palyginti su 2007-aisiais, išaugo nuo 380,032 tūkst. iki minėtų daugiau nei 604 tūkst. 

Bet jei patikslinimo nepakanka, gavus raštą, tikriausiai teks spausdinti paneigimą…

Jame tikriausiai teks parašyti, kad LRT direktoriaus ir jo pavaduotojų alga  2008 metais buvo ne 12,6 tūkstančio, o tik 11,7 tūkstančio litų.

Klaidas reikia taisyti.

(5 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
  • lida

    „būti lojaliam LRT“ – kai kam tai tikrai gali atrodyti juokinga.

    • miela lida, atspėjote… būtent reikalavimas būti lojaliam LRT man pasirodė labai juokingas. Ypač – turint galvoje, kad dauguma LRT tarybos narių turi kitis darbus, kuriems skiria kokiais 90 proc. daugiau laiko nei LRT tarybai.

      • lida

        Taigi todėl ir juokingas, kad atsiradus interesų konfliktui neabejojate, kurion pusėn stosit. Problemos dėl juoko nebūtų, jei darbovietės nebūtų viena kitos užsakove. O kuriai darbovietei kiek procentų laiko darbuotojas skiria, visai kitas klausimas.

        • „jau buvo kilusi mintis – “pavargau”.

          Bet tada iškart prisiminiau, kad tai buvo dar tik trečiasis posėdis ir kad dar viskas tik prasideda“.

          Gal jau po ketvirto posėdžio Prezidentei D.Grybauskaitei teks ieškoti kito delegato į LRT tarybą, todėl A.Račas ir vengia įvairių įsipareigojimų, priesaikų LRT ir pan.?

          • GIGA

            niekas nesikeičia.Žmogelis,kurio didžiausias gyvenimo pasiekimas nepažeidus kelių eismo taisyklių atvažiuoti į darbą,kur vogdamas darbdavio apmokamą laiką rašinės nesąmones į įvairius blogus,vis stengiasi įgelti kažko gyvenime pasiekusiam žmogui…Menkysta ir tiek

          • Fredi, žinok Vasiliauskas nėra patikimas žurnalistas.

          • Musė

            „Arba matrioška, kai iš vieno Paleckio išimamas antras Paleckis, trečias..“ – man Vasiliauskas niekad nepatiko, bet šį kartą užskaitau jo straipsnį vien už šią frazę, jėga :)

      • Bet siaip butu gera diskusija – ar LRT Tarybos narys turetu buti lojalus LRT? Tai neturetu buti tik retorinis klausimas. Ji galima butu pakeisti – ar turetu auksciausio imones valdymo organo narys buti lojalus tai imonei? Sis klausimas nera toks juokingas, kaip gali pasirodyti is pirmo zvilgsnio.

        Juk LRT Tarybos narius i Taryba deleguoja tam tikros institucijos (beveik visos – tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldzios Seimui ar Vyriausybei). Stai ir klausimas – ar Tarybos narys privalo buti lojalus ji delegavusiai institucijai, ir LRT Taryboje atstovauti butent jos interesus? Ar, vis delto, kaip visuomenes deleguotas asmuo, turetu atstovauti visuomenes interesus. Ir kas ta visuomene? Ar Seimas, Prezidentura, kataliku vyskupai ir kurybines sajungos? Ar mokesciu moketojai? Ir – jeigu Tarybos narys stengiasi atstovauti mokesciu moketoju interesams – ar tai reiskia, kad jis yra nelojalus ji delegavusiai organizacijai? Ir velgi – ar atstovauti visuomenes interesams ir buti lojaliam LRT – skirtingi dalykai?

  • Justinas M.

    Norėčiau pasiteirauti, kodėl įžvelgiama problema filmų titravimas? Tegul mokosi žmonės anglų kalbos, jei nebus titruojama, niekada dalis taip ir neišmoks. Daug kas išmoko rusų kalbą žiūrėdamį televiziją, kodėl to paties nepadaryti ir su anglų kalba? Argumentas dėl to, jog senyviems žmonėms nepatogu silpnas, nes visada bus žmonių, kuriems nepatogu, reikia prasilaužti. Visgi dabar jau yra nemažai žmonių, kurie supranta anglų kalbą, tad nepatogumas visuomenei mažesnis. Galų gale, kažkodėl rusų kalba rodomi filmai būna titruojami ir jokios problemos nedaroma, nors dalis visuomenės lygiai taip pat nemoka rusų kalbos, kaip kita dalis anglų.

