A.Užkalnio laiškas troliui (papildytas)

… Iš pradžių šiek tiek istorijos…

A.Užkalnis neseniai parašė tekstą apie Lietuvos žiniasklaidą.

Perskaitęs šį tekstą ir po juo esančius komentarus, parašiau komentarą. Jo esmė maždaug tokia: taip, Lietuvos žiniasklaidoje yra problemų ir jai dar tikrai yra kur tobulėti. Tačiau žmogus, savo gyvenime tikriausiai neparašęs nė vieno žurnalistinio teksto, ir kurio patirtis žurnalistikoje susiveda į Didžiosios Britanijos spaudos vertimų ir BBC monitoringo apžvalgų citavimą per Lietuvos radiją, neturėtų lipti ant statinės, skelbti pasaulio pabaigą ir paties taip pašiepiamu „ganytojišku“ tonu mokyti tuos, kurie valgo duoną iš žurnalistikos. Geriau jau būtų, kad tas ganytojas iš Londono parodytų visiems Lietuvos nevykėliams žurnalistams pavyzdį, kaip reikia rašyti. (Cituoju iš atminties, nes google kopijos nėra, o savo komentarų nearchyvuoju).

P.S. A.Užkalnis, pasirodo, išsaugojo originalų komentarą ir reaguodamas į šio tinklaraščio skaitytojų pageidavmus, maloniai jį persiuntė man. Ačiū jam už tai.

Kad Lietuvos žiniasklaidai tobulėti yra kur, tikriausiai niekas negalėtų ginčytis. Vargu, ar būtų galima ginčytis ir su teiginiu, kad Didžiojoje Britanijoje pasirinkimas yra didesnis ir kokybiškos žiniasklaidos yra daugiau.

Tačiau keista matyti žmogų, kuris savo gyvenime, panašu, nėra parašęs nė vieno žurnalistinio teksto, lipantį ant bačkos ir miestui ir pasauliui skelbiantį, jog dangus griūva.

Dar keisčiau girdėti kai tas pasaulio (pabaigą – A.R.)  Lietuvai iš šventojo Londono skelbiantis tipas tuo taip dažnai prikišamu kitiems “ganytojišku” tonu auklėja ir moko, kaip reikia rašyti tuos, kurie gyvena iš žurnalistikos. Tegul jų Lietuvoje ir nėra labai daug.

Aš suprantu, kad iš toliau visada geriau matosi, tačiau gal užuot rėkus apie pasaulio pabaigą, mokytojas imtų ir pademonstruotų visai Lietuvai, kas yra tikroji žurnalistika: kaip reikia informuoti, užduoti klausimus, pasakoti. Ne pacituoti perskaitytus tekstus ar monitoringo apžvalgas per Lietuvos radiją, bet parašyti savo žurnalistinį tekstą. Tą tikrąjį.

Kol kas man tokių pasaulio pabaigos pranašo tekstų neteko matyti, o ką iki šiol skaičiau tebuvo “etatinio bylotojo ir profesionalaus moralizavimo kario” blevyzgos, kuriomis siekiama atkreipti į save dėmesį ir susilaukti tokios pat moralės dundukų liaupsių.

Kaip ir R.Kazlo ar šiuo konkrečiu atveju

Šiandien gavau A.Užkalnio laišką, kurį, šiek tiek pasvarstęs, nusprendžiau paskelbti. Pamaniau, kad kaip „trolis“ galiu sau tai leisti.

Artūrai,
 
Tamstos komentarą ištryniau, ir nors paprastai troliams neaiškinu, kodėl trinu jų komentarus, šiuo atveju manau, kad reikia.
 
Nepriklausomai nuo to, ką pats galvoji apie mano rašymus, jų toną ar pobūdį, man nereikia mano tinklaraštyje tavo prasimanymų: nei iš kur nors nusirašytų „cituojamų tekstų“, nei monitoringo apžvalgų per Lietuvos Radiją neskaitau. (LRT pasakoju beveik apie Britaniją, kuria BBC Monitoringas apskirtai neužsiima).
 
Man Lietuvos Radijas ir mano darbas jame yra toks dalykas, kur už viską, ką esu padaręs, atsakau, ir juo didžiuojuosi.
 
Mano tinklaraštyje tu ant to nespjaudysi.
 
Nesiruošiu užsiimti viešais ginčais ir įrodinėjimais, ką ir kur esu parašęs, pakalbinęs ar transliavęs, nes tavo smulkmeniška, pagiežinga ir liūdna asmenybė tiek nenusipelno.
 
Iš pradžių maniau, kad perdaug nedraugiškai apie tave būsiu pasakęs; dabar suprantu, kad esi ne tik nuobodus ir nykus autorius, bet dar ir nemalonus ir nesąžiningas tipas.
 
Andrius

(6 balsų, vidurkis: 4,33 iš 5)
Loading...