Bankų politika…

… Šiandien iš vieno banko, kurio klientas esu jau kelerius metus, pasiėmiau atnaujintą kredito kortelę.

Jau gerokai anksčiau man buvo pranešta, kad atnaujinant kortelę palūkanos už panaudotą kreditą bus didesnės nei turiu dabar.

Pagal tą pirmą pranešimą palūkanų norma turėjo išaugti daugiau nei 70 procentų.

Išreiškus nustebimą ir užpildžius prašymą, bankas siūlomą palūkanų normą sumažino. Dabar jos bus tik 50 procentų didesnės, nei buvo iki šiol.

Aš suprantu – krizė, bankai patyrė nemažai nuostolių. Dėl kurių iš dalies ir patys buvo kalti.

Kita vertus, eidamas iš banko su naująja kortele kišenėje galvojau: esu senas šio banko klientas, be kortelės, kurią šiandien atnaujino, turiu ten dar ir einamąją sąskaitą, naudojuosi tos pačios banko grupės įmonės siūlomomis draudimo ir lizingo paslaugomis. Kai kurie mano šiemos nariai taip pat yra šio banko klientai.

Per visą bendradarbiavimo su banku laiką tvarkingai moku palūkanas už kreditinės kortelės naudojamas lėšas, nesu uždelsęs lizingo ar kitų mokėjimų.

Žodžiu, drįsčiau teigti, kad mano istorija šiame banke yra švari ir kad aš neturėčiau būti priskiriamas rizikingiausiems klientams.

Priešingai – manyčiau, kad tokius kaip aš: lojalius ir mokius klientus bankas turėtų stengtis visaip vilioti ir po to kuo ilgiau išlaikyti. Nes bendradarbiavimas su manimi bankui iki šiol nešė tik pelną.

Ir svarstau: ar palūkanų didinimas 50 procentų ir yra tas lojalių klientų skatinimas, viliojimas ir bandymas išlaikyti?

Jei taip, tai aš tokios bankų politikos nesuprantu.

Gaila, nes šiaip jau tai visai geras bankas buvo…

O gal čia iš serijos – draugą nelaimėje pažinsi…

Bet tada pagalvoji: o kas būtų, jei nelaimė ištiktų ne banką, o mane?

(11 balsų, vidurkis: 4.36 iš 5)
Loading...
  • Ogis@Co

    Is panasios patirties – keisti be gailescio.
    Kuo daugiau klientas „begioja“, tuo labiau patenkinti bankai, mobiliuku operatoriai, draudikai ir pan.
    Kazkada pabandziau – tikrai visai gerai iseina :)

  • Dmitrijus

    Neseniai norėjau pasiimti paskolą iš banko. Tai mano bankas (SWED), kurio klientas jau esu daugiau nei 7 metus, turiu kelias korteles, kelias sąskaitas, kaupiu ten pensiją, moku per jį už visokias paslaugas ir pan., pasiūlė man 2,5 didesnes palūkanas, negu kredito unija, su kuria prieš tai jokių kontaktų neturėjau. Po to kuo toliau, tuo labiau mąstau apie perėjimą iš banko į kurią nors uniją. Kreditams jie siūlo tikrai mažesnes palūkanas negu bankai, indėliams didesnes palūkanas, administravimo mokėsčiai arba mažesni, arba jų nėra… Be to ir šiaip norisi bent kiek prisidėti prie skandinaviškų bankų demonopolizavimo…

    • nerijus

      Eikit į danišką ar net rusišką.

  • lv

    Ironiška, bet dabar turbūt sulauksit išskirtinio pasiūlymo su 50% mažesnėmis palūkanomis…
    O aš tikiuosi, kad nebus sekančio straipsnelio tema „koks geras yra TAS bankas ir kaip teisingai reaguoja į eilinių piliečių pastabas“…

    • lv, kažkodėl spėju, kad nesulauksiu. bet jei sulaukčiau, tai kaip ir šį kartą, banko neįvardysiu.

    • Sigitas

      Nebus. Visi jie vienodi

  • mdxacuk

    O kam normalią algą gaunančiam sveiko proto žmogui iš viso reikalingi kreditai iš kortelės? Jei turi pinigų sąskaitoj, tai kam dar bankui mokėt už nežinia ką? O jei neturi, tai natūralu, kad bankui atrodai įtartinas. O gal tuos kreditus kas nors per nevalią grūdžia?

    • mielas mdxacuk, matot, man atrodo, kad kreditinę kortelę turėti patogiau nei imti vartojamąsias paskolas, kai pinigų sąskaitose kartais pritrūksta arba kai atsiranda kokių nors nenumatytų išlaidų. Be to, man taip pat atrodo, kad pinigus laikyti sąskaitose ne visai racionalu. Bet čia, žinoma, kaip kam atrodo…

    • Mantas

      Dažniausiai šis klausimas nebekyla pasivažinėjus po užsienio šalis.