    Galų gale, Slovėnijoje rodoma buvo vien subtitruoti filmai (kaip ir kokioje Olandijoje) ir visi ten puikiai kalba anglų kalba. Jei nieko nedarysime, taip ir liksime vien su lietuvių kalba. Bet manau pasaulis per didelis tam.

    • ledynmečio voverė

      Gal taip akivaizdžiai nelaižykim anuso anglų kalbai, a? Pradeda pykint, prisiminus, kad tokie „keliaklupščiautojai“ neseniai sulenkėjo, kita dalis – surusėjo, dabar…
      Pirma – anglų kalba nėra filmų standartas, pvz. „Komisaras Reksas“ originaliai kalba vokiškai. (Regiu įsiutusį kosmopolito veidą žiūrint titruotą „Reksą“ originalo kalba)
      Antra – yra toks techninis stebuklas – DVD diskai. 3-5 kalbos pasirinktinai, mokykis į sveikatą!
      Trečia – tirus skaityti nėra malonu, tai niekas jų ir neskaito. Atkreipiau dėmesį šeimoje: jei per LTV2 būdavo kas nors su titrais, nedelsiant būdavo perjungiamas kitas kanalas, nesiaiškinant, ką LTV2 rodo. Kai 10 kanalų kalba lietuviškai, titruotas kanalas bus priverstas bankrutuoti.
      Ketvirta – pusė Lietuvos turi kabelinę, angliškų, prancūziškų, vokiškų kanalų su tirtais nors vežimu vežk. Mokykis, jei mokykloje tingėjai.

      • Justinas M.

        Sutinku, kad tai nėra geriausia mokymosi priemonė. Bet ji veikia. Būtent dėl originalo kalbos ir turiu omeny, jog būtų rodoma visomis kalbomis originaliai. Ar tai bus rusų, ar anglų, ar kita kalba. Faktas, jog dabar televizijos mėgsta įgarsinti angliškus filmus, o titruoti rusiškus. Nemanau, kad tai pati geriausia praktika. Bet jei niekas nežengs žingsnio pirmyn su titravimu, taip ir liks kaip yra.

        • ledynmečio voverė

          Ši priemonė veikia tik esant tam tikromis sąlygomis – sakykim, visų pavyzdžiu kišamoje Slovėnijoje anglų kalba buvo išmokta, nes Slovėnija teturėjo vieną valstybinį TV kanalą, nesukrapštantį pinigų įgarsinimui. Jei šiuo metu Slovėnijoje yra 10 ir daugiau nacionalinių kanalų kaip kad Lietuvoje, tai jau niekas ten titruotų laidų ir nebežiūri.
          Pietinė Lietuvos dalis išmoko lenkiškai ir net be titrų todėl, kad lenkų TV tarybiniais laikais rodydavo pačius naujausius filmus bei erotiką. Šiuo metu lenkų niekas nežiūri, nes tą patį galima pasižiūrėti ir per lietuviškus kanalus.
          Bet kuriai šaliai yra svarbu išmokti didžiųjų kaimynų ir svarbiausių ekonomikos partnerių kalbas. Lietuvai tai būtų rusų, lenkų ir vokiečių kalbos ir ketvirtoj vietoj – anglų, kaip viena iš svarbesnių interneto bei techninio mokslo kalbų.
          Lietuvoje anglų k. fetišizuojama dėl prastuomenės emigacinių takų dviejomis kryptimis – Anglija ir Airija. Jiems atrodo, jog visas „pasaulis“ kalba tik angliškai. Pakryptų emigracija Vokietijon, greit prapultų ir anglų k. garbinimas.
          Pusė Europos gyventojų moka tik gimtąją kalbą ir visiškai dėl to nekompleksuoja.

        • nerijus

          TV6 kanlas, titruoja laidas ir ne tik filmus…
          Komercinis kanalas gali tuom užsiiminėti, o nacionalinis- ne.

    • lida

      „…jei nebus titruojama, niekada dalis taip ir neišmoks. Daug kas išmoko rusų kalbą žiūrėdamį televiziją…“ – taip, dėl titravimo rusų kalbą išmoko.

