Politinė reklama ir naujienų agentūra: ar tikrai suderinama?

Suprantu, kad man rašyti apie ELTA nėra labai korektiška, turint galvoje mano užimamas pareigas – šiaip ar taip ELTA vis dar laikoma (nors ir visai be reikalo:) BNS konkurentu.

Tačiau kadangi čia rašau ne kaip BNS žmogus, o tik kaip Artūras Račas, žurnalistas ir pilietis (nors daug kam iki šiol tai labai sunku atskirti), manau vis dėlto turįs teisę.

Taigi, ELTA, kaip ir kitos žiniasklaidos priemonės (apie jas ir tam tikras tendencijas gal irgi parašysiu) paskelbė deklaraciją apie politinę reklamą per rinkimus.

Joje nurodoma, kad ELTA rugsėjo-spalio mėnesiais iš viso paskelbė politinės reklamos už 29400 litų. Tai, palyginti su kitoimis žinaisklaidos priemonėmis, tikrai nėra labai daug, tačiau šiek stebina tai, už ką tos pajamos buvo gautos.

Iš viso yra 4 rūšių pajamos: pranešimai spaudai, komentaras ir interviu bei reklaminis skydelis.

Pastaroji pajamų rūšis nekelia jokių problemų – tai normalu net ir naujienų agentūrai.  

Bet štai kalbant apie komentarą ir interviu, man, turinčiam darbo patirties dveijose naujienų agentūrose (ir nuolat matančiam kaip dirba dar kokios mažiausiai penkios) kyla tam tikrų abejonių.

Galiu pasakyti labai užtikrintai, kad politinės reklamos nemačiau nė vienos normalios naujienų agentūros sraute (čia nekalbu apie Rusijos ir Kinijos naujienų agentūras). Ir net negaliu įsivaizduoti kokio nors politiko interviu už pinigus atsirandant AFP, Reuters, AP, Bloomber, APA ar dar kur nors kitur.

Nes tai už pinigus, jau nebėra naujiena, o naujienų agentūros uždavinys ir yra pranešti naujienas.

ELTA, pasirodo, laikosi priešingos pozicijos: per du rinkimų kampanijos mėnesius ji deklaruoja paskelbusi 9 interviu ir vieną komentarą. Net jei jie ir buvo pažymėti kaip tokie (negaliu patikrinti:), mano manymu tai niekaip nedera su naujienų agentūros paskirtimi ir iš esmės prieštarauja naujienų agentūrų darbo principams ir pačiai koncepcijai pranešti tik faktus arba reikšmingas ir įtakos visuomeniniams ir verslo procesams turinčias nuomones.

Kokių nors pranešimų skelbimas už pinigus bendrame naujienų sraute iš esmės iškreipia supratimą apie tai, kas yra naujienų agentūra ir kokią funkciją ji turi atlikti. 

Tačiau dar įdomesnė dalis yra ELTOS pajamos už rinkimų kamapanijos metu skelbtus pranešimus spaudai. Ši pajamų dalis, beje, yra didžiausia ir todėl kelia ypatingą nuostabą.

Žinote kodėl? Ogi todėl, kad šiaip pranešimus Eltoje (priešingai, nei pavyzdžiui BNS) galima skelbti nemokamai. Jų žinoma ir poveikis bei efektyvumas yra atitinkamas.

Žinant tai, kyla natūralus klausimas, kodėl partijos mokėjo po 2000 litų už vieną pranešimą, kai galėjo skelbti jų šimtus nieko už juos nemokėdamos? Arba paskelbti jų bent jau penkiasdešimt BNS spaudos centre:)

Gal galite sugalvoti atsakymą?

Aš bent jau logiško atsakymo nerandu.

Ir todėl galiu spėlioti,  kad tikriausiai buvo mokama ne už vieną pranešimą spaudai, o už kokias nors kitas paslaugas. O gal net ne už paslaugas? 

Nuoširdžiai sakau – atsakymo neturiu.

Tačiau jei nesuklysiu, pinigų mokėjimas už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, berods, vadinasi pinigų plovimu.

Tiesa, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kokios partijos mokėjo po 2000 litų Eltai už pranešimą spaudai.

Tai

  • Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga
  • Partija Tvarka ir teisingumas
  • Naujoji Sąjunga
  • Darbo  partija

Ką gi, galima konstatuoti, kad pinigai nebuvo išleisti pačiu efektyviausiu būdu….:)

P.S. Užbėgdamas galimiems klausimams už akių, iš karto pasakysiu, kad BNS už politinę reklamą rinkimų kampanijos metu negavo nė cento (čia nekalbu apie sutartis, kurios galiojo dar iki rinkimų kampanijos pradžios ir pagal kurias visi esami klientai galėjo skelbti savo pranešimus spaudai BNS Spaudos centre)

(4 balsų, vidurkis: 4,25 iš 5)
Loading...