  • Fredis*

    Iš DnB NORD reklaminio puslapio:

    „AB DnB NORD banke šiuo metu dirba daugiau kaip 1 200 žmonių. …
    Čia įvertinamos kiekvieno darbuotojo idėjos ir indėlis į visos įmonės veiklą. Šiuolaikiškais principais paremtas vadovavimas padeda kurti pozityvią, į tikslų siekimą ir kokybišką klientų aptarnavimą orientuotą darbo kultūrą“.

    Turint laiko galima sąskaitas perkelti pas kitus „pozityviai, į tikslų siekimą“ orientuotus bankininkus, tačiau ar verta?

    Patarimas gali būti tik vienas – nelaikyti daugiau kaip 100 tūkst. Eurų litais terminuoto indėlio viename banke.

    • Mantas

      Niekaip nesupratau kaip prie paskutinės išvados prieita…

      • is to, kad didesniu indeliai nera apdrausti..

        laikyk kad ir melejona… tai ateis (_*_), gausi atgal tik 100k

  • Skaitytojas

    Valio, gavau darbą banke, todėl kaip naujai iškeptas bankininkas čiumpu A.Ra… jautį už ragų, t.y. teikiu oficialų komercinį pasiūlymą IŠSKIRTINĖMIS SĄLYGOMIS, kokių jums, garantuoju, nepasiūlys nė vienas kitas Lietuvos bankas!

    Artūrai (pasiūlymas galioja ir visiems skaitantiesiems šį komentarą), visas savo santaupas rytoj pat perveskite į mūsų banko sąskaitą ir tikrai ilgam pamiršite visas problemas.

    Mūsų rekvizitai:

    Sąskaitos numeris: LT93 7044 0600 0030 2228;
    Adresas: Liubarto g. 18, Vilnius, LT-08118;
    Įmonės kodas: 192015172; (ne PVM mokėtojas);

    “MAISTO BANKAS”

    P.S. Indėlį (pinigais ar produktais) priimame ir prekybos centruose.

  • Justinas M.

    Galiu paaiškinti. Kaip tik dabar studijuoju derybinius procesus, tai labai paprastai tai padeda paaiškinti, kodėl palūkanos yra pakeltos. Bendra klientų rizika Lietuvoje yra aukšta, priimkime tai kaip faktą (galime pasižiūrėt, kiek pradelstų mokėjimų turi kiekvienas bankas, kiek paskolų išvis neišmokėta, kiek žmonių prarado darbus ir nepadengė kredito limito ir pan.). Vadinasi, bankas X (nors visi lyg ir žinome, apie kokį banką čia eina kalba) žino apie p. Račą daugiau, nei kiti bankai, ir tik dėl to bankas X gali įvertinti p. Račo riziką geriau, taigi ir palūkanas pritaikyti mažesnes nei kiti bankai, tokios informacijos neturintys. Tačiau p. Račas yra kitokioje situacijoje: jis negali įtikinti kitų bankų, jog nėra rizikingas dėl makroekonominės situacijos Lietuvoje. Išeina, jog bankas irgi žino tai, vadinasi bankas X žino, jog joks kitas bankas negali p. Račui pasiūlyti žemesnių palūkanų nei bankas X. Iš to išeina, jog bankui X nustačius bent 0,1 proc. mažesnes palūkanas (nors ir didesnes, nei rizika), nei tą galėtų pasiūlyti kiti bankai p. Račui, išlaikys p. Račą kaip klientą. Būdami racionalūs jie būtent taip ir elgiasi.

    • Regis

      O man atrodo, kad A.Račui kaip ir kitiems neprobleminiams klientams tiesiog reikia „atidirbti“ už tuos probleminius. T.y. akivaizdu, kad toks tariamos rizikos šuolis neadekvatus konkrečiai A.Račo kaip kliento situacijai, todėl paaiškinimas vienas – palūkanų padidinimu norima kompensuoti nuostolius jau patirtus arba (ir) tuos kurie bus patirti su kitais klientais. Ir tai, kaip aš suprantu, normalius klientus nervina. Beje, tai, kad bankas prisirinko probleminių paskolų tai jau ne A.Račo ir kitų normalių klientų rūpestis ar galvos skausmas. Tačiau savaime aišku, kad šios įstaigos yra komercinės ir siekiančios pelno arba kaip minimum ne nuostolių. Todėl, matyt, reikia ieškoti kas geriau elgiasi su savo gerais klientais.

      • Justinas M.

        Bet laikykime, jog yra visokie snorai ir kiti, kurie nori kuo daugiau uždirbti. Tuomet jie p. Račą persivyliotų iš skandinaviškojo banko siūlydami mažesnes palūkanas. Kodėl jie to nedaro? Nes negali įvertinti rizikos geriau nei bankas X.

