„Oneginas“: garsas, vaizdas ir… valstybės parama

Penktadienį vakare buvome bohemiečių „Onegine“.

Įspūdžių daug, tad pabandysiu apie viską.

Garsas: tikriausiai turėčiau sakyti „gerai“. Onegino partiją dainavęs solistas iš Latvijos (pavardės neįsiminiau) mano ausiai skambėjo geriausiai, E.Montvydas – sužavėjo, A.Grigorian – vietomis trumpam pakerėdavo, S.Stonytė – buvo savo vietoje, R.Karpio ir T.Girininko galėjo būti daugiau, iš L.Grodnikaitės šiame vaidmenyje norėjosi daugiau. Dainavo ir I.Milkevičiūtė…

Kongresų rūmai tikriausiai nėra pati dėkingiausia operai erdvė. Kai solistai pasisukdavo šonu ar nusisukdavo, garsas taip pat nuklysdavo kažkur į šoną.

Tuo metu spragą kompensuodavo G.Rinkevičiaus diriguojamas valstybinis simfoninis. Nors gal taip neteisinga sakyti – P.Čaikovskis skambėjo taip, kad kartais ir solistų nereikėjo.

Tiesa, to nepasakyčiau apie LNOBT chorą. Nesvarbu, ar stovėjo šonu, ar visai nusisukę – po kiekvienos choro partijos man asmeniškai norėjosi ploti. Vieną kartą net pabandžiau, bet, atrodo, buvau nesuprastas, nes salė plodavo tik solistams.

Vaizdas: turėjo būti labai gražu. Sakau, „turėjo“, remdamasis tuo, ką mačiau. D.Ibelhauptaitė ir bohemiečiai, žinoma,  visiškai nekalti dėl to, kad aš sėdėjau balkono ketvirtoje eilėje ir kad trečios eilės 36 vietoje sėdėjo niekaip vietoje nenustygtanti asmenybė, bandanti judesiais atkartoti orkestro fleitos treles…

Vėlgi – Kongresų rūmai tokiam reginiui, atrodo, nelabai pritaikyti.  

Nepaisant to, tai, ką mačiau (pirmame veiksme kokį trečdalį, antrame – apie pusę, o trečiame – beveik viską), paliko įspūdį. Ir idėja, ir įgyvendinimas, ir detalės. Pavyzdžiui, choristų mizanscenos per „komunalkės“ suneštinį balių, ponų atvykimas į galeriją ir paparaciai, nekalbant jau apie J.Statkevičiaus (kuris darosi vis panašesnis į M.Jacksoną – skolinuosi mintį) pasirodymą. Apibūdinant viską vienu žodžiu – bravo…

Programėlė: senokai jau buvau matęs ką nors geresnio. „Lietuvos ryto“ formato, o turinys tikrai vertas tų 8 litų, kuriuos ji kainavo. Ir apie P.Čaikovskį, ir apie „Eugenijų Oneginą“, ir apie „bohemiečius“, ir apie „komunalkę“, ir apie solistus.

Apibendrinant viską kartu  – tikrai verta. Ypač – jei pavyktų gauti bilietus ten, iš kur būtų galima matyti visą sceną vienu metu, o ne atskirus jos gabaliukus pro kitų galvas. Spėju, jog tai galėtų būti balkono pirma eilė ir parterio pirmos penkios per vidurį.

Mokesčių kilpa ir valstybės parama: o bet tačiau, programėlėje perskaičiau, kad „trupę pasmaugė mokesčiai. Dėl jų kurti naujus darbus vien rėmėjų lėšomis tampa neįmanoma“ Ir dar perskaičiau, kad Kultūros ir sporto rėmimo fondas bei Kultūros ministerija skyrė „bohemiečiams“ 220 tūkstančių litų, didžiausios Lietuvos įmonės – 2 mln. 142 tūkstančius, o „boheiečiai“ savo spektakliais uždirbo daugiau nei 7 mln. litų. Skaitydamas supratau, kad šie skaičiai duoda suprasti, kad trūksta valstybės paramos, o dar „mokesčiai smaugia“.

Ir pagalvojau – juk be Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choro „Onegino“ nebūtų.

Aš, žinoma, ne viską žinau ir ne viską suprantu, tačiau, mano žiniomis, tai tiek simfoninis, tiek choras yra finansuojami iš valstybės biudžeto. Gal net algos jiems iš to valstybės biudžeto mokamos.

Bet nepaisant to, tikriausiai būtent honorarai orkestrui ir chorui sudaro liūto dalį „Onegino“ pastatymo išlaidų. Ta prasme, proporcingą kitiems atlikėjams, režisierei-prodiuserei, dailininkui, scenografui ir kitiems.

