Apie „mokesčių teisingumą“ arba kuo A.Kubilius skiriasi nuo G.Kirkilo

Visą laiką nemėgau populistų politikoje.

Kai po 2008 metų rinkimų Vyriausybei pradėjo vadovauti A.Kubilius, iš pradžių lengviau atsidusau, nes iki tol konservatorių vadovas buvo vienas iš nedaugelio Lietuvos politikų, kuris dažniausiai sugebėdavo atsispirti populistinei pagundai.

Pirmieji A.Kubiliaus vadovavimo Vyriausybei metai viltis pateisino: populizmo buvo kaip niekada iki tol  mažai. Žinoma, įtakos turėjo ir realus gyvenimas – kalbėti nesąmones paprasčiausiai nebuvo prasmės, nes buvo neatidėliotinų darbų.

A.Kubiliaus Vyriausybė su jais iš esmės susitvarkė.

Tačiau vėliau, kai didžiausios grėsmės dingo, A.Kubiliaus retorika pamažu pradėjo keistis.

Racionalumo mažėjo, o populizmo – daugėjo. Galbūt lėmė rinkimų laikotarpis, galbūt – artėjantis partijos suvažiavimas, tačiau man, kaip rinkėjui, tai nesvarbu.

Man nepatinka, kai gindamas savo partietį D.Kreivį, premjeras menkina VTEK, kalba apie keistus sprendimus ir po to siunčia nedviprasmišką žinią visuomenei apie VTEK sprendimų reikšmę, paskirdamas įstatymą pažeidusį asmenį savo patarėju.

 Man nepatinka, kai jis gindamas beviltišką Lietuvos valstybės sporto politiką, aiškina, kad futbolo stadionai atsiras tada, kai į Lietuvą atvažiuos „Chelsea“ ar „Real“, lyg tai paaiškintų, kad penkios krepšinio arenos Lietuvai reikalingos todėl, kad čia kas mėnesį važiuos žaisti „Heat“, „Spurs“ ar „Celtics“.

Nepatinka todėl, kad panašiai elgėsi G.Kirkilas, žadėjęs atsistatydinti, jei korupcijos indeksas nesumažės, o kai jis nesumažėjo, aiškinęs, kad indeksas neteisingai skaičiuojamas.

A.Kubilius iki šiol nebuvo panašus į G.Kirkilą.

Bet pastaruoju metu man susidaro įspūdis, kad jis (arba kas nors jo aplinkoje) labai stengiasi, kad skirtumas tarp A.Kubiliaus ir G.Kirkilo išnyktų.

Vienas ryškiausių tokių pastangų pavyzdžių yra A.Kubiliaus jau kokį mėnesį tiražuojamas teiginys apie V.Uspaskicho mokamus „mažus mokesčius“.

Šis argumentas, kažkieno premjerui pametėtas prieš savivaldos rinkimus, trečiadienį A.Kubiliaus vėl buvo pakartotas kaip kontrargumentas prieš progresinius pajamų mokesčius.

Ar pastarųjų tikrai reikia Lietuvai – atskira tema, tačiau V.Uspaskich sumokėti mokesčiai kaip argumentas, kad progresinių mokesčių nereikia, ir teigimas, jog „turime bėdų su mokesčių teisingumu“ yra tiesiog pigus populizmas.

Nes jei būtų priešingai, premjeras turėtų kalbėti ne apie V.Uspaskich mokesčių deklaraciją, o siūlyti konkrečius sprendimus, kurie padarytų mokesčius teisingais. 

V.Uspaskich už gautus 8 mln. litų pajamų sumokėjo tik 10 tūkstančių litų mokesčių todėl, kad pajamos už parduotus vertybinius popierius, išlaikytus įstatymo numatytą terminą, yra neapmokestinamos.

Jei premjeras mano, kad neteisinga, jis turėtų aiškiai pasakyti, kad visos pajamos iš prekybos vertybiniais popieriais turi būti apmokestintos. Ir dar būtų gerai, kad iš karto pasiūlytų mokesčių tarifą.

Kalbėdamas apie „problemas dėl mokesčių neteisingumo“, premjeras, jei jis ne populistas, turėtų aiškiai įvardyti, kokios dar pajamos yra apmokestinamos „neteisingai“.

Tantjemos, dividendai, indėlių palūkanos, pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą, pajamos iš individualios veiklos, darbo pajamos?

