Citata #355 Rašytojas A.Užkalnis apie tragišką Lietuvos žiniasklaidos būklę

Iš rašytojo ir monitoringo specialisto A.Užkalnio interviu:

Klausimas: Taigi, jūs be užuolankų griaunate lietuvių sąmonėje susiformavusius stereotipus apie mūsų nacionalines vertybes, bet grįžkime prie Lietuvos žiniasklaidos. Kaip manote, kodėl vis dėlto vyrauja vienodos temos, trūksta požiūrių bei idėjų įvairovės, tarsi bijoma ar nemokama pajudinti šventų karvių, peržengti tabu?

Atsakymas: Ir trūksta, ir bijoma, nes žiniasklaidos kadrus augina tie patys, kas profesionaliai užsiima kalbos smaugimu. O pavyzdžiai yra tragiški. Rimtais rašytojais, apžvalgininkais ir autoritetais laikomi susitaurinę, save įsimylėję ir dar savo misija įsitikinę asmenys: Artūras Račas, Rūta Grinevičiūtė, Nida Vasiliauskaitė. Jie visi yra pasiekę aukštumas: nuobodaus, nykaus graudenimo, lėkšto moralizavimo, visiško banalumo. Račas apskritai laikomas Lietuvos žurnalistikos sąžine. Žurnalistikoje toną diktuoja kūrybinės davatkos. Įdomiausia, kad ir blog‘uose dažnai vyrauja tokios pačios nuotaikos. Labiausiai gerbiamais laikomi didžiausi nuoboduliai ir moralizuotojai. Jie norėtų rašyti taip pat nykiai kaip Račas, tik dar neišmoko. Tai įrodo, kad numirusios minties užkratas yra giliai. Jis – ne išorinių jėgų padarinys. Jis – giliai viduje.

Media forumas

… A.Užkalnis savo tinklaraštyje skundžiasi, kad vienas garbus Lietuvos interneto portalas norėjo perspausdinti jo interviu, tačiau apsigalvojo – gerbiamas Andrius įtaria, kad išsigando manęs.

Sakau, gal įdėdamas nuorodą, nors iš dalies kompensuosiu skriaudą…

 Juo labiau, kad ir Andrius nuorodą į mano tinklaraštį įdėjo

(11 balsų, vidurkis: 1.73 iš 5)
Loading...
  • Cenzūra

    Labai atsiprašau gerb. Artūrai,tačiau Užkalnis iš dalies teisus.:)Gerb.Artūrai,pabandykit netrinti kad ir kvailiausių komentarų.Nebijokit jų:)

    • mielas Cenzūra, džiugu, kad tamstai patinka A.Užkalnio mintys. Manau ir Andrius bus patenkintas įgijęs dar vieną gerbėją.

      O komentarų aš niekada netrinu. Aš tik šalinu šiukšles iš savo asmeninio tinklaraščio, kai kam nors užeina noras čia pridergti.

      Ir apie baimes tamsta čia jau nusišnekėjote visiškai. Kaip galima bijoti bailių anonimų:))

      • Rimantas

        Taip, Račas nebijo bailių anonimų, tik kritikos bet kokiu pavidalu. Tik bailūs anonimai jam suteikia pagrindą dalį tos kritikos pašalinti.

        • mielas Rimantai, gal būtų galima su pavyzdžiais? Nes labai jau dundukiškai skamba…:)

  • johnis

    Nors mane p.Racas yra pasiuntes ant triju raidziu, taciau vistiek negalvoju jog esate nuobodulys :)
    Skaitau ir skaitysiu, idomios cia yra mintys, diskusija ir pan. O kad p.Racas yra subjektyvus ir subjektyviai vertina tai yra normalu,zmogiska. Nes kitaip dar pasiskelbtu kaip Vilniaus rj.savivaldybe save virs visu:)

    • prietelius

      jo jo, ir aš visai negalvoju, kad esate nuobodulys :D

  • lv

    Sunku būtų lakoniškiau apibūdinti ekstravagancijos vaikymąsi, dažnai ir be minties užkrato turinyje — banalumas.

  • Fredis*

    „Deja, literatūroje žiūrėjome į savo mėšlinas klumpes“. A.Užkalnis
    Pastebėjau, kad klumpių metaforą bando nusigriebti nors kiek labiau prakutęs pasisvečiavęs užsienyje vaikėzas taip norėdamas pademonstruoti savo pranašumą prieš sėsliuosius. Nemanau, kad gyvenimas užsienyje yra privalumas pats savaime. Apie žmogų kalba, jį apibūdina jo nuveikti darbai.

  • Valentinas

    Šį kartą Užkalnis – rašytojas, kurio straipsnius publikuoja Valatka, praleido progą patylėti.

  • Regis

    Andriaus tinklaraštis – http://uzkalnis.blogspot.com/ , ten taip pat yra šis interviu.

    • Bobutė

      Apsilankiau p. A.Užkalnio blog‘e.

      Nuogas faktas:

      Po minėtu įrašu, per dvi dienas atsirado net devyni komentarai, keturi iš jų – paties p. A. Užkalnio…

      Gal, sakau, žmogui trūksta dėmesio, jaučiasi neįvertintu? Gal, sakau, tokiu aršiu kitų žmonių užsipuldinėjimu, žmogelis tikisi sulaukti daugiau dėmesio?

  • Bobutė

    Rašytojas A. Užkalnis… Chmm…

    Išgirdusi tokius pasakymus, visada prisimenu anekdotą…

    Londonas.
    Lietuvaitis (L), jau parašęs knygą, kuri, jo manymu, verta pasaulinio (ar bent europinio, ar, jau pačiu blogiausiu atveju, Lietuvos ) pripažinimo, klausia brito (B):
    L: – Klausyk, o kiek Britanijoje yra rašytojų?
    B: – Nuo Šekspyro laikų ar dabartinių?
    L: – Na, tarkim, nuo Šekspyro?

    Britas, burbėdamas sau po nosimi, lenkia pirštus:
    B: – Vienas, du, trys… vienuolika. Jei priskaičiuoti dar ir šitą – tai bus dvylika, nors ne, koks jis čia per rašytojas…

    Ir garsiai bei užtikrintai pareiškia:
    B: – Vienuolika. O kiek Rašytojų Lietuvoje?

    Neišgirdau ką atsakė L…:) O ką į tokį klausimą atsakytumėte Jūs, mieli kolegos?

  • laila

    Račas apskritai laikomas Lietuvos žurnalistikos sąžine?
    Nieko sau, kažkodėl aš to nepastebėjau.

    Gera diena

    • max

      o kas laiko ?

  • Lapė nenori vynuogių, nes mano, kad jos rūgščios, bet lapė taip mano todėl, kad jos nepasiekiamos, ir ji pritaiko savo požiūrį į vynuoges įvertindama tą nepasiekiamumą. Lapė negali gauti vynuogių, štai kodėl jai jos rūgščios ir dėl to ji jų nenori.
    Požiūrio kintamumas priklausomai nuo situacijos – epidemija. Ji ir čia.

  • kurnekur

    Oi, kaip Užkalnis teisus. Dar buvo gera vieta apie Aušros vartus ir taksistus. Jau galvojau, kad gerb. tinklaraštininkas ignoruos šį interviu.

  • lida

    Nuobodulis :)

    • Valentinas

      Nuobudulis

      • Nuobodu, ane???

        Siandien pasaku nebus, apseisit :), bet sian bus linksmiau :) – filmukas apie musu didinga Riteri ant balto arklio!

        http://video.hero2012.ru/?hero=04da8134521158e790

        Instrukcijos tiems, kas intuityviai nesusigaudys, kaip pasileisti filmuka: ziurim i apacia, kairiajame kampe yra tokia knopke, panasi i trikampi, vadinasi „Play“, tai ja ir spaudziam.

        >>>Made in China<<<

        • lida

          Geras. Nesitikėjau :)

        • Super :) pagerino nuotaiką visai dienai :)

        • stellar penny bun

          :D

        • WU

          Rusai, eilinį kartą, pavogė. Šįsyk iš švedų..

          • lida

            Artūrą pavogė ?

          • WU

            Filmuką, perdirbo. Apie Artūro vagystę nepagalvojau :(

          • Paulius

            Bet šiaip gana neblogas sutapimas: klipuko idėja buvo ta, kad kiekvienas gali prisidėti prie švedų nacionalinio transliuotojo išlaikymo (susimokėdami abonentinį mokestį) ir tapti tuo herojumi. Račas gi irgi tuoj bus herojum bekariaudamas su LRT vadovybe.

          • Rytis I

            Ko čia jau taip stebėtis, – senas „bajeris“, gimdieniui pats tas, metus atgal. Bet čia – gal ir linksmai…

  • Na, ne esmė, geras ar blogas žurnalistas yra Račas, toks pasisakymas yra šiaip labai neetiškas. Galima kalbėti apibendrintai, nedemaskuojant savo antipatijų konkretiems asmenims.

    • max

      kodėl?

      • Pritariu Laimai. Nors šiaip su beveik viskuo Užkalnio interviu tenka sutikti, tokio teršimo ir įžeidinėjimo galėjo ir nebūti. Kadangi yra, tai nemažai pasako apie patį Užkalnį. Viena yra virtuvėje ar prie alaus bokalo sklaidytis epitetais: oi tas koks durnas, o anas dar baisesnis, o visai kas kita tokius pareiškimus daryti viešai.

  • Trka

    Temų ir požiūrio įvairovės trūksta visoje žiniasklaidoje. Tačiau pono Užkalnio nuomonė atrodo keistokai, į klausimą atsakyta šališkai ir siaurai. Iki naujo guru iš užkalnijos nevež nors tu ką… Artūrai, Rūta, Nida, esat tikri šaunuoliai. Linkiu kad tokių asmenybių žiniasklaidoje rastųsi daugiau:)

  • max

    na dėl Artūro Užkalnis gal kiek persūdė, dėl Vasiliauskaitės ir dėl Rūtos , tai čia netgi persilpnai pasakyta – tos mergaitės tiesiog įsijautė į paskutinės instancijos vaidmenį. Diagnozė – visiškas neklystamumas. Pilnavertiškumo kompleksas. Būna. Gal ,sakau, Artūrai pasitarkite su tom dviem kolegėm ir priimkite Užkalnį į savo kompaniją? Vis linksmiau . Ir baliuką jau galima būtų iškelti ta proga.

  • :)))
    LRT tarybos nariai negalės imti dovanų ir viešai reikšti asmeninės nuomonės

    cirkas tesiasi :D

  • Marius

    Artūrą Račą, Rūtą Janutienę, Tomą Dapkų, Rimvydą Valatką (taip!) gerbiu. Nida Vasiliauskaitė – isterikė, jos pagrindinė tema įsivaizduojamai pažeidžiamos homoseksualistų teisės, ji net ne žurnalistė, o filosofė. Ko gero Užkalnį pavydas griaužia… Man jo raštai nepatinka – sakau atvirai. Ir dar klausimas: ar pats Užkalnis turi žurnalisto išsilavinimą? Manau, geras apžvalgininkas turėtų turėti.

    • Maža, ką tamsta manote. Geras apvžalgininkas turi suprasti tai, ką rašo, ir mokėti gerai rašyti. Žurfako diplomas nei vieno, nei kito negarantuoja.

      • max

        Mariau, ir ačių Dievui , kad Užkalnis neturi LIETUVIŠKO žurnalistikos diplomo. Dabar tai privalumas, o ne trūkumas. Patikėk

        • mdxacuk

          Yra manančių, kad Užkalnis neturi iš viso jokio diplomo.

          • max

            tai privalumas

        • Sarunas Skyrius

          Žurfakas bent AČIŪ išmoko rašyti be klaidos :)

        • Marius

          Nuo kada išsilavinimas trukdo? O užkalnio stilius man nepatinka (gal kitiems atvirkščiai), jo esmė maždaug tokia: esu protingas nes gyvenu Londone…

    • lida

      Mariau, pirma pasidomėk, ar visi tavo išvardinti kumyrai turi žurnalistinį išsilavinimą.

    • ledynmečio voverė

      Gal būt Užkalnis sumaišė Vasiliauskaites? Nykią, mezgimo vadovėlio neskaičiusią feministę N. Vasiliauskaitę statyti į vieną gretą su A. Račiu ir R. Janutiene? Visiškai skirtingos svorio kategorijos. Bet yra tokia G. Vasiliauskaitė iš „Alfos.lt“, – jauna, graži, akiplėša, gali būti, jog toli eis. Šitą galima…

      • Valentinas

        Jei tau atrodo, kad Nida Vasiliauskaitė yra nyki, tai parodo tavo nesugebėjimą skaityti ir suprasti jos tekstus. Tipiška miestelėno elgsena.