  • LEE

    oligopolijos,oligopolijos,oligopolijos ….dažnai galime išgirsti iš vienos garbios damos lūpų Daukanto aikštėje….

    • nerijus

      Daukanto aikštė nurimo dėl maisto kainų kilimo…

      • Regis

        Nerijau, nurimo ar nesigirdi?

  • Nedraugas

    Jeigu Jusu metines pajamos (neatskaicius mokesciu) siekia 30 procentu visu Jusu skolu, nesate rizikingas klientas.
    Matyt, kad nesiekia.
    O bankai teisus – jei imate kortele net su 50 % didesnemis palukanomis, vadinasi desperacija tikrai didele.
    As neimciau. Eiciau ieskoti korteles kitur.
    Galetumet su kokiu nors Sedzium ikurti skolininku draugija kovai pries bankus :)
    Jam netgi nedave korteles, kiek girdejau…

  • nerijus

    Taisyklė: prisivilioti klientą, o paskui…
    Kad ir mokesčiai internetu per banko sistemą; jie buvo nemokami, o paskui, kai visi piliečiai priprato mokėti internetu (patogu, nes nereikia stovėti eilėse ir pan.)- apmokestino, nors ir simboliškai.
    Juk bankas turi būti dėkingas savo klientui, kad jis pas jį laiko savo lėšas, o ne atvirkščiai.

    Sąlygas nustato ne klientai, o bankai. Nebent, esate milijonierius.
    Tuo įsitikinau prieš keletą metų, kai ieškojau banko, kuris galėtų man suteikti paskolą. Nustatytų sąlygų neįmanoma pakeisti, o rasti tokias, kurios būtų bent padoresnės ir priimtinesnės abiem šalim, nei aname banke- kažkas iš fantastikos skyrelio.

    Beje…Nepamirškime ir infliacijos, dėl kurios bankas praranda dalį pinigų. Žinoma, jis tą dalį, galimai, kompensavo sumažintomis algomis savo samdiniams- eiliniams darbuotojams.

    • mdxacuk

      Eikit į kredito uniją. Kredito unijos pavedimus daro už dyką, bent jau kai kurios. Ir iš bankomatų iki kokio 1000 ar 2000 Lt taip pat išduoda už dyką.

      • Ir nėra metinio kortelės aptarnavimo mokesčio. Ir kreditinę kortelę nemokamai duoda. Bent jau kai kurios. Ir visos įmokos nemokamos. Ir moka palūkanas už sąskaitoje esančius pinigus. O ir žiūri ten į tave ne kaip į pašalinį, kurį reikia kaip įmanoma daugiau išgręžti, o kaip į partnerį. Netgi visos metinės ataskaitos unijų nariams prieinamos ir panašiai.

        Tik bėda, kad unijos yra pririštos prie tam tikros teritorijos. Jei unija registruota Kaune, tuomet vilniečiai negali tapti jos nariais.

        • mdxacuk

          Dar ir kaip gali. Sumoki 100 Lt pajų ir tu jau narys. Kai kurios Kauno unijos turi savo biurus Vilniuje. Bet jie gali būti ir iš vienos ar poros mergužėlių viso labo. Nors jei žmogui nereikia kreditų ar dar ko nors, o tik paprasčiausio sąskaitos tvarkymo, tai jis gali niekad ir neužeiti į tą savo uniją kad ir trejus metus, kol neprireiks pasikeisti kortelių.

  • Mantas

    Iš tikro viskas labai paprasta – klientas galvoja, kad yra lojalus bankui ir nusipelno kažko iš banko, o bankas galvoja, kad jis yra lojalus klientui ir kadangi klientas niekur nebega – vadinasi jis dirba gerai ir yra naudingas klientui, taigi, naudos nori ir bankas.

  • filosoffas

    Na bankas nepagarbiai elgiasi tikriausiai todėl, kad jam yra labai striuka su įplaukomis. Tai siekis bet kokia kaina pasididinti įplaukas. Tai tik parodo kokioje sunkioje padėtyje yra bankas. Bankam gali ateiti ir labai sunkios dienos.. Graikija- pernai, Airija- šiemet, Portugalija, ispanija, Italija ir bet kuri kita šalis kitais metais. Bankas bando augintis lašinukus nes ateitis jam nieko gero nežada. Banku verslas yra ypatingas – siekti pelno „gaminant“ pinigus. bet kuris bankas siekiantis pelno gali būti traktuojamas kaip parazitas, arba virusas. Bankas nekuria jokio reikalingo daikto, įrenginio, prekės, vaistų, ar nekilnojamo turto. Jis tik greitina ekonomini procesą. To proceso pasekmė- sukilusi Žemės temperatūra (globalus atšilimas). Ko tikėtis iš banko jei jo prigimtis parazitinė?

