„Swedbank“, jūs esate looser’iai ir jūs neturite ateities.
… Jei neklystu, buvo 2011 metų lapkritis, kai „Swedbank“, kurio klientu buvau nuo neatmenamų laikų, atsiuntė man laišką, kuriame buvo pranešama, kad mano turimos kreditinės kortelės palūkanos didėja beveik dvigubai.
Tada, pamenu, mano pirma reakcija buvo maždaug tokia: kodėl bankas, kuriame per mūsų bendradarbiavimo laikotarpį, mano pinigų apyvarta siekė apie 0,5 mln. litų (čia įskaitant paskolas, lizingus, draudimus ir kasdienes operacijas), nusprendė mane nubausti. Kai pabandžiau šį klausimą užduoti banko atstovams, rišlaus atsakymo neišgirdau ir viskas ką jei tada galėjo pasiūlyti buvo 17 proc. palūkanos vietoj iš pradžių pasiūlytų 19 procentų.
Mano sprendimas į tokį pasiūlymą buvo labai paprastas – susirinkau žaislus iš smėlio dėžės ir išėjau. Nes man pasirodė labai keista, kad bankas, kuriam aš buvau geras ir lojalus, nusprendė tuo pasinaudoti savo pelnui didinti. Kreditinę kortelę man priimtinomis sąlygomis pasiūlė kitas bankas, visas savo sutartis (įskaitant ir su užsienio klientais taip pat perkėliau ten), atėjus laikui padaryti pirmąją kortelę dukrai nekilo net abejonių, kur kreiptis, lygiai taip pat nekils abejonių jei sugalvosiu imti paskolą ar lizinguoti automobilį.
Tiesa, vis dar turiu sąskaitą „Swedbank“, per kurią apmoku vieną iš labai seniai sudarytų draudimo sutarčių ir vis dar – pagal seną įprotį – moku už elektrą.
Visa tai, pamenu, atvirai išdėsčiau susitikime su „Swedbank“ padalinių vadovais, į kurį mielai sutikau atvykti jau po to, kai buvau susirinkęs savo žaislus. Bandžiau paaiškinti, kad laikai, kai Lietuvoje tebuvo du bankai su bankomatais, jau seniai praėjo ir kad buvę LTB klientai pamažu išmiršta. Todėl, norint augti ar išlaikyti pozicijas rinkoje, reikia pradėti rūpintis klientais, girdėti jų lūkesčius ir reaguoti į jų pageidavimus. Ypač – į tų klientų, kurie yra lojalūs ir kurie bankui nekelia rizikos (aš būtent ir buvai toks, nes niekada nevėlavau mokėti savo įmokų ir niekada nesu mokėjęs jokių delspinigių).
Teisingumo dėlei turiu pasakyti, kad didžioji dauguma „Swedbank“ asmeninių vadybininkių, su kuriomis per tą daugiau nei dešimtmetį man teko susidurti (išskyrus vieną), būtent tokios ir buvo – girdinčios, įsiklausančios, patariančios ir pasirengusios padėti. Visada išeidamas iš banko ar bendraudamas laiškais ar telefonu galėdavau tik pasidžiaugti.
Nepaisant to, kažkurioje „Swedbank“ vietoje, kažkurioje grandyje tai nesuveikia ir visos gerų ir profesionalių darbuotojų pastangos nueina perniek dėl, spėju, kažkur Švedijoje, kažkokioje knygoje įrašytos kažkokios taisyklės, numatančios, kad lojalius ir nerizikingus „Swedbank“ klientus reikia bausti už jų lojalumą ir patikimumą. Nes nelojalių ir nepatikimų nubausti juk negali, ar ne?
Čia panašiai, kaip lojalius klientus nubausti bandė „Omnitel“ su individualiu planu. Nubaudė. Rezultatus matome ir dar ilgai matysime.