    • Atsakysiu – kodel filmu titravimas yra problema:

      1. Pagrindine priezastis – daugiau kaip 60% LTV auditorijos yra zmones, vyresni, nei 55 metai. Daugiau kaip 70% auditorijos gyvena kaime ir mazuose miesteliuose, turi mazesnes nei vidutines pajams. Ka tai reiskia? Tai reiskia, kad tu zmoniu akys nera tokios geros, kaip jaunimo, tai reiskia, kad jiems yra sunku vienu metu sekti net tris skirtingus media srautus – vaizda, garsa ir skaitoma teksta, tai reiskia, kad dauguma ju turi televizorius, kuriu dydis ir vaizdo kokybe isvis neleidzia tu titru iskaityti, o kai kurie juos apskirtai nukerpa. Tai reiskia, kad pradejusi titruoti visus filmus, LRT tuo metu prarastu mazdaug 60% auditorijos. Bepigu yra TV6, kuriu auditorijoje dominuoja turtingas miestu jaunimas. Ju ir akys geros, ir televizoriai nauji, jiems skaityti titrus – ne problema. O LTV pensininkams – tikra kancia. Tai cia sugriztume prie klausimo – ka atstovauja LRT Tarybos nariai? Savo asmenines ambicijas, ar visuomenes, mokesciu moketoju ir ziurovu interesus? Nes LTV ziurovu interesas yra labai aiskus – bukite geri, leiskite mums ir senatveje ziureti gerus filmus, o ne tik ta slamsta, kuri rodo komerciniai kanalai.

      2. Kaip ko gero visi zino, LRT technine baze yra gerokai pavargusi. Dauguma laidu vis dar montuojama senoviniu budu, kai visi kiti kanalai jau montuoja kompiuteriais. Tam, kad LRT galetu si Tarybos nurodyma ivykdyti, reikia nemazu investiciju. O kaip visi zinom, skolos jau ir dabar smaugia.

      3. Ko Tarybos nariai niekaip nenori isgirsti, yra tai, kad 2012 metais, visai Lietuvai privalomai perejus prie skaitmenines televzijos, visiems Lietuvos gyventojams atsiras technine galimybe rinktis – ar ziureti filma originalo kalba, ar igarsinta lietuviskai, ar subtitruota. Tada pensininkai galetu ziureti igarsintus filmus, pazinimo aistruoliai galetu mokytis kalbu skaitydami titrus, o poliglotai – isvis nesugadintus meno kurinius originalo kalba. Zinoma, televizijos tam irgi turetu pasiruosti, taciau tai butu civilizuotas pasiruosimo terminas, per kuri galima butu ir investicijas amortizuoti, ir zmones apmokyti ir technines problemas isspresti.

  • Justinai, aš su jumis sutinku. Aš – už titravimą. Bet nesu tikras, kad LRT taryboje tokių kaip aš dauguma.

  • Juozas iš Anglijos

    Aš čia gal šiek tiek pasirodysiu atsilikes ir ne į temą, bet kuomet kyla visokios kalbos apie LRT išjunginėjimus iš eterio tiesiog norėčiau sužinoti bent jau tiek kiek įmanoma apie dabartinę radijo stoties OPUS 3 padėtį. Nes mano nuomone šiuo metu tai yra ,ko gero, vienintelė radijo stotis kurios tiek laidos , tiek grojama muzika yra aktuali publikai nuo jaunimo iki pagyvenusių žmonių. Nes nežinau daugiau Lietuvoje daugiau nei vienos radijo stoties kurios eteryje grotų muzika pradedant nuo klasikos, jazzo, ambient, rock ir dar begale kitų stilių ir baigiant tokia muzika kaip techno bei psy trance. Taip kad nesinorėtu , kad tokia radijo stotis dingtų iš eterio..

    • lida

      Kodėl už tai turėtų apmokėti tie, kuriems ta stotis nereikalinga ? Aš taip pat pasiklausau, bet nematau nieko ypatinga. Jei aš labai klystu, tai po panaikinimo nišą užims tokio pat formato komercinis projektas.