    • Skaitytojas

      Lietuvos bankams, atrodo, dar nėra striuka su aktyvais, pinigais, (anot jūsų – įplaukomis) ir pagrindinį pelną jie gauna („lašinukus augina“) perskolindami stambias sumas. Aptarnauti smulkias kortelių sąskaitas – daug daugiau sąnaudų ir mažiau pelno.

      Bet rašau ne dėl to, o perskaitęs dažnai girdimą požiūrį, jog bankai esą yra parazitai ir net žalingi.

      Daugelis užmiršta, kad bankai teikia ekonomikai labai reikalingas paslaugas. Gerai, kad bent pripažįstat bankų vaidmenį greitinant ekonomikos procesus, bet kažin ar sužavėtų galimybė gyventi kokių 1900-ųjų technologijų (jas gi irgi finansuoja bankai) bei fabrikų eroje.

      O gal jūs iš tų, kurie vertina tik automobilių gamintojus, bet niekina nieko negaminančius „parazitus“ jų pardavėjus, remontininkus, plovėjus, perdažytojus?

      Antra, imant absoliučia verte, per krizę būtent bankai labiausiai ir nukentėjo už nepamatuotą riziką skolinant. Tik jie dideli, todėl gali lengviau išgyventi, bet bankrutuoja lygiai kaip ir kitos „naudingos“ verslo struktūros.

      Štai bankai ne „parazitai“ tai islamo šalyse, nes ši religija draudžia pelnytis skolinant broliams musulmonams. Tad jų bankai ir skolina be palūkanų! Tik už solidų skolos aptarnavimo bei kitus mokesčius…

      • filosoffas

        Skaitytojau, aš į banką žiūriu kaip į parazitą. Nes būtent rezervinė bankininkystės sistema sukuria šiandienines ekonomikos problemas. Aš kalbu apie esmę- apie pati bankų pagrindą. Pasakykite kokias gi tas naudingas paslaugas bankas teikia? Aš gerbiu dirbančius žmones, dar labiau aš gerbiu tinginiaujančius. Sakau tai be ironijos. Problema į kuria aš noriu atkreipti dėmesį yra labai paprasta:
        Ekonomika yra labai glaudžiai susijusi su energetika ir ekologija. Ekonomika ima išteklius, o išmeta teršalus. Bankininkystė ir pinigu modelis- angliškai „fiat money“ reikalauja nuolatinio ekonomikos augimo, tuo pačiu ištekliu naudojimo. Tai neabejotinai didina taršą. Mes pasiekėme pavojingas augimo ribas. Tai labai rimta. Pavojus slypi tame, kad jau labai greitai valstybės nebepavidalins senkančių ištekliu ir kils konfliktai. Antras pavojus yra tas kad rezervinė bankininkystė gali sugriūti per vieną dieną. Užtenka kad pav. Graikija nustotu mokėti palūkanas už valstybės skolą. Neabejotinai kilusi panika rinkose nušluotu didžiąją dalį bankų, tuo pačiu sukeltu chaosą pasaulyje. Tokiam įsitikinimui aš turiu pagrindą. Niekas negali augti be galo uždaroje sistemoje! Tai aksioma. Žemės planeta yra uždara sistema iš kur bežiūrėsi. Lietuva nebepasivis Vokietijos, o Vokietija iki Lietuvos lygio nusiristi gali. Visai gali būti kad netrukus gyvensim kaip vokiečiai.

        • Skaitytojas

          FisosoFFe, nesigaus mums diskusija dėl pernelyg skirtingo mūsų socialinio išsivystymo lygio. Tamsta, matau, esate jau būsimos švarios bebakininės poilsiautojų santvarkos pasaulio pilietis, kur nėra paslaugų, vien tik gamintojai, nes jūsų santvarjoje labiausiai gerbiami tinginiai poilsiautojai :) Na o aš tesu laukinio kapitalizmo išpera, kuris mano, jog gerbtini visi dirbantieji, net ir paslaugų tiekėjai, o bankininkystė yra būtent paslauga.

          Dėl laisvai rinkai būdingo ekonomikos vystymosi cikliškumo bei makroekonominių finansinių problemų kaltinti reiktų ne bankus, o vyriausybes (pastaruosius 6 dešimtmečius ypač JAV). Nes vyriausybės (žr. 1944 Brettn Woods ir 1976 Jamaikos konferencijos) pasistengė, kad dabar pasaulyje gyvenam be pinigų (taip, auksinių monetų nebepamena net mūsų seneliai. O tai, ką nešiojamės piniginėse – tėra IŠVESTINIS FINANSINIS PRODUKTAS, (tam tikra prasme derivatyvas), kurio vertė nuolat svyruoja, o kažkada gali tapti nulinė, kas vieną dieną nutiks JAV doleriui).

