Vladimirai, na atleisk man, netikiu aš į Jėzaus Kristaus, V.Putino ir M.Saakašvilio vieną tiesą. Tikriausiai esu kaltas…

V.Laučius vėl mane paauklėjo… Ir I.Melianas – taip pat. Tikriausiai dar ir kiti auklės.

Nebevarkit, prisipažįstu: esu kaltas, esu labai kaltas. Dėl to, kad netikiu į dvi spalvas, netikiu į vieną tiesą ir nemyliu M.Saakašvilio taip pat kaip V.Putino (lygiai nemyliu).

Todėl nebediskutuosiu.

Tik atkreipsiu dėmesį į keletą, mano nuomone, mane neteisingai interpretuojančių teiginių.

V.Laučius sako: „Štai taip. Pasirodo, sovietų ir Vladimiro Putino Rusija, A. Račo požiūriu, įkūnijo tiesą“.

Vladimirai, Vladimirai, priekaištauji man, kad aš Tamstą neteisingai interpretuoju….Gal galėtum po tokia išvada ir pavyzdžių pateikti, nes tai, ką cituojate prieš padarydamas tokią išvadą, nelabai leidžia teigti, kad A.Račas mano, jog sovietų ir V.Putino Rusija įkūnija tiesą.

V.Laučius sako: Gerbiamo Artūro pozicija šiuo atžvilgiu glumina, nes jis apskritai nelinkęs ieškoti objektyvios tiesos. Jis ją paprasčiausiai neigia.

Netiesa. Aš, priešingai nei kai kurie žurnalistai noriu žinoti tiesą. Man įdomu, kodėl kilo karas, man svarbu kokių tikslų siekė abi konflikte dalyvavusios pusės, man rūpi istorija, man norisi išsiaiškinti kuo daugiau aplinkybių ir tik po to kažką teigti. Aš neneigiu tiesos, aš bandau jos ieškoti, o ne a priori skelbti. Kaip Jėzus Kristus ar V.Laučius, ar Redakcija.

V.Laučius rašo: Gerbiamas Artūras gal sąmoningai, o gal netyčia painioja du dalykus: moralinę gebą skirti juoda ir balta su juodai-baltu pasaulio matymu.

Valdimirai, nieko aš nepainioju, bet pasakyk man M.Saakašvilis yra gėris ar blogis, juoda ar balta (nelyginant jo nei su V.Putinu, nei su F.Castro nei su V.Landsbergiu nei su Jėzumi Kristumi). Tiesiog pats savaime: juoda ar balta?

V.Laučius rašo: Niekas nekvietė į Lietuvos televiziją Aleksandro Nevzorovo, idant šis būtų vartininku A. Račo jaudinamai ginamuose rusų melo vartuose.

Valdimirai, na kodėl taip elgiatės. Na, kur ir kada aš „jaudinamai gyniau rusų melo vartus“… Nekorektiška… (Išduosiu paslaptį: iš pradžių buvau parašęs, kad už tokius dalykus galima ir … bet po to persigalvojau, nenusileisiu aš iki to lygio).

Ir dar gerbiamas Vladimirai – čia nuoroda (18 komentaras) specialiai Jums, jei dar neskaitėte (nors užmušk tuo netikiu). Į jūsų pastabą: „Anot A. Račo, Gruzijos prezidentas esąs autokratas, nusikaltėlis ir kvailys. Apie V. Putiną, dešimtimis tūkstančių naikinusį čečėnus, užčiaupusį, uždariusį į kalėjimus ir išžudžiusį savo oponentus, nuodijusį prezidentus ir buvusius KGB kolegas, gerbiamas Artūras savo komentare neparašė nė vieno griežtesnio žodžio“.

Ir dar, jei galima vienas priešmirtinis prašymas, mielas Vladimirai: kaip vis dėlto gėrio ir blogio, juodos ir baltos paletės bei Sokrato ir Jėzaus Kristaus vienos tiesos fone galėtumėte pakomentuoti J.Stalino paminklo Goryje būtį.

Ačiū Jums ir visiems kitiems už pamokas.