Pasakęs tai, jis turėtų pasakyti, koks, jo nuomone, būtų „teisingas“ tų pajamų apmokestinimas.

Jei nebūtų populistas, premjeras taip pat galėtų pasvarstyti, ar „teisingas“ apmokestinimas, jo nuomone, reiškia skirtingų pajamų apmokestinimą skirtingais tarifais (tarifas V.Uspaskichui ir tarifas A.Kubiliui), ar skirtingą mokesčių tarifą skirtingoms pajamoms, nepriklausomai nuo tų pajamų šaltinio (o būtent tai yra ne populistiškai aiškinamo progresinio pajamų mokesčio esmė).

A.Kubilius viso to nedaro, nes jam kažkas patarė, kad eksploatuoti V.Uspaskicho pajamų deklaraciją yra geriausia politika.

Liūdna, nes premjerui pakaktų užmesti akį į savo naujojo visuomeninio patarėjo ankstesnę deklaraciją, prisiminti buvusio Vilniaus mero mokėtus mokesčius, ir jis suprastų, kad ne vien V.Uspaskich tuos „neteisingus mokesčius“ moka…

Iš tiesų, tai neabejoju, kad A.Kubilius yra pakankamai protingas, kad visa tai suprastų. Neabejoju, kad jis žino,  kokia yra samdinio marškinių kaina.

Bet būtent dėl to darosi dar liūdniau. Nes supranti, kad A.Kubiliui iš tiesų nerūpi, kaip spręsti problemą. Jam rūpi įgyvendinti kažkieno sukurtą viešųjų ryšių strategiją ir apginti tuos, kurie nenori, kad konservatorių rinkimų progranmoje deklaruotas solidarumas ir tesingumas taptų realybe.

V.Uspaskich pajamų deklaracija yra tinkamas instrumentas šiai strategijai įgyvendinti. Tačiiau ši strategija neturi nieko bendro su „teisingais mokesčiais“, apie kuriuos kalba A.Kubilius.

Liūdna. Bet tokia realybė.

Viena iš tos realybės grimasų yra buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko K.Lapinsko prašymas skirti jam signataro rentą tuo metu, kai Konstituciniame Teisme eilės laukia prašymas išaiškinti ar renta K.Brazauskienei neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

K.Lapinsko ir K.Brazauskienės nuopelnai Lietuvai yra skirtingi. Tačiau Lietuvos Respublikos įstatymai K.Lapinskui ir K.Brazauskienei galioja vienodai.

Tiesa, tik teoriškai. Nes K.Lapinskui signataro renta, neabejotinai bus paskirta.

K.Lapinsko nuopelnais Lietuvai neabejoju.

Tačiau prisimenu konservatorių daugiau ne prieš metus paskelbtas „Sodros“ reformos kryptis. Taip pat prisimenu sumažintas pensijas, socialines išmokas ir dar labiau sumažintas pensijas tiems, kurie gauna kitų pajamų. Aiškinant, kad tai daroma dėl tesingumo ir solidarumo.

Ir man kyla paprastas klausimas: ar 2764 litų signataro renta K.Lapinskui šalia jo valstybinio socialinio draudimo pensijos, kuri, spėju, bus ne mažesnė nei kokie 2500 litų yra „teisinga“?

Klausimą galima suformuluoti ir kitaip: ar K.Lapinsko nuopelnai Lietuvai yra penkis kartus didesni nei eilinio mokytojo, kokius 40 metų dirbusio savo darbą kokioje nors provincijos mokykloje? ArK.Lapinskas, įvertinant jo tikrai neeilinį indėlį Lietuvos valstybei, tikrai yra penkis kartus labiau vertas orios senatvės, nei tas provincijoje nuoširdžiai ir sąžiningai dirbęs mokytojas?

Kažkodėl įtariu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama sprendimą dėl signataro rentos skyrimo K.Lapinskui, į pastarąjį klausimą atsakys teigiamai.

Ir taip pat įtariu, kad visos kalbos apie teisingumą ir solidarumą, apie rūpestį Lietuvos žmonėmis, skurdo mažinimą tėra tik fikcija, akių dūmimas ir kažkieno sugalvota viešųjų ryšių strategija, kurios vienintelis tikslas – valdžia. Ir visos valdžios suteikiamos  gėrybės. Nebūtinai materialinės.

Eilinį kartą turiu pripažinti, kad buvau beviltiškai naivus…

(4 balsų, vidurkis: 4,25 iš 5)
Loading...