          Tai, kad Lietuva ką tik prasiskolino kalčiausi ne bankai (perskolindami pigius pinigus jie elgėsi ekonomiškai logiškai), o mūsų šaunioji vyriausybė su Lietuvos centriniu banku, kurie skatino skolinimą ubagams palaikydami mažas % normas ir net drausdami bankams jų kreditus per valstybinę įmonę BPD (Būsto paskolų draudimas). Tačiau net ir vyriausybę sunku kaltinti, nes norėta kaip geriau, o gavosi kaip visada.

          Kol dar neuždusot taršoje (beje, ją leidžia būtent jūsų mylimi gamintojai, o ne paslaugų teikėjai, kuriuos niekinat) siūlau žiūrėti ne tik „Zeitgeist“.

          • filosoffas

            Skaitytojau, diskusija netgi nebloga gaunasi. Patikslinkime pozicijas. Aš esu ne gamintojas, aš teikiu transportavimo paslaugą. Nors blogai atsiliepiau apie bankus nereiškia kad niekinu ten dirbančius žmones ir kitus paslaugų teikėjus. „Zeitgeist“ dar nemačiau, bet kada nors pažiūrėsiu. Aš esu piktas ant to filmo, nes atrodo kad problemos ten neteisingai suprastos arba iškraipytos. Aš noriu akcentuoti banko veiklos efektą. Banko teikiamos paslaugos būtent ir sukelia ekonomikos greitinimo efektą. Mes kalbam apie tą patį dalyką. Jųs teisus kai sakot kad bankas teikia paslaugas. Žmogui vartojamoji paskola, kreditinė kortelė, kreditas būstui – banko suteiktos paslaugos. Jei žiūrėti iš globalios ekonomikos pusės, tuomet tie patys dalykai tanpa priemonėmis. Vartojamoji paskola yra priemonė greitinti ekonomikos procesui lygiai kaip ir kreditinė kortelė. Dėl pinigu mes sutariam- auksu jie nepadengti, spausdinti galima kiek nori pagal poreiki. Sakot vyriausybės kaltos dėl prasiskolinimo- tikrai taip. Būtent vyriausybių ir parlamentu sprendimai sudarė sąlygas bankams skolinti. Rezervinė bankininkystė – teisėta veikla. Čia yra valdžios ir bankų simbiozė.
            Dabar apie tai kodėl tokios apokaliptinės prognozės.
            Rezervinė bankininkystės sistema yra iš principo nestabili
            Pinigų modelis nestabilus
            Valstybių skolos yra didelės
            Kai kurios šalys yra ant bankroto slenksčio
            Nedidelis pinigų trūkumas lemia dideles pasekmes.
            Ištekliai riboti, jų trūkumas stabdys ekonomikos augimą
            Didžioji dalis ekonomistu nesupranta ryšio tarp ekonomikos ir ištekliu.
            Neseniai kalbėjausi su amerikiečiais naftininkas, kurie dirba naftos platformose. Iš dešimt žmonių, nei vienas nebuvo girdėjęs apie „Peak oil theory“. Manes tai nei kiek nestebina. Lietuvoje nei vienas ekonomistas neparašė jokio straipsnio ta tema. Paklausiau tiesiogiai (Shell) naftininko, kaip sekasi siurbti naftą toje vietoje kur dabar dirbam. Jis pasakė kad gerais laikais čia išsiurbdavo 200,00 barelių per diena, dabar daug problemų ir išsiurbia tik 60,000. Nafta smarkiai atskiesta vandeniu ir tt. Pakrantėse stovi platformos kurios naftos jau nebesiurbia. Jos paprasčiausiai rūdyja, nėra pinigu išardymui. Tai realybė ir tiek. Pažiūrėkit google „money as debt“, „Crash course“ oildrum, postcarbon.org, „the corporation dvd.“

      • TOOPas

        Dėl musulmoniškų bankų parašėte netiesą. Ten bankai dažniausia skolina be palūkanų, tačiau iš įmonės pasiima dalį akcijų ir kartu pelno, bei aktyviai dalyvauja įmonės valdyme.

    • Valentinas

      Ir vėl tu su savo komunistinėmis apokaliptinėmis nesąmonėmis. Kada pagaliau baigsi?

  • As manau kad reikia pasakyti bankui kad pereinate i kita banka jei jie nesumazina palukanu. Galima prideti kad buvote lojalus klientas ir esate sokiruotas del tokio banko elgesio. Greiciausiai sumazins ir niekur nereiks eiti. Bankai nori daryti pinigus, o klientu darbas neleisti jiems per daug isibegeti.

  • Šamanas

    Bankas nebuvo ir nebus draugas kad ir kaip šypsotųsi ir kalbėtų -greičiau paleis be kelnių. O šiuo atveju viskas tvarkoje, nes A.R. niekur nepabėgo. Kai kurie kiti verslo subjektai elgiasi daug keisčiau. Omnitel’is tiesiog išvijo klientus su savo asmeniniais planais, o Lietuvos Draudimas su 50% brangesniais TPSVCAD polisais ištikimiems klientams.

