Artūras Račas

… Aš žinau, kad ne vienas vėl pasakys, kad neverta, be reikalo ir panašiai.

Bet mėgstu aiškumą ir labai nemėgstu dundukų.

Todėl – dar kartą apie dundukų vadą (atsiprašau Fredžio* ir lidos) A.Užkalnį. Net jei tai pakels jo SEO ir pagerins poziciją googlyje. Man negaila.

Savo naujajame opuse A.Užkalnis teigia:

Daug lemia vadinamųjų autoritetų – arba save laikančių autoritetais apsišaukėlių – elgesys. Pavyzdžiui, vienas be galo gerbiamu žurnalistu save laikantis asmuo, pagarsėjęs masiškai skaitomu tinklaraščiu ir kovomis už teisybę visais frontais, jau seniai daug dėmesio skiria man, bandydamas visiems, kas jo klauso, įrodyti, kad aš nesu žurnalistas, nė vieno žurnalistinio teksto neparašęs, apie žurnalistiką rašyti ir kitų mokyti neturiu teisės, o jau juo labiau šaipytis, iš tokių kaip jis.

Klausimų, kas tas A.Užkalnio minimas „apsišaukėlis“, tikriausiai niekam nekyla. Man bent jau ne. Šia prasme viskas OK.

Tačiau man nepatinka, kai dundukai, bet kokia kaina siekdami dėmesio, viešai meluoja. Kaip šiuo atveju meluoja A.Užkalnis, teigdamas, jog tas „apsišaukėlis“ jam „jau seniai daug dėmesio skiria“.

Faktai sako ką kita. Iki šios dienos šiame tinklaraštyje buvo keturi įrašai, susiję su A.Užkalniu:

• Citata #355 Rašytojas A.Užkalnis apie tragišką Lietuvos žiniasklaidos būklę
• Klasika: iš Užkalnio “Raštų”…
• Citata #343 A.Užkalnis apie žinomumą ir jo užkraunamą pareigą
• A.Užkalnio laiškas troliui (papildytas)

Pirmas šių įrašų pasirodė 2010 metų kovo 31 dieną.

A.Užkalnio įrašų, kuriuose jis reiškia savo nuomonę apie „apsišaukėlį“, yra tokia:

• Kūrybinėms davatkoms ir žurnalistikos nuoboduoliams – pagal nuopelnus 
• Dvi dienos Užkalnio perauklėjimo A.Račo profilaktoriume
• Studentai, nenusiminkite: ne visi žurnalistai yra neurotiški egomaniakai
• Mėnesio citata: Nida Vasiliauskaitė apie Užkalnį
• Apie betikslį erzinimą ir audrų provokavimą
• Lietuvos žurnalistai ir politikai Didžiojoje Britanijoje badautų
• Užkalnis atsako į klausimus apie pramoginę žiniasklaidą
• Plius – bene geriausiai „užkalnišką“ stilių iliustruojantis komentaras

Pirmas įrašas – 2010 metų kovo 30 dieną.

Tai buvo faktai. O dabar – laikantis standartų – komentaras.

Suprantu, kad šiuo ir prieš tai buvusiais įrašais šiek tiek padedu populiarinti dundukus. Tačiau, suprasdamas tai, kartu žinau, kad Lietuvoje yra pakankamas skaičius sveiko proto žmonių, sugebančių vertinti faktus ir daryti savo išvadas.

Be to, manau, kad tokie dundukai kaip A.Užkalnis ar, pavyzdžiui, K.Krivickas, tikslingai apeliuodami į žemiausius jausmus, šiandien dalies žiniasklaida bent šiek tiek besidominčios visuomenės yra dažnai suvokiami kaip pavyzdys, kuriuo reikėtų sekti siekiant laikino populiarumo. Ir – tuo naudojantis – papildomo uždarbio.

A.Užkalnio atveju tai jo knygos. Kuo daugiau dėmesio (nesvarbu kokio) sulaukia autorius, tuo daugiau šansų, kad jo knygos bus labiau perkamos, o jo komentarai spausdinami žiniasklaidoje už honorarą. Tad reikia naudotis proga. Juodųjų viešųjų ryšių klasika.

Bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad net geriausiai suplanuota tokio pobūdžio viešųjų ryšių akcija anksčiau ar vėliau baigiasi.

Šio įrašo tikslas yra, kad dunduko A.Užkalnio akcija baigtųsi anksčiau.

Gali būti, kad klystu ir man nepavyks. Bet – kaip visada sakau – bent būsiu pabandęs.

Ir viešai pasižadu daugiau nebebandyti.

(22 balsų, vidurkis: 3,59 iš 5)

Loading...