        • ledynmečio voverė

          Skaičiau apie Nidą Vasiliauskaitę Pipedijoje. Nuoširdžiai prisijuokiau. Pasidomėk ten, jei susigaudysi, gal ir nuomonę dėl „nykios“ pakeisi.

          • Valentinas

            Aš esu Vasiliauskaitės fanas ir dėl jos pasiryžęs viskam. Nežadinik manyje žvėries. :)

  • Valdas

    Nesupratau A. Užkalnio…. Gal ir aš tuomet toks pat runkelis, kaip piešiamas A. Račas. Bet tuo atveju, man garbė svečiuotis šiame puslapyje…

    • max

      Gal …

  • Rytis I

    Džiugu, kad retkarčiais apsilankydamas čia sužinau vis daugiau įdomių asmenybių, „tobyš“ rašytojų, pipedijos kūrėjų, blogistų, viešosios nuomonės „kūrėjų“. Beje, toj pačioj pipedijoj linksmas ir išplėstinis straipsnis apie Andrių, – velniaižin kiek ten tiesos – o tačiau wikipedijoje tik pora eilučių… Kaip čia taip? Negerai. Beje, negaliu vertinti „visiško banalumo“ ar ne – čia ar Andriaus romanuose (paskutiniu metu mažai skaitau, deja), bet kažkada toks irgi poetas Vysockis įkalė „banalią“ tiesą – kad ji dažnai apskurusi, plika, negraži ir dar kažkokia, melas gi žiba prabangiais drabužiais…

    • Rytis I

      laisvalaikiui –

  • Kadangi gerbiamasis Artūras Račas parašė mano blog’e, tai turiu ir aš čia parašyti.

    Dėkoju už dėmesį mano mintims, o dar labiau, mano asmenybei.

    Leiskite susumuoti: pirmiausiai mano bloge parašė pats p. Račas, kad neturiu vadintis žurnalistu, paskui čia buvo nurodyta, kad neturiu vadintis ir rašytoju, beigi pridurta, kad ir apžvalgininku negaliu būti taip pat; taipgi buvo nurodyta, kad esu „vaikėzas“ (kaip pusamžiui diedui, kuriam šiemet 40, man tai malonu girdėti), ir pastebėta, kad pats pasisakymas „labai neetiškas“. Viską vainikavo Valentino diagnozė, kad praradau progą patylėti. Belieka sulaukti, kol nugriaudės išmintingoji frazė „jei gali nerašyti – nerašyk“, ir tada turėsim pilną ir užbaigtą komplektą rekomendacijų man.

    Todėl bandžiau suprasti, kuo šis diskusijų srautas iš esmės skiriasi nuo skaitytojų komentarų po lrytas.lt straipsniais, ir supratau: tuo, kad prie vardų čia yra paveiksliukai, ir nerodo IP adreso. Dar kartą dėkoju už dėmesį.

    • mielas Andriau, jūs nesisielokite, viskas gerai. Yra žmonių, kuriems jūs patinkate, nes jūs ne toks nuobodus ir davatkiškas kaip aš. Bet taip jau tkriausiai sutapo, kad tie žmonės nesilanko šiame puslapyje (nors jame lankosi anaiptol ne tik tie, kurie gali susitakyti su mano nuobodumu ir davatkiškumu).

      O dėl lankytojų srauto, tai jūs čia be reikalo – visi IP yra man matomi, daugumos net vardus ir pavardes žinau. Ir nepaisant to, neleidžiu čia dergti ant kitų. Bet jei manote, kad kas nors įžeidė jūsų garbę ar orumą ir norėsite satisfakcijos, kreipkitės.

      • laila

        neleidžiu čia dergti ant kitų? Labai abejoju.Sakyčiau, leidžiu čia dergti tik sau :)
        Sorrryy „mielas drauge“

        • miela Edita, nepamenu, kad būtume kada draugavę. Bet malonu, kad užsukate ir įnešate geros nuotaikos.

        • Laila, Jūs esate nuobodi ir pagiežinga tetulė. Pasimylėkit, vietoj pagiežos liejimo čia. Pavasaris!!! Varinėjamas kraujas pramuš krešulius galvoje, pralinksmėsite. Nes dabar jau atsibodo skaityti Jūsų panaikintus komentarus :D

      • Mano garbės beigi orumo niekas neįžeidė, tikrai. Apie IP adresus minėjau, nes lryto tinklalapyje jie pateikti ne tik vebmasteriui, bet ir visai publikai, kuri kartais neapsikentusi imasi pramušinėti, kas iš kur atėjęs, kas papuošia balagano atmosferą naujomis spalvomis.

      • gerb. Arturai,

        jums, o ir visiems kitiems, save laikantiems intelektualiais zmonemis, noreciau pasakyti sitai – kai protingas zmogus pradeda rietis su klounu, aplinkiniams, matantiems ju rietenas, yra gana sunku atskirti kuris is judvieju yra protingasis, o kuris – klounas.

        palikit klouna buti klounu. jis turi savo kelia, jus – savo. nebutina atsikirsti i kiekviena pastaba ar nuomone, ypac jei ji nera pagrysta.

        pagarbiai,
        z.

        • mielas zekai, jūs kažką painiojate. Bent jau pastaruoju metu su niekuo nesiriejau ir niekam neatsakinėjau. Bet juk žinote, yra toks porūšis – dundukai. Tai jie patys klausia, patys atsako ir po to patys komentuoja…

          • Rolandas

            „Tai jie patys klausia, patys atsako ir po to patys komentuoja…“-užmušei:)

    • mari

      Už kalno mūrai, joja lietuviai, joja, joja ir ple išjojo kažkur..

      Kažkaip abejojasi ar tamstos kritika ir moralizavimas apvalys Lietuvos žiniasklaidą nuo banalumo, lėkšto moralizavimo ir dar ten kažko labai baisaus.

    • Bobutė

      „Leiskite susumuoti: …. paskui čia buvo nurodyta, kad neturiu vadintis ir rašytoju, …“ A. Užkalnis.

      Atrodo, tai p. A. Užkalnis taiko man, nes daugiau nepastebėjau jokių užuominų apie „rašytoją“…
      Taigi, turiu pasakyti, kad, matomai, turite teksto suvokimo problemų… Jokio nurodymo Jums mano komentare nebuvo. Vadinkitės kaip tik norite – žurnalistu, rašytoju ar net puodu (tik ant ugnies nepatariu lipti:). Man tik pasirodė keistoka, kad yra žmonių (šiuo atveju p. A. Račas), kurie Jus jau vadina Rašytoju… Taigi, išreiškiau tik nusistebėjimą bei savo nuomonę… Ir nieko daugiau…

      Beje, minėtą anekdotą girdėjau iš brito (tik kalba ten ėjo apie du britus), taigi, kas kas, o Jūs kaip ir turėjote suprasti britišką humorą…:)

      • Minėtą anekdotą, gerbiamoji Bobute, girdėjo visi žmonės mano amžiaus ir vyresni per Maskvos televizijos pirmą programą, kur jį pasakojo, jei neklystu, ar tai Eldaras Riazanovas vienoje iš savo laidų apie kiną, o gal kažkas kitas; su anglišku humoru jis sietinas nebent kaip Lenfilmo studijos nufilmuotas Talinas gali būti siejamas su Anglija.

        Jūsų minimas rusiškas anekdotas yra įdomus kaip atspindys sovietinio inteligento nerimo ir susierzinimo, kad aplink perdaug besivadinančių tauriais vardais (rašytojo, režisieriaus, menotyrininko, dainininko, scenografo), o vadintis jais turėtų labai nedaugelis, nes kitaip labai išeina oras iš savęs susitaurinimo ir auto-mitologizavimo baliono.

        Štai ir gerbiamasis Račas savo trumpą apsilankymą mano bloge užbaigė prašymu, kad nevadinčiau savęs žurnalistu. Kaip suprantu, jį tai žeidžia kaip netiesa. Jam tai rūpi ir skauda, nes kiekvienoje šventoje misijoje viena privilegijų yra ta, kad esi vienas nedaugelio išrinktųjų, tą misiją atliekančių. Ir jeigu prie šventos misijos prisiplaka vulgarūs beigi nepagarbūs vaikėzai, tai sugadina visą pasirodymą, nes Bylojimas nėra laisvai tekantis procesas, choreografija čia labai svarbi.

        Man yra smagu provokuoti gyvenimo buhalterius ir sandėlininkus, kuriems labiausiai patinka daboti, kad tik ko nors nepavadintų ne pagal nuopelnus. Jie nuo vaikystės turėjo svajonę dirbti troleibuse bilietų kontrolieriais arba vachtiorais ant prochodnos, ir tikrinti, kas su bilietu (leidimu), kas be jo.

        Vienas labai siaurame gyvojo žurnalo rate labai garsus Guru, Tėvas ir Mokytojas savo Mokykloje apaštalams net neleidžia kalbėti apie lietuvišką politiką, nes, sako jis su atlaidžia išminčiaus šypsena, negalima kalbėti apie tai, ko nėra.

        Turiu pripažinti, šis Kontrolieriaus ir Diagnozuotojo tipas mane gerokai užveda, ir neretai užsiimu jų erzyba. Aš ir savo blogą pavadinau „Raštais“, ir nesiginčiju, kai pavadina „rašytoju“ (nors knygą tesu vieną išleidęs ir ji yra tai, kas vadinama publicistika arba „negrožine literatūra“), nes smagu sulaukti žaibiškos Bilietukų Kontrolierių reakcijos, kurią paslaugiai pasiūlėte ir Jūs, už ką ir esu dėkingas.

        • Rytis I

          „Erzyba“, provokacijomis ar kokiomis nors intrigomis užsiima manyčiau didžioji dalis diplomuotų žurnalistų. Nesuprantu, – kas tame ypatingo, ar tai gali būti pašaukimas ir ar vien dėl to reikia taip toli gyventi?

          • Ryti, nelabai suprantu Jūsų klausimo: o ar kas sakė, kad mano kūryba ir kuo nors ypatinga?

            Ar tai gali būti pašaukimas? Manau, pašauktąjam spręsti kiekvienu atveju.

            Dėl to, ar reikia taip toli gyventi – tai aš tikrai, patikėkit, ne dėl to gyvenu Anglijoje, kad galėčiau savo nuomones reikšti arba ką nors erzinti.

          • Rytis I

            Pageidautina – kūryba turėtų būt kažkuom ypatinga…) Originali. Manyčiau, nes kitaip nėra prasmės, nes marketinginiai pinigai ir BEIGI „honorarai“ greitai tirpsta, išplaukia t.s. tos Neries ar Temzės žiotysna. Svarbi išliekamoji vertė. BEIGI nesiruošiu vertinti nei knygų, publicistikos ar straipsnių, – gal tikrai esate be galo originalus:) Vėlgi, pozicionavimasis geros ir blogos žurnalistikos atžvilgiu yra arba gali būti tik tas pats marketingas, – juk ne „pacanas“ su tėvuku pykstasi, – o ten dar kelionės po Lietuvą – „raskrūtka“, ir tokie „intervu“ štai šituo momentu (LRT krizė) – ar tai nėra kažkas panašaus į „zakazą“, ar kaip ten dar? Nesvarbu. Tiesa, klausimai, kuriuos galimai negerai formulavau (jei galima:)):
            1. Ar originalumas pas Jus susiveda į kitų neigiamus vertinimus? Perskaičiau vieną Jūsų straipsnį (apie kalbininkystę), BEIGI originalaus nieko neradau… Subjektyvu.
            2. Apie „erzybą“ ir pašaukimą. Ar verta savo talentus barstyti tokiems niekams, kaip „erzinimas“, „erzeliojimasis“? Maža kas Jums patinka, – Tautai tos „sklokos“ seniai pabodo… Beje, kaip derinate monitoringo pareigas solidžioje korporacijoje su Durnapedijos administravimu, vadovavimu ir rašymu? Kažkoks disononsas, nors gal ir žmogiška. Ar aš klystu?
            3. Toli gyvenate, – nes kur tai bloge (maumaz?) džiaugiatės, jog – „niekas manęs nepasieks“. Nebijokit, niekas seniai jau Lietuvoj dėl tokių dalykų nešaudo, galite grįžti. Juolab, gyvenimas pasisekė:) Tėvynė laukia savo Herojų, atsiprašau, – didvyrių…

          • 0. Visa konspiracinė teorija apie mano marketingą yra tiesiai į dešimtuką. Kaip sakot, taip ir yra.
            1. Man atrodo, kad nesusiveda. Tikrai kad subjektyvu. Jūs neradote, kiti randa. Skirtingos auditorijos.
            2. Verta. Nežinojau kad esate Tautos nuomonės reiškėjas ir kad gerai žinote, kas jai nusibodo ir kas ne. Gal kada nors ir aš išmoksiu skaityti tautos mintis, kaip Jūs. Suderinu visą veiklą gyvenime derinimo būdu. Pasiūlyčiau Pipedijos teiginį apie tai, kad esu jos vyriausiasis redaktorius, skaityti kontekste su informacija apie mano buvusią žmoną, esamą seserį bei mano darbą meno saviveiklos vadovu Antavilių senelių namuose.
            3. Klausimo ten nebuvo, tai neturiu ką ir atsakyti, bet senos citatos išpeštos iš nesusijusio konteksto tikrai liudija apie neprastą diskusijos lygį.

