Dar apie Gruziją ir Kremliaus propagandistus

…visko, žinoma, nespėjau perskaityti, tačiau tai, ką perskaičau šiek tiek sunervino. Pirmiausia – dar lėktuve paskaičiau „Respublikoje“ reportažą iš Tbilisio. Tokį emocingą, beveik pro ašaras. Mergina rašo apie Kremliaus propogandą ir čia pat tvirtina, kad rusų samdiniai degino gruzinų kaimus ir šaudė bei privartavo gruzines moterys (gal ne visai tiksliai cituoju, bet panašiai). Rašo taip, lyg pati būtų mačiusi ir kartu su tais rusų samdiniais žygiavusi…

Po to paskaičiau Lietuvos politologų, žymių žurnalistų ir net šiek tiek internautų komentarų.

Viskas ten labai aišku: Lietuva turi kovoti už Gruzijos laisvę, o visi, kurie abejoja M.Saakašvilio genijumi ir jo teise elgtis taip, kaip jis nusprendžia, yra arba mulkiai, arba Kremliaus propagandistai, arba – bent jau paksistai.

Ir sakyk tu ką nori. Vis tiek niekas nieko nenori girdėti.

Pavyzdžiui, jei sakai, kad M.Sakašvilio sprendimas pulti Cchinvalį ir apšaudyti jį „Grad“ sistemomis nebūtinai buvo labai protingas, teisingas ir humaniškas, tau sako – tu kvalys, nes Pietų Osetija priklauso Gruzijai. Net jei tu niekada tuo neabejojai…

Jei sakai, kad M.Saakašvilis sėsdamas ant balto tanko ir nusprendęs „pamokyti“ rusus, turėjo aiškiai žinoti, kad Rusija gins savo piliečius ir savo taikdarius, elgėsi provokuojančiai, tau atsako, kad rusai irgi žudė gruzinus. Nors tu niekada nesakei, kad tai yra pateisinama…

Jei lygini Osetiją ir Abchaziją su Kosovu, tau kažkodėl tai kalba apie Serebrenicą ir Sarajevo blokadą. Nepaisant to, kad nei viena, nei kita neturi nieko bendra su Kosovo ir nepaisant to, kad tas, kuris tai rašo, nėra buvęs nei Sarajeve, nei Serebrenicoje, nei Bosnijoje apskritai. Ir nė velnio apie jas nežino. Bet nebandyk ginčytis ir aiškinti, kad Bosnijoje visi žudė visus, ir kad musulmonai taip pat pjovė serbų moterims pilvus, o kroatai degino musulmonus.

Visi juk Lietuvoje viską žino. Nes žiūri BBC, CNN ir skaito regnum.ru…

Atvirai kalbant, jau iš tikrųjuų nebesuprantu, kas darosi. Įspūdis toks, kad ieškodami visur Kremliaus propagandos patys pamažu tampame ne žurnalistais, bandančiais kelti klausimus ir ieškoti tiesos (tegul tose paieškose kartais ir klystančiais), bet lygiai tokiais pat propagandistais.

Rezultatas: propoganda iš abiejų pusių, o tiesa niekam nebesvarbi. Nes jos niekam nebereikia.

O kas blogiausia – kad tame propogandų kare nebelieka žmonių. Tų, kuriuos iš tiesų šaudė, vijo iš namų, prievartavo, degino. Jie niekam nebesvarbūs. Jų reikia tik nuotraukoms, interviu – tai yra, propogandos kūrimui.

Suprantu, kodėl tai daro Rusija, suprantu, kodėl tai daro M.Saakašvilis, suprantu, kodėl tai daro JAV ir Prancūzija.

Bet nesuprantu, kodėl tai daro Lietuvos žurnalistai.