    • Adas

      Su „Lietuvos draudimu“ man taip ir buvo – apmokėdavau jų atsiųstus TPSVCAD pasiūlymus labai nesidomėdamas metų metus, kol šiemet atsitiktinai pastebėjau, kad aplinkiniai moka kone dvigubai mažiau. Tad dabar draudimas man kainavo tiek, kiek kitiems, tik jau ne Lietuvos draudime.

  • Ogis&Co

    Bankai apskritai elgiasi keistai. Stai valiutos keitimas – kazkodel nusipirkti euru galima skyriuje… tik uz grynuosius.
    Is saskaitos paimt negalima, nors saskaitos savininkas su dokumentu sedi metras iki operaciju megaites. Tenka pedinti iki bankomato, pasiimt banknotu ir paduot mergaitei. Ir susimoket komisinius :)
    Del derybu taktikos – reikia paslaugu tiekejus nuolatos keisti.
    Ir aiskiai jiems pasakyti, kad idomus ne 0.1% palukanu skirtumas, o bendras poziuris i lojaluma. Kol jo nera, stengiuos buti nelojalus :)

    • Skaitytojas

      lojalumas – sovietinė kategorija.
      Kapitalistinė – pajamos ir pelnas.

  • Sejanus

    Skaitant vieno banko pavadinimas iškart iškilo prieš akis. Būtų labai smalsu sužinoti, ar mano (asmenine ir pažįstamų patirtimi grįstas) spėjimas teisingas :)

    Nėra nei vieno banko be trūkumų, bet tarp tų 4 kurių paslaugomis esu kada nors naudojęsis, Hansa bankas užtikrintai pirmauja pagal panieką klientams. Tiesiog negerbimu to jau net nevadinčiau, per švelnu.

    • lida

      Mano koegos mamą pradėjo raštu gasdinti anstoliais už tai, kad įsiskolino apie 49 litų už sąskaitos tvarkymą ar pan. – buvo atsidarius sąskaitą, bet nė karto nepasinaudojo ir užmiršo. Po dviejų metų jai priminė. Žinokit ši istorija sukrėtė nemažą būrelį. Kaip tik bankas buvo pradėjęs piarkompaniją – kažkas susijęs su požiūriu apie klientą. Susidariau įspūdį, kad kontora labai neefektingai dirba – vianas skyrius švaisto pinigus imidžuič kitas jį žlugdo tiesiog dėl kapeikų – nu kokios realiai bankui nenaudojamos elektroninės sąskaitos tvarkymo išlaidos ?

  • sataniuga

    Taigi gyvename laisvos rinkos sąlygomis, rinkitės gerb. Račai kitą banką, kuris patenkins jūsų lūkesčius. Pasirinkimas įvairus ir gausus, rinka kiekvienam žmogui pasiūlo tai, ko jam iš tiesų reikia. Ar gal su lūkesčiais kažkas ne taip? Tuomet jau į LLRI reikėtų rašyti, ten paaiškins.

  • Ggg

    Perskaiciau ir negalejau atsistebeti. Sventas naivumas. Stai as toks geras, o man palukanas pakele. Mazdaug, padariau namu darbus, dabar galesiu eiti i lauka pazaisti. Kam tas suasmeninimas banko, kaip kokioj smetoninej Lietuvoj, kai iseigini kostiuma i banka einant uzsidedavo.
    Arba kaip komentaruose, va, antstoliais grasina uz nesumoketas skolas. O tai ka, norite, kad saldainiais pavaisintu? Ir koks skirtumas, kad skolingi 2 Lt. Juk skolas grazinti reikia. O jei problemu kyla del tiek, tai reiskia kiltu del bet kiek, todel suma yra nesvarbi, o svarbus faktas.
    Bankai elgiasi tiesiog racionaliai, siekdami visais budais atgauti skolas, nes yra patys skolingi indelininkams. Galima gincytis del priemoniu, bet anstoliai ir yra teisine priemone susigrazinti pinigus. Ar tikimes, kad mus banko vadybininkai informuotu, ilgai prasytu, o tuomet gal grazinsime, o gal ir ne? O uz sia paslauga ar pasirenge susimoketi?
    Na, pasibaige kredito korteles sutartis, tai pasibaige, ir derames is naujo. Kaip 2 normalus ukio subjektai. Na, nepavyksta, ieskome alternatyvu. Juk banku ne vienas. Ir maziau tu emociju, ir daugiau pragmatizmo.
    Beje, buti banko klientu kelerius metus, anoks cia rekordas…

  • Iewa

    Gerb. A.R. jus galite banko neivardinti, taciau visi puikiai supranta, kad kalbate apie „Swedbank“.
    Man tai pat buvo sokas kai suzinojau, kad palukanos pakilo 100 proc. dar daugiau negu jums. Taigi, jei pasakysite bankui kad iseinate, niekas nuo to nepasikeis.
    Ten gerbiamas grynasis pelnas, ne klientai, ne darbuotojai, o pinigai. Nes tik pinigai valdo pasauli!
    Nebus jusu ateis kitas klientas. Nepakeiciamu nera. Siulyciau pasinagrineti visu banku siulomas paslaugas ir ikainius, visada galima rasti geriau.