Bet pasitaisyti nežadu. Matyt, jau esu per daug kuprotas…

P.S. (19.27 val.) Beje, Vladimirai taip ir nesupratau, kuriems mane priskiri – penktajai kolonai ar idealistams, kurie galiausiai tampa komunistais?  Juk trečio pasirinkimo atrodo nebuvo…:)

(11 balsų, vidurkis: 3.91 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    palaikau kad reikia issiaiskinti…….kaip bebutu……..gruzinai uzpuole……kazkodel nieks to fakto nebeatsimena…as tikrai ne uz Putiniska-medvedejiska rusija…..ir baisi ta ju arogancija….bet yra dvi puses kaip bebutu reika ziureti abi…..jei jau mes tokie “ teisuoliai“
    tai tik mano nuomone…..

  • Ir vėl tasai paminklas Stalinui… :( Nors užmušk, bet išgirdus jo eilinį paminėjimą diskusijoje apie karo Gruzijoje vertinimą norisi kaip kokiam advokatui amerikoniškuose teisminiuose trileriuose pareikšti „Your Honour, this evidense is immaterial, irrelevant and inadmissible“ :)

  • Persiprašau „evidence“

  • Aidai, o tai gal imk ir pakomentuok, prieš atmesdamas…:) Vieną kartą ir visiems laikams.

    Ir aš miniu tą paminklą ne vertindamas karą Gruzijoje, o siūlydamas padiskutuoti apie vertybes.

    Beje, keista, kad sureagavai tik į paminklą… taip sakant pick and roll prisiminus krepšinį:)

  • Okei, vertybės – tai vertybės. Gal pradėsiu nuo to, jog tai, kad mes save vadiname demokratiją, įstatymo viršenybę bei valdžių atskyrimą išpažįstančia šalimi, visiškai nereiškia, kad visi šie trys elementai mūsuose yra tapę neatsiejamais tiek viešojo gyvenimo, tiek privataus mąstymo atributais kaip kad, sakykime, Švedijoje, Nyderlanduose ar tose pačiose U.S. of A. Ir tai natūralu – sovietiniame mėšle murkdėmės pusę amžiaus, todėl nenorėkime, kad DNR dar nė nepasikeitus bent vienai kartai taptų švari nuo brudo (juoba, kad ir prieš sovietinę okupaciją tie principai mūsų šalyje buvo nuosekliai taikyti ir gerbiami be galo trumpą laikotarpį). Tačiau ši situacija visiškai neįgalina kvestionuoti mūsų pasirinkimo – kokiomis vertybėmis mes norime ir bandome vadovautis. Su klupčiojimais, gręžiojimaisis atgal, smiliaus sukaliojimais apie smilkinį, tačiau, dėkuidie, neprarandant aiškaus orientyro. Galų gale, netgi patys atkariausi politikos tipai, kuriems pakrapštyk pakaušį, ir tuo pradeda byrėti tokios graudžiai patriarchališkos „vadistinės“ pleiskanos, netgi tie bijo atviriau vampsėti apie orientyro klaidingumą (apie Gervaldą Murzą bei jo simpatikus nešneku – diagnozė yra diagnozė, aš ne medikas).
    Kurgi šiuo požiūriu yra Gruzija? Jeigu pabandytumėm pabraižyti tiesę, kurioje valstybes ir visuomenes įkurdintume pagal anksčiau įvardytus tris elementus, tai viename poliuje, manding, atsidurtų kokia Šveicarija, Šiaurės šalys, dauguma ES, Jot.A.Vė, etc, etc. Kitame rastume kokią Šiaurės Korėją. Mes būtumėm kažkur pusiaukelėje nuo centro į Šveicarijos ir pan. polių, su aiškiu vektoriumi link jų. Rusija būtų toliau nuo centro į priešingą polių su priešingu vektoriumi. Gruzija atsirastų visai prie centro, tačiau su aiškiu vektoriumi link mūsų.
    Tai yra, neužmerkdami akių į, kaip sakė klasikai „vaikišką kairumo ligą“ (čia ir Saakašvilio ekscesai su opozicijos vaikymu, ir administracinio resurso naudojimas rinkiminėje kampanijoje), turime pasižymėti ypatinga antipatija jam asmeniškai, kad užmerktumėm akis, kad nuo Gamsachurdijos chaoso ir Ševardnadzės liūno yra padaryta aiški pažanga. Ir ypač vertybių pasirinkimu. Nuo ekonominės politikos iki viešojo gyvenimo surėdymo. Kitaip tariant, klausimą vertėtų formuluoti taip: kas tiksliau charakterizuoja dabartinę Gruziją: ar apsibrėžtos vertybės ir jų realizavimo priemonių visumą, ar tos klaidos, kvailystės, o gal nusikaltimai iškraipant šias priemones, į kurias, beje, Saakašvilį nosimi baksnojo būtent Vakarai? Man atsakymas yra, kažkodėl, aiškus. Kaip ir jis aiškus ir Rusijos atžvilgiu.
    Ir jo nekoreguos tokie aksesuarai, kaip tai, kad Gruzija nenuvertė Stalino paminklo Goryje, o Rusija dar neatstatė Dzeržinskio statulos prie Lubiankos. Tas luitas įrodo tik prastą Gorio miestelėnų skonį neieškant naujos turistinės atrakcijos. O ne begalinį troškimą asocijuoti save su Stalino politika. Drakulos pilis Transilvanijoje irgi stovi, nors tiek literatūrinis vampyras, tiek istorinis kunigaikštis vargiai galėtų tapti sektinu herojumi etikos vadovėliuose…

