Mieli žydų „profesoriai“, jūsų antisemitizmas užknisa: skiriama Pinchos Fridberg

Visai įmanoma, kad repečkaičių tipo dundukai vėl kliedės apie antisemitizmą, bet ką iš esmė jaudina musės, kiekvieną pavasarį ieškančios, kur nutūpti?…

Todėl noriu pasakyti štai ką: tarp didžiausių antisemitizmo Lietuvoje skatintojų, šalia vietinių naciukų, deja, yra ir žydai, kurių tautiečiai ar net artimieji patyrė, kas yra Shoah.

Pagrįsti šį mano teiginį pakaktų paminėti E.Zuroffo pavardę. Tai asmuo, kurio tikslas ir gyvenimo prasmė yra skatinti antisemitizmą Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje. Jei Izraeliui išties rūpėtų susitaikymas ir geri santykiai, tai A.Zuroffas seniai turėtų sėdėti tamsiausioje belangėje kartu su Hezbollah terroristais. Iki gyvos galvos ir be teisės į amnestiją.

Bet apie E.Zuroffą ilgai kalbėti neverta, nes jis iš esmės tas pats kas A.Ramanauskas. Žodis iš pirmosios abėcėlės raidės, kurio čia nekartosiu, nes kai kurios komisijos jam yra jautresnės nei žodžiui „sterva“.

Kalbėsiu aie istoriją, kuri liko iš esmės nepastebėta Lietuvoje, bet, neabejoju paliko pėdsaką už Lietuvos ribų.

Prasidėjo ji nuo tūlo Pinchos Fridberg, save vadinančiu „profesoriumi“ paskvilio apie jo įspūdžius iš konferencijos Seime. „Profesorius“ įdėmiai klausėsi pranešimų ir giliai pasipiktino vienu iš jų, kuriame buvo pasakojama apie žydus gelbėjančius lietuvius.

Pasipiktino taip, kad viešai parašė, jog lietuviai, gelbėję žydus, yra mitas ir nesąmonė.

Žinote, kodėl? Ogi todėl, kad pranešime, skaitytame konferencijoje Seime, buvo nurodytas neteisingas nuo mirties išgelbėtų žydų skaičius. Buvo paminėtas skaičius 43, o iš tiesų išgelbėta buvo gal „tik“ 25 (Juozas Straupis ir jo žmona Bronislova)

Baisi klaida, ar ne? Mitas. Nesąmonė. Ir žydšaudžių Lietuvą, kuri nepripažįsta Holokausto?

Bet, klausykite, mielas Pinchos, vadinantis save „profesoriumi“? Mano pirmas klausimas tamstai būtų labai paprastas: o kiek žydų per Holokaustą išgebėjote tamsta? Mano spėjimas būtų toks: nulį.

Ir todėl mano atsakymas į tamstos užduodamas tris klausimus yra labai paprastas: užsikiškite burną kamšalu, palįskite po stalu ir tylėkite. Nes tamsta neturite jokios teisės moralizuoti ir skaičiuoti išgelbėtas galvas. tai šlykštu ir žema ir toks esate ir tamsta.

Užuot lenkęsis žemai ir bučiavęs kojas žmonėms, kurie, aukodami save ir savo vaikus gelbėjo jiems svetimus (o jums artimus) žmones, tamsta piktinatės, kad kažkas neteisingai suskaičiavo išgelbėtųjų skaičių. Čia, tipo, norite susitaikyti? Ieškote supratimo?

O gal tiesiog užsi… negyvai? Prieš tai suspėjęs atsiprašyti tų, kuriuos dergiate ir visos lietuvių tautos.

Nes skaičiuoti galvas reiškia pripažinti, kad tamstai nerūpi. Nes svarbu yra ne galvos, svarbus yra požiūris. Kuris tamstai svetimas.

Tiems, kuriems požiūris ne svetimas ir kuriems iš tiesų rūpi, svarbios ne galvos. Svarbiausia, kad buvo tokių, kurie nestovėjo šalia ir negrojo akordeonu, o prisiėmė atsakomybę, aiškiai suprasdami, kuo rizikuoja. Jei nežinote, pasakysiu: jie suprato, kad rizikuoja savo ir savo artimųjų gyvybe.

Mielas Pinchos, tamsta piktinatės, kad išgelbėta buvo „vos“ 25, o ne 43, kaip kad buvo paskelbta konferencijoje? O jei būtų išgelbėta 17? O jei 8? O jei tik vienas? Irgi piktintumėtės? Spėju, kad taip. Nes tokiems kaip tamsta ir E.Zuroff iš triesų visiškai nerūpi, kas ir kiek žydų, aukodami savo gyvybes, išgelbėjo per Holokaustą. Tokie kaip tamsta mintate Holokaustu ir darote viską, kad žmonės, jame nedalyvavę ir jam priešinęsi, jaustųsi kaltais.

Tai tamsta, mielas Pinchos Fridberg, kartu su E.Zuroffu labiausiai kalti, kad Lietuvoje ir kitose Rytų Europos valstybėse, kurios per Holokaustą neteko šimtų tūkstančių savo piliečių, iki šiol gajus antisemitizmas ir kad daliai visuomenės iki šiol sunku susitaikyti su skausmingais istorijos puslapiais. Jūs darote viską, kad tai tęstųsi, ir, turiu pripažinti, jums šiek tiek sekasi. Deja.

Todėl, mielas Pinchos, labai prašau tamstos. Sustokite. Raskite kitą maitinimosi būdą ir nebemiskite mūsų ir Lietuvoje žuvusių žydų kančia. Nes užspringiste.