Tada iš tiesų valstybės parama ir mokesčių lengvatos būtų visai ne pro šalį.

Papildomas pajamų šaltinis: Programėlėje tarp „bohemiečių“ rėmėjų neradau restorano „Da Antonio“. O galėtų paremti – nes antrame aukšte prekiavo maisto produktais (skystais) po stogu ir be kasos aparatų. Bent jau 21 procentą nuo padarytos apyvartos per kiekvieną spektaklį „bohemiečiams“ tikrai galėtų skirti. Turint galvoje, kad „Vichy“ mineralinio buteliukai po 6 litus dėl ne pačios geriausios Kongresų rūmų vėdinimo sistemos buvo gana paklausūs, gal kokiam vienam solistui ir honorarą būtų galima surinkti. O nuo tiek pat kainuojančio šilto šokolado ir stipresnių maisto produktų gal ir su dailininku pavyktų atsiskaityti – nes kaip programėlėje teigiama, visi rūbai šiam spektakliui buvo surankioti iš „Humanų“…

(3 balsų, vidurkis: 2.33 iš 5)
Loading...
  • nerijus

    Apie Čaikovskį, kaip tyčia, pasakojo dokumentika per Viasat History :)

  • skaitytaaajas

    http://www.veidas.lt/veido-interviu/dabar-orkestrui-diriguoju-nemokamai Iš tikro didžiąją dalį išlaidų sudaro scenos grandų- bohemiečių(Montvydo, Asmik ,Ibelhaubtaites ir kt …..)vardai bei “ Europinio“ lygio dirigentas, kuris už vieną sidiriguotą koncertą gauna daugiau negu VISI VISI orkestrantai sudėjus, kurie tą vakarą grojo. Orkestrui ir chorui čia kai saka „chaltūra“ ne darbo metu, nes jie taigi ne bohemiečiai!!!!!!!!!!!!

  • Artūrai, kaip manote, ar normalu, kad ėjote į operą, o be įspūdžių apie pačią operą parsinešėte visokių minčių apie mokesčius, honorarus… ? Šį kartą gal kiek viskas ne taip grubiai, kaip prieš metus „Bohemiečių svajonėse“, apie kurias tada neištvėręs leptelėjau http://www.marmalus.lt/2010/05/gyveni-ir-stebiesi.html . Einant į Ibelhauptaitės renginius reikia susitaikyt, kad vienokiu ar kitokiu būdu bus pateikta ir „papildoma programa“, gal su tuo būtų galima ir susitaikyt jei eini su pakvietimu, bet kai perki ne pačius pigiausius bilietus…

  • mindaugas

    renginys visai patiko. labai geri orkestro, choro ir A.Grigorian pasirodymai.
    mane zudo D.Ibehauptaites lipimas ant scenos po kiekvieno pasirodymo.

  • eligijus

    Gal kas galėtų pateikti Onegino sąmatą, būtų baisiai įdomu, kas kam kiek moka?

  • Milda

    jei ne apie meną… buvau fleitoje, dainavo antra sudėtis, tačiau bilietai kažkodėl kainavo taip pat brangiai… kodėl?… jei apie meną… kičas ir dar kartą kičas, už kurį tiek mokėti tikrai neverta…

  • skaitytojas

    Viskas yra verslas….

  • Muzikas

    Tiek Ibelhauptaitės „kūryba“, tiek taip vadinami „bohemiečiai“ yra elementari chaltūra, neturinti nieko bendro su opera ir menu apskritai. Ibelhauptaitės ir ko kredo: „opera v massy – dengi v kassy“ (laisvai perfrazuojant klasikus :). Koktus kičas ir tiek. Būtų mano valia, tai „operų“ statymą kongresų rūmuose prilyginčiau kriminaliniam nusikaltimui – na juk negalima „rūmuose“, kurie buvo projektuojami partijos suvažiavimams ir kongresams rengti, kur akustika yra … na net nerandu žodžių, nes akustiškai ta erdvė yra visiškai „negyva“, statyti operas. Tai lyg rengti klasikinės muzikos koncertus geležinkelio stoties tualete. Na bet plebsui viskas sueina už gryną pinigą, kad tik būtų į auksinę foliją supakuota. O pakuoti į blizgučius Ibelhauptaitė tikrai moka. Matyt čia ir yra jos tikrasis pašaukimas…

  • Dainius

    Sutinku su jumis visu 100 proc.

  • Smilga

    Prieš „Svynis Todas“ premjerą D.Ibelhauptaitė interviu (filmuotas interviu buvo interneto portaluose) pasipasakojo, kad yra apsistojusi gyvena „Stiklių“ viešbutyje, uch kokia „prabangi“ režisierė.