„Swedbank“, jūs esate looser’iai ir jūs neturite ateities.

… Jei neklystu, buvo 2011 metų lapkritis, kai „Swedbank“, kurio klientu buvau nuo neatmenamų laikų, atsiuntė man laišką, kuriame buvo pranešama, kad mano turimos kreditinės kortelės palūkanos didėja beveik dvigubai.

Tada, pamenu, mano pirma reakcija buvo maždaug tokia: kodėl bankas, kuriame per mūsų bendradarbiavimo laikotarpį, mano pinigų apyvarta siekė apie 0,5 mln. litų (čia įskaitant paskolas, lizingus, draudimus ir kasdienes operacijas), nusprendė mane nubausti. Kai pabandžiau šį klausimą užduoti banko atstovams, rišlaus atsakymo neišgirdau ir viskas ką jei tada galėjo pasiūlyti buvo 17 proc. palūkanos vietoj iš pradžių pasiūlytų 19 procentų.

Mano sprendimas į tokį pasiūlymą buvo labai paprastas – susirinkau žaislus iš smėlio dėžės ir išėjau. Nes man pasirodė labai keista, kad bankas, kuriam aš buvau geras ir lojalus, nusprendė tuo pasinaudoti savo pelnui didinti. Kreditinę kortelę man priimtinomis sąlygomis pasiūlė kitas bankas, visas savo sutartis (įskaitant ir su užsienio klientais taip pat perkėliau ten), atėjus laikui padaryti pirmąją kortelę dukrai nekilo net abejonių, kur kreiptis, lygiai taip pat nekils abejonių jei sugalvosiu imti paskolą ar lizinguoti automobilį.

Tiesa, vis dar turiu sąskaitą „Swedbank“, per kurią apmoku vieną iš labai seniai sudarytų draudimo sutarčių ir vis dar – pagal seną įprotį – moku už elektrą.

Visa tai, pamenu, atvirai išdėsčiau susitikime su „Swedbank“ padalinių vadovais, į kurį mielai sutikau atvykti jau po to, kai buvau susirinkęs savo žaislus. Bandžiau paaiškinti, kad laikai, kai Lietuvoje tebuvo du bankai su bankomatais, jau seniai praėjo ir kad buvę LTB klientai pamažu išmiršta. Todėl, norint augti ar išlaikyti pozicijas rinkoje, reikia pradėti rūpintis klientais, girdėti jų lūkesčius ir reaguoti į jų pageidavimus. Ypač – į tų klientų, kurie yra lojalūs ir kurie bankui nekelia rizikos (aš būtent ir buvai toks, nes niekada nevėlavau mokėti savo įmokų ir niekada nesu mokėjęs jokių delspinigių).

Teisingumo dėlei turiu pasakyti, kad didžioji dauguma „Swedbank“ asmeninių vadybininkių, su kuriomis per tą daugiau nei dešimtmetį man teko susidurti (išskyrus vieną), būtent tokios ir buvo – girdinčios, įsiklausančios, patariančios ir pasirengusios padėti. Visada išeidamas iš banko ar bendraudamas laiškais ar telefonu galėdavau tik pasidžiaugti.

Nepaisant to, kažkurioje „Swedbank“ vietoje, kažkurioje grandyje tai nesuveikia ir visos gerų ir profesionalių darbuotojų pastangos nueina perniek dėl, spėju, kažkur Švedijoje, kažkokioje knygoje įrašytos kažkokios taisyklės, numatančios, kad lojalius ir nerizikingus „Swedbank“ klientus reikia bausti už jų lojalumą ir patikimumą. Nes nelojalių ir nepatikimų nubausti juk negali, ar ne?

Čia panašiai, kaip lojalius klientus nubausti bandė „Omnitel“ su individualiu planu. Nubaudė. Rezultatus matome ir dar ilgai matysime.

Neabejoju, kad rezultatus anksčiau ar vėliau pamatys ir „Swedbank“. Nes jie panašu, iki šiol taip ir nesuprato, kad Lietuvoje jau seniai yra nebe du bankai ir nebe 52 bankomatai. Jie taip ir neįsikirto, kad klientai šiandein turi iš ko rinktis ir kad renkasi nebe taip, kiap buvę LTB klientai, kuriems prireikė kelerių metų suprasti, kad jie jau „Swedbank“ klientai. Nes kai ateidavo pasiimti pensijų, kokius pirmus trejus metus jie tikriausiai net nepastebėdavo pasikeitusios iškabos.

„Swedbank“, panašu, laikosi pozicijos, kad būtent šie klientai ir yra jų ateitis ir sėkmės garantas.