          • Rytis I

            Na nesu Tautos tikrasis įgaliotasis atstovas… Bet visvien, dėkui už atsakymus:) Sėkmės.

        • kurnekur

          BRAVO!

          • kurnekur

            BRAVO Andriui :)

        • Bobutė

          Prajuokinot, ponas Andriau Užkalni.

          Turbūt, jau net pats nepastebit, kad komentuodamas kito žmogaus mintis, iš tikrųjų komentuojat ne jas, o savąsias…

          Be to, mano galva, per daug susireikšminate (mes visi susireikšminame, bet Jūs, mano supratimu, tikrai per daug), o tas susireikšminimas ir veda prie „minties trydos“ (arba „panoso“ – gal taip bus Tamstai suprantamiau) apie „vachtiorus ant prochodnosios“, vaikėzus, erzybą ir etc.

          Galiu tik pakartoti ką jau sakiau: „Vadinkitės kaip tik norite – žurnalistu, rašytoju ar net puodu (tik ant ugnies nepatariu lipti:).“
          Dar daugiau, galiu pasakyti, kad vaikščiodama po knygynus matau daug naujų knygų – apie visokius radžius, zvonkes, valinskus ir etc., ir etc. Nepatikėsit, bet jokios reakcijos, išskyrus gailestį dėl popieriaus gamybai nukirstų medžių, nei šios knygos, nei jas parašę „rašytojai“ man nesukelia… O tai, kad atsiranda, kas tokias knygas perka, kelia ne pasipiktinimą , o ironišką nuostabą…
          Bet gal aš ko ir nesuprantu, gal tikrai tos knygos labai vertingos, o jų autoriai yra (Jūs taipgi) priskirtini prie tikrų tikriausių rašytojų…
          Taigi, sėkmės kūryboje žurnaliste, rašytojau (ir visaip kitaip, kaip Jums pasinorės save pavadinti) Andriau Užkalni.
          Gerų Jums švenčių…

          • Švenčių gerų ir Jums, ir džiaugiuosi, kad prajuokinau.

            Jūsų įsitikinimas, kad rašytoju tegali būti vadinamas tas, kas rašo „vertingas“ knygas, yra tikrai ne naujas ir puikiai susumavo viską, ką paaiškinau savo kalbinės trydos kupiname komentare.

          • Bobutė

            Mielas Rašytojau, Žurnaliste, Signatare (esu tikra, kad galit taip vadintis, nes juk kur nors esate pasirašęs, pvz. ant parduotuvės čekio) A.Užkalni,

            Dar kartą patvirtinu, kad, nekreipdamas dėmesio į jokius gyvenimo buhalterius ir sandėlininkus, vachtioraus ant prochodnos ir, juolab, į nuobodų ir davatkišką (čia tai geras:)) p. A.Račą, galite vadintis kaip tik norite – man do lampočki:). Dar daugiau, ir aš Jus nuo šiol taip vadinsiu… Prašom, prašom, nors nereikia, galit ir nedėkoti…:)
            Tikiuosi, kad ir Jūs paliksit teisę man pačiai nuspręsti, kaip ką vadinti… Gal tai ką Jūs vadinate knyga, aš vadinsiu rašliava, ką Jūs – rašytoju, aš – pezėtoju ar pezalu…:) Subjektyvu…:)

            Tačiau, jei mes norėtume susikalbėti, tai reikėtų susitarti dėl sąvokų… O nesusitariant, arbitru būtų Jūsų taip niekinama VLKK…

            Dar kartą su šventėmis,
            Balerina (jaunystėje šokau „Klumpakojį“, o ir dabar dar sutrypiu senatvišką polkutę) Bobutė

            P.S.Tik nepradėkit burbėti, esą balerina tai baleto šokėja, o baletas, tai …:) Juk nesvarbu, kad kažkoks buhalteris pasakė, kad baletas šokamas su puantais, o ne su klumpėmis…:))

        • oi, mielas Andriau, vadinkite save kaio norite – signataru, laisvės šaukliu, redaktoriumi ar dar kaip nors – man dėl to nei šilta nei šalta. Jei jums nuo to geriau. Aš tik mėgstu, kai daiktai vadinami tikraisiais vardais. O kai dėl misijos, tai man atrodo, kad į savąją jūs įtikėjęs labiau nei kas nors kitas ką pažįstu.

        • Mielas Andriau Užkalni. Esu eilinis, be ypatingų gabumų, skaitytojas. Skaičiau Jūsų straipsnius. Lėkšti ir tiek. Ir dėl manęs galite vadintis kad ir žurnalistu. Bet jei bandytumėte vadintis programuotoju, iš karto sukeltumėte padidintą pavojų savo sveikatai. Nežinau, ar esate girdėjęs tokį dalyką, kaip „profesinė savigarba“. Aš esu vienas iš tų, kurie pakankamai jautriai į tai reaguoja. Man nepatinka, kai koks nupiepęs gaidys, nesusitepęs smegenų darbo prakaitu ima vaizduotis mano profesijos broliu, ir ypač viešai. Tada imu urgzti ir piktai kandžiotis. Verstehen?

    • Valentinas

      Andriau, svarbiausia nesusireikšmink ir nepradėk įsivaizduoti, kad tu vienintelis moki smerkti teisuoliškumą ir siauraprotiškumą. Aš tą moku lygiai taip pat kaip ir tu, gal netgi ir geriau, tik viešai to niekada nesakau, nes esu kuklus. Todėl, jei pridėjus Algį Greitai, tai tokių kaip mes ant Lietuvos yra bent 3.
      Jei jau galvojame apie teisuoliškumą norėčiau tavo nuomonės. Štai tu sakai:
      „Mano nuomone, profesionalumas žurnalistikoje prasideda nuo užduoties suvokimo. Jei žmogus tiesiog pasakoja aplinkiniams tai, ko jie nežino, apie tai, ką jis pats jau sužinojo ir perprato, viskas pasidaro labai aišku. Deja, labai daugeliui susisuka galva: jie galvoja, kad jie turi misiją – kažkokio tiesos bylojimo, moralinio aplinkinių pakylėjimo, gėdinimo. Nuo šito jiems užsiblokuoja smegenys, ir jie nebegali atlikti savo tiesioginės funkcijos. Įsivaizduokite, jei taksi vairuotojas sugalvotų, kad jis turi misiją, ir nebenorėtų vežioti keleivių ten, kur jie nori važiuoti, o vietoje to visus vežiotų tik prie Katedros arba Aušros Vartų. Daugelis mūsų žurnalistų šiandien atrodo būtent taip.“
      Ar tu taikai tą patį ir Rimvydui Valatkai?

  • Roco

    Ponas A. Užkalnis sako, kad reikia rašyti įdomiai ir nenuobodžiai. Sutinku – yra tiesos čia. Galiu lažintis , ponas Užkalnis tikrai ne iš tų kurie perskaitytų 100 puslapių konstitucinio teismo nutarimą dėl LEO, į jį įsigilintų ir padarytų išvadas. Tai ponui Užkalniui būtu per daug nuobodūs rašiniai. Jam yra paprasčiau panagrinėti tokius niekalus kaip LT dalyvavimo Eurovizijoje „problemos“. Arba kam apsikrauti sau smegenis tokiais nuobodžiais dalykais kaip pvz LT ekonomikos nagrinėjimas, kai yra įdomiau parašyti kokia tai gera yra ta „daina“ kurią mes šiemet teiksime eurovizijai :)
    Ponas Užkalnis kaip ir dauguma mūsų lietuvaičių – jaučia pranašumą savyje vien dėlto kad Londone gyvena. Juk jo darbai čia dar labai menki. Galbūt žmogus labai apsvaigo nuo savo knygos apie Angliją sėkmės? Buvau vienam pristatymų šios knygos – rašytojas padarė tokio pasikėlusio žmogaus įspūdį. Tą pati rodo ir šis jo interviu.

    • Slyvanosis

      Nesu matęs gyvo Aužkalnio, anei skaitęs jojo „gyvosios“ kalbos tvarinių iki Artūro „reklaminio“ įrašo. Andriaus reportažėliai iš Londono per LNR man įsiminė dėl pasakojimo paprastumo ir konkretumo.
      Betgi pritariu Roco, kad bajaruodamas newlithuanian’ą, Aužkalnis rizikuoja netekti auditorijos Tėvynėje, o Albione jo kelionių įspūdžiai mažai ką sudomins.

  • Aš visom keturios už Rytį Juozapavičių – jis yra da best. R. Janutienė??? Phaw! :D A. Račas? Kai kur tikrai sutinku su pasisakiusiuoju, bet šiaip tai Raču tikiu, mat jei (sekant filmų scenarijais) būčiau neteisingai apkaltintas valstybės ir persekiojamas, kaip priešas nr.X, tai ko gero jis vienas tų, pas kurį bėgčiau teisybės :D

  • J. naivusis

    Zuokalbis „Prima aprilis“ ?

  • Pigus pijaras ir akivaizdus apsikeitimo linkais biznis: nuo vieno sajto prie kito persiunčiami lankytojai, tuo būdu didinamas abeijų sajtų lankomumas. Daugėja keywordų „Užkanis“ ir „Račas“, o tai taip pat kelia sajtų reitingus.

    Sekmęs!

    • mielas Marksai, tamstos įžvalgos labai vertingos. A.Užkalnio nuoroda tikriausiai atviliojo čia kokius tris lankytojus, kuo aš labai džiaugiuosi.

      • Jėgos nelygios: nuo http://www.racas.lt pas mane į uzkalnis.blogspot.com atėjo vakar 88 lankytojai, o bendras jų skaičius tądien peršoko du šimtu, kai paprastai būna apie 90 per dieną, taip kad akivaizdžiai esu iššautas į aukštesnę šlovės orbitą.

        • Majus

          Išvada paprasta, nori pasimaudyti 15 šlovės minučių – parašyk ką nors blogo arba pašiepiančio apie Račą, anas tai labai saugo savo vardą, todėl iškvies į virtulią dvikovą pas save bloge, tada mažiausiai puse tukstančio „dundukų“ diskutuos apie tave. Kad turėtu daugiau informacijos ir galėtu padaryti gilesnę, įdomesnę analizę perskaitys visus tavo straipsnius ir komentarus. Sužinos kur, kada, kaip rašai, kiek knygų išleidai, ką baigei, kur dirbi ir panašiai. Sulaukęs tokio susidomėjimo, gali drąsiai siųsti savo rašinėlius Lietričiui ir netik…

          • Modelis gal ir įtikinamas, bet kad jau kažkaip ir taip dėmesiu nesiskundžiu ir be gerbiamo Račo raskrutkės (nors aišku melejonų lankytojų negaliu skaičiuoti), ir lietrytis ir taip spausdina, taip kad gal nebūsiu įtartas šį kartą noru pasišildyti niūrios saulės spinduliuose.

          • Valentinas

            Būtų gražu, kad tempėjas į Vakarus čia būtų pavartojęs kokį anglišką žargonizmą, o ne „raskrutkė“ :)

      • Artūrai, saugokitės, kad judviejų kas neapženytų virtualiai:) |
        Dabar tokių zagsų pilna, ypač rusiškuose puslapiuose, o, kad Gūglėje jau susiporavot, tai tik į naudą abiems autoriams…

  • Ramute

    Šiandien balandžio 1-oji:tuo viskas pasakyta.

    • nerijus

      Balandžio pirmoji:

      http://lt.wikipedia.org/wiki/Baland%C5%BEio_1

      1990 – TSRS aukšti vadovai užtikrino, kad Lietuvoje nebus naudojama karinė jėga;

      1999 – Santariškių ligoninėje pacientui pirmą kartą prijungta dirbtinė širdis;

      2000 – pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate Nicoje (Prancūzija) Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko iškovojo bronzos medalius;

  • Paulius

    Man atrodo žymiai geriau, kai subjektyvi nuomonė pasakoma tiesiai šviesiai, o ne, atsieit, subtiliai ir politkorektiškai.