  • Išsisukinėji, Aidai… Aš juk siūliau be palyginimų, juoda-balta ir gera-bloga kontekste. O Tu – du puslapius apie sovietines pleiskanas, DNR, vektorius, Rytus-Vakarus. Ir dar Drakulą…:) Na, netinkamas palyginimas kaip ir su Žaliuoju tiltu ar P.Cvirka.

    Bet gerai jau gerai, suprantu, kad sunku vertinti, neprievartausiu.

    Ir Gorio miestelėnai čia ne prie ko – įsivaizduok, kad kokia Marijampolė būtų sugalvojusi pasilikti V.Kapsuko paminklą ar, pavyzdžiui, Visaginas – A.Sniečkaus…

    Tkėjausi daugiau, Aidai… su Tavo iškalba ir sugebėjimu cituoti…:)

  • Kodėl kai du mušasi – vienas turi būti teisus?! Niekai, gali būti ir abu teisūs, ir abu kalti…
    O vietinį sieksnį pasiėmus labai lengva matuoti svetimas žemes, bet tik burbulas gausis :)

  • Anonimas

    Pats Artūrai susiejote nesusiejamus dalykus, ir teigiate, kad kiti prastai argumentuoja :) Taigi, Saakašvilis baigęs Harvardą kvailys, jis ir nusikaltėlis, nes Putinas sako, kad vykdė osetinų genocidą; todėl rusai įgijo teisę deginti gruzinų kaimus ir plėšti. Kiti sako, kad Gruzija buvo išprovokuota, ir ne šiaip kalbomis, o apšaudymais, ir tai darė Rusijos KGB gaujos statytiniai.

  • Anonimas

    Sutinku, jog nebūna tik balta ar tik juoda
    Bet ką jei pradėt ieškot tiesos pradžiai pasirinkus radikalų kraštą – yra galimybė pasirinkti tik Rusijos poziciją arba tik Gruzijos, esamos situacijos kontekste.
    Ką renkatės, Artūrai?

    Suprantu kad lengviausia susilaikyti ir nepasirinkti nei vienų nei kitų, bet pakeiskim trumpam žaidimo taisykles, o poto jau galima užsiimti advocatus diabolus
    Ir gal nebereiks ginčytis kažkam dėl principų, o dėl dėtalių..

  • Laučiaus straipsnyje radau tik isteriją dėl Rusijos grėsmės.

  • Anonimas

    Ačiū už jūsų nuomonę. Truputį nejauku, kad kažkaip nepastebimai Lietuvoje ritamės į situaciją, kai kitokia nei oficiali arba daugumos nuomonė tampa jau savaime vertinga. Taip pat nejauku, kad žmogus, drįsęs pareikšti kitokią nuomonę, neišvengiamai apšaukiamas žaidžiąs į kieno nors vartus, vykdąs kieno nors užsakymą ir pan. Radikalėjam, greta vis daugiau priešų, ypač šalies viduje… Kažkas negerai mūsų kunigaikštystėje…

  • Anonimas

    „Bet ką jei pradėt ieškot tiesos pradžiai pasirinkus radikalų kraštą – yra galimybė pasirinkti tik Rusijos poziciją arba tik Gruzijos, esamos situacijos kontekste.“ –
    o kodėl pasidarė privalomas tik šališkas repertuaras? Kas čia dabar, kad nesame patys savimi, šalimi, kuri nežudė jokių savo tautinių mažumų ar kitaminčių? Kas dabar nutiko, gal mes savo kelią turėjome nueiti kruviniau, su daugiau prievartos, jei dabar propaguojamas palaikymas vienam ar kitokiam kraujo liejimui? Nei vienas nėra tinkamas – autorius pakankamai aiškiai tai išdėstė, ir jo pozicija dar ir kaip atspindi pamatines žmogiškas vertybes, kuo šiuolaikiškiausias, kuo brandžiausias, prieš kurias įvairiai išsisukinėjanti nepagarba žmogaus gyvybei tėra apsimelavusi vargo vakarienė.