  • šiandieninė žinia apie A. Stonytės honoraro mažinimą mane nustebino. Kodėl Stonytė negali rodyti savo gražios šypsenos už pinigus, jeigu LTV „Panoramos“ veido M. Žiedo balsu (irgi tikriausiai ne už dyką) įgarsinta Teleloto reklama metų metus skamba LTV ir LR eteryje? Ar tai dėl to, kad žurnalistė yra “ketvirtoji valdžia”, turinti savą etiką, kurios niekaip nepažeidžia Tomkus savo straipsniais apie pasaulį valdančius gėjus ir žydus, o M. Žiedas – viso labo tik daili besišypsanti „bezdžionėlė“ skaitanti į rankas įdėtą tekstą?

    Kitas klausimas – šio pirmadienio Butkevičienės laida „Paskutinis klausimas“. Kuo laidoje balsavimui pateiktas klausimas yra provokacinis? Ar tuo, kad užduotas tiesmukiškai? Bet kodėl tat balsavimo rezutato santykis buvo praktiškai 20:1 (1196:58)?

    Ar tiesmukiškai užduodami klausimai apie kažkoks blogis? Mano nuomone ne. Į tiesiai užduotą klausimą tinkamiausias yra ir tiesus atsakymas. Tačiau tokių atsakymų, net į pačius tiesiausius klausimus jau daugelį metų praktiškai negirdime. Girdime tik numuilinančius išvedžiojimus be konkrečių atsakymų.

    Mano požiūriu, LRT laidos neturėtų vengti uždavinėti provokuojančių klausimų niekam – nei politikams, nei pareigūnams, nei verslininkams. LRT yra istaiga išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų. Ir čia žurnalistai turėtų jaustis gerokai laisviau užduodami klausimus ir pasirinkdami nagrinėjimui temas, nes jų nesaisto priklausomybė pelno siekiančioms įmonėms, kaip tai yra „Lietuvos Žinių“ atveju, „Lietuvos Ryto“ atveju, komercinių TV atveju.

    • bang

      Pirma reikia išsiaiškinti kokiu pagrindu A. Stonytė buvo nubausta – dėl Žurnalistų etikos kodekso nuostatų ar dėl darbo sutarties su LRT sąlygų pažeidimo. Tačiau abiem atvejais, šis klausimas ne Tarybos kompetencijoje.

      • tamsta bang, nors tai ir, jūsų žodžiais, ne tarybos kompetencijos reikalas, tie abu klausimai buvo svarstomi LRT taryboje.

        sprendžiant iš
        straipsnio Delfyje, iš pradžių įspėjimas, o po to ir honoraro sumažinimas buvo skirtas už tai, kad žurnalistė reklamavo. o tai yra „žurnalistų etikos“ kodekso pažeidimas. kartu tai draudžiama sutartyje, kuri, anot kito Delfi straipsnio, reklamos kūrimo metu pasirašyta dar nebuvo.

        • bang

          Kiek perskaičiau, tai ne sumažintas honoraras, o vienkartinė „50 proc. atlyginimo dydžio bauda“. Kadangi reklamoje filmuotasi iki sutartinių santykių atsiradimo, sutartinė atsakomybė negalėjo būti taikoma. Kad nuobaudos skyrimo klausimą svarstė Taryba, nepasakyta, be to, nuobaudą, anot LTV direktoriaus, tik „ketinama taikyti“.
          Sprendimus ir išvadas dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų pažeidimų gali priimti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, o ne velniai žino iš ko sudaryti sovietai/tarybos. Konstatavus žurnalistą pažeidus kodekso nuostatas būtų pagrindas viešosios informacijos rengėjo administracijai (ne Tarybai) tokiam žurnalistui taikyti drausminio poveikio priemones. „Skirti pastabą A. Stonytei A. Siaurusevičius įpareigojo LTV vadovą R. Paleckį.“
          Čia iš pateiktų Delfio nuorodų.

  • ausra maldeikiene

    ponios Butkevičienė klausimai nėra provokaciniai. Ji paprasčiausia klausinėja apie tai, ko absoliučiai neišmano. Jie, tie klausimai — žiopli ir tiek. Kaip moterėlės gatvėje (aš ne prieš moteris). Na kaip aš pasisodinčiau kelis krepšinio trenerius ir teisėjo veidu klausinėčiau, kodėl jie nespardė to kamuolio, būtų greičiau, nei kaip ten vadinasi tas, kai į žemę muša ???.
    Kita vertus 85 proc. Lietuvos verslo žurnalistikos (įskaitant ir Verslo žinias) yra panaši. Deja.

