„Žmonės“ – kitas pasaulis, bet gėdos jausmas dar išlikęs…
Paskutinį kartą žurnalą „Žmonės“ rankose laikiau praėjusių metų vasarą po Aurelijos vestuvių…
Niekada net nebūčiau pagalvojęs, kad jis toks populiarus, bet šiandien tuo pats asmeniškai įsitikinau: tik iš trečio karto pavyko rasti kioską, kuriame „Žmonės“ buvo. Pirmuose dviejuose atsakymas buvo toks pats: labai greitai išperka, vakar gavome, o šiandien iki pietų jau nebeliko…
Ką gi, nauja patirtis visada vertinga. Juo labiau, kad, jei neklystu, atrodo, ir pats žurnalas padidėjo. O gal man tik taip atrodo…
Bet tikriausiai suprantate, kad rašau čia apie „Žmones“ ne todėl, kad jis toks populiarus.
Iš tikrųjų tai perskaičius lrt.lt publikuoto interviu su LRT generaliniu direktoriumi kai kurias vietas , apėmė profesinis azartas: pasidarė labai smalsu, kas gi to interviu autorius.
Deja, sugaišus pusvalandį žurnalo paieškoms, teko šiek tiek nusivilti – interviu su A.Siaurusevičiumi buvo vienintelis „Žmonėse“, po kuriuo nėra autoriaus pavardės.
Kaip žurnalistas – suprantu. Man irgi būtų gėda.
Tačiau „Žmonių“ redakcijos pozicijos negaliu suprasti. Gal kad tuščia nebūtų reikėjo apačioje parašyti „Užs. Nr….“
Bet galima, pabandysiu spėti.
Yra du variantai: arba A.Siaurusevičių kalbino pats A.Siaurusevičius (kas, beje, būtų gana natūralu) arba su juo kalbėjo „Žmonių“ žurnalistė L.Radzevičienė.
Pastarasis variantas gana įtikėtinas, atsižvelgiant į stilių ir į kitą interviu tame pačiame „Žmonių“ numeryje, kuriame L.Radzevičienė kalbina R.Vyšniauską. Visai neblogas interviu, tačiau labai įdomu, kad R.Vyšniauskas jame pritaria LRT generalinio direktoriaus išsakytai minčiai apie žurnalistiką…
Būna, žinoma, gyvenime ir sutapimų, gal taip buvo ir šį kartą…
Tačiau jei tai ne sutapimas, tada viskas atrodo labai negražiai, turint galvoje, kad V.Radzevičius, kuris yra šiek tiek susijęs su „Žmonėse“ dirbančia L.Radzevičiene, neseniai pradėjo dirbti LRT atstovu spaudai.
Žinoma, gali būti, kad tai tik nelemti sutapimai…
P.S. Beje, vartydamas „Žmones“ supratau, kad Lietuvoje yra daug skirtingų pasaulių. Vienas iš jų – „Žmonėse“, kurio aš visiškai nepažįstu. Ir jame tiek daug žmonių, kurie pristatomi kaip žvaigždės ar įžymybės, o aš net nežinau, kas jie tokie…
Ir dar vienas dalykas – „Žmonėse“ labai daug straipsnių apie visokias užsienio kino, muzikos ir kitokias žvaigždes. Jų nuotraukos su aiškiai nurodytais šaltiniais (AON, Bull Press, Scanpix ir pan.). Bet štai visi tekstai – be jokių nuorodų į šaltinius.
Skaičiau ir galvojau – nejaugi „Žmonių“ žurnalistai patys visur buvo, viską matė ir viską aprašė…
Gali, žinoma, ir taip būti, bet kažkodėl tai norisi abejoti…
O abejojant į galvą automatiškai ateina klausimas: o kaipgi autorių teisės?
P.P.S Visai pamiršau – ant LRT generalinio direktoriaus rankų labai meniškoje nuotraukoje iš po ružavų marškinių mėlynės nešviečia…