  • Anonimas

    Gerbiamas Arturai, spalvos deja yra 3 – raudona, juoda, zalia) Beje, si Stalino paminkla paliko net N.Chrusciovo laikais, kai visoje Sajungoje mete in upes ir gamyklas) Tiesiog, gruzinu elitui, kuris „labai“ sekmingai integravosi in Rusijos imperijos valdanciuosius/kulturinius sluoksnius (Bagrationas/Kikabidze), kai kuriems zmonems – Stalinas yra auksciausia sio proceso israiska. Deja, jokio rysio tarp sio proceso ir dabartines valdzios aspiraciju as nematau, nepykit)

  • Anonimas

    To Auksinis kardas: galima gerbt kiekvieno poziciją, tiesiog nelabai įsivaizduoju stovėjimo tarp dviejų kariaujančių.
    Taip iki galo ir nesupratau (nors perskaičiau visus Artūro komentarus šia tema) kurią šalį autorius renkasi (a) arba b), c) variantas per daug paprastas šioje situacijoje) – negali kare puse dienos būt už vienus, puse už kitus,- gali būt „šveicarija“ bet šiuo atveju nelabai įdomu. Todėl ir įdomus pasirinkimas, nors išlaikyt apžvalgininko poziciją daug paprasčiau..
    Galų gale, man regis, daug garbingiau pasirinkti, o kritikuot abi puses nieks netrukdo

  • Anonimas

    Giedriau, situacija: gatvėje snukius daužo pora iš matymo žinomų asmenų. Ką darai? Skubiai apsisprendi katrą palaikyti, ir kartu talžai priešininką? Ar, tebebūdamas kiek šaltesnio proto, bandai atkalbėti – vyrai, kokias nesąmones dirbat, eitumėt taikiai namolio? Tad, štai – nors pasirinkimas gali būti įsivaizduojamai „įdomus“, nešališko, blaivaus proto analitiko, apžvalgininko nedomina dalyvavimas muštynėse, nes jos, kaip priemonė, mažai ką bendro turi su nešališku, protingu situacijos įvertinimu. Artūras puikiai pasakojo analogiją su futbolo rungtynėmis – norėdamas būti bent kiek geru teisėju, negali supaprastinti savo dalyvavimo iki simpatijų palaikymo: arba esi dalyvis, arba vertintojas.

    Štai čia mes ir stojamės akivaizdon fakto, kad mūsuose dabar pridygo tiek „karštų vertintojų“, kad bloga darosi nuo tokio vertinimo masiškumo bei jį lydinčios veidmainystės, kai faktai prieš pateikiant vertinimui nutylimi, parūšiuojami, patogiau apdorojami; intelektualiame ar patriotiškame skambėjime užmarinuojama nepagarba kitai nuomonei ar norui žinoti viską, kaip ir priklausytų, iš esmės norima slopinti, ne atvirai dėlioti faktus, argumentus. Tai pavojinga laisvai visuomenei, o todėl būtinai iššauks šios pasipriešinimą, kas puikiausiai ir vyksta – IŠ APAČIOS, iš žmonių sąžinės.

    Gerai yra tai, kad laisvos visuomenės sėklų yra pabarstyta, ir jos, kad ir negausios, visai puikiai jaučiasi. Blogai yra tai, kad dar gausiau skamba Rusijos baimės motyvai, jos įsiveržimo pas mus scenarijų sapnavimas, apsimokėjimo draugauti su ja (o iš tiesų – pataikauti, kaip pernelyg pataikaujama JAV) versijos, sutelktas oficiozinis pečių surėmimas „vardan teisingo reikalo bet kurios priemonės bus geros“. Būtent priemonės yra pirminės, o iš „bet kokių priemonių“ tegaunamas tik kaži koks reikaliukas. Nebijoti aptarti kampuotų situacijų – tai stiprumo rodiklis, kurio, šioje situacijoje atsiskleidė, turime mažokai.