    • Linas

      Man patiko šis pasažas apie krepšinio trenerius(aš ne prieš Maldeikienę).Tikrai,kodėl jie nespardė to kamuolio?Nerandu atsakymo.Gal būtų greičiau ir pigiau,ko gero(dabar tai ypač aktualu).Matyt,iki 85% Lietuvos trenerių yra panašūs į tokį lygį.Deja.Kaip vadinasi tas iš Verslo žinių,kur į žemę muša?Parašykit,kas žinot.Labai knieti sužinot,apie ką čia iš viso kalbama?Nes beliks tik į žemę muštis ir man,ar kaip ten vadinasi.

  • Vakaris

    Na iš tiesų Butkevičienės laidos keistokos. Didžiausias jos arkliukas – drąsus provokavimas. Laidoje ji kaip pasimetusi mokinukė, sukinėjanti akis prieš mokyklos direktorių.

  • Jei tikrai LRT Taryba juda į priekį, ir sraigės tempas tinka. Tik kažkaip ironiškai atrodo tas slaptumas, uždarumas… Kažkokia mistika. Na, dar, veikiausiai, galima pateisinti ypatingų (?) klausimų svarstymą uždarame posėdyje, bet tokių, kuriuos p.Račas aprašo… Nacionalinis transliuotojas ir toks uždarumas…
    Oi, jau tas reglamentas…

    • Del uzdaru posedziu. Uzdari posedziai yra skiriami tada, kai yra diskutuojama del darbiniu televizijos ir radijo laidu tinkleliu.

      Tiems, kas nezino, pasakysiu, kad isankstinius konkurentu naujo sezono tinklelius televizijos (ir is dalies – radijo stotys) medzioja ypac aktyviai. Televizijos, deliodamos laidas, jas planuoja taip, kad jos lauzytu konkurento programos stubura, pjautu per pacias silpniausias vietas ir taip uztikrintu ziurovu migracija. Kartais skaiciuojama netgi keliu minuciu tikslumu, tam, kad butu atitinkamai suplanuoti reklamos blokai.

      Tai tokiu atveju, gavus konkurento (o komercines televizijos LRT vis delto vertina kaip konkurenta), galima is anksto perplanuoti savo tinkleli taip, kad jis kirstu per silpniausas konkurento programos jungtis ir taip atimtu auditorija. Stai kodel tinkleliu darbiniai variantai, ypac artejant ju pakeitimui, yra pakankamai smarkiai saugomi nuo pasaliniu akiu.

      Jus galetumete teigti, kad LRT neturetu konkuruoti su komerciniais kanalais del reitingu. Sutinku, del reitingu LRT neturetu konkuruoti. Bet LRT – siuo atveju ir LTV ir Lietuvos radijas – tiesiog privalo konkuruoti del auditorijos. Tai yra ju misijos esme – pritraukti kuo didesne dali auditorijos, kad zmones ziuretu bent kazkiek prasmingas visuomeninio transliuotojo laidas, o ne visokius kaka-2. Taip pat kaip nera geras mokytojas, kuris desto tusciai auditorijai, tai nera geras visuomeninis transliuotojas, kuris transliuoja, neturedamas ziurovu.

      Stai todel diskusijos del tinkleliu projektu yra vykdomos uzdarame posedyje. Patys tinkleliai – atejus laikui – yra skelbiami viesai kaip ir kiekvieno transliuotojo programa.

  • Truputėlį keista, kaip tokia skandalinga laidos vedėja rado vietą nacionaliniame kanale, kurių šūkis yra ilgaamžiškumas ir vertybės. Nesakau, kad laidos svečiai visada atsakinėja į užduotą klausimą, tačiau labai dažnai laidos vedėja demonstruoja, kaip galima bet kurio pašnekovo mintį nutraukt ir įkišti savo provokacinį trigrašį.

    O kad posėdžiui šį kartą vadovavo ne direktorius, tai tik rodo, kad jis kol kas prisibijo naujųjų tarybos narių ir truputį rimsta.

    Kas liečia Volvo S80, 2002-ųjų – daug bėdos turės LRT autoūkis su jo remontu, bet LRT juk pakankamai turtinga įstaiga.