    Būtent subjektyvių nuomonių, o ne faktų interpretacijų (kas dažnai vadinama objektyvia nuomone) reikia šių dienų žiniasklaidoje. Dabar subjektyvią nuomonę galima rasti tik laikraščių vedamuosiuose. O visa kita yra vadinama „informacija“, nors realiai ten yra faktų interpretacijos, kurios yra tiesiog užmaskuotos subjektyvios nuomonės. O maskavimas = melas.

    Užkalnis nieko nemaskuoja, tad ir nemeluoja. O kai kurie čia komentuojančių sako, kad reikėtų „kalbėti apibendrintai, nedemaskuojant savo antipatijų konkretiems asmenims“. Patys taip siūlot, o po to sakot, kad žiniasklaida yra interesų grupių ruporai.

    • kirvis

      pasirasau po kiekvienu zodziu

  • Atleiskite, gerbiamas Artūrai, bet šimtu procentų sutinku, kad Lietuvos žurnalistikos vėliavnešiai yra monolitiški ir nykūs.

    Nuobodus niurzgėjimas arba piktai kandūs komentarai negali nieko pakeisti. Jie tiesiog nuobodūs. Jokio džiaugsmo dėl to, kad mūsų šalis (kaip čia švelniau pasakius)… savotiška!

    Spėju, kad dabar jau darbo pas Jus geriau niekada nesiprašyti?

    • mari

      O Artūras valdo visą marijos ar marijono gal jau dabar žemės žurnalistinę literatūrą?

      Bent jau blogas politinis.Politika subtylybės žmonės būna nuobodžios, todėl gal kartais ir nereik per daug gilintis, rinktis literatūrą yra iš ko, internetas ir kiti pasirinkimai bei galimybės plačios.

      Iš dalies žurnalistika ne valdžia, jų kiek zn pagrindinė veikla niurgėti, kitų variantu nedaug temačiau(atsiprašau, nedaug ir skaitau publicistikos) kaip jie atrodo, ir ar turėtų atrodyti?

      Nu tai tamsta, jei pats toks nenuobodus parašykite ką nors linksmo ar intriguojančio.

      • Atsiprašau, matyt būsiu ne taip suprastas – niekada niekur nesakiau, kad aš nenuobodus ar juolabiau… linksmas! Matot, kaip ten bebūtų, aš vistiek seku žurnalistikos vedlių kūryba:/

  • Rytis I

    Tokias citatas turbūt pradėsiu gal kolekcionuoti, net sukursiu jei tokią karantininę direktoriją, kurioje pirmoji bus –
    „Būtent subjektyvių nuomonių, o ne faktų interpretacijų“

    • Paulius

      Ryti, matyt nelabai aiškiai išsireiškiau.

      Turėjau mintyse tai, kad faktų interpretacijos paprastai yra peršamos it grynų gryniausi faktai. Faktų interpretacija yra faktų interpretacija. Tai – ne nuomonė.

      Subjektyvi nuomonė nesiremia faktais. Dėl to ji ir yra subjektyvi, t.y. nepagrįsta.

  • Paulius

    Kad jaustųsi skirtumas, dar pateiksiu pavyzdį:

    Faktas: Račas dalyvavo Uspaskich gimtadienyje.

    Faktų interpretacija: Račas gali būti vertintinas kaip prorusiškas žurnalistas, kadangi dalyvavo ruso Uspaskich gimtadienyje.

    Nuomonė: Nepatinka man tas Račas, kad dalyvauja visokių kniazių gimtadieniuose.

    • Slyvanosis

      Naujas mano eilėraštis vadinasi „Pusė šešių“;

      Fak tas, fak anas…
      A dabar jau nė vienas :-((

  • Valentinas

    Ką šis UŽkalnio tekstas pasako apie patį Užkalnį?

    O pavyzdžiai yra tragiški. Rimtais rašytojais, apžvalgininkais ir autoritetais laikomi susitaurinę, save įsimylėję ir dar savo misija įsitikinę asmenys: Artūras Račas, Rūta Grinevičiūtė, Nida Vasiliauskaitė.(Akivaizdu, kad UŽkalnis galvoja, kad jis nėra save įsimylėjęs ir neįsitikinęs savo misija)
    Jie visi yra pasiekę aukštumas: nuobodaus, nykaus graudenimo, lėkšto moralizavimo, visiško banalumo. (Čia matosi, kad Užkalnis įsivaizduoja, kad jis nelėkštai nemoralizuoja, be to yra nenuobodus, ir visai negraudena).

    Račas apskritai laikomas Lietuvos žurnalistikos sąžine. (iš šito sakinio sunku spręsti ką galvoja Užkalnis)

    Žurnalistikoje toną diktuoja kūrybinės davatkos. (Čia matosi, kad Užkalnis savęs nelaiko kūrybine davatka, tai reiškia jis save laiko kūrybiniu…koks žodis priešingas davatkai?)

    Labiausiai gerbiamais laikomi didžiausi nuoboduliai ir moralizuotojai. (Gal kam pasirodys keista, bet Užkalnis galvoja, netgi yra įsitikinęs, kad jis nemoralizuotojas!)

    Tai įrodo, kad numirusios minties užkratas yra giliai.(Suprask – Užkalnis tai gyvosios minties nešiotojas)

    Jis – ne išorinių jėgų padarinys. Jis – giliai viduje. (Šiuo trumpu sakiniu Užkalnis atskleidė, kad filosofinės įžvalgos gilumu, jis yra palikęs Nidą Vasiliauskaitę toli Lietuvoje)

    Apibendrinant galima pasakyti, kad Užkalnis teisus tuo, kad Račas rašo pakankamai nuobodžiai, o jo humoro jausmas toks kaip pas dviratį sodo karutį. Ironiška tai, kad pats Užkalnis jau daug metų neužsiminėja nieku kitu kaip atlieka misiją, moralizuoja, graudena. Negaliu pasakyti, kad aš nepalaikau Užkalnio misijos. Iš esmės Užkalnis demaskuoja Miestelėnus Lietuvoje ir Anglijoje, parodo jų siauraprotiškumą trumparegystę ir susireikšminimą. Tą jis daro tikrai įdomiai ir aistringai.
    Tačiau kuo tai skiriasi nuo Račo, Janutienės ar Vasiliauskaitės misijų ir asmeninių karų, labai sunku pasakyti. Nuojauta man kužda, kad jei Janutienė rašytų apie kalbos komisiją, arba eurovizijos dainą arba pažintinę knygą apie Angliją, ji būtų nemažiau įdomi ir aštri nei Užkalnis. Man būtų labai įdomu perskaityti kaip Užkalnis įdomiai ir nenuobodžiai rašytų apie energetikų klano įsigalėjimą Lietuvoje. Dar įdomiau būtų pažiūrėti kaip tiesioginėje TV laidoje Užkalnis diskutuotų su Raču apie mokesčių sistemą arba Sodros pertvarką.
    Tačiau netyčia Užkalnis palietė svarbią temą. Reikia pripažinti, kad pas mus žurnalistai kovoja savo asmeninius karus ir vykdo aukštesnes misijas. Štai Račo viena iš misijų yra visada, bet kokia proga apdergti Adamkų. Janutienės misija apdergti visus. Vasiliauskaitės misija jūs patys žinote yra kokia. Savo misiją ir asmeninį karą turi ir paražurnalistas Čyvas ir A. Brazauskas, nekalbu jau apie didžiausius misionierius Tomkų ir Valatką. Nei vieno iš šių personažų negali pavadinti žurnalistais, greičiau kryžiuočiais. Klausimas kyla, kodėl tiek žurnalistų veikia su misionieriaus patosu? Mano atsakymas yra toks (nesu tikras ar jis teisingas):
    Visuomenėje egzistuoja patoso vakuumas. Kiek mes žinome politikų veikiančių idėjiškai, aistringai, su patosu? Landsbergis. Gražulis įkūnija Miestelėnišką patosą. Kas dar? Daugumas kažkokie nykūs, nuobodūs. Daugumai politika yra arba būdas užsidirbti duonai kasdieninei arba būdas pasidaryti daug pinigų. Bet jei visuomenė nori augti, tobulėti, vystytis, daryti šuolius, reikia idėjų, aistros, kūrybos ir politinio patoso. Reikia lyderių, kurie uždegtų ir vestų tautą paskui save siekti aukštumų. Deja, tokių lyderių nėra, niekas nevykdo jokių misijų, politikai kariauja asmeninius karus už save. Todėl žurnalistams nieko kito nebelieka kaip imtis darbo ir įsimylėti save, įtikėti savo reikšmingumu, savo neklystamumu ir kariauti savo karus. Jei politikai nesukuria žurnalistams bulių kautynių reginio, apie kurį jie galėtų kompetetingai ir objektyviai ir įdomiai rašyti, patys žurnalistai tampa buliais, o politikai prunkšdami juos stebi.

    • Hmmmm,
      mano galva, viskas išdėstyta labai gerai ir netgi nenuobodu skaityti :)

    • … dar būtų galima pridurti, kad Valentino misija yra parodyti, kad jis neturi kitos misijos kaip tik pademonstruoti, kad jis vienintelis šiame pasaulyje neturi misijos…:)

    • Slyvanosis

      Iš kokių kembridžų ar oksfordų išsirito Lietuvos politikos grandai?
      Kur riba tarp politiko ir artisto, žurnalisto, fiziko, agronomo, zootechnoko, pediatro, milicijos tardytojo, komjaunimo aktyvisto etc?
      O kiek yra žurnalistikoje besireiškiančių be žurfako diplomų?
      Dabartės Pipedijos aprašytas egzempliorius Užkalnis imasi sudarinėti politinės žurnalistikos čartus.
      Betgi jojo vertinimai atmiežti LNR korespondento instinkto koneveikti „moralistą“ LNRT tarybos narį ir, tuo pat metu, „promautinti“ savo asmenį, kaip „naujosios kartos“ proveržio „iš šiknaskylės“ vedlį publicistikoje.
      Belieka lukterti, kiek užteks giluminių dvasios klodų žurnalistikos Paganiniui…

  • Daugelis interneto žiniatinklių suteikia informacijos ir pramogų vartotojams nemokamai. Šis tinklaraštis – ne išimtis. Jo vartotojai (skaitytojai) nėra prekė, kas būtų suprantama ir normalu komercinėje erdvėje. Čia skaitytojai ir komentatoriai atlieka dar sovietinę funkciją – garbinti. Garbinimo tendenciją stebėjau penkias dienas, iš jų dvi – komentavau. Rezultatas nuvylė. Kolegei Sabine išvertusi tekstų ir komentarų epizodus, susilaukiau natūralios reakcijos: It’s a joke of Thursday. Sorry.
    Po tokio fiasko daugiau čia nekelsiu nė vienos iš aštuonių savo kojų.

    • miela Juodoji Našle, mes visi labai verksime, kad palikote mus našlaičiais. Bet kaip čia sakoma – staltiesėle tamstai kelias. Geriausiai – pas A.Užkalnį, nes jis yra tikrasis mitų ir stabų griovėjas ir negarbina nieko, išskyrus save.

      • Ilgiausiai visuomenei žinomais asmenimis išlieka turintys pakankamai erdvės pasisakymams viešojoje erdvėje. Šitą darbą istorikas – tinklaraštininkas atliko.
        Kitas žingsnis – norintiems visuomenės akyse išlikti gerbiamomis asmenybėmis. Kadangi pagarba suvokiama subjektyviai, manykime, kad p. A. Račas ir šitą darbą padarė (nors pasauliniu mastu tai atrodytų kaip anekdotas, bet tegul būna taip).
        Ir svarbiausia, kad visuomenei žinomas asmuo kiekvieną savo darbą turi pateikti kryptingai, nuosekliai, taip, kad patenkintų tą pačią visuomenę, kuri jį žino ir, kaip jau nutarėme anksčiau, gerbia.
        …čia ir susikirtimas. P. A. Račas tribūną įsirengė, bet ta tribūna panašesnė į palapinę: kai reikia garsiai atlikti apžvalgininko rolę – tribūna, kai reikia formuoti nuomonę – pavėsinė, kai norisi visiško „relax’o“ sau ir „komentatoriams“ – palapinė su burbuline vonia viduje.
        Visi paminėti dalykai geri, tačiau ryški riba tarp jų – būtina. Ir, akivaizdu, p. A. Račas tai suvokia, nes mes abu specializuojamės labai artimose srityse, todėl iškyla klausimus, kodėl šioje erdvėje vyksta tai, kas vyksta?

        • miela Našle Juodoji, tamstos įžvalgos genialios. Nors drįsčiau spėti, kad mūsų specializacijos labai tolimos. Aš iš kavos tirščių neburiu.