Ir tada nei aš, nei niekas kitas nepadės akemnukų ant tamstos kapo.

O ant Juozo ir Bronislovos Straupių antkapių juos dės ir po to kai tamstos ir E.Zuroffo jau niekas nebeprsimins.

Ir ant mokytojos Janinos Bucevičės kapo ateityje akmenukus taip pat dės. Nes ji išdrįso pasakyti tamstai, mielas Pinchos, kas iš tiesų esate*. Išdrįso, nors visos komisijos, visos bendruomenės ir visi iškilūs politikai lindėjo po stalu.

Negaliu nepaminėti ir Lietuvos Žydų bendruomenės, kuri paskubėjo paplatinti „profesoriaus“ Pinchos“ paskvilį, bet kažkodėl ignoravo J.Bucevičės laišką. Mano supratimu, tai irgi yra pozicijos ir požiūrio demonstravimas. Deja.

**************

*

Janina Bucevičė,

Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus gimnazijos istorijos mokytoja

e-paštas: siwe22@gmail.com

Lietuvos žydų bendruomenei

Pylimo g. 4, Vilnius

ATVIRAS LAIŠKAS

Telšiai

2013-02-05

Dėl atsiprašymo už nepagarbą žydų gelbėtojams ir Holokausto aukoms

Kreipiuosi į Jus dėl jau keliais savaites pirmajame Lietuvos žydų bendruomenės internetinio puslapio angliškoje versijoje (www.lzb.lt/en/) patalpintą Pinchos Fridberg straipsnį „Vietoje tiesos apie Holokaustą – mitai apie žydų gelbėjimą“ („Instead of Truth about the Holocaust –Myths about Saving Jews“). Straipsnyje autorius mini 2011 m. spalio 12 d. mano organizuotą konferenciją moksleiviams ir mokytojams, skirtą Telšių geto 70-osioms metinėms paminėti, joje savo atsiminimais dalinosi ir žydų gelbėtojų dukra Jadvyga Stulpinaitė, kuri papasakojo kaip jos tėvai ir jų kaimynų šeimos nacių okupacijos metais gelbėjo žydus Telšių apskrityje, Žemaičių Kalvarijos valsčiuje. Tai plačiai žinoma ir gerai dokumentuota istorija apie tai kaip Stulpinų ir Straupių šeimos kartu su kitais geros valios žmonėmis nuo Holokausto pragaro išgelbėjo ne mažiau kaip 25 žydus (informacija apie tai yra viešai prieinama Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus internetiniame puslapyje http://www.jmuseum.lt/index.aspx?Element=ViewArticle&TopicID=138  informacijoje apie parodą „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ www.issigelbejesvaikas.lt). Už tai Yad Vashem organizacija (Izraelis) Juozą ir Bronislavą Striaupius (1981 metais) bei Boleslovą ir Oną Stulpinus (1993 metais) pripažino Pasaulio Tautų Teisuoliais(informacija galima patikslinti oficialiame Yad Vashem internetiniame puslapyje http://www1.yadvashem.org/yv/en/righteous/pdf/virtial_wall/lithuania.pdf ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus internetiniame puslapyje: http://media.search.lt/GetFile.php?OID=242755&FID=709390; minėtų Pasaulio Tautų Teisuolių numeriai pastarajame sąraše yra 651, 652, 658 ir 659). O už tai, kad nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydų tautybės žmones nuo nacių genocido Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. rugsėjo 20 d. dekretu Nr.579 Juozas Straupis ir Bronislava Straupienė buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimais.

Tačiau savo straipsnyje Pinchos Fridberg kategoriškai teigia protu nesuvokiamą melą, kad „Atsakingai galiu garantuoti: ši lietuvių šeima neegzistavo. Tai grynas mitas…“ („With full responsibility I can assure you: this Lithuanian family did not exist. This is pure myth…”). Tai dar būtų galima paaiškinti autoriaus žinių ir kompetencijos stoka jeigu jis dėl išsamesnės informacijos nebūtų asmeniškai kelis kartus skambinęs man, taip pat gelbėtojų dukrai Jadvygai Stulpinaitei ir kunigui Andriejui Sabaliauskui, kuris padėjo organizuojant minėtą konferenciją 2011 metais. Man yra visiškai nesuprantami jo elgesio motyvai sąmoningai skleisti melą apie šviesios atminties žydų gelbėtojus, paskelbiant juos neegzistavusiais. Taip paniekinamas ne tik jų šviesus atminimas ir pasiaukojantis žygdarbis, kuriuo mes kaip jų kraštiečiai galime didžiuotis ir rodyti pavyzdžiu mūsų jaunajai kartai, tačiau taip yra įžeidžiamos ir išgelbėtos Holokausto aukos, nes jei nebuvo gelbėtojų, tai negali būti ir išgelbėtųjų. Manau, kad tokiais veiksmais straipsnio autorius sąmoningai kiršina visuomenę ir viešai šmeižia nuoširdžiai dirbančius žmones.

Manau, kad akivaizdaus melo skleidimas nėra tiktai Lietuvos žydų bendruomenės nario Pinchos Fridberg sąžinės reikalas. Tikiuosi, kad Lietuvos žydų bendruomenė, kurios internetinio puslapio naujienų skiltyje yra patalpintas šis straipsnis, viešai paneigs straipsnio autoriaus melagingą informaciją, atsiprašyti neegzistuojančiais paskelbtų žydų gelbėtojų artimųjų bei jų išgelbėtų Holokausto aukų ir kitų straipsnyje šmeižiamų asmenų.

Pagarbiai,

Janina Bucevičė

 

(37 balsų, vidurkis: 4,89 iš 5)
Loading...