  • Fredis*

    A.Račas apie T.Dapkų:
    „Rūta (Janutiene), pirmiausia tai manau, kad T.Dapkus liks. O jei net neliktų, tai, tiesą pasakius, Tomas tikrai nėra tas etalonas, kurį reikėtų saugoti kaip LRT kokybės ženklą. Per apkaltą ir pats tą esu patyręs. Tačiau sutinku, jo pašalinimas iš radijo eterio galbūt kiek sumažintų nuomonių įvairovę“.

    „T.Dapkaus laida gera, tačiau ji ne tikrai nėra ta laida, be kurios Lietuvos radijas neišgyventų“.

    Po D.Kuolio, L.Donskio laidų panaikinimo dabar „Raudonoji brigada“ nusitaikė į Tomą.
    Klausysime, žiūrėsime R.Miliūtės ir jos draugės, kolegės Jolantos Butkevičienės laidas…
    Labai vertingas A.Siaurusevičiaus išprievartavimas, kad A.Račas paneigtų, jog jo ir Co atlyginimas dabar tik po 11.7 tūkst. …

    • Fredi, Donskio laida is eterio dingo, nes Donskis tapo Europarlamento nariu. Savo nuosavos laidos neturi ne vienas politikas, Donskis ne isimtis. Jeigu jam kada nors sautu i galva vel sugrizti i Lietuvos visuomenini gyvenima, neabejoju, kad LTV tik dziaugtusi, vel galedama jam pasiulyti vesti laida.

      • mdxacuk

        Donskio versija kitokia:

        „Tuomet apie mus buvo paskleistas LRT vadovybės komentaras, kad neva užsigeidėme per daug pinigų, kurių nesame verti. Tai buvo atvirai melaginga visos šios istorijos versija. Supratome, jog laidos dienos suskaičiuotos.

        Mano kandidatavimas į EP paaiškėjo šių metų balandžio 7-ąją, kai Liberalų sąjūdžio taryba paskelbė kandidatų sąrašą. Tačiau kontraktas su laida „Be pykčio“ buvo nutrauktas man dar netapus kandidatu.“

        • tx

          Tai palaukit – tai ar Donskis yra Europos parlamento narys, ar ne? Jeigu yra, tai jis ir neturi nuosavos laidos tureti. Tai ko cia skandalus keliat?

  • Iks


    Tačiau šį Paleckio melą išplatino LRT tarybos narys, BNS direktorius Artūras Račas, savo rašinėlį iškalbingai pavadinęs „Kas vyksta „Lietuvos žiniose“?“ Net po to, kai jaunas „Lietuvos žinių“ žurnalistas nusiuntė laišką, kuriame paaiškino, kad jis vis dėlto yra publikacijos bendrautoris, „Lietuvos žinios“ nesulaukė A.Račo atsiprašymo.

    Todėl vakarykštė staigmena buvo logiška: prezidentės D.Grybauskaitės naujai deleguotas tarybos narys A.Račas balsavo ne už kolegą T.Dapkų, o už LRT valdžią. Kadangi savo sentimentalokuose rašinėliuose A.Račas mėgsta pasidalyti asmenine patirtimi, aš taip pat pasidalysiu.
    ….

    BIG FAIL? YES
    Kaip valdzia zmones pagadina. Sveiks atv ykes i Siauro kluba Račai. Ir ar vertėjo visą autoritetą savo smugdyt iki šhė lygio?
    O taip ką padarysi, visdėlto LRT Eltisa daba…. Tfu… GTFO…

    • mdxacuk

      „…sentimentalokuose rašinėliuose …“. Apsi..šiu. Vien už tai Vasiliauskas nusipelno būt ekskomunikuotas.

  • Soliaris

    Artūrai, o kas trukdo transliuoti skaitmeniniu režimu su 2 garso kanalais, kaip daro retkarčiais LNK? Ir problemos nebėra. Filmų internete pilna originalo kalba (ir jie pasirodo anksčiau, nei TV parodo). Tad nebeaišku, į kurią auditoriją taikotės norėdami titruoti? Ir kas bežiūrės?

  • mdxacuk

    Dapkui pasidaryti kokybės etalonu trukdo ne jo žurnalistinė kvalifikacija, bet pilietinė pozicija. Nieko nuostabaus, kad LRT taryboje neproporcingai išsikerojus paksistų frakcijai, skydininkai įsidrąsino jį nuimti, nes šiuo požiūriu interesai sutampa. Šį kartą, tiesa, neišėjo tinkamai sukoordinuoti veiksmų, bet ką gali žinot, ar nebus ateityje pasiūlyti mainai, leidžiantys konsoliduoti pajėgas. Rezervas tikriausiai dar yra, nes dabar santykis buvo ar tik ne 4:3 Dapkaus naudai.