Nes jei taip nebūtų, jie po sutartinio linksėjimo galvomis girdint pasakojimus apei tai, kas yra lojalus ir patikimas klientas ir kuo jis yra vertingas bankui, nesiųstų laiškų, kurį aš čia tuoj pacituosiu (tas laiškas buvo adresuotas ne man, bet man žmonės dažnai parodo laiškus, kuriuos gauna):

Antraštė Dėl kredito kortelės
Žinutė Laba diena,nuoširdžiai dėkojame, kad naudojatės kredito kortele „Visa Gold“. Tikimės, kad ši kortelė jums buvo naudinga tvarkant kasdienius finansinius reikalus.Norime informuoti, kad Jūsų kortelės galiojimo laikas baigiasi 2013.03.01 ir jos galiojimas nebus pratęstas – kortelė nebus atnaujinta. Kredito kortele „Visa Gold“ galėsite naudotis iki pat jos galiojimo pabaigos (t.y. iki paskutinės ant kortelės nurodyto mėnesio dienos), o panaudotą kreditą turėsite grąžinti kredito kortelės sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais.
Mielai atsakysime į visus Jums rūpimus klausimus tel. 1633 arba artimiausiame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje arba kreipkitės į savo asmeninį vadybininką.Pagarbiai
„Swedbank“

Štai taip. Ačiū ir viso gero. Mums jūsų daugiau nebereikia. Mes jūsų pinigų daugiau nebenorim, todėl eikit jūs…

Kodėl, kaip, už ką? O kam rūpi? „Swedbank“ juk didelis ir gražus bankas…

Jam nereikia klientų, kurie naudojasi banko paslaugomis, sąžiningai moka palūkanas už panaudotą kreditą, naudoja kortelę pirkiniams, o sąskaitoje esančius pinigus ktiems mokėjimams. Nes „Swedbank“ ir taip klientų turi per daug…

„Swedbank“ siūlo pažemintam klientui paskambinti vadybininkui ir paklausti, kodėl bankas nusprendė klientą pažeminti? Geras pasiūlymas, bet gal – kaip čia švelniau pasakius – kad kokia komisija vėl neįžvelgtų etikos pažeidimų – gal pasidėkite jį ten, kur kitiems neleistumėte dėti.

Nes jei tas klientas būčiau aš, tai tiesog paskambinčiau jums ir pasakyčiau, kad esate visiški looser’iai be jokios ateities. Nes jūsų iš LTB perimti klientai išmirs, o tie, kurie ne iš LTB ir kuriuos galėjote turėti, baudžiate už lojalumą ir žeminate taip sakydami jiems eikit jūs…

Ir jie išeis. Su savo sąskaitomis, paskolomis, draudimo ir lizingo sutartimis, esamais ir būsimais mokėjimais ir net vaikais, kuriie šiandien dar nesinaudoja bankų paslaugomis, bet neabejotinai jomis naudosis. Tiesa, jų bankas nebus „Swedbank“. O bankų, kurie pasirengę juos išskėstomis rankomis priimti, šiandien yra jau ne vienas ir net ne du.

Kai tai suprasite, bus jau per vėlu. Bet taip jums ir reikia, nes jūs esate looser’iai su sovietiniu mentalitetu, kuris sako: plėšk kiek gali šiandien ir negalvok, kas bus rytoj.

Jums sekasi ir aš su tuo jus labai sveikinu.

(18 balsų, vidurkis: 4.17 iš 5)
Loading...
  • Mindaugas Udalcovas

    Taip pat pasilikau tik merdinčią sąskaitą. Tokių nesąmonių su jais daug.

  • NiekurNeiva

    Dėl «lojalius ir nerizikingus klientus reikia bausti už jų lojalumą ir patikimumą».
    Gal čia tiesiog globalizacijos „pasekmės“ (grimasos): štai dirbant su Kinija tikriausiai daugelis susidūrė su situacija, kai plečiantis (didėjant) verslo  santykiams, kiniečiai blogina apmokėjimo sąlygas – jei pradžioje pakakdavo 30proc. avanso, tai antrais metais jau prašoma 40proc., o trečiais net 50proc. Keista, bet pasiskaičiavę mes, nors ir burbėdami, bet dažniausiai priimame partnerių sąlygas. Gal dėl to, kad tai – Rytai, Azija, kita civilizacija? 