    • Rytis I

      Ką ir kas čia aukština ar beatodairos garbina? Nežinau. Jei prisiminti nepamirštamas „sovietines funkcijas“ arba sovietizmus, negalima nepaminėti ir kito, daug konkretesnio tais laikais reiškinio nei garbinimas, – tai, kad „kitokia“ nuomonė automatiškai reikšdavo socialistinės visuomenės ir santvarkos „juodinimą“.

  • mdxacuk

    Užkalnio vietoj įsidėčiau šitą tekstą į savo blogą ištisai.

    Man tik liko mįslė, kokią prasmę Valentinas įdeda į Miestelėnus iš didžiosios raidės (didžiaja raide). Terminas ir taip tobulai išsamus, bet ką reiškia „M“? Bus apie ką pamąstyt prieš miegą.

    • Valentinas

      Emdėiksacukai, man ir pačiam mįslė, kodėl „Miestelėnas“ rašau iš didžiosios, o „dievas“ iš mažosios. Gali būti,kad labiau tikiu Miestelėno egzistavimu, nei dievo :)
      Beje, vakar, didyjį ketvirtadienį valgiau cepelinus. Ar labai nusidėjau?

      • WU

        Aš, manau, todėl, kad iš pradžių vartodami miestelėno sąvoką, kalbėjome apie vieną konkretų asmenį, todėl buvo rašoma iš didžiosios. Po to pradėjome kalbėti apie miestelėną kaip reiškinį. O raidės taip ir nesumažinom? Ar aš klystu?

    • stellar penny bun

      Longman Dictionary of Contemporary English

      miestelėnas (noun) 1
      miestelėnas (noun) 2

      1) a narrow-minded, petulant person who believes that money does grow on trees, who despises everything around them and worships self-proclaimed profits(creme de la creme known as the Miestelėnas).

      2) someone who lives overseas; after crossing The English Channel on inflatables starts to hate their country of origin; the tools of their trade usually are kitchen utensils and a mop and bucket.

      • mdxacuk

        Spėju, dar šį vakarą pateksit į pipediją.

  • Valdas

    Valentinai, aklas tikėjimas, kad pasaulis prasidėjo iš nieko ir skrieja be sąmoningos tvarkos ir tikslo, kad gyvybė viso labo materijos judėjimo forma, kad gyvenimo prasmeę apsprendžia instinktai išlikti ir pasidauginti- taip pat tikėjimo forma. Tik jūsų Dievas kitoks- jis iš mažosios raidės.

    • lida

      Gražiai pasakyta.

    • Valentinas

      Aha, aš irgi tą patį sakau, kai ginčijuosi su užkietėjusiais materialistais tokiais kaip emdėiksacukas arba romas. :)
      Lida, kaip suprantu, apmąstė savo nuodėmingą gyvenimą, apsimestinį tikėjimą, formalių religinių ritualų veidmainystę ir nuo šiol tapo tikra katalike, o ne imitatore?

      • Rytis I

        Tuoj prasidės… Lidule, prisipažinki greitai jog tiki gražiais žodžiais ir daugiau niekuom.

      • lida

        Aš galiu tik pasidžiaugti, kad Valentinas pasinaudojo mano pasiūlymu atstatyti savo psichologinę pusiausvyrą pailsint nuo komentavimo. Tačiau siūlau per daug neatsipalaiduoti, nes po bet kokios psichinės traumos recidyvo rizika yra didelė. Aš gi savo ruožtu, nenoriu prie to prisidėti, nes supratau, kad tiesiog ne kiekvienas vidutinis Velentinas turi fizinių resursų suvokti skirtumo tarp asmens saviidentifikavimo laisvės – priskirti save kokiai nors grupei ir Valentino įsivaizdavimo apie tos grupės „tikrumo“ kriterijus, skirtumo tarp formalių ritualų ir asmens sąmonės.

        • Regis

          Valentino psichologinės pusiausvyros palaikymui labai padėtų mūsų visų prisipažinimas, kad mes imitatoriai o ne katalikai. Valentinai, man negaila – vakar prabėgomis suvalgiau Statoilo dešrainį su čili dešrele (ten turėtų būti mėsos). Tikrai nusidėjau, esu imitatorius.

          • Valentinas

            Regi, ačiū. Man palengvėjo.
            (tikėjimas, kad dešrelėje yra mėsos yra irgi savotiška religija)

    • mdxacuk

      Valentinas nėra blogiausias atvejis. Jis aklai tiki, kad dievo nėra, bet siela tai yra garantuotai. Tik nesako, iš ko jinai padaryta. Kadangi aš niekuo aklai netikiu, tai manau, kad nėra nei vieno, nei kito, kol neįrodyta priešingai.

      • lida

        Jei nėra nei vieno, nei kito, tada kas yra ? Ar apskritai nėra nieko ?

        • mdxacuk

          Jei dviejų dalykų nėra, tai jau visai nieko nėra? Materija ir jos funkcijos tai yra – pati galit nesunkiai pasitikrint.

          • lida

            Aptariame kontekste klausimas „kas tada yra“ apima ir klausimą „kodėl“.
            „kol neįrodyta priešingai“ – kaip šūdvabaliui įrodyti, kad pav. jis ridena klonuotos avies „kamuoliuką“ ?

      • Valentinas

        Emdėikse skleidžiate žinomai klaidingą informaciją. Niekur neteigiau, kad aklai tikiu, jog dievo nėra.
        Lida, matau, iš savo teisinės sąmonės rėmų pradeda ištrūkinėti ir uždavinėti teisingus klausimus. Linkiu sėkmės šiame nelengvame kelyje. Gal kur nors ten priekyje ir susitiksime, jei žingsniuosite pakankamai greitai :)

        • lida

          Ko gera, nesusitiksime, nes ar dėl vestibiuliarinio aparato pažeidimo, ar šiaip dėl dezorientacijos, šlitiniuojate neteisinga kryptimi.

          • Valentinas

            Nesusitiksime tikriausiai dėl to, kad dėl mąstymo aparato sutrikimų jūs nepajėgi suprasti kai kurių dalykų :)

          • lida

            „Pats toks“ – labai geras argumentas, kai neturi ko pasakyti.

          • Valentinas

            Neprastesnis nei „vestibiuliarinio aparato sutrikimo“ ar „dezorientacijos“ argumento :)

          • lida

            Kaip ir ėjimo priekyje.

          • Valentinas

            Kaip ir šito:
            kad tiesiog ne kiekvienas vidutinis Velentinas turi fizinių resursų suvokti…

          • lida

            Man regis, „netyčia“ suklydote dėl eiliškumo.

          • Valentinas

            Koks skirtumas Lida eiliškumas? Juk abu bjauriai, neskaniai, nemandagiai vienas kitą užsipuolinėjame. Ir tai prieš Velykas?! Atsiprašau ir atleiskite man jei galite.

          • lida

            Nuo mažų dienų buvau mokoma atleisti kitų trūkumus, taigi atleidžiu. O nodėmes atleidžia tik Dievas :)

          • Valentinas

            „kitų trūkumus“ :)
            Būtų gerai, kad jums būtų išaiškinę ir apie puikybės nuodėmę ir kuklumo privalumus. :)

          • lida

            Kad aš buvau mokoma atleisti kitiems jų trūkumus, anaiptol nereiškia, nei kad pati neturiu trūkumų, nei kad daugiau nieko nebuvau mokoma. Mano pasakymo interpretavimas kaip puikybės, jūsų trūkumų pavyzdys – būtent taip jums telemta pasakytą suvokti.

          • Valentinas

            >>>Kad aš buvau mokoma atleisti kitiems jų trūkumus, anaiptol nereiškia, nei kad pati neturiu trūkumų, nei kad daugiau nieko nebuvau mokoma. >>>
            Teisybė, tačiau kai į draugiškumo gestą atsakote, kad atleidžiate kito trūkumus, tačiau nieko neužsimenate apie savo, leidžia patikimai abejoti, kad gailitės dėl savo šiurkštaus ir netinkamo elgesio. Kultūringa krikščionė tokiais atvejais pasakytų:
            Ir aš buvau ne visai teisi…

          • lida

            Vėlgi geras pavyzdys. Savo nusivylimą dėl ne visai tokios (kokia JŪSŲ manymu turėtų būti) mano reakcijos į jūsų draugiškumo gestą pateikiate kaip mano neatitikimo krikščioniškam elgesiui (vėlgi pagal JŪSŲ standartus) įrodymą. Per dažnai priimate, kaip sakoma, желаемое за действительное.
            Dėl šventos ramybės sakau – ir aš nesu visada teisi.

          • Valentinas

            Krikščioniško elgesio standartai yra ne mano, o visų.
            Mūsų santykiai pradeda priminti sutuoktinių po 15 bendro gyvenimo metų. Deja (laimei), nėra galimybės susitaikyti lovoje. Gerų švenčių.

        • Regis

          Linkėjimai iš priekio ? :))

          Šiaip grynai loginis pastebėjimas, iš kur toks įsitikinimas, kad kiti eina „gale“ ir svarbiausia ta pačia kryptimi?

        • mdxacuk

          Kadangi rašėt, kad dievo egzistavimas kur kas mažiau tikėtinas, negu Miestelėnų, tai ir padariau tokią išvadą. Aš irgi visiškai neatmetu dievo egzistavimo galimybės – gali būti ir tokia pasaulio sąranga. Tiktai manau, kad tokia tikimybė vertintina kaip nykstamai maža pagal dabar žmonijos sukauptas žinias. Užtat ir sakau, kad dievo nėra. Nors griežčiau turėčiau sakyti, kad jis yra, bet su labai maža tikimybe.

          • Valentinas

            Mano sakinys buvo toks:
            „Gali būti,kad labiau tikiu Miestelėno egzistavimu, nei dievo :)“
            Miestelėno egzistavimu labai lengva patikėti nes kiekviename žingsnyje susiduri su jo apraiškomis.
            Tuo tarpu dievo buvimo įrodymų mažoka, todėl patikėti sunkiau, ypač Kristaus legenda, kurios įrodymų nėra visiškai :)

          • Rytis I

            Jei teisinga prielaida, jog tikimybė atsirasti gyvybei buvo tokia pat maža kaip ir tikimybė susikurti kompiuteriui ar tobulam kabrioletui – tada dievo egzistavimo tikimybė galbūt didėja. Tiesa, dar yra ufonautai. Jei pirmoji prielaida teisinga. Mokslininkai vis dar ginčijasi…

          • lida

            „Tuo tarpu dievo buvimo įrodymų mažoka, todėl patikėti sunkiau“ – taigi, kad nėra, lengviau PATIKĖTI ?
            Beje, apie kokius įrodymus kalbame: 1) savo pojūčių ar 2) aplinkos nuomonės ? 1 atveju, ar matėte, girdėjote, užuodėte, jautėte skonį, čiupinėjote atomus, ultravioletinius spindulius, ultagarsą, radiobangas, mintis, sąžinę, laimę ? 2 atveju, ar daug žmonių gali savo jėgomis įrodyti mokslines išvadas, ty nesiremdami paprasčiausiu tikėjimu jomis ?
            Dėl įrodinėjimo problermatikos apskritai, pateikiau klausimuką truputį aukščiau.

          • Valentinas

            Įrodymai, tai objektyvūs, visuotinai pripažinti faktai. Kad jais patikėtum reikia pasitikėti jų surinkimo ir pateikimo metodika. Pavyzdžiui legenda apie Kristų yra surinkta iš sekėjų atsiminimų ir nėra patvirtinta jokiais nepriklausomais rašytiniais ar archeologiniais šaltiniais. Belieka ja tikėti. Juk tokia tikėjimo prasmė ir yra, kad jam nereikia įrodymų.

          • lida

            „objektyvūs“ – ar asmeniškai susidūrėte su objektyviu elektrono egzistavimo faktu (ar bent šio fakto atskelidimo metodika) ?
            „visuotinai pripažinti“ – čia dar klausimas, ar kokio nors konkretaus taip vadinamo „objektyvaus mokslinio fakto“ ar Dievo egzistavimo faktą mūsų planetoje daugiau žmonių pripažįsta.
            „faktai. Kad jais patikėtum“ – taigi kokie čia objektyvūs faktai, jei lygiai kaip ir Dievo faktas, jie reikalingi tikėjimo ?
            Šiame kontekste apie legendas ir šventikus-pedofilus kaip įrodymus aš nekalbu.

          • Valentinas

            Jūs pavojingai artėjate prie miestelėniškos argumentacijos. Aš lygiai taip pat asmeniškai nesu patyręs, kad mėnulis nėra padarytas iš mocarelos sūrio. Tačiau žmonijos sukauptos žinios ir objektyvūs faktai leidžia man „tikėti“, kad taip nėra. Skirkite tikėjimą nuo žinių ir viskas bus tvarkoje. Žinios yra patikrinamos. Tikėjimui nereikia jokių įrodymų. Todėl tai ir tikėjimas, kad nereikalauja įrodymų.