  • Donatas

    Artūrai, gal reiktų atsiprašyti LŽ dėl vieno iš savo komentarų, kaip manot? nes:
    „Sulaukęs pritarimo prezidentūroje, suįžūlėjęs Paleckis jau išdrįso ištarti dienraščio pavadinimą ir LRT tarybos posėdyje: atseit „Lietuvos žiniose“ mindoma žurnalistikos etika – spausdinami jauno žurnalisto straipsniai, kurių jis nerašęs. Niekad nereaguočiau į šį šmeižtą vien todėl, kad nemanau, jog iš Maskvos parvežta matrioška gali mane mokyti etikos. Tačiau šį Paleckio melą išplatino LRT tarybos narys, BNS direktorius Artūras Račas, savo rašinėlį iškalbingai pavadinęs „Kas vyksta „Lietuvos žiniose“?“ Net po to, kai jaunas „Lietuvos žinių“ žurnalistas nusiuntė laišką, kuriame paaiškino, kad jis vis dėlto yra publikacijos bendrautoris, „Lietuvos žinios“ nesulaukė A.Račo atsiprašymo.“
    2009-10-07 Valdas Vasiliauskas, „Paleckio brolija“

  • A.G.

    1. Dėl lojalumo.
    Turi būtinai būti lojalus. Net ir tuo atveju, jei Tarybos narys, atseit, lojalus ne LRT, bet kaip sakytų – visuomenei.
    Bet juk LRT yra visuomenės, tad bet kuriuo atveju turi būti lojalus.
    Gali būti ir kiti išvedžiojimai (kad interesų suma – duoda tai, kad tik tuomet ir yra atstovaujama visuomenė. Bet kiek tuomet turėtų būti narių – pagalvokite, jei netingite…).
    2. Dėl titrų.
    Klausau tik radiją. Jau daug metų TV nežiūriu. Tai iš ankstesnių laikų galiu pasakyti, kad jei duotų tuomet man kas pasirinkti: a) vertimas iš kitos kalbos į lietuvių garsu, kai neblogai girdisi ir originalas; b) titrai.
    Pairinkčiau antrą variantą, nes kai girdi originalą, vertimas į lietuvių labai trukdo, o titrus gali įprasti nematyti.
    Nes kaip suprantu trečiojo varianto (tik originali užsienio kalba) – kažks įstatymas neleidžia.
    Na, o jei įraše tik lietuvių kalba (ir nesigirdi gana pogarsiai originalas) – tuomet būtų ferari, žinoma.
    Teisingai čai pastebėta buvo – Vakarų Europoje paprasti žmonės ir ne tik paprasti, moka tik savo kalbą (kitą, jei ir moka, ypač prancūzai – neišsiduos netgi. O buvo atvejis, kai panaudojus anglų kalbą, galvojau gyvas neliksiu). Čia nepainiokime su tarptautinių konferencijų dalyviais (tai visai kas kita ir matyt šitai kai kuriuos ir suklaidina). Kaip žinia, net Amerikoje yra lietuvių, kurie baigia amželį nugyventi, o bendrauja daugiausiai tik su lietuviais, savo kolonijoje (nors kaip tik dėl to galvos neguldau – šis mano įspūdis gali būti ir klaidingas).
    3. Dėl konfedecialaumo.
    Na nebūkime tik laukiniai – čia postkomunistinio režimo išmislai.
    Konfedecialumas yra būtinas.

  • Skaitau kartais

    Arturai, esate protingas dede.

  • Tadas

    prašau prašau prašau titruokite filmus! Be visų meninių aspektų, padarysite didžiulę paslaugą Lietuvos žmonėms!