Būdami čia, Lietuvoje. Tai nors tada imtų nuvažiuotų į Chinvalį, Gorį, pašnekintų gruzinus, osetinus, rusus, pabandytų pakalbėti su gruzinų kariais ir rusų „taikdariais“ ir pateiktų viską savo skaitytojams, žiūrovams, klausytojams. Kaip reportažą, kuriame išklausomos visos pusės, o ne kaip sugromuluotą jovalą, kurio skonio net patys nespėja pajusti, o spjaudo į visas puses.

Bet šiandien to jau nebereikia – juk yra TV ir internetas. O jei jau važiuoja kas nors kur nors, tai dažniausiai už „valdiškus“ pinigus ir daryti reportažų iš viešbučių arba geriausiu atveju kur nors įrengto spaudos centro…

(16 balsų, vidurkis: 4.25 iš 5)
Loading...
  • Artūrai veltui gaišti laiką :) Jie ten nevažiuoja nes bijo, kad nušaus. Beto kvietime aplankyti Osetiją neįtrauktas furšetas + vakaro programa. Lietuvis skaitytojas, žiūrovas ar klausovas suvirškins viską ką pateiksi. Svarbiausia paskaičius delfi sužinoti, ką nori girdėti vartotojas, o po to sugalvoti gerą antraštę. Pavyzdžiui „Žarnos vyniojamos ant rusų tanko vikšrų!“. Kad žurnalistai Lietuvoj savo algos neverti jau senai aišku, gaila, tik kad tauta mielai vartoja tai kas jiems numetama.

  • Anonimas

    pagaliau! visai buvau praradęs viltį ar yra nors vienas sveiko proto / sąžinės žmogus šioje, gruzinofilijos isterijos apimtoje, šalyje. skaitant propagandinius straipsnius ypač žavi viena frazė, pastoviai kartojama „gruzinofilų“ žurnalistų, kai bandoma probegšmom prisiminti konflikto pradžią: „nesvarbu, kas jį sąlygojo“ ir pan. Nesvarbu. Puikūs dvigubi standartai tokios „nepriklausomos“ žiniasklaidos, kuria „labiausiai pasitiki visuomenė“. O kas svarbu? Gal JAV bevizis režimas? O gal rinkimų farsas? Šlykštu, kai viso to kaina – kraujas.

  • Anonimas

    Pilnai sutinku ,kad tai ,kad vyksta informacinis karas GRUZIJA-RUSIJA “lietuviškoje“ žiniasklaidoje akivaizdu ir
    eigu ne viskas DZIN, daug informacijos MASTANTIEMS SAVOMIS SMEGENIMIS:

    http://grani-tv.ru/entries/428/

  • Anonimas

    Kas pikčiausia, kad propoganda daugumai gerai praplovė smegenis (o gal mes negalime be propogandos, nes taip išmokyti?). Laikykis Artūrai, kad propogandos mašina pačio nesuvažinėtų.

  • Anonimas

    Arturai, ar skaitet http://www.lrytas.lt/-12186872911217791969-p2-komentarai-karo-logika-laum%C5%BEirgiai-virsta-bombone%C5%A1iais.htm ?

    cia labai idomiu istrauku yra:

    Galima pastebėti ir tai, kad tie patys „mokytojai“ bando suniekinti ne tik Lietuvos pastangas neleisti Kremliui palaidoti demokratijos vilčių mūsų kaimynystėje, bet ir vieningu frontu stoja prieš gerokai pavėluotus Lietuvos žingsnius realizuoti didesnę energetinę nepriklausomybę užtikrinančius projektus – pradedant „Mažeikių naftos“ pardavimu strateginiams Lietuvos partneriams ir baigiant nacionaliniu investuotoju LEO LT. Beje, tuo tikslu visokio plauko agitatoriai manipuliuoja ir kairuoliška, ir pseudopatriotine dešiniąja frazeologija.

    Tokie „mokytojai“, pakibę ant rusiškos propagandos kabliuko, toliau skaičiuoja Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio klaidas, o ne Rusijos agresijos aukas.