  • Na dažna komercinė struktūra mėgsta ir stengiasi Lietuvoje klientą nugręžti kaip tik gali. Dažnai tenka susidurti su tuo. Taip pat ir Artūro paminėtas Omnitel, kuris jau porą metų skambina ir siūlo tapti jų klientu ir labai nesupranta, kai jiems sakai, kad juos laikai nepatikimais ir nenori su jais turėti jokių kontaktų, o pats paskutinis jų argumentas buvo iš kojų verčiantis, atstovė sakė, kad dabar Omnitel priklauso Teliai Sonerai ir požiūris į klientą yra kitoks. Na kaip galima ignoruoti dar įžūlų melą. Tas pats sakytina ir apie Viasat, kurie sako, kad gyvenime nebekels mokesčio vienašališkai. O kai atsimenu kad su DanskeBank kariavau dvi savaites dėl to, kad turint pensijų fondą pas juos jie pareikalavo atsidaryti sąskaitą, nes kitaip jie negali siųsti kasmetinių ataskaitų, tai iš viso darosi nebejuokinga. pasibaigė pokalbis su atvirais grasinimais vertybinių popierių komisija. Po ko už dvidešimt minučių paskambino ponia jau ne iš klientų aptarnavimo linijos bet tiesia iš pensijų fondų. Atsiprašė ir pažadėjo sąskaitas siųsti paštu,kaip ir siuntė, tik reikia nueiti į banko skyrių ir pasitvirtinti adresą. Ir teko eiti ir pusę valandos aiškinti kvailai bobai, kad man sąskaitos nereikia, man tik reikia, kad patvirtintų mano adresą ir siųstų sąskaitas į namus. Ir vėl kaip agresoriui teko grasinti ir eikvoti laiką savo aiškinant savo teises. 
    jau nekalbu apie buitines prekių pardavėjus, kurie sugedus šaldytuvui reikalaudavo pakuotes nes kitaip negalios garantija. Absurdas? Ne toks jau senas absurdas. Būtų puikus puslapi, kuriame žmonės susidūrę su tokias absurdais viešintų juos. Gal tai priverstų įmones orientuotis į klientą. Paskutinis mano gyvenimo absurdas susijęs su Lietuvos Dujomis. Kadangi atsisakiau Gazpromo paslaugų šildymui, o rūsyje dėl pertvarkos seną dujinę vyryklę perstumiau metrą į šoną, paprašiau dujininkų, kad atvažiuotų nuplombuotų skaitiklį, kad aš galėčiau pajungti vėl vyryklę ir užplombuotų vėl. Ir ką? Manęs paprašė projekto. Nes tokios taisyklės. Po to karto, kai pas mane kas ateina iš dujų tikrinti skaitiklių (nors jiems jau senai aišku, kad aš jomis nesinaudoju) visad malonu pasakyti, kad namo šeimininkas ne aš todėl įleisti jų negaliu. Tokios taisyklės.

  • Arunas

    Koks sutapimas. Kitą mėnesį taip pat mesiu už borto šį banką. Prisikaupė nuoskaudų per dešimt bendravimo metų. Kažkaip žiūrėjau į banką kaip į partnerį, bet kuo toliau tuo labiau įsitikinu, kad smarkiai klystu.

    Žinoma, bankas manęs nepasigęs – atlyginimas skaičiuojamas ne dešimtimis tūkstančių litų. Kita vertus, svarbiausias gyvenimo pirkinys (būstas) bus išsigytas ne iš Swedbanko paskolos. O ir artimųjų bei draugų rate banko vardas bus nutapytas ne pačiomis gražiausiomis spalvomis. Eisiu ten, kur manęs laukia. Juo labiau dabar yra iš ko rinktis.

  • Petras Antanas

    HansaBanką, Swedbanką apeidinėjau per kilometrą nuo pat jų atsiradimo Lietuvoje. Gerai, kad bet šiandien yra žmonių, ateinančių į protą. dar išgyvens Lietuva. Šaunuolis. Artūrai!

  • Andrius

    Na, bet juk nebūtina dirbti BiBisi, norint žinoti, kad „lūzeris“ rašoma „loser“, ne „looser“ ?

  • muzikantas pensijoje

    Ir kaip
    neprisidėti prie spardančių, tuo labiau, kad yra už ką.

    Tada dar vadinosi
    Hansa. Atnešiau savo kojinės turinį (žinoma, grynais, net neįplyšusiais) ir
    palikau. Po keleto metų, vis dar Hanoje, norėdamas atsiimti visus tuos metus
    nejudintus pinigėlius buvau nustebintas, kad turiu sumokėti už pinigų išgryninimą.
    Priminimas, kad atnešiau juos labai grynus, nepadėjo. Kadangi esu ūmaus būdo, į
    mano sukeltus decibelus ėmė atsigręžti kiti klientai. Gal ir ne tik dėl to,
    atsidūriau kažkuriame kabinete aukštu aukščiau ir parašęs (pagal padiktuotą),
    kad už pinigų išgryninimą sumokėti atsisakau, ramiausiai atgavau viską ką
    palikęs.

    Tiesiog, kaip
    Norfoję pastebėjęs, kad apskaičiavo. (Atsiprašau už kablelius jei ne vietoje).

  • muzikantas pensijoje

    Jau įvedžiau. Kaskart turėsiu įrodinėti kas aš toks? Eikit..