  • Slyvanosis

    Iš tiesų, kai jums primetami svetimi darbai, netrukote pavargti.
    Negvildensiu LRT laidų kokybės, nesu kompetetigas. Tačiau bandysiu atskleisti kai kurias jūsų nuovargio priežastis, vadovaudamasis šiokia tokia nuosava adminstravimo patirtimi.
    Perskaičiau jūsų įspudžius apie sraigių ralį ir tarybos posėdžių protokolus, todėl knieti patarti: LRT tarybai būtina turėti kvalifikuotą patarėją teisininką. Nes aiškiai matyti, kad kai kurie tarybos nariai (sprendžiant iš protokolų – dažniausiai D. Radzevičius) ir administracija įsuka jus į tarybos kompetencijai nepriskirtų klausimų nagrinėjimą.
    1. A.Stonytės reklama – ar administracijos atstovai pateikė įrodymus, kad žurnalistė pažeidė sutarties su LRT sąlygas? Kurią žurnalistinės etikos normą A. Stonytė pažeidė nusifilmavusi reklamoje?
    Tas pat ir su Z. Kelmickaitės deputatyste Vilniaus taryboje. Kame įžvelgiate interesų konfliktą? Ar administracija raportavo, kad žurnalistė nevykdo startinių įsipareigojimų, pažeidinėja darbo drausmę?
    Negi taryba nusprendė, kad LRT yra žurnalistų getas ar rezervatas?
    2. Sprendžiant iš jūsų pasakojimo, svarstant laidų tinklelį, „lendat“ į smulkmenas (pvz. kuriuo paros metu trasliuoti T. Dapkaus laidą). Bet gi parašyta, kad taryba „nustato LRT programų mastus ir struktūrą, LRT programų transliavimo trukmę, kasmet tvirtina LRT programų sudėtį ir jų pakeitimus“ (LRT įstatymo 10 str. 1 d. 2 p.). Manau, kad nebent a.a. Vl. Jurkūno skaitomas pasakas transliuoti 23:30 būtų klaida, į kurią taryba turėtų atkreipti administracijos dėmesį.
    3. Dėl automobilio Volvo S80 (2002 metų) perėmimo iš Užsienio reikalų ministerijos (jei už jį nereikia mokėti „ne mažiau, kaip 100 000“ litų) turėjo spręsti gen. direktorius vienasmeniškai. Dabar gi galima konstatuoti, kad jis tinkamai neatlieka pareigų, vengia atsakmybės ir turi būti įspėtas, jog pasikartojus tokiam dalykui, jis „užsidirbs“ drausminę nuobaudą.
    4. Dėl “LRT Tarybos nario konfidencialumo pasižadėjimo”, iš tiesų LRT nėra viešojo administravimo subjektas (žr. Viešojo administravimo įstatymą), todėl ten dirbantys asmenys (arba kolegialiuose organuse posėdžiaujantys) nėra valstybės tarnautojai. Šia prasme interesų derinimo formaliai nereikia, nebent kuris nors kolegialaus organo narys yra karjeros valstybės tarnautojas.
    Bet gi, jei kiltų reikalas tokio pobūdžio dokmentą pasirašyti, pagal įstatymo teisinę logiką taryba turėtų kreiptis į Seimo (vienintelio dalininko, perdavusio savo funkcijas tarybai) ŠMK komitetą tokį dokumentą parenkti ir pasirašyti. LRT administracijos jums „pakištas“ raštas vertintinas kaip kiaušinio pasiūlymas vištai pasirašyti pasižadėjimą.
    5. Jei taryba abejoja LRT lėšų panaudojimo tikslingumu ir skaidrumu, jūs turite teisę priimti nutarmą atlikti LRT finasinį auditą.
    Bet gal jau per daug jums galvą kvaršinu…
    Linkiu geros kloties ir neįsisukti į „Siauruko“ konstruojamą voverės ratą…

    • Ezys

      Slyvanosi, į tarybos kompetencijai nepriskirtų klausimų nagrinėjimą dažniausiai įsuka ne D.Radzevičius. Ir ne administracija.

  • Slyvanosis

    P. Ezy, aš nedalyvavau nė vienam posėdyje, todėl savo samprotavimus grindžiau internete rasta informacija. Atsiprašau, jei klaidingai nurodžiau „įsukėjus“. Bet visvien strategijos planuotojams nederėtų įklimpti į operatyvinės veiklos smulkmenas. Noras „paviršininkauti“ dažnai susiaurina akiratį iki objektėlių po kojomis. …o „horizonte bėga šernai“…

  • Pingback: LRT TARYBA: PASKENDUSI SMULKMENOSE()

  • Pingback: LRT TARYBA: PASKENDUSI SMULKMENOSE | uagadugu()