Artūras Račas

Nuo pat penktadienio pavakario, kai važiuodamas automobiliu per skirtingas radijo stotis klausiausi, kas vyksta prie Seimo, ramybės man nedavė viena mintis: kodėl taip atsitiko.

Turiu galvoje ne apskritai kodėl (tai yra, neklausiu, ar kelių pastarųjų vyriausybių veikla neturėjo iššaukti piliečių nepasitenkinimo, nes atsakymas aiškiai būtų labai aiškus – taip), bet kodėl penktadienio protesto mitingas virto riaušėmis. 

Taigi, ar galėjo viskas vykti kitaip nei įvyko, kam tenka atsakomybė už nukentėjusius protesto dalyvius bei išdaužytus Seimo langus ir – kas taip pat gana svarbu – kam tai galėjo būti naudinga?

Man atrodo, kad galėjo ir man atrodo, kad didžiausia atsakomybė už riaušes prie Seimo, nekalbant apie tuos, kuriuos S.Babilius gana taikliai pavadino „buduliais“ tenka Vidaus reikalų ministerijos, Generaliniam policijos komisariatui ir Valstybės saugumo departamentui. Tuoj pabandysiu paaiškinti kodėl.

Pirmiausia, už visišką nekompetenciją ir nesugebėjimą pasirengti tam, kas įvyko penktadienį.

Sakysite, jie nekalti, nes nežinojo, kuo gali baigtis taikus profsąjungų mitingas? Tai galbūt galėtų būti tiesa, jei ne sausio 13 dienos įvykiai Rygoje. Ten viskas taip pat prasidėjo kaip taikus mitingas, o kuo baigėsi – visi žinome. Ten lygiai taip pat, kaip ir Vilniuje dėl kilusių riaušių, mitingo organizatoriai nebuvo dėl to kalti, ten lygiai taip pat, kaip ir šiandien Vilniuje, kalbama apie iš anksto planuotas provokacijas.

Tačiau P.Malakauskas tvirtina, kad jokios informacijos apie galimus neramumus jis neturėjęs, nebuvo, pasak jo, ir jokių išankstinių požymių, kad įvykiai Rygoje gali pasikartoti Vilniuje. Tikiu, kad taip ir buvo, tikiu, kad VSD pareigūnai per dvi dienas kalbėdami su savo informatoriais ar klausydami „vanagų“ ir „erelių“ telefoninių pokalbių nesugebėjo užtikti konkrečių būsmų riaušių įrodymų. Bet, brangieji, tai ir nebuvo būtina, nes įvykiai Rygoje jau buvo pakankama informacija, kad sausio 16 dieną Vilniuje gai kilti riaušės.

Apie Vidaus reikalų ministeriją ką nors pasakyti iš viso sunku. Ministras Raimundas Palaitis, mano subjektyvia nuomone, iš viso yra žemiau kritikos. Po įvykių Rygoje jis turėjo atšaukti savo komandiruotę į Prahą ir likti Viniuje, kad galėtų, esant reikalui, koordinuoti visų jėgos struktūrų veiksmus.  Ministras tvirtina, kad viskam buvo rengiamasi:

Ruošiantis profesinių sąjungų rengiamai protesto akcijai Vidaus reikalų ministerija su visų teisėsaugos struktūrų vadovais nekartą ir detaliai aptarė būsimus pareigūnų strateginius veiksmus, kurie turėtų užtikrinti tvarką ir viešąjį saugumą.

Tačiau šiandien jau žinome, kad teisėsaugos struktūrų koordinacijos verkiant reikėjo daugiau ir man kyla įtarimas, kad būtent dėl to, kad koordinacijos nebuvo pakankamai ir įvyko tai, kas įvyko.

Vadovauti būnant Prahoje sunku. Tačiau jei struktūra neveikia taip, kad išvažiavus ministrui nėra, kas vadovauja, rekia nevažiuoti.

Dabar pakalbėkime apie policiją. Generalinis policijos komisaras Vizgirdas Telyčėnas, aiškindamas, kodėl policija nesugebėjo apsaugoti Seimo pastato nuo niokojimo, ramiai sau aiškina, kad tai buvo daroma iš anksto viską apgalvojus. Pasak jo, policija pati nusprendė leisti mitinguotojams pažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymus ir politikai apie tai nežinojo:

Tvora nebuvo užtverta, nes nebuvo noro provokuoti mitingo dalyvius, juk mitingas buvo planuotas taikaus pobūdžio. Toks sprendimas buvo priimtas policijos vadovybėje be politikų žinios.