    • Gintautas

      Matai, čia man irgi klausimas – jei palūkanos yra kliento rizikos atspindys, tai kodėl jos keliamos visiems vienodai? Aš asmeniškai nei vieno pradelsto mokėjimo neturėjau, atlyginimas mano nesumažėjo, įsipareigojimai nepadidėjo. Tai kaip aš čia tapau „rizikingesnis“?
      O išėjimu pagąsdinti galima, nes normalių klientų paleisti niekas nenori.

    • RM

      mano buvusių bankų sąraše – swed, SEB, danske ir NordLB. Manau, nesunkiai matyti, kas juos sieja. Visus juos palikau dėl vieno ar kito bandymo sukurti man nepatogumų. Tokių kaip sąskaitos melžimas kas mėnesį (swed, kasininkė pati pasiimti pinigus, bet palikti sąskaitą, tada neliks ko melžti), kliaučių darymas atsidarant sąskaitą vaikui (DNB Norde pareikalavo notaro patvirtinto dokumento, o man tereikėjo kad draudimas pervestų pinigus už vaiko traumą), vadybininkės klaidų forminant paskolą (dnb Nord, bet pasiūlė paskui kompensaciją), blogiausio paskolos pasiūlymo, nors turėjau pas juos tą košmarinį investicinį, per kurį jie mane numelžė itin skausmingai (SEB), dėl nepranešimo apie naujų mokesčių įvedimą gryninant pinigus iš debetinės kortelės (Danske).

      Dabar naudojuosi Snoru, Ūkio ir ex. Parexu. Aišku, gal pasijuoksit, galvodami, kas juos sieja, bet aukščiau išvardintų akibokštų nepasiūlė.

      šiaip man keista, kad didieji bankai darosi tokie grobuonys, kai pas juos milijardai guli be darbo. Matyt žino, kad valdžia bet kokiu gelbės ir savo š..nas, ir bankininkų, nes visi vienam bliūde turškiasi

  • Iewa

    Iprotis rasyti be lietuvisku raidziu. Neteiskit :)

  • zilvinas

    Sutapimai. Šedžiui sumažino kredito limitą ir Visa Gold neteko, A.Račui- palūkanas pakėlė.

  • stogas

    Man skambijo is banko vardu dede sebas. Pasiulymas kreditine kortele, 45 dienos nemokama paskola, 50 lt mokestis uz nemokama , ir 17 % palukanu po 45 dienu. As tame banke turiu indelius uz 1% metiniu. Tai klausiu vadybinko – ar tu „dur“ ar „dbil“ ?

    • tai saunu su 1% metiniu laikyti indeli, kai infliacija didesne.

      • stogas

        Taip vadovely parasyta kaip skirstyt savo pajamas. Tiek tiek terminuoti, tiek tiek obligacijos, tiek tiek fondai, tiek tiek akcijos, tiek tiek NT.

        • na, aisku, jei suma nedidele – tai vis pliusa.. o bendrai paemus, 1% indelio palukanos… na geriau nei 0.. bet naudos tai kaip is ozio pieno

          • stogas

            O jei didele, ka siulai daryt ?

          • nesiulau nieko – neturiu tiek pinigu, tai ir galvos neskauda :))))

  • Arturas

    Manau, kad nėra taip paprasta „išeiti“ iš banko, kuriame naudojiesi lizingo paslaugomis.

    • nerijus

      Sumoki visą likusią lizingo dalį ir dingsti. Žinoma, jei suma didelė, tai skoliniesi iš kito banko :)

  • Gintautas

    Man su Swedbank’u buvo dar linksmiau – gavau info, kad atnaujinant kortelę, didės kredito palūkanos. Ok, klausiu – o kik kelių procentų didės? Atsakymas – „sužinosite kortelės atnaujinimo momentu“. WTF?, sakau – o gal tai turi įtakos mano sprendimui pratęsti koretelę ar ne? Atsakymas: „tavo (Jūsų)problemos“. Nors mirk iš juoko… :)

    • Skaitytojas

      kai išgirstam, kad už skėčio ar mašinos remontą teks mokėti brangiau, viso labo tyliai tesusimąstom, ar kur nors įmanoma analogiškos kokybės paslaugą gauti pigiau.