          • mdxacuk

            Lidai

            Elektrono ir dievo egzistavimo įrodymai turi tarpusavy reikšmingų skirtumų. Moksliniai faktai dėl to ir moksliniai, kad bet kas panorėjęs kiek tik nori kartų IŠ PRINCIPO gali juos patikrinti, pakartojęs visą tam būtiną veiksmų grandinėlę. Ir tai tūkstančius kartų daroma praktikoje, daugeliu alternatyvių būdų ir daugelio nepriklausomų tyrėjų. Moksle tikėjimui vietos nėra – kol faktas neįrodytas, tol jis nepripažintas ir gali būti traktuojamas tik kaip daugiau ar mažiau tikėtina hipotezė. Tai, kad mokslo faktų negalite patikrinti jūs asmeniškai, nepaneigia jų egzistavimo. Greičiausiai nei vienas iš mudviejų nepajėgs asmeniškai patikrinti netgi tokio jokių materialinių sąnaudų nereikalaujančio dalyko, kaip Puankarė teiginio. Bet Perelmanas jį įrodė ir aš priimu tai kaip patikimą faktą. Bet ne todėl, kad tikiu Perelmanu, o kad pasitikiu moksle praktikuojama patikrinimo procedūra. Tikėti ir pasitikėti nėra tas pats, nes pasitikėjimas numato ir principinę patikrinimo galimybę. Dievu gali tik tikėti, nes mokslo naudojamos patikrinimo procedūros kol kas jo egzistavimo nerodo.

          • lida

            „kad bet kas panorėjęs kiek tik nori kartų IŠ PRINCIPO gali juos patikrinti, pakartojęs visą tam būtiną veiksmų grandinėlę“ vs „nei vienas iš mudviejų nepajėgs asmeniškai patikrinti“. Be to, istorjoje yra daugybė pavyzdžių, kaip ne tik hipotezės, bet ir įrodytais laikyti „moksliniai objektyvūs faktai“ buvo paneigiami kitų mokslininkų.
            „kad mokslo faktų negalite patikrinti jūs asmeniškai, nepaneigia jų egzistavimo“ – lyugiai tas pats pasakytina ir apie Dievą.
            „Bet Perelmanas jį įrodė ir aš priimu tai kaip patikimą faktą“ – mdxacuk mano, kad įrodė, ir tiki juo (+kitais patikrinusiais). Vasia pabandė patikrinti – jam nepavyko. Tačiau Vasia mano, kad Petia jam įrodė Dievo egzistavimo faktą, daugybė asmenų laiko Dievo egzistavimą tūkstantį kartų įrodytu, ir Vasia jais tiki. Pabandė Vasia patikrinti – pasimeldė, akurat – abejonių neliko, maldos pildosi. Pabandė mdxacuk – nepavyko.
            Suprantat apie ką aš ?
            Kad kai kurių dalykų žmogus apskritai nepajėgus suvokti tiesiog fiziškai (kaip vabalas – valiutų svyravimo), taip pat abejonių, manau, nekyla.

          • Valentinas

            >>>>Kad kai kurių dalykų žmogus apskritai nepajėgus suvokti tiesiog fiziškai (kaip vabalas – valiutų svyravimo), taip pat abejonių, manau, nekyla.>>>>
            Tai anaiptol nepatvirtina dievo buvimo fakto.

          • lida

            O kur ir kada aš sakiau, kad patvirtina ?

          • Valentinas

            Nesakėte, nes jūsų sakinys patvirtina priešingą poziciją. Kai kurie dalykai yra nesuvokiami, jokių racionalių argumentų jiems patvirtinti nėra ir nereikia, belieka tikėti.

          • mdxacuk

            Lidai

            „Asmeniškai patikrinti“ nepajėgs dėl riboto išprusimo ar intelektualinio potencialo, bet ne iš principo. Dėl savęs aš neabejoju, gal jūs su Vasia ir galėtumėt.

            Man ant greitųjų sunku prisiminti „įrodytus“ faktus, kuriuos paneigia kiti mokslininkai. Gal jūs galit? Mažai su mokslu reikalų turėję miestelėnai retai kada skiria faktus nuo spėjimų, hipotezių ir tiesiog tamsuoliškų prasimanymų. Jiems, pavyzdžiui, gali pasirodyti, kad Enšteinas paneigė visą Niutono fiziką ištisai. Bet nuo to visuotinės traukos dėsnis nepasidaro mažiau teisingas, jei žinai kam jis tinkamas.

          • Valentinas

            Lida turbūt turi galvoje medikų, biologų, fiziologų nuolatinius ginčus ir paneigimus apie tai kaip valgymo įpročiai įtakoja figūrą. Vieni liepia valgyti tik baltymus, kiti tik angliavandenius, treti tik daržoves, ketvirti gerti vandenį, penkti negerti vandens ir t.t. Ir kiekviena iš šių teorijų remiasi tyrimais atliktais įvairių mokslininkų. Tai ką daryti moteriai, kovojančiai už savo figūrą!

          • lida

            „jūsų sakinys patvirtina priešingą poziciją“ – eilinė klaidinga interpretacija. Visi mano pateikti argumentai ir pavyzdžiai skirti tik pateiktų taip vadinamų „objektyvių mokslinių įrodymų“ kritikai. Žmogus iš principo negali nei įrodyti, nei paneigti Dievo egzistavimo fakto, remdamasis savo ribotomis žniomis. Tiek Dievo egzistavimo, tiek kažkokių mokslinių faktų įrodinėjimas iš principo nesiskiria (jei nekalbėsima pie buitinį lygmenį). Kažkada Dievo egzistavimo faktas turėjo didesnį mokslinį pagrindą, nei žemės apvalumo. Visi moksliniai „faktai“ yra nepatvarūs laike ir erdvėje bei paremti tikėjimu. Tik sąlygų klausimas, kad mdxacuk patikėtų klaidingais/fiktyviais jo vadinamais „objektyviais moksliniais įrodymais“, kuriuos neva bet kas gali patikrinti. Tačiau ir patikrinimo galimybė yra paremta tik tikėjimu – iš tikro nei gali, nei tikrinsi. Žinome situaciją su šiandieniniais „objektyviais moksliniais faktais“ klimato atšilimo ereikalu.

          • įsikišiu truputėlį ir aš :)
            lidai
            mokslinis faktas: 2+2=5 (pagal kurią formulę, manau, susirasite pati). Netikite? Kažin kodėl, jei skaičiuota pritaikant TEISINGĄ formulę? Šioje vietoje siūlau pamąstyti apie tikėjimą, netikėjimą ir mokslą bei jo taikomus metodus apskirtai :)

          • lida

            mdxacuk, Niutonas tik empiriškai išvedė formules negalėdamas net pats paaiškinti reiškinių kilmės. Po Einšteino pasirodė, kad tie Niutono dėsniai galioja ne visur ir ne visada, o imant visatą – nykstamai mažoje erdvėje, nakalbant apie laiką. Dabar fizikai rašo knygas „Rekviem reliatyvumo terorijai: sudie releatyvume“, kur nurodo sufabrikuotas išvadas, ignoruotus neatitikimus ir prieštaravimus. Po to bus dar kas nors. Rusijoje mokslininkai susibūrė į grupes kaltinančias viena kitą лженаукой. Kaip minėjau aš nekalbu apie buitinį įrodymų lygmenį – nukrito mdxacuk`ui sumuštinis ant grindų – Niutono dėsnis įrodytas :)

          • lida,

            papasakokite šiems Nobelio premijos laureatams apie paneigtas Enšteino teorijas , kurie patvirtino vieną seną jo teoriją… :)

          • mdxacuk

            Lidai

            „…ne visur ir ne visada…“, „…nykstamai mažoje erdvėje…“. Eikit jau eikit, tikrai praleidot progą patylėt. Tolesnis tekstas tiktai patvirtina Valentino nuogastavimus apie pavojingą artėjimą prie miestelėniškos argumentacijos. Po „sufabrikuotų išvadų“ sekantis žingsnis galėtų būti pasakojimai apie tai, kaip amerikonai patys sprogdino dangoraižius ir filmavo „Apollo“ misiją Holivudo pavilijonuose. Tikriausiai yra sričių, kurias geriau išmanot.

          • lida

            Matau, nepagaunate mano pasisakymų esmės. Kažkas kažką patvirtina, kažkas kažką paneigia. Vėliau pastaruosius kažkas paneigs ar patvirtins. Mums įrodymų pakak arba ne priklausomai nuo mūsų aplinkos įtakoje susiformavusių įsitikinimų (tikėjimo). Apskritai kalbėdama apie buitinį įrodymų lygmenį turiu omeny, ne jų „moksliškumą“, o ryšį su įrodinėjimo dalyku – Dievo egzistavimo faktu. Na kaip visatos taško taškelio (Niutono ar kito) suformuluotas empirinis ar teorinis dėsnis gali paneigti arba įrodyti visatos kūrėjo egzistavimą ? Kaip minėjau, pati aš tokio fakto (spėjimo) neįrodinėju, tik atkreipiu dėmesį į mokslo sektantų argumentų silpnumą.
            Tik šiaip dėl bendro išsilavinimo pateikiu nuorodą apie Einšteino nustatytą daugiau kaip šimtmetį neginčijamą „objektyvų mokslinį faktą“ http://www.newscientist.com/article/mg19526173.500-photons-flout-the-light-speed-limit.html
            Galite ir pats paieškoti pagal paieškos žodžius „rerelativity wrong“.

          • lida

            Aukštesnį komentarą rašiau Simui.
            Taigis, mdxacuk, “…ne visur ir ne visada…”, “…nykstamai mažoje erdvėje…” – jūs įsikinęs, kad pav. Niutono traukos dėsnis vienodai veikia bet kuriame visatos taške, nepriklauso nuo kūnų dydžio ir greičio ? Gravitacija yra konstanta visur ? Traukos jėga vienoda visada, t.y. kūnams sąvaikaujant trumpesnį laiką, nei šviesos sulakstytų nuo vieno prie kito ?
            Jei mano argumentacija pavojingai artėja, tai paskutinio jūsų komentaro argumentacija jau yra vietoje :)

          • Jonas III

            Man tai iš vis nepriimtina Dievo buvimo ar nebuvimo įrodinėjimo problema. Tik esant jo egzistavimo formos supratimui, galima būtų jo teisingumą įrodinėti. Tačiau kadangi Dievo buvimas pateikiamas kaip abstrakcija, esąs tik tikėjime, mintyse ar už jų, tai ir abi nuomonės turi teisę gyventi. Dievas yra (kas tiki) ir dievo nėra (kas netiki)

          • Sofizmas, aporija, paralogizmas – viskas viename, kai bandai pasigilinti į lidos rašliavą… Jums į filosofiją reikia gilintis, nes ji, kaip ne keista, yra visų tiksliųjų mokslų motina…

            Šiaip, prieš diskusiją visada reikia susitarti apie esminius dalykus. Nes jei žmonės esminius dalykus supranta skirtingai, tai net nereikia pradėti diskutuoti… :) Gerų visiems švenčių

          • lida

            Simai, galite konkretizuoti, nes kol kas jūsų argumetai apsiribojo nuoroda į Nobelio premijos laureatų jaunystės nuotraukas.

          • Bobutė

            Iki šiol nei fizikai, nei filosofai nesutaria ar išvis negali paaiškinti daugelio fundamentalių dalykų. Jau nekalbant, kad niekas negali rasti universalių dėsnių, tinkančių ir makro, ir mikro pasauliui, arba pagrįsti, kad tokių dėsnių nėra…
            Dabar vystomos naujos erdvės, laiko, materijos grūdėtumo teorijos, bandoma „perkąsti“ korpuskulinės ir banginės šviesos prigimties prieštaringumus, o kur dar kvantinė mechanika, kurią pats A.Enšteinas atmetė garsiąja savo fraze: „Dievas nežaidžia kauliukais“…
            Taigi, kol kas negalim suprasti net mus supančių fizikinių reiškinių, o norim suprasti kas yra/ar yra Dievas… Manau, kad esam nepajėgūs to padaryti, todėl ir belieka – tikėti arba ne…
            Juk Biblijoje pasakyta (citata iš atminties, bet esmė tikrai neiškreipta):
            „Laimingi nematę, bet įtikėję.“

          • Valentinas

            Lida rašo:

            Žmogus iš principo negali nei įrodyti, nei paneigti Dievo egzistavimo fakto, remdamasis savo ribotomis žniomis.

