Artūras Račas

Jūs naršote archyvus: V.Laučius.

Premjero požiūris į žmogų yra labai panašus į tą, kurio prezidentė, sprendžiant iš jos pranešimo, reikalauja atsisakyti. Tiesa, dabartinio premjero ji kol kas nesiūlo atsisakyti. O šis savo ruožtu toliau arogantiškai šantažuoja Lietuvą: ak, jums, niekingi žmogeliai, mokesčiai nauji nepatinka?! Akcizai jums, neišmanėliai, atrodo per dideli? Tai aš jums tuoj per kišenę smogsiu, kad „užsilenktumėte“! [...]

Mane skaičiavimo paslapčių mokęs tinklaraštis Media Medis šiandien įsidėjo pranešimą spaudai apie greitai startuosiantį žurnalą “IQ. The Economist”. Pranešimas – kaip ir visi PR pranešimai: nei kuo nors geras, ne kuo nors blogas. Tačiau štai Media Medžio dosje apie naujojo žurnalo vyriausiąjį redaktorių V.Laučių sudomino: MM apie Vladimirą Laučių: – buvo naujienų agentūros ELTA (kai [...]

Reikia tiesiog imti ir paskaityti… Ir pabandyti atsakyti į klausimą - kodėl dabar? P.S. Pasiūlymas V.Laučiui: kitas interviu galėtų būti su R.Stoniu. Apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos…

„Žvaigždė“ šiandien yra tas, kurį „sužvaigždino“, tarkime, TV realybės šou; kuris atliko lytinį aktą prieš kameras arba pradėjo viešai dainuoti ir šokti, kaip koks Radži arba Antanas; tapo kad ir idiotiškiausių laidų vedėju, nušovė teisėją, barzda pakėlė automobilį, įsteigė Darbo partiją, įsimylėjęs save susikūrė prabangų blogą iš serijos „Didelis AŠ mažoje Lietuvoje“, įsiamžino glamūrinių žurnalų [...]

Anot klasikų, darbas – vergo dalia; laisvam piliečiui realizuoti save, įgyti reikiamą išprusimą, kaip šiandien sakytume, turėti tinkamą kultūrinį akiratį teikia galimybę laisvalaikis. Negali išmintingai tvarkyti valstybės reikalų žmonės, visąlaik triūsantys „savo veido prakaite“, o laisvalaikį tik išnaudojantys relaksacijai. Politinė išmintis nebręsta tarp darbo staklių. Delfi … Spėju, kad V.Laučius labai gerai sutartų su istorijos mokslų daktaru, [...]

Rugsėjo 23-ąją – D.Stancikas, kažkada anksčiau ir vis dar - V.Laučius, šiandien – V.Valentinavičius. Gaila… Visi jie – buvo geri žurnalistai. Ir visi jie – jau nebe žurnalistai, o politikai. Gali būti, kad jie bus bus geri politikai, bet man gaila todėl, kad jie tikriausiai niekada nebebus gerais žurnalistais. Net jei kada nors panorėtų sugrįžti atgal iš politikos [...]

… Pirma mintis, perskaičius paskutinį Vladimiro Laučiaus tekstą buvo maždaug tokia: “Vladimirai, gal pablūdai!!.” Siūlyti prezidentinį valdymą valstybei, kurioje iš esmės nėra pilietinės visuomenės, partinė sistema baigia save sunaikinti, o bendra politinė tikriausiai prilygsta buvusiai Lietuvoje 1926 metais, mano supratimu yra beveik tas pats, kas siūlyti gydyti gripą ledo voniomis. V.Laučius sakosi “niekada nebuvęs ir nesąs” prezidentinio valstybės [...]