Neabejoju, kad rezultatus anksčiau ar vėliau pamatys ir „Swedbank“. Nes jie panašu, iki šiol taip ir nesuprato, kad Lietuvoje jau seniai yra nebe du bankai ir nebe 52 bankomatai. Jie taip ir neįsikirto, kad klientai šiandein turi iš ko rinktis ir kad renkasi nebe taip, kiap buvę LTB klientai, kuriems prireikė kelerių metų suprasti, kad jie jau „Swedbank“ klientai. Nes kai ateidavo pasiimti pensijų, kokius pirmus trejus metus jie tikriausiai net nepastebėdavo pasikeitusios iškabos.
„Swedbank“, panašu, laikosi pozicijos, kad būtent šie klientai ir yra jų ateitis ir sėkmės garantas.
Nes jei taip nebūtų, jie po sutartinio linksėjimo galvomis girdint pasakojimus apei tai, kas yra lojalus ir patikimas klientas ir kuo jis yra vertingas bankui, nesiųstų laiškų, kurį aš čia tuoj pacituosiu (tas laiškas buvo adresuotas ne man, bet man žmonės dažnai parodo laiškus, kuriuos gauna):
| Antraštė | Dėl kredito kortelės |
| Žinutė | Laba diena,nuoširdžiai dėkojame, kad naudojatės kredito kortele „Visa Gold“. Tikimės, kad ši kortelė jums buvo naudinga tvarkant kasdienius finansinius reikalus.Norime informuoti, kad Jūsų kortelės galiojimo laikas baigiasi 2013.03.01 ir jos galiojimas nebus pratęstas – kortelė nebus atnaujinta. Kredito kortele „Visa Gold“ galėsite naudotis iki pat jos galiojimo pabaigos (t.y. iki paskutinės ant kortelės nurodyto mėnesio dienos), o panaudotą kreditą turėsite grąžinti kredito kortelės sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Mielai atsakysime į visus Jums rūpimus klausimus tel. 1633 arba artimiausiame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje arba kreipkitės į savo asmeninį vadybininką.Pagarbiai „Swedbank“ |
Štai taip. Ačiū ir viso gero. Mums jūsų daugiau nebereikia. Mes jūsų pinigų daugiau nebenorim, todėl eikit jūs…
Kodėl, kaip, už ką? O kam rūpi? „Swedbank“ juk didelis ir gražus bankas…
Jam nereikia klientų, kurie naudojasi banko paslaugomis, sąžiningai moka palūkanas už panaudotą kreditą, naudoja kortelę pirkiniams, o sąskaitoje esančius pinigus ktiems mokėjimams. Nes „Swedbank“ ir taip klientų turi per daug…
„Swedbank“ siūlo pažemintam klientui paskambinti vadybininkui ir paklausti, kodėl bankas nusprendė klientą pažeminti? Geras pasiūlymas, bet gal – kaip čia švelniau pasakius – kad kokia komisija vėl neįžvelgtų etikos pažeidimų – gal pasidėkite jį ten, kur kitiems neleistumėte dėti.
Nes jei tas klientas būčiau aš, tai tiesog paskambinčiau jums ir pasakyčiau, kad esate visiški looser’iai be jokios ateities. Nes jūsų iš LTB perimti klientai išmirs, o tie, kurie ne iš LTB ir kuriuos galėjote turėti, baudžiate už lojalumą ir žeminate taip sakydami jiems eikit jūs…
Ir jie išeis. Su savo sąskaitomis, paskolomis, draudimo ir lizingo sutartimis, esamais ir būsimais mokėjimais ir net vaikais, kuriie šiandien dar nesinaudoja bankų paslaugomis, bet neabejotinai jomis naudosis. Tiesa, jų bankas nebus „Swedbank“. O bankų, kurie pasirengę juos išskėstomis rankomis priimti, šiandien yra jau ne vienas ir net ne du.
Kai tai suprasite, bus jau per vėlu. Bet taip jums ir reikia, nes jūs esate looser’iai su sovietiniu mentalitetu, kuris sako: plėšk kiek gali šiandien ir negalvok, kas bus rytoj.
Jums sekasi ir aš su tuo jus labai sveikinu.
(19 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