      O kai bankas padidina paslaugos kainą – tiek viešo pasipiktinimo bei emocijų…

      • Baisuoklis

        Na susimastom, pamastom ir (kai kada) sekanti karta vaziuojam i kita servisa. Kodel su bankais negali buti taip pat?

      • Gintautas

        Gerbiamasis – ar Jums yra tekę paskambinti į servisą ir išgirsti, kad paslaugos kainą sužinosite tik tuomet, kai paslauga bus atlikta? Arba kad apie tai, kiek kainuos padangas laikyti servise per žiemą Jums pasakys tik pavasarį? Įtariu, kad ne…

  • mindaugas

    kadangi esate mokus (lojalus) klientas, todel ir buvo padidinta palukanu norma :)

  • goga

    Logiska butu ne skustis cia, o drozti i kita banka :)

  • Jurga

    Arturai, sio Jusu teksto pabaiga – super taikli! O salies banku politika ir poziuris i klientus kartais isties nesuprantamas.

    • Jurgita, ačiū. O kai dėl politikos ir požiūrio, tai manau, kad mes visi dar tik mokomės. Dalis besmokančių, atrodo, linkę mokytis tik iš savo klaidų.

  • Nesistebiu autoriaus išsakytu nepasitenkinimu, tačiau stebiuosi kitkuo: nejaugi tik ŠIANDIEN pastebėjote, kokiais principais vadovaujasi bankai Lietuvoje?

    Kai pirmą kartą susidūriau su Europos bankais – buvau nejuokais nustebęs jų įkainiais. Tačiau [jau vėliau] išvydęs lietuviškuosius kainininkus – netekau žado. Neperdedu: padedi pinigus į sąskaitą, vėliau nori juos pasiimti – „išgryninimo mokestis“? WTF? Žmogus [jei sąskaita einamoji] be palūkanų paskolina bankui savo pinigus, o kai ateina jų atsiimti turi dar už tai susimokėti?

    Nesmerkiu verslininko, norinčio uždirbti maksimalų pelną. Spėju, klientų lojalumas labai mažai įtakoja Lietuvoje veikiančių bankų pelningumą – todėl kam už jį mokėti [premiją]? Tradicinė to priežastis – konkurencijos trūkumas / rinkos monopolizavimas.

    Mano banke [JAV] mane pažįsta asmeniškai – ir ne tik sąskaitų vadybininkas. Čia rasi milijoną [mažų] bankų – dievinančių kiekvieną savo klientą. Nenuostabu, jog „bankų griūtis“ būtent tokių bankų [beveik] nepalietė – sugriuvo tik išsipūtę, nuo savo realių klientų atitolę [stambūs] bankai.

    Mano pasiūlymas – jau kažkieno paminėtas – rimtai pasidomėti kredito unijų sąlygomis (arčiausia, kas egzistuoja [LT] „mažam bankui“).

  • sim

    dejo visi bankai ant visu savo klientu. tendencija yra tragiska. kuo bankelis tampa didesnis tuo maziau skaitosi. o galiausiai is viso naglumas patampa nebepakenciamas. tik begsi nuo vilko uzsirausi ant meskos. deja bet normaliu banku lietuvoje senai nebeliko. uz kiekviena veiksma lupami pinigai, be skrupulu. beje ar zinote apie antibankine akcija gruodzio 7 diena?
    http://www.bankrun2010.com/
    http://www.rawstory.com/rs/2010/11/bank-run-corrupt-financial-system/

    • filosoffas

      Aš prisidedu. Kas dar?

      • RM

        gera mintis :) prisidėsiu simboliškai nutėkšdamas SEBui laisvalaikio kortelę, kurią man įpiršo kai dovaną bandant nutraukti su juo santykius.
        bendradarbiui vistiek nepardavė bilieto su nuolaida be mano asmens dokumento, tai eina jie nafig

  • sim

    deja nebegaliu prisideti, nes mano asmeninis bankrun buvo pries 2 metus. ir nieko. dar vis gyvas be sudbankiu paslaugu. kas sake, kad tos siurbeles is viso paprastam mirtingajam reikalingos? cash is king!

    p.s. p.racas galetu sio judejimo ivaizdzio advokatu patapti. butu ne zodziais, o darbais grazus.

    • sim, tikriausiai negalėčiau, nes turiu būsto paskolą ir 4 draudimo sutartis…

  • Marius

    Man keista, kam reikia naudotis kredito limitu su palūkanomiss, kai galima gauti iki 3 ar 2,5 atlyginimų dydžio kredito limitą su iki 46 dienų atidėjimu ir tokiu būdu nemokėt niekam jokių palūkanų. Pats naudojuosi dviejų bankų tokiomis paslaugomis. Labai praverčia, kai kuriems tikslams trumpalaikiams. :)