Rekomendacija šiandieniams patriotams: J.Vaitkaus „Patriotai“

…Vakar pagaliau nuėjome į J.Vaitkaus „Patriotus“.

R.Kazlas – nuostabus.

A.Tamulytė – taip pat.

Rekomenduočiau visiems šių dienų krikščionims ir patriotams. P.Gražuliui, L.Kasčiūnui, D.Stancikui, R.Janutienei ir daugeliui šio tinklarščio komentatorių.

Tam, kad pasižiūrėtų į save. Tikriausiai juoktųsi, bet gal po kiek laiko suprastų, iš ko juokėsi. O gal ir nesuprastų.

O dar pagalvojau, kaip į Liubos personažą, žiūrėdamos „Patriotus“, reaguoja rusų tautybės moterys…

Bet kuriuo atveju buvo verta.

Ir džiugino tai, kad didelė dalis žiūrovų buvo jauni žmonės.

(4 balsų, vidurkis: 3.00 iš 5)
Loading...
  • austras

    Asmeniškai man „Patriotai“ – silpna dramaturgija, geras režisierius ir puikūs aktoriai.

  • nerijus

    Kazlas visada savo stichijoje:

  • dzyvai

    Ir aš tą spektaklį kartu stebėjau, netgi iš tos pačios eilės.
    Bet aš rekomenduočiau pažiūrėti šį spektaklį ne tik krikščionims, bet ir antikrikščionims, o šiandieniniams valdininkams siūlyčiau žiūrėti bent kartą į metus privaloma tvarka, manau, kvalifikacijos kėlimo požiūriu rezultatas būtų geresnis už mokymąsi už ES pinigus. Belieka padaryti išvadą, kad tai yra tikras menas, jeigu jį stebint iš to paties atstumo kyla gana priešingos mintys :)

    Beje, iš Kazlo improvizacijų gale „lūžo“ (laikraščiais veidus dengėsi) netgi scenoje esantys aktoriai :)

  • oneguy

    Tiesa sakant, mano nuomone tai prastas spektaklis. Nebūtų Kazlo, nebūtų į ką žiūrėti.

    • dzyvai

      Prieštarauju. Argumentai? Kokie argumentai mene?

  • Linas

    ir aš tą spektaklį kartu stebėjau,kokių 10 eilių aukščiau.Rekomenduočiau šį spektaklį pažiūrėti ne tik valdantiems krikščionims ir patriotams,bet taipogi valdantiems ir ne antikrikščionims ir antipatriotams.Peržiūrėjęs šį pastatymą,supratau,kas yra tikrasis menas,jeigu net iš skirtingų atstumų jį pažiūrėjus,gaunasi tas pats rezultatas.Veikalo dramaturgija labai silpna,praktiškai nėra į ką žiūrėti,visą kelią taip ir nesupratau,iš ko visi(net aktoriai su laikraščiais) šičia juokiasi.Gal geriau nusiųsti gerb.J.Vaitkų kur nors už ES pinigus pasimokyti,nors amžius kaip ir nebe tas…

    • austras

      Atleiskit gerbiamas Linai, tačiau režisierius J.Vaitkus šiuo atveju nieko dėtas. Dramaturgas – Petras Vaičiūnas, sukūręs pjesę 1926 metais. Prasta dramaturgija akivaizdžiai iliustruoja prastą tuometinio nepriklausomos Lietuvos teatro meninę būklę. Ji pagerės tik paskutiniais nepriklausomos Lietuvos metais, kuomet iš „užsienių“ sugrįš tokie režisieriai kaip J.Miltinis (iš Paryžiaus) ar R.Juknevičius (iš Maskvos). Tačiau ir jie, ačiū Dievui, statė Ibseną, Čechovą, Strindbergą, Lermontovą, Šekspyrą, o ne Vaičiūną… Yra toks dalykas, kaip meninis lygis, deja. Tai, ką suprato Miltinis ar Juknevičius, niekaip nesigavo suprast „tautinės“ mokyklos bei jos vadovėlių kūrėjams, principingai brukusiems mokiniams „genialiąją“ kaimiškojo realizmo rašytoją Žemaitę 7, 8, 10 ir kitose klasėse. Čechovui, kiek pamenu, buvo skirtos, berods dvi pamokos. Strindbergui ar Ibsenui apskritai atiteko katės ašaros. Režisieriui reikia turėti „medžiagą“, norint atskleisti savo sugebėjimus. „Patriotai“ šiandien – tai daugiau dabarties socialinis užsakymas, parodantis mūsų epochos (1918-2010) veidrodį ir tai jog šioje visuomenėje 1926 metai vis dar čia pat – už lango.

      • Fredis*

        austrai, jeigu tau nepatiko P.Vaičiūno dramaturgija, tai gal patiks Romo Demeniškio poezija? http://www.satenai.lt/?p=7106

        • austras

          Deja, Fredi, deja… Subjektyviai – ne mano skoniui.

  • nesvarbu

    Mane žavi toks patriotas, kandidatas į deputatus, S.Buškevičius, tas tai, ne žodžiais, o darbais įrodė, kad būti patriotu šiuolaikinėje Lietuvoje ir dirbti valdišką darbą yra žymiai pelningiau, nei nebūti patriotu ir nedirbti valdiško darbo.

    • nesvarbu

      Bet kuriuo atveju būti patriotu ir dirbti valdišką darbą šiuolaikinėje Lietuvoje yra žymiai pelningiau, nei būti smulkiu ar net vidutiniu verslininku, juo labiau kokiu pastumdėliu vidutiniu vadybininku:)

      • Manau, kad valstybės aparate gali dirbti ūkio šakos elitiniai atstovai, geriausiai baigę gimnazijas, po to universitetus, laiptelis po laiptelio keliaujantys karjieros keliu… kai dėl kiekvieno sekančio laiptelio „nukauna“ 5 savo kolegas… ir taip vis patikrinamas, negailestingai valdžia ir pinigais.
        Gal tuomet gerbsime valstybės tarnautojus, kaip JAV, ar bent taip, kaip juos gerbė iki 1990 m.
        Nesakau, kad verslui šiandien tinka tik cinikai, kaip vakar… – bet elito vieta valstybės tarnyboje.
        Šiandien turime ruoštis virsmui, kai vartotojiška visuomenė, – kraujotakos variklis, jau yra žmonijos nuodas, kaip ir veraslas.
        Kas dar taip mano šiandien, – jau šiandien yra beviltiška atgyvena. Su kuria net diskutuoti neverta. Juk dėl aksiomų nediskutuojama.