  • To Egle: Perskaičiau. Tiesiog genialu… ir ne tik ši citata, bet ir dar keletas. Pavyzdžiui: „Nors Lietuvoje Kremliui neįtinkantį prezidentą Valdą Adamkų tik trumpam pavyko pakeisti savo parankiniu, tačiau propagandinė Rusijos invazija jau davė savo vaisių. Juos nuskynėme po ketverių karingųjų populistų dominuojamo Seimo ir jo suparalyžiuotų vyriausybių veiklos metų. Lietuva liko be euro, be įgalaus kontroliuoti Rusijos įtaką Valstybės saugumo departamento ir nacionalinio saugumo politikos, be nuoseklios Seimo paramos vis dar prezidento V.Adamkaus ir diplomatinės tarnybos vykdomai vakarietiškai užsienio politikai.“

    Garsiai juokiausi…

    Arba štai čia: Neturėtume labai pykti ant Rusijos ambasadoriaus ir kitų Rusijos pareigūnų už atvirus grasinimus – jie sąžiningai parodo Kremliaus požiūrį. Juk daug pamokymų „nedraugauti su skurdžiais“, „neapsikvailinti“ ir „neišsišokti“ Europos Sąjungoje, ginant Gruzijos ir kitų iš tiesioginės priklausomybės nuo Maskvos pasprukusių šalių demokratinius siekius, girdėjome ir iš savų, lietuviškai kalbančių „mokytojų“ su eurokomisarės antpečiais.

    Dar galėjo parašyti: Gediminas Kirkilas ir Mečys Laurinkus yra demokratijos garantai Lietuvoje, o jei ne Valdas Adamkus, Lietuva jau seniai būtų grįžusi į SSRS.

    Na ką čia gali bepasakyti – paranoja nepagydoma, bet čia jau net nebe paranoja.

    Blogiausia, kad visa tai rašo labai rimti žmonės, kurie dalyvauja priimant sprendimus.

    Ei jūs, pažįstu jus iš rašymo stiliaus. Turėkite bent drąsos pasirašyti, o ne slėptis po Tilindžiais…

  • Artūrai, o kaip, manytum, turėjo elgtis Gruzija?

  • Anonimas

    Aciu Arturui uz geras mintis.
    Pasufleruosiu Liutaurui, jeigu gerb.Arturas nepriestaraus:)
    Gruzija turejo pasielgti ne taip idiotishkai kaip pasielge dabar…
    O rusu armijos veiksmai man patiko. Dave „v mordu“ atitinkamai. Galiu buti ramus, kad ateityje apgins tolimuosius rytus nuo kitaicu ordu:)
    O Lietuvoje kabekime Lietuviskai ir tai bus paprastas ir prasmingas indelis.

  • Anonimas

    Man net susidaro įspūdis, jog vietinės šešėlinės galios zonduoja dirvą kaip galima būtų elgtis viešojoje erdvėje, jei pvz. iš „Grad“ sistemų tos galios pačios apšaudytų kokius Šiaulius.
    Juk jau dabar akivaizdžiai pateisinamas, uzvualiuojamas tas „Grad“ naudojimas ten.
    Koošmaras ir seubas tie mūsų žurnalistai ir žurnalistika.
    Žinoma gal kiek ir perdedu, bet bent aš to šiokį tokį prieskonį jaučiu….

  • Anonimas

    tai viskas normaliai – siandien atvirai juk pasisake:

    Jeigu ne prezidentas V.Adamkus ir Lietuvos diplomatija, kas šiandien būtų Lietuva? Viskam abejinga, nyki provincija, besivadovaujanti baudžiauninko filosofija: „Gyvenu toliau nuo kaimo, manęs gal nelies“.

    Ar ten ne Valatka, jusu manymu, tas Tilindis buvo?

  • Anonimas

    O sita, Arturai, Jusu komentara bus galima kur nors ziniasklaidoje perskaityt?