            Tai aš ir tvirtinu visą laiką tą patį. Tu negali įrodyti dievo buvimo fakto todėl belieka arba tikėti arba ne. Nėra jokių įrodymų, nei kad Kristus yra dievo sūnus, nei, kad jis buvo nukryžiuotas, nei kad jis prisikėlė, nei kad jis paimtas į dangų, apskritai, nėra jokio tikrumo, kad toks žmogus egzistavo.
            Teiginys, kad maža sistemos dalis negali dėl savo žinių ribotumo suprasti didžiosios sistemos masto yra teisingas su sąlyga, kad maža sistema iš tikro yra maža, o didelė egzistuoja. Bet jei, tai ką lida kažkur pavadino mažu vabalu, nesuprantančiu jį tyrinėjančio mokslininko ketinimų iš tikro yra didelis vabalas, o jokio mokslininko nėra, tada visa lidos logika yra neteisinga. Vėl belieka tikėti arba ne. Todėl ir siūlau: kas nori tikėti – tikėkite, kas nenori – netikėkite. Kiekvieno tai asmeninis reikalas. Tik nepristatinėkite prašom Biblijos legendų kaip objektyvių tiesų. O jei pristatinėjate, tai pateikite tai kartu su įrodymais.
            Mokslinių įrodymų objektyvumas yra visiškai atskira tema, nesusijusi su mūsų diskutuojama. Kol kas mokslas tyliai ir kruopščiai dirba savo darbą ir neįrodinėja, kad dievo nėra.

        • lida

          „Tai aš ir tvirtinu visą laiką tą patį“ – na ir puiku.
          „iš tikro yra didelis vabalas, o jokio mokslininko nėra“ – ar jums kyla abejonių, kad žmogus šiuo atveju (visatoje) tėra dulkė ?
          „nepristatinėkite prašom Biblijos legendų kaip objektyvių tiesų“ – aš ir nepristatinėju. Maža to, ir pati netikiu. Nors paneigiančių įrodymų taip pat neturiu. Legendomis įrodinėti Divo egzistavimą yra lygiai tas pats, kas neigti Niutono dėsniais.
          Aš kritikuoju ribotumą argumentuojančių „nėra nei vieno, nei kito, kol neįrodyta priešingai“. Taip pat kvailystę argumentuojančių, jog mokslas jau įrodė, kad Dievo nėra. Aš kritikuoju mokslo sektantų puikybę, tokių kaip Čerlis Duellas, kuris dar 1899 metais pasakė, kad „viskas, ką galima buvo išrasi, jau išrasta“.

          • Valentinas

            Pasirodo mes neturėjome dėl ko pyktis:
            ar jums kyla abejonių, kad žmogus šiuo atveju (visatoje) tėra dulkė (man kyla abejonių ar yra Dulkių valdovas)
            Legendomis įrodinėti Divo egzistavimą yra lygiai tas pats, kas neigti Niutono dėsniais. (visiškai sutinku)
            Taip pat kvailystę argumentuojančių, jog mokslas jau įrodė, kad Dievo nėra. (koks kvailys taip galėjo argumentuoti?)

          • lida, o Jūs kada nors bandėte pasigilinti į vieną visų mokslo šakų pagrindą – logiką? Vertėtų, nes dabartiniame komentare Jūs bandote sugriauti visų mokslų pagrindą… Vėlgi, pasikartosiu, nesiruošiu aiškinti kas kur nesusieina, bet, patikėkite, labai nerimtai atrodo Jūsų išvedžiojimai. Pabaigai noriu parašyti mano mėgstamą Merfio dėsnį: Gudrus pasakymas nieko neįrodo

          • lida

            Mielasis, logika man buvo prialoma disciplina studijuojant universitete. Kaip įprasta, argumentų jūsų komentare nerasta, tik siūlymas jumis tikėti. Tikrai tikiu, kad Merfio dėsniai jums yra visų mokslų pagrindas.

          • Kaip įprasta, argumentų jūsų komentare nerasta, tik siūlymas jumis tikėti
            Bet gi Jūs siūlote tą patį nepateikdama nuoseklių argumentų… :)

  • Gintautas

    Nepatingėjęs perskaičiau Užkalnio interviu. Šiaip tai vargas vienas su tokia galva – pats sau prieštarauja kas antroje pastraipoje. O visa jo savęs pozicionavimo strategija yra būti taip vadinamu contrarian – prieštarauti viskam. Tuomet esi matomas, nors protingo pasakyti negali nieko…

  • max

    gal klystu, ber A.Račas turi istoriko išsilavinimą

  • Pingback: Tweets that mention Citata #355 Rašytojas A.Užkalnis apie tragišką Lietuvos žiniasklaidos būklę | Artūras Račas -- Topsy.com()

  • Slyvanosis

    Man rods, tuometiniame VU buvo Istotrijos fakultetas, kuriame studijavo žurnalistai, bibliotekininkai, psichologai ir tikri istorikai…
    Taigi, toks tas A. Račas istorikas…

    • lida
    • mdxacuk

      Čia gi seniai tas reikalas išgvildentas.

      p. Račas yra formaliai pats tikriausias istorikas su pedagoginiais nukrypimais, už ką netgi gaudavo kelis papildomus rublius stipendijos. Tik nežinau, ar tai kaip nors siejasi su jo požiūriu į šuolaikinius Lietuvos istorijos mokslo kankinius, ariančius mokslų dirvonus už apgailėtinus 1250 Lt/mėn.

  • Mūsų šalis savo iškiliausius sūnus ir dukras siuntė ir siunčia pasitobulinti į užsienį, V.Kasiulį – į Freiburgą, Paryžių, M.K.Čiurlionį – į Leipcigą, Varšuvą, St.Peterburgą, A.Užkalnį – į D.Britaniją ne tam, kad gautų nuobodaus, nykaus graudenimo, lėkšto moralizavimo, banalaus burbėjimo persunktus tekstus atgalios, nes čia, gimtinėje, ir taip turime tokių „rašytojų“, žurnalistų, visuomeninio gyvenimo fiksuotojų, metraštininkų, analitikų – nors vežimu vežk.

  • Artūrai, kalbant apie žiniasklaidos būklę, gal galite pakomentuoti BNS išplatintą NEW YORK TIMES ne iki galo išverstą straipsnį? :) Kažin, kodėl vertime neliko nieko, kur paminėtas Swedbank? :) Ar tuos pranešimus „iškastravo“ žiniasklaidos priemonės? Man, šiaip, įdomu… Ačiū

    • mdxacuk

      O kur galima pamatyti, ką ten BNS išvertė, o ką išmetė? Tik apie žvengiančius ir lakančius bankyrus? O gal čia laikraščių darbas?

      • Kaip suprantu, tai alfa.lt yra grynai BNS tekstas, o originalas tai pačiame nytimes.com. Kituose lietuviškuose portaluose yra kai ko pridėta pačių portalų.

    • Simai, nesu darbe, tad iš karto nepakomentuosiu. Jei bus laiko, užmesiu akį.

  • Valentinas

    Artūrai, klausimas iš naujienų srauto gyvenimo. Tarkime bns atrado straipsnį New York Times, jį išvertė ir pateikė spaudai. Spauda už tai turi sumokėti BNS. Klausimas:
    Ar gali spauda (pvz. Lietuvos rytas) patys išversti ir publikuoti jį ir nemokėti BNS, sakydami, kad jie savarankiškai aptiko ir išvertė straipsnį?

    • mdxacuk

      Man tai įdomiau kaip BNS susimoka NYTimesui už medžiagą, kurią paskui stumdo kaip savą, tik išverstą.

    • Valentinai, aš manau, kad straipsnių paieška ir vertimas irgi yra darbas – tad už sukurtą pridėtinę vertę prašyti atlygio normalu.

      Bet kas kitas tą patį straipsnį, žinoma, gali susirasti pats ir išversti, tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad net du patys geriausi vertėjai kai kurias teksto vietas išvers šiek tiek skirtingai. Be to, BNS kaip taisyklė niekada neverčia viso straipsnio, parašo vadinamąjį lead’ą, pabando perteikti esmę ir pacituoja kai kurias vietas (čia kartu atsakymas mdxacuk’ui dėl mokesčio). Tad nesunku būtų atskirti, ar tas straipsnis verstas mūsų, ar kieno nors kito.

  • Genijus

    lida, visos jūsų teorijos ir išvedžiojimai apie dievą yra graudžiai juokingi.
    Niekaip nesuprantu – na turi žmogus kaip minimum vieną protinę negalią – tiki kažkokiu konkrečiu ufonautu, bet kam reikia dar bandyti įrodyti, kad jis egzistuoja, tokiais argumentais, kaip „Žmogus iš principo negali nei įrodyti, nei paneigti Dievo egzistavimo fakto, remdamasis savo ribotomis žniomis.“
    Aš, pavyzdžiui, teoriškai neatmetu bet kokios galimybės – gal mus sukūrė kokie nors ateiviai, kurie dabar stebi eksperimento eigą savo laboratorijoje, kurios viena kolba mums atrodo kaip visata. Bet kol aš to nežinau, aš tuo netikiu.
    O jūsų bandymai įrodyti, kad kažkas žinojo/žino, kad dievas (konkretus, toks, kokiu jūs tikite) egzistuoja, yra apgailėtini.
    Jei aš pasakysiu, kad tikiu, jog mano namų klozete gyvena septyni dievai, kurie minta nesakysiu kuo :), per pilnatį išeina pasivaikščioti į miestą, o už savaitės žadėjo apsilankyti pas jus namie, jūs arba nepatikėsite, kad aš tuo tikiu, arba pasiūlysite man kreiptis į atitinkamą įstaigą. Nors tikrai nė per kruopelytę nesuprantu, kuo tai skiriasi nuo jūsų ar bet kokio kito baibokinio tikėjimo… Tai – nieko bendra su protu neturintis psichologinis (o kai kuriems – ir psichinis) iškrypimas ir tiek.
    Sėkmės jūsų лжедороге. Tik nors mąstantiems žmonėms savo kliedesių neplatinkit.

    • lida

      Geniams neįrodysi net valstybinės skolos fakto, todėl nesitebiu, kad nepagaunate apie ką kalbu.
      Iš pasakymo „Žmogus iš principo negali nei įrodyti, nei paneigti Dievo egzistavimo fakto“ padaryti išvadą, kad aš įrodinėju Dievo egzistavimą, reikia turėti arba ypatingai trumpą atmintį arba protą. Taigi aš taip pat neatmetu bet kokios galimybės, nes negaliu nei paneigti, nei įrodyti.
      Bet ką aš čia, vistiek Genius suvoks tik paskutinį mano žodį.

  • Genijus

    Gal tikrai – eikit geriau pasimelsti, nes argumentų neturite. Tik kryžiaus mokyklose kabinti nebesiūlykit, nes mano religijos (kuri turi vis daugiau pasekėjų – va, jau ir žmona įtikėjo, tiesa, gal truputį priverstinai) simbolis yra klozetas.
    Kai paimsiu Lietuvoje valdžią (o su dievų pagalba neabejotinai turėčiau), klaidatikiai (jūs – pirmoj vietoj) turės ant kaklo nešioti klozetą. Tikrą.

    • lida

      Panašu, kad teksto suvokimo problemos be specialistų pagalbos neįveiksite. Argumentų prieš jūsų klozetų religiją tikrai neturiu.

  • lida,
    savo ruožtu aš pasakysiu tik tiek, kad Jūs esate iš tų žmonių, kurie bando filosofiją sujungti su tiksliuoju mokslu. Istorijoje buvo daug iškilių asmenybių, kurios tai bandė padaryti. Ir, žinoma, to nepasiekė. Tačiau jų pastangos davė daug vertingų žinių(!) apie pasaulio suvokimą. Ir šis ginčas yra beprasmis – humanitarai niekada nesupras tiksliųjų mokslų atstovų ir atvirkščiai…

  • Bobutė

    Ponui A. Račui

    Rašytojas, Žurnalistas, Signataras bei, pasirodo, savamokslis lietuviškos žiniasklaidos ir internetinio gyvenimo Tyrinėtojas (pats save taip vadina) p. A. Užkalnis savo „Raštuose“ paskelbė giliamintiškas pastabas apie racas.lt praleistą laiką …:)
    Įrašas vadinasi:
    „Dvi dienos Užkalnio perauklėjimo A.Račo profilaktoriume“.
    Taigi, p. A. Račai, esu įsitikinusi, kad privalote (ir, prašau, be jokių atsikalbinėjimų, nes juk Jūs organizavote , tegu ir netiesiogiai, „izbijenije mladenca“) nušluostyti „ašaras“ Nesuprastam (tikiuosi – kol kas nesuprastam:)) Genijui…

    P.S. Galėčiau ir aš pati tą padaryti ( juolab, kad, paminėdamas mane savo nemariuose Raštuose , ir mane padarė „nemirtinga“), bet jis nesupranta ką aš parašau… Tik nepagalvokit, kad jis turi teksto suvokimo problemų… Ne, ne, ne… Čia aš prastai, nesuprantamai rašau- mea culpa…:)

    P.P.S. Ponas A. Užkalnis lieka man skolingas už reklamą, nes gal sulauks pirmo komentaro…:)

    • Bobutė, lyg nebuvusi šiame pasaulyje mažiausiai dešimtmetį, sukleidėja apie „kūdikį“ Užkalnį ir apie tai, kad jo blogas „gal sulauks pirmo komentaro“, nei neįtardama, kad šitaip šneka apie žmogų, kurio apžvalgininkiški pasisakymai seniai sumušė visus Lietuvos populiarumo rekordus, viršydami 5 tūkstančių komentarų ribą, iki kurios nei iš tolo netraukia nei vienas kitas žurnalistas.

      Matomai senatvinis marazmas trukdo pažvelgti į realybės kraštelį ir bent pasidomėti apie ką kalba. Neabejotinai tai įrodymas, kad turime reikalų su dirbtinai prikeltu zombiu, o ne su gyvu žmogumi.

      Šiuo remdamasis, drįstu teigti, kad tai akivaizdi Račo įtaka: šis autorius ne tik į kapus savo tekstų nuoboduliu gali nuvaryti, kaip kad teigtų garsusis Užkalnis, bet ir priešingai – netgi numirėlį priverčia kalbėti nerišlius žodžius.

      • mielas Rokiški, džiugu, kad užsukote. Tokie talentai retokai čia apsilanko. Na, nebent kai nuobodu vien savęs klausytis pasidaro…

        • Malonu, mielas Račai, kad suteikiau jums džiaugsmą. Tiesa, paprastai diskutuoju savo bloge, tad retai kur kitur lankausi, tačiau kaip gi nepagerbti tamistos ypatybės, ypač dar tokio triukšmingo susidūrimo su Užkalniu proga :D

          Visgi, neimkit skaudžiai į širdį, nes kiek paskaičiau ir jūsų tekstus, ir dar daugiau – jūsų dundukų komentarus, tad paanalizavęs, jau pakeičiau savo nuomonę ir daugiau netgi nedrįstu sakyti, kad nuobodybė yra būdingas račiškas bruožas – greičiau priešingai: tai labai įdomi projekcija, kylanti iš jūsų dundukų bei tamstos orientacijos į atitinkamą publiką.

          Manau, kad dar šiandien pabandysiu įsitraukti į polemikas su Užkalniu, žinoma, jei tik anas į mano menkystą atkreips dėmesį… Einu rašyt blevyzgų…

      • Bobutė

        p. Rokiškis

        Paskaitinėjau ką čia ir savo blog‘e Tamsta rašinėjat ir žinot ką Jums pasakysiu? Ogi nieko…

        O žinot kodėl?

        Ogi todėl, kad tai būtų bergždžias reikalas..
        Per visą savo ilgą gyvenimą įsitikinau, kad nei nebrendiloms (ypač kai jiems jau virš 30-ties), nei „dalbajo…“ (čia tas, Tamstos taip mėgstamas žodis) nieko neišaiškinsi, nes jie tvirtai „įsikalę“ į galvą, esą yra tik dvi nuomonės: viena – jų, antra – neteisinga… Bet jei žmogus yra ir nebrendila, ir „dalbajo…“, o dar ir arogantiškas – tai misija tampa visiškai neįmanoma…:)

        Nepykit, tai nėra noras Tamstą įžeisti ar paniekinti, paprasčiausia tai – apibendrinta minėtų asmenų diagnozė… Norint konstatuoti, kad tai faktas, reikėtų asmeninės apžiūros- konsultacijos, bet dabar esu labai „apsivertusi“ darbais, tai gal nebent kada vėliau, žinoma, jei pats panorėsit…

        Be pykčio ir pagarbiai,
        Bobutė

        P.S. Nesigraužkit ir nekaltinkit savęs, nes tai ne Jūsų kaltė, o Jūsų nelaimė.
        P.P.S. Beje, jei ką, tai galit būti ramus, diagnozėje žodžiai „nebrendila“ bei „dalbajo…“ yra pakeičiami medicininiais terminais…:)

    • Gal užteks darbuotis liežuviu bent jau šventą rytą?

    • miela Bobute, ačiū. Būtinai paskaitysiu, bet abejoju, ar bus verta dar kartą reklamuoti A.Užkalnį. O tai gali tapti gyvenimo būdu…

  • Kvepia beprasidedančia totaline žymiausiųjų blogerių tarpusavio egzegeze, paremta diskursų reinterpretacijos kėslais. Pirmieji abipusio demonizavimo požymiai ryškūs, kaip ir paskui juos sekantis skilimas, tad čia jau galime užduoti klausimą: o kas gi bus, jei iteratyvinis procesas įgaus pagreitį, dar didesnį, nei matomas?

  • Taip sakant, kadangi žadėjau, tai ir parašiau – ir apie Račą, ir apie dundukus, nesupykit dėl savireklamos, o jei ką – plūdimusis toleruoju – http://rokiskis.livejournal.com/100553.html

    • mielas Rokiški, man susidaro įspūdis, kad dabar asmenų, besivadinančiais Lietuvos intelektualais, garbės reikalu tapo pavaryti ant manęs ir mano tinklaraščio. Jei nuo to pasijaučiate dar intelektualesni – aš už jus visus labai džiaugiuosi.

      • Tamstai atrodo, kad aš ant tamstos pavariau? Man atrodė, kad priešingai – parašiau, kaip ir kodėl pakeičiau savo nuomonę, kurią dabar turiu kuo puikiausią. Gal būt tiesiog neskaitėte. Na, ką padarysi.

        Išties manau, kad esate viena iš reikšmingiausių figūrų lietuviškame Internete – ne veltui apie jūsų blogą dažnai kalbama, kaip apie ypatingą reiškinį.

        Linkiu geros kloties, netrukdysiu tamstos ramybės daugiau, nes gal būt veltui čia įsivėliau ir veltui įkišau savo trigrašį ne savo daržan, juolab, kad vargu ar galiu tapti tamstos komentatorium, tad daugiau ir nesipainiosiu.

        Atleiskit, jei kas ne taip.

        • mielas Rokiški, tikriausiai mes skirtingai skaitome. Nors gal „iki bukiausio elementarizmo suprimityvintos mintys“ ir „pseudointelektualinis mėšlas“ tarp jūsų – intelektualų – skamba kaip komplimentas…

          Ir tamstai kuo geriausios kloties:)

  • Bobutė

    Manau, kad esate neteisus… Galimai pagrindinis jų tikslas, kaip jau minėjau savo komentare (žr. aukščiau -Balandis 1, 2010 10:28 vakare), yra noras pritraukti dėmesį savo blog’ams… Ponas Rokiškis tą parodė ypač atvirai (žr. komentarą Rokiškis
    Balandis 5, 2010 2:41 vakare)…

    Beje, informuoti žmonės teigia žiną, kad Rokiškis ir p. A. Užkalnis yra vienas ir tas pats asmuo…
    Įvertinus jų mąstymo bei minčių reiškimo stereotipus, manau, kad toks teiginys gali būti visiškai teisingas…

    • Bobutė

      Nušoko…

      Buvo skirta p. A. Račui.

    • miela Bobute, kodėl jūs taip iš karto… „neteisus“ . Juk ir tamsta galite klysti, o aš galiu būti teisus:) Be to, manau, kad mano spėjimas nepreštarauja jūsiškiui – šiek tiek daugiau lankytojų dar labiau patvirtintų jų intelektualumą ir išskirtinumą. Tiesa, jų neturėtų būti daugiau nei 100-200, nes tada dingtų visas išskirtinumas.

      O tamstos spėjimas, kad Rokiškis ir A.Užkalnis yra tas pats asmuo, yra tikrai klaidingas.

      • Bobutė

        Kaip bebūtų skaudu mano savimeilei, bet pripažįstu – galiu klysti net ir aš.:)

        Bet šiuo atveju…
        Manau, kad jiems reikia tik platesnės auditorijos savo blog’ose, nes, spėju, kad jiems ir į galvą negali šauti, kad kažkokios šiukšlės (taip p. Rokiškis vadina komentatorius, komentuojančius čia)galėtų pabrėžti jų neprilygstamą intelektą, jau nekalbant apie tai, kad TOKS intelektas aplamai galėtų reikalauti kokio tai patvirtinimo… Manau, jiems tai aksioma…:)
        Bet, bala nematė, gal esam teisūs abu…:)

        Bet Jūs tikrai tikrai žinot, kad tai skirtingi asmenys?
        Man sunku būtų patikėti, kad tokioj mažoj šaly, vienu metu net du tokie genijai gimė…:)

        • gal metai buvo derlingi arba su daugiau radiacijos…

          • Bobutė

            Na, nebent radiacija galima paaiškinti…:) Bet jos turėjo būti itin daug…:)

          • Valentinas

            Bobute,
            Mane vakar apšvietė informuoti asmenys, kad Rokiškis, tai lryto žurnalistas Ričardas Savukynas.

          • Bobutė

            Ponas Valentinai,

            Ačiū už informaciją, kurią, tiesą pasakius, žinojau, todėl vakar (žr. Bobutė
            Balandis 5, 2010 9:11 vakare) „netyčia suklydau“ Rokiškį pavadindama Ričardu…:)

            Beje, vakarykščio „pasibadymo“ su ponais A. Užkalniu ir Rokiškiu rezultatai įdomūs, o kai kurie net netikėti:

            1. Rokiškis dėl visko apkaltino p. A. Račo aplinką (kaip lietuviška:)), o jam pačiam pradėjo giedoti ditirambus…:) Nėra už ką, p. Artūrai – man galit ir nedėkoti…:)

            2. Vaikėzai (už tikslų apibudinimą ačiū Fredžiui* – žr. jo komentarą Balandis 1, 2010 12:51 ryte ) neišlaikę įtampos, pradėjo piktžodžiauti, o vėliau nubėgo į pipediją, kurioje, ko gero atsitiktinai:), atsirado straipsnis apie Bobutę. Apie jį su aplombu informavo Rašytojas A. Užkalnis.
            http://rokiskis.livejournal.com/100553.html

            3. Minėtame pipedijos straipsnyje, kuris galėtų būti ir šmaikštesnis, bet- yra kaip yra, iškeltos hipotezės, esą Bobutė ir Valentinas yra/gali būti vienas ir tas pats asmuo, esą ji yra/gali būti A. Račo blogo žiurkė…:)
            http://pipedija.laikas.lt/index.php/Bobut%C4%97

            Taigi, mano mielas alter ego, esame „surišti“ amžiams, nes visa, kas parašyta Rašytojo A. Užkalnio gyvuos bei bus skaitoma amžinai.:) Tikiuosi, niekas dėl to neabejoja?

  • Genijus

    Trys genijai, trys… ;)

  • Bobutė

    Genialusis Žurnalistas, Rašytojas, Signataras, Tyrinėtojas ir etc. ir etc. A. Užkalnis pono Ričardo, oi atsiprašau, t. y. pono Rokiškio blog‘e, it kokias krokodilo ašaras, lieja apmaudą ir dar moralizuoja:

    „Manau, kad tolerancijos žodžio gali tekti palaukti: …
    Malonu pažymėti, kad tarpais net priartėjama prie humoro.“

    http://rokiskis.livejournal.com/100553.html

    Privalu pagirti Plunksnos Maestro – palyginimai gilūs bei tiesiog pritrenkiantys, o be to, demonstruojamas ir kalėjimo žargono žinojimas.:)
    Taipogi privalu ir padėkoti Magnus Meistrui, nes negali būti didesnės brito (na ar beveik brito:)) pagyros nei išgirsti, kad priartėjome prie humoro…

    P.S. Tiesa, nelabai suprantu, kaip tokiems ponams kaip Andrius ar Ričardas apsiverčia liežuvis tariant žodį „tolerancija“…

    P.P.S. Mieli ponai, jau atrodot juokingai, bet pavojingai artėjat prie ribos, kai pasirodysit apgailėtinais…

  • Agnė

    Jūs visi tokie cinikai, nors tas žodis jau išblukęs ir turbūt jūsų moralės nebekaso. Jums nebesvarbu, kas vyksta iš esmės, svarbus tik žodžių žaismas, o tiksliau – karas.

    Taškot save, nieko daugiau.

  • Pingback: Račas, Užkalnis ir dundukai | Rokiškis()

  • Pingback: Kodėl padedu dundukui A.Užkalniui “pakelti SEO”? | Artūras Račas()