Artūras Račas

Penktadienį vakare buvome bohemiečių "Onegine". Įspūdžių daug, tad pabandysiu apie viską. Garsas: tikriausiai turėčiau sakyti "gerai". Onegino partiją dainavęs solistas iš Latvijos (pavardės neįsiminiau) mano ausiai skambėjo geriausiai, E.Montvydas - sužavėjo, A.Grigorian - vietomis trumpam pakerėdavo, S.Stonytė - buvo savo vietoje, R.Karpio ir T.Girininko galėjo būti daugiau, iš L.Grodnikaitės šiame vaidmenyje norėjosi daugiau. Dainavo ir I.Milkevičiūtė... Kongresų rūmai tikriausiai nėra pati dėkingiausia operai erdvė. Kai solistai pasisukdavo šonu ar nusisukdavo, garsas taip pat nuklysdavo kažkur į šoną. Tuo metu spragą kompensuodavo G.Rinkevičiaus diriguojamas valstybinis simfoninis. Nors gal taip ...

... Šiandien šį tinklaraštį pagerbė didžiausio Lietuvos dienraščio "Lietuvos rytas" apžvalgininkas Edvardas Čiuldė. Pagerbė ne tik apsilankymu, bet ir išskirtinio gilumo mintimis. Ir net savo kūrybos eilėraštį tinklaraščio autoriui ir visiems čia besilankantiems paskyrė. Nuoširdžiai padėkojau, bet pamaniau, kad reikia išsaugoti istorijai... E.Čiuldė:

... Kita vertus, JŪs taip pat kartojatės. Prisiminkime ta proga dainelę, poeto, vardu Evgenij, posmą: ja nė genii, ty nė genii, ja gavno, i ty gavno, ja nėdavno, ty davno.

mielasis Račai, pačiam pagadinus orą, nėra reikalo baisiai piktai dairytis į šalis, uostinėti

Šiandien į paštą atėjo laiškas. Nelabai supratau, apie ką jis, tačiau forma pasirodė įdomi... Ypač, turint galvoje, kad laiško autorius save išdidžiai vadina "rašytoju"... Pagalvojau, kad primena kitą "rašytoją" ir supratau, kad tikriausiai esu beviltiškai atsilikęs, kai kalbama apie moderniosios lietuvių literatūros raidą... **********************************************************************************************************

Pone Petrai Jonušai,

ar Jūs manote, kad galite savo paskaitomis apie tai, kaip "reikia" rašyti recenzijas, skaityti man paskaitas? Komsomolo laikais taip darydavo. Beje, kuo Jūs dirbote TSRS laikais? Nesunku išsiaiškinti, bet galite prisiliustruoti, jei turite ukvatos. Ar Jūs manote, kad turite teisę papirkinėti

... poetas nekartojo šiandien tokios madingos, pasiteisinimo užkeikimu tapusios frazės „Ir tuomet dirbome Lietuvai“. Nes puikiai žinojo, kada ir kam dirbo. Kiek duodi – tiek tavęs ir lieka. Tai kas gi tu – ar kūnas, ar dvasia, Gyvenime, saldžioji mūsų liepa?

...Vakar pagaliau nuėjome į J.Vaitkaus "Patriotus". R.Kazlas - nuostabus. A.Tamulytė - taip pat. Rekomenduočiau visiems šių dienų krikščionims ir patriotams. P.Gražuliui, L.Kasčiūnui, D.Stancikui, R.Janutienei ir daugeliui šio tinklarščio komentatorių. Tam, kad pasižiūrėtų į save. Tikriausiai juoktųsi, bet gal po kiek laiko suprastų, iš ko juokėsi. O gal ir nesuprastų. O dar pagalvojau, kaip į Liubos personažą, žiūrėdamos "Patriotus", reaguoja rusų tautybės moterys... Bet kuriuo atveju buvo verta. Ir džiugino tai, kad didelė dalis žiūrovų buvo jauni žmonės.

Popdainoje – svarbiausia melodija ir tekstas, o aranžuotė turi būti itin paprasta, kad neblaškytų klausytojo dėmesio ir neatitrauktų minčių nuo jau minėtų dviejų svarbiausių dalykų.

T.Dapkus iš esmės yra geras žurnalistas. Aštrus, nebijantis užduoti nepatogius klausimus, besidomintis tuo, kas vyksta. Savo laidose Lietuvos radijo eteryje jis pateikia daug skaičių, faktų, citatų, kas nėra labai jau įprasta šiandieninėje Lietuvos žiniasklaidoje. Tačiau nepaisant gerųjų T.Dapkaus savybių, man vis dėlto atrodo, kad pastaruoju metu jis pasirinko neteisingą kelią. Kelią, kuriuo jau seniai pasuko K.Krivickas, R.Janutienė ir kai kurie kiti buvę žurnalistai. Kelią, kuris kursto neapykantą ir niekur neveda. Jau rašiau apie T.Dapkaus interviu su S.Tamkevičiumi, kuriame, mano nuomone, buvo ...