  • Anonimas

    bravo! visiškai sutinku, ypač su tuo, kad apskritai sunku žmonėm paaiškinti, kad Gruzija irgi nėra visiškai nekalta, nes esi apkaltinamas nejautrumu „vargšės šalies atžvilgiu, kuri kenčia nuo Rusijos agresijos“.

  • Anonimas

    Emocijos emocijos, emocijos….
    Lietuvos politikams pasitaikė gera proga (šventvagiška mirčių ir kraujo fone) pasireikšti prieš rinkimus užsienio politikos fronte. Reikia nusukti žvilgsnius nuo varganos savojo krašto ekonominės padėties, tuo pačiu pademonstruoti pritarimą „pagrindinei“ užsienio politikos linijai ir apdergti bandančius į karinį konfliktą pažvelgti objetyviau bei bandančius vertinti visų konflikto dalyvių veiksmus.
    Lieti tulžį ant žmogiškumo nepraradusiųjų ir kitaip įvykius ventinančiųjų „sponsorių“ nuomones atspindinčioje spaudoje jau tampo liūdna tradicija.

  • Dangei: jei kas nors panorės įsidėti, tai bus galima:)

  • Pingback: Anonimas()

  • Anonimas

    Lietuvoje nėra(beveik) žurnalistų ir nėr dėl ko pykti, kokia mokslo bei šeimos padėtis, toks ir rezultatas..
    O pasauliniu mastu nėra ir politikos – yra tik dideli pinigai ir jų interesai (mano nuomone, todel EU pasirodė neįgali ir beveidė t.y. be aiškios nuomonės). Perdaug seniai nebuvo karo, todėl visi gyvena gerai ir bijo prarasti nors mažą dalį. Kuo visa tai baigsis?- anksčiau ar vėliau karu ( baisiausias varinatas – vidiniu (kaip riaušės prancuzijoj), jei nerasim išorinių priešų..
    O gruzijos atveju, sutinku su Saakašvili žodžiais – „dabar nesvarbu kas pradėjo, kas atsakė“; yra tam tikri dalykai kuriuos reikia dabar spręsti.
    Beje, gal ir teisus Shenderovicius (www.shender.ru), kad Sakašviliui gal ir vieta Hagos teisme, bet tada į vieną suoliuką turi sėsti ir Vova su Dima. Bet tai juk nerealu?
    Klausimas vienas – koks vaidmuo mums kaip valstybei LT? (nesikišti, rėkti, tylėti, kuriuos palaikyti)
    Vieną galiu pasakyti, kad tai tik dar vienas įrodymas jog prasmės stoti į EU nebuvo, nes bet kokiu atveju mes jau praradom savo valstybingumą (nieko negalim nei vieni, nei kartu)..

  • Anonimas

    Malonu, kad kartais galima rasti straipsni,kaip Jusu, kur pateikiamas realesnis situacijos ivertinimas. Juk akivaizdu, kad Gruzija pirma atakavo mieganti Chinvala, ypac atakavo po to, kai saakashvili pasake, kad nebus jokio karo ir rytoj prasideda derybos, rytoj jis ir pradejo kara…..Taip, rusai per stipriai atsake Gruzijai, galejo apsiriboti ataku atremimu..taciau ir juos galima suprasti, jie prarado savo kareivius.Prarado ten, kur nebuvo jokio karo. Todel manau, kad musu pozicija turi buti daugiau pasverta, neturime aklai palaikyti Gruzijos, pagaliau uztenka plaukti Amerikos interesu forvateryje, laikas patiems subresti ir vykdyti tokia politika, kokia mums reikalinga patiems. manau, tai nera imanoma iki sekanciu prezidento rinkimu, nes negalima tiketis permainu, kol valdzioje yra prezidentas, kuris didziausia gyvenimo dali gyveno ir dirbo amerikoje.