  • Anonimas

    To: Auksinis kardas:
    Supaprastinus modelį dėl dviejų besimušančių ir bandant juos sutaikyti – variantai:
    1. Gausi nuo abiejų (rezulatas – abu priešai)
    2. Prisijungsi prie vieno (rezulatas – vienas priešas, vienas – draugas (nelabai svarbu kas laimes))
    3. Sutaikysi (rezultas – visi patenkinti)

    3-ias variantas šiuo metu kvailokai atrodo, lieka 1-as,2-as arba apsimest kad nieko nematai ir pabėgti/pralaukti..

    Laisva visuomėnė,- IMHO, tai ne sedėjimas ir svarstymas, o veiksmas.
    Sutinku su Artūru, kad nei viena pusė nenušviečia įvykiu objektyviai. Bet turint daug informacijos, manau, ne tik galima, bet ir reikia pasirinkti ką remti (aš gi nesakau, kad reikia remti Gruziją, o ne Rusiją)
    Beje pats nemažai laiko praleidau Rusijoj, kur didžiąjai daliai yra apskritai nusispjaut kas vyksta,- tik nelieskit manęs (na dar galima laimėjimais pasididžiuot jei kas pasiekė (futbolas, ledo ritulys ar čečenija)

    O šiaip įdomiai gaunasi – realiai šioje situacijoje nesirenkant – remiam EU, kaip tikri geri piliečiai ;)

  • Anonimas

    Gerbiamieji, ar jums neatrodo, kad nuo Gruzijos ir Rusijos konflikto priežasčių ir pasekmių analizės (kad ir sąsajoje su Lietuvos pozicija bei interesais), diskusija virto asmeninių sanykių aiškinimusi?
    Kažin kada V. Žvaneckis pasišaipė, kad oponentą geriausia sumenkinti ne argumentais apie ginčo objektą, bet apeliuojant į oponeno asmenines savybes.
    Atleiskite už nemandagų palyginimą, bet man ši situacija atrodo taip: nesutariama kurios spalvos pieštukais knygelėje „Nuspalvink gruzinų ir rusų karą“ spalvinti kariaujančių pusių herojus.

  • Anonimas

    Giedriau, trečiasis variantas yra vienintelis teisingas, keista, kad jis kažkam gali atrodyti kvailai šiuo, ankstesniu ar vėlesniu metu. Kiek girdėjau, būtent šiuo keliu buvo bandyta eiti, betgi nepakankamai drąsiai: greičiausiai Gruzija bijojo netekti teritorijų, jei laisvas apsisprendimas, dalyvaujant gausesniems ir labiau kompetetingiems stebėtojams, būtų žengęs savais keliais. O skirti didesnį dėmesį integracijai, gerovės puosėlėjimui tose vietovėse taip pat nenorėta. Užtat ginkluotės sprendimams nepritrūko, ir net sugebėta ją nukreipti į (teigiamus?) savo valstybės miestus. Pravartu įsivaizduoti mus taip besielgiant su Lietuvos mažumų susitelkimo vietomis, ir dalykai kiek nuskaidrėja – raginimas pasirinkti šališkai neatrodo toks pagrįstas.

    Slyvanosis: taip, geroka dalis nepasitenkinimo kyla iš žinių apie įvykius pateikimo būdo, kai žiniasklaidoje daug išvestinių dūsavimų, o maža problemos, bei jos galimų sprendimų aptarimo. Norima spalvinti, norima duoti nosin nenaudėliui, įkarštyje reikia rinktis katrą mušti. Isterija.

    Griežtumo, vertinant Rusijos veiksmus, gal ir reikėtų, bet ne mažiau jo reikia parodyti ir olimpiniam Cchinvalio užkariautojui. Ir, galiausiai – imtis spręsti įsisenėjusią problemą. Civilizuotai, aišku!

  • Artūrai, kadangi vakar įdėmiau spoksojau filmą „Adaptation“ (beje, labai rekomenduoju), tai ir neatsakiau. Kaip kad sako klimaksuoti metroseksualai: „soriukas“ :)
    Pirma, niekur aš neišsisukinėjau, o tiesiog pateikiau pakankamai aiškią vertinimo skalę, kuria ir vadovaujuosi užimdamas savo poziciją Gruzikos karo atžvilgiu.
    Antra, sveikas tikrai nevykusiai pasinaudojai Marijampolės ar Visagino analogija. Kadangi feodalizmo reliktų Gruzijoje iki pat rožių revoliucijos, o ir po jos buvo apstu. Kiekvienas regioninis bonza jautėsi ponu-šeimininku savo tupykloje ir elgėsi taip, kaip jis matė reikalingu, o ne taip kaip manė Tbilisyje. Taip buvo ir Gamsachurdijos laikais, taip buvo ir Ševardnadzės, iki senojo Alijevo visiškai taip pat buvo Azerbaidžane, panašių dalykų gali rasti ir Armėnijoje. Tik atėjus Saakašviliui prasidėjo centralizacija. Iš pradžių Abašidzė išmestas iš Adžarijos, po to Emzaras Kvitsianis iš savosios tėvonijos. Ir, drįstu pareikšti, Tbilisio valdžiai šitie vyrai su savo feodais rūpėjo daug labiau nei tai, kokią paminklosaugos politiką pasirinks Gorio valdžia. Todėl nesu linkęs dėti lygybės ženklą tarp Gorio miestelėnų požiūrio į savo garsiausią anūką (beje, jeigu paskaitytum Gruzijos istoriją, Goris visuomet buvo tokie, kaip čia pasakius, Gruzijos Šančiai-plius-Slabodkė) ir visos nacijos. Net ir turėdamas galvoje, kad mažos tautelės, tokios kaip gruzinai, lietuviai, aleutai ir kt., yra linkusios pernelyg nekritiškai garbinti bet kurią istorinę ypatą, jeigu ji tik savo CV kompensuoja tautos mažumo kompleksą.

  • Anonimas

    nemanau, kad turint tiek ir tokios informacijos, kiek ir kokios turim mes, o tuo pat metu ir Vladimiras, ir Artūras, galima teisingai pasirinkti, kurią pusę palaikyti.
    dar nemanau, kad kurios nors pusės pasirinkimas, kad ir kiek teisingas jis būtų, nėra nekaltų žmonių, kurie nieko bendro su politika neturi, ignoravimas ir kitų, sprendžiančių, pusių kurstymas, kad dar daugiau žmonių nukentėtų.
    ir dar nemanau, kad teisybė, kad ir ką tas žodis gerb. vladimirui reikštų, yra vertybė savaime. „teisybė“ ir „tiesa“ yra žodžiai, apskritai dažniau naudojami manipuliacijai skaitytoju/klausytoju, nei kam nors kitam.
    artūrui dėkui už nevienpusiškumą.

  • Anonimas

    tarp kitko, iš dalies tą lemia ir jūsų su Vladimiru darbas skirtingose žiniasklaidos priemonėse. Vladimiras, daugiau komentuodamas ir reikšdamas savo nuomonę tokioje žiniasklaidoje, kuri gali sau leisti subjektyvumą ir šališkų (pas mus tai dažniausiai vadinama „ekspertinių“) nuomonių skleidimą, mano, kad kurią nors pusę kiekvienoje rimtesnėje situacijoje rinktis būtina.
    Artūras, kuris vadovauja priemonei, kurios svarbiausias kriterijus bet kokiomis aplinkybėmis yra objektyvumas, nemano, kad kurią nors pusę rinktis būtina, kad yra pusės apskritai ir kad yra teisingas pasirinkimas nežinant absoliučiai maksimalaus informacijos kiekio. Bent man taip atrodo.

  • Anonimas

    Ponas Artūrai, manau, kad be reikalo polemizuojate su Lietuvos „elito“ (ne elitiniais!) žurnalistais. Tai beprasmiška, nes esmė ne tai ką rašote, esmė, kad prieštaraujate nurodytai krypčiai. O „valdančiojo elito“ ir jam prijaučiančių, pakankamai galių turinčių, sluoksnių žurnalistams „nubrėžta linija“: Saakašvilis „caca“, o Putinas „kaka“! Ir nesvarbu ką manote ar rašote apie Putiną ir Rusiją, kad ir tą patį „kaka“, bet nedrįskite temdyti šviesaus Saakašvilio vaizdinio, kurį deklaruoja Lietuvos „partija(-jos) ir vyriausybė“.