Sutinku, tvoros aplink Seimą gal ir nereikėjo tverti, bet policijos ten turėjo būti gerokai daugiau ir ji (galbūt padedant specialiosiosm pajėgoms, pasieniečiams ir visiems, kurie pavaldūs VRM ir VSD) turėjo garantuoti, kad įstatymų būtų laikomasi. O Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas sako štai ką:

Susirinkimai prie Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento rezidencijos, Vyriausybės bei teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, o prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, prokuratūros, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ministerijų įstaigų, karinių dalinių bei kitų specialaus darbo saugos režimo ar ginkluotos sargybos saugomų objektų – ne arčiau kaip 25 metrai nuo pagrindinio įėjimo į šiuos pastatus bei objektus, ir visais atvejais garantuojamas laisvas priėjimas ir privažiavimas prie jų

Klausimas labai paprastas: kas V.Telyčėnui davė teisę nuspręsti, kad tam tikrais atvejais, Lietuvos Respublikos įstatymai gali negalioti?

Smalsu ir tai, ar apie tokius sprendimus Generalinis policijos komisaras informavo vidaus reikalų ministrą ir šalies prezidentą, kuris generalinį komisarą skiria ir atleidžia? Ar jie tokiam komisaro sprendimui pritarė ir jį laimino? Jei ne, tai įdomu, kaip sureaguos. Leis jam toliau eiti užimamas pareigas ir lauks, kol jis interpretuos ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus taip, kaip jam tuo metu šaus į galvą?

Dabar sudėkime viską į krūvą ir ką gausime? VSD neturi informacijos, VRM „aptaria strateginius veiksmus“, tačiau kažkodėl tai iškilus reikalui tų veiksmų imamasi pavėlavus kelias valandas, o policijos vadovas nusprendžia, jog jis pakankamai kompetetingas interpretuoti Lietuvos įstatymus. 

Rezultatas – keliolika sužeistų pareigūnų ir Lietuvos piliečių, apie 2 milijonus litų materialinių nostolių ir padidėjusi įtampa visuomenėje.

Kas už tai atsakingas? Klausantis politikų, atrodytų, kad tie keliolika girtų „budulių“..

O man, atrodo, ne.

Man atrodo, kad už tai, kas įvyko penktadienį prie Seimo pirmiausia yra atsakingi nesugebėjusios tam pasirengti teisėsaugos struktūros. Po įvykių Rygoje jos turėjo visas likusias tris dienas įtemptai rengtis mitingui Vilniuje. Turėjo būti parengtas planas A, planas B ir planas C. Visiems atvejams: ką daryti, jei protestuotojai peržengia 75 metrų ribą, ką daryti, jei jie priartėja arčiau nei 50 metrų ir ką daryti, kai į Seimo langus ir policininkus atskrieja pirmas akmuo.

Visi turėjo iš anksto žinoti, ką daryti kiekvieno plano atveju, kada galima pradėti naudoti specialiasias priemones ir ką reikia padaryti, kad jų naudojimo būtų išvengta. Dabar gi, sužinojus, kad specialiosios pajėgos „budėjo“ Seime, pasirengusios gintis, jei protestuotojai ten įsiverš, belieka tik apsiverkti….

Verkti norsi ir pagalvojus apie tai, ko verta visa Lietuvos teisėsaugos sistema, jei, iš anksto žinodama, ji  nesugeba deramai pasirengti ir apsaugoti Lietuvos parlamento pastato. Pabandžiau įsivaizduoti protestuotojus daužant Baltųjų rūmų ar Bendruomenių rūmų langus… Kažkaip nepavyko. Tikriausiai trūksta vaizduotės.

Taip pat trūksta vaizduotės bandant įsivaizduoti R.Palaitį, V.Telyčėną ir P.Malakauską toliau einant savo pareigas ir užtikrinant visuomenės saugumą ir įstatymų laikymąsi Lietuvos Respublikoje.

O dabar – paskutinis klausimas: kam naudingos penktadienį prie Seimo rūmų įvykusios riaušės? Mano atsakymas labai paprastas – tiems, kam nepatinka nauja valdžia. Jiems labai reikia pademonstruoti, kad tauta yra prieš reformas, kad tauta yra pasipiktinusi tuo, ką bando daryti A.Kubilaus vyriausybė ir kad jau reikia kuo greičiau trauktis arba atšaukti visa tai, ką ji yra pradėjusi daryti.

Jiems taip pat labai paranku, kad daužomi Seimo langai, kad policija iš pradžių demonstruoja savo bejėgiškumą, o po to šaudo „į tautą“ guminėmis kulkomis ir atakuoja ją dujomis.

Juk G.Kirkilas jau spėjo pareikšti, kad „jų vyriausybė“ niekada net nebūtų pagalvojusi imtis tokių priemonių…

Gal todėl niekas  ir nebandė apsaugoti parlamento nuo niokojimo, gal todėl specialiai ir buvo leista pasiautėti keliasdešmčiai budulių, nors juos tikrai buvo galima sutvarkyti per 15 minučių.

Žinau, skamba kaip sąmokslo teorija, bet prisiminkite, kas ir kieno valia šiandien dirba daugumos ministerijų, policijos, VSD vadovaujančiuose postuose. Ir paklauskite savęs – ar jie nori reformų?

(15 balsų, vidurkis: 3,80 iš 5)

Loading...