  • Anonimas

    Pagarba autoriui.
    O parsidavėlių propagandistų moto-
    „Skaitytojų ir žiūrovų pasitikėjimo praradymas nieko nevertas palyginus su gautų pinigų kiekiu“.
    Karo kvapas tai ne tik kraujo, bet ir š…kvapas.
    Gaila, bet tą patį ir apie politiką galima pasakyti.
    Taigi, politiniai karai turėtų buti analitikų dėmesyje.

  • Man be galo smagu pastebėti, kad visi „disidentai“ virkauja dėl to, kad yra pravardžiuojami „penktąja kolona“, „paksistais“, „Rusijos agentais“, tuo tarpu patys nei kiek ne mažiau visus oponentus peckioja „parsidavėliais propogandistais“ (kaip kas pastarajame komentare) ir t.t. Visiems siūlyčiau vieną kartą sau įsikalti į galvą, kad ne visuomet už išreiškiamo požiūrio yra pinigai, interesai, spin doctors, PR mašinos ir t.t. Dažnai ir netgi dažniau nei įsivaizduojate, už išreikšto požiūrio esti vien asmeninė nuomonė, susidaryta vertinant lygiai taip pat kaip ir jums prieinamus informacijos šaltinius. O tai, kad skirtingi žmonės iš tų pačių faktų gali susidaryti skirtingas nuomones, neturėtų nieko stebinti. Nes vieni sąžiningai bando atsiriboti nuo išankstinių nusistatymų, kiti atvirai (kaip ir aš Rusijos atžvilgiu) prisipažįsta, kad naujai atsiradusių faktų interpretaciją man visuomet įtakos senesnių faktų įtakoje susidaręs požiūris, kiti bando užmaskuoti savo išankstinius nusistatymus ir vaizduoti objektyvumą, nors tie apriori vertinimai, Artūrai ir mieli likusieji prelegentai, išlenda tesktuose ne mažiau aiškiai kaip ir stiliaus ypatumai A.Tilindžio straipsniuose :)
    Todėl daug geriau visą diskusiją susistemino Liutauras: o ką reikėjo daryti Gruzijai? Kadangi aš visiškai neįsivaizduoju, kuri blogybė būtų pati mažiausia iš tų, kurią Saakašviliui reikėjo rinktis rugpjūčio 7-8 dienos sandūroje ir niekad nenorėčiau atsidurti tokioje kryžkelėje. Ir tuo pačiu suprantu, kad šalis, kuris sukūrė šią kryžkelę yra ne Gruzija, nepaisant visų Gamsachurdijos, Joselianio ir Kitovanio praeities klaidų, ekscesų ir visiško trumparegiškumo.

  • Anonimas

    Aš sutinku, kad Gruzijos vadovybė padarė klaidų (iš kurių gal didžiausia ir buvo kariniai veiksmai Pietų Osetijoje), bet negi dabar reikia leisti rusams suvalgyti Gruziją? Juk akivaizdu, kad Rusijos atsakas yra geriausiu atveju neproporcingas, o tarptautinės teisės požiūriu ir neteisėtas. Štai todėl aš ir palaikau Gruziją, tačiau nemanau, kad Gruzijos vadovai turėtų išvengti atsakomybės už padarytus (jei tokie buvo) karo nusikaltimus.

  • Anonimas

    Straipsnis paliko slogų įspūdį, kaip ir ankstesni Jūsų rašiniai šia tema. Bent sau radau atsakymą: juose nėra pozicijos. Teisus yra tik rašantysis, o visi kiti, kurie kariauja ir žūsta – tėra aptarimo objektai, neverti užtarimo, supratimo ir gailesčio.
    Pati pradžia, kurioje šaipotės iš gruzinų atpasakotų žudymų ir prievartavimų, yra neapsakomai ciniška. Nemanau, kad esate cinikas, bet tokiu atrodote. Bėda ta, kad Jums bet kuo sunku patikėti, nors kartais ir labai stengiatės. Užtat savo rašiniais demonstruojate sugebėjimą netikėti. Tačiau tokia gili ambivalencija nėra pusiausvyra tarp balto ir juodo. Tiesiog atsiduriate išdidžioje vienatvėje. Visgi, krentant bomboms, labai svarbu ginti tuos, kurie nuo jų žūsta, net jei žudikai turi istoriškai motyvuotą pagrindą taip elgtis.
    Jūsų stilius ir pozicija mažai padeda susitaikymui ir tos prarajos užpildymui, o kitaip galvojusius tik dar labiau nuo Jūsų atstumia. Gal būtent tokia žurnalistika Jums teikia malonumo? Gal Jums patinka prikišti kitiems neišmanymą? Kuo Jūs pamatuojate kaltės ir bausmės santykį?

  • Aidai, pirmiausia, labai prašau neiškraipyti mano teksto: jei atidžiai skaitysi, pastebėsi, kad nieko niekaip nepeckiojau, o tik naudojau frazes, kurias radau kituose komentaruose.

    Antra, anaiptol nelaikau savęs disidentu: greičiau jau Saakašvilio mylėtojai yra disidentai – žurnalistikos požiūriu.

    Ir visiškai aš nevirkauju, panaudojau tas pravardes tik tam, kad pailiustruočiau tai, kaip Lietuvoje vyksta „diskusija“.

    O atsakant į Liutauro klausimą: manau kad reikėjo daryti bet ką – derėtis, atsisakyti Abchazijos ir Pietų Osetijos, bet ne užtaisinėti „Grad“. Nes jei buvo nužudytas bent vienas civilis, tai jau riba yra peržengta. O Gruzijos armija nužudė tikrai ne vieną. Kaip, beje, Rusijos irgi – bet argi rusai daug daug blogesni jei nužudė kelis tūkstančius, o gruzinai – tik keliolika? O kiek galima nužudyti, kad dar būtum geras?

  • Artūrai, tikrai netaikiau tau, o daug daugiau kitiems komentatoriams, kurie įsijungė diskusiją po tavo paskutinio įrašo. Kaip ir pasijutimą disidentu, nes tikrai žinau, kad tokiu savęs nelaikai :) Ir tikrai nemanau, kad virkauji tu :) Yra kam… :)
    Dėl atsakymo Liutaurui, okei bandau performuluoti. Kadangi išsikristalizavo toks vaizdelis apie įvykių seką rugpjūčio 1-8 d.d., tikslinam Liutauro klausimą „Ką reikėjo daryti Gruziją, kai po vienašališko paliaubų paskelbimo ir bandymo per Maskvą paveikti Cchinvalio valdžią, pastaroji apšaudė būtent iš Cchinvalio gruzinų kaimus supančius šį miestą iš trijų pusių? Ir kaip bandyti neutralizuoti tokį apšaudymą išvengiant civilių aukų, jeigu osetinų pozicijos buvo būtent Cchinvalio prieigose?“
    Vienintelė išeitis išskyrus karo veiksmus būtų buvusi visiškas gruzinų evakavimas iš to trečdalio Osetijos teritorijos, kurį dar kontroliavo gruzinai. Nežinau, gal toks poelgis būtų buvęs ir teisingiausias.

  • Anonimas

    Patarimas Aidui.
    Jūsų siūlymas visiems vienąkart „įsikalti į galvą“ tai, ką jūs asmeniškai manote varžo mano teisę vertinti ir turėti savo nuomonę.
    Nešališkų vertinimų ir vertintojų apskritai nėra.
    Be to, mūsų vertinimai, deje, neturi įtakos tolesnei įvykių eigai, nesušvelnins ir nesugriežtins pasekmių.
    Lietuvos oficialioji pozicija šios karinio konflikto kontekste yra aiškiai progruziniška ir sutampa su JAV, NATO ir ES pozicija. Galima su tam tikrom išlygom sakyti, kad Lietuvos diplomatai padėjo suformuluoti aiškesnę mūsų sąjungininkų poziciją. Lietuvos vadovai pasinaudojo proga iš dalies atsiteisti su Rusija už Lietuvos ekonominių ir politinių interesų diskriminavimą. Ar pavyks išpešti ilgalaikės naudos – paaiškės netrukus…

  • Anonimas

    Užeinu čia vien laukdama Puklevičiaus ir Račiaus diskusijos. Neslėpsiu, kad Puklevičiaus argumentai man atrodo artimesni. Gal todėl, kad labai mėgstu rusų kultūrą ir nekenčiu rusiško didžiavalstybinio šovinizmo.

  • Slyvanosi, nesiūlau įsikalti į galvą to, kad mano nuomonė yra vienintelė teisinga (ginkdie, kadangi pats dažnai ją keičiu :) O tik norėjau pasiūlyti nevertinti apriori kitų nuomonių kaip automatiškai suponuotų interesų, pinigų, užsakymų ir t.t. Atsiprašau, jeigu neaiškiai artikuliavau.

  • Suprantama, kad kiekviename tokio pobūdžio konflikte, kuris mūsų tiesiogiai neliečia, atsiranda ir vienos ir kitos pusės „sirgalių“, miklinančių liežuvį ir pirštus diskusijose „kas teisus pagal tarptautinę teisę ir mano teisingumo sampratą“.

    Visa tai yra OK laisvoje ir demokratinėje šalyje. Pasigendu vieno – elementaraus viešo bandymo šiek tiek objektyviai pasižiūrėti ir įvertinti – o kokia pozicija labiausiai atitinka mūsų, t.y. lietuvių, kaip tautos, interesus..? Juk žiūrint iš tokio taško, visi tie konservatoriški blėniai apie Rusijos karinio tranzito blokavimą, ES greito reagavimo karinių pajėgų siuntimą gelbėti šturmuojamo Tbilisio, ekonominės blokados Rusijai skelbimo ir etc. – vos ne iki Maskvos bombardavimo, yra gal ir progruziniška, bet akivaizdžiai antilietuviška veikla…;(

    Toks jausmas, kad nekuriems veikėjams neduoda ramybės karvedžio Saakašvilio laurai ir jie tiesiog svajoja, kad rusų bombonešiai kirstu ir mums – ir būtent kažko panašaus siekia, tam rasdami kažkokių fantastinių paaiškinimų ir keisčiausių pramanų…

    Realybėje, Gruzija ir jos tauta nėra Europos dalis – nei geografine, nei istorine, nei ekonomine, nei kultūrine prasmėmis, ji neturi jokių bent kiek artimesnių istorinių, kultūrinių ar ekonominių ryšių ir sąsajų su Lietuva, ji nėra nei NATO nei ES narė – ir jokių įsipareigojimų šių organizacijų nariai jai neturi, galų gale, mes, Lietuva, neturime jokių sutartinių abipusių įsipareigojimų dėl bendros gynybos ar pan.

    Tai kas mums trukdo žiūrėti į šį konfliktą šaltai, ramiai ir objektyviai – grynai iš savo interesų pozicijos..? Užbėgsiu už akių prieštaravimui, kad bijome, jog ir mums taip bus:

    Mūsų šalis padarė viską, kas įmanoma, kad mums taip, kaip tam Saakašviliui, su Rusija nenutiktu: esame ES ir NATO nariai, reali Šengeno erdvės dalis, vykdome visus savo įsipareigojimus toms organizacijoms ir netgi daugiau, neturime jokių neišspręstų teritorinių konfliktų su kaimynais, niekas mums nekelia pretenzijų dėl tautinių mažumų, galų gale netgi pasų mūsų piliečiams padalinti neišeitu, nes pagal kol kas galiojančius įstatymus, tokie gavėjai iškart netektu Lietuvos pilietybės…

    Vienžo, galime būti pakankamai ramūs ir tikrai nesidraskyti dėl svetimų – ir labai jau neaiškių -interesų labiau, nei dėl savų…

  • Anonimas

    Хотят ли русские войны?
    Не спрашивай у тишины,
    Не спрашивай у тех солдат,
    В мемориалах, что лежат.
    Спроси у цинковых гробов,
    В которых молодых сынов
    С земель соседских привозили
    Старухам, чтоб те слезы лили.
    Спроси у бравых тех ребят,
    В Кремле которые сидят,
    К погонам звезды пришивая,
    Дубиной «мирною» махая.
    Спроси у патриотов с бритыми главами,
    Как «мирно» темными ночами,
    Они «мочили» молдаван и греков,
    Кавказцев разных и узбеков.
    Спроси у Польши и Литвы:
    Им о России снятся сны?
    У пражской ты спроси весны:
    Хотят ли русские войны?
    Спроси у венгров, как когда-то
    На танках русские солдаты,
    По Будапешту рассекали,
    Вугорцев к миру «приучали».
    Тебе ответит старый финн,
    Проживший много — до седин,
    Как «мирно» русские войска
    Рвались сквозь зиму и снега.
    Есть что сказать и белорусу коренному,
    Тому, чьи предки из литвин,
    Какою жуткою ценою
    Им мир и братство подарил москвин.
    Когда Суворова орда
    Палила села, города…
    Спроси, спроси у Куропат,
    Там непокорные лежат.
    Спроси, что Украине братской,
    Заверенной в любви славянской,
    Из цепких рук большого брата,
    Зачем защит искать у НАТО?
    Спроси всех западных славян,
    Как миру их учил Иван…
    Миролюбив солдат Иван
    Бомбил Кабул, Афганистан.
    В их кишлаки и города
    Не мир пришел — пришла беда.
    Спроси у вдов, детей Чечни,
    Хотят ли русские войны?
    Кто такой русский «миротворец»,
    Тебе ответит всякий горец.
    Грузин, улыбчивый всегда,
    Сквозь слезы просто промолчит.
    От миролюбия соседа
    Сейчас его земля горит.
    Хотят ли русские войны?
    И от Китая до Литвы
    Найдется ль хоть один сосед,
    Который твердо скажет,- «НЕТ!»?…

  • Anonimas

    Kita medalio pusė.
    Nebėra prasmės svarstyti, ką reikėjo daryti Saakašviliui pirmąją rugpjūčio dekadą. Galima ieškoti priežasčių, aiškintis, kokių tikslų siekė davęs įsakymą apšaudyti civilinius objektus.
    Aš Gruzijos kariuomenės veiksmus Pietų Osetijoje vertinu kaip siaubingą nusikaltimą žmogiškumui. Beginklių žmonių aukos nepateisina tikslo išprovokuoti Rusiją neadekvačiam agresijos aktui.
    Nepritariu žmonių aukojimams Marsui tik dėl to, kad įrodyti pasauliui, jog meška yra plėšrūnas.

  • Anonimas

    Kas gali paneigti, kad visa si istorija yra gudriai sudeliotas Putino sumanymas pakeisti Medvedeva?
    Juo labiau kad Rusijoj po Medvedevo isrinkimo prasidejo eiliniai turto perdalijimai ir Putinas tikrai negali laukti..

  • Anonimas

    beje, „civilizuotoji“ žiniasklaida jau renka Saakašvilio trydos akmenis. BBC jo nebematyti, per CNN – tik Tbilisio fone ir iškart po interviu jungiamas ten reziduojantis korespondentas – prašoma pakomentuoti kai kuriuos Prezidento teiginius. įspūdis toks, kad visi bando išsiskalbti pridergtus apatinius: pradedant širdį veriančių savireklamos klipų pagalba (CNN), ar pavėluotais lietuviškais „analitiniais“ straipsniais (traukinys jau nuvažiavo, ponai), baigiant kartojamu pokalbiu su Geertu Wildersu (BBC). Spėju, šis karas pakeis ne tik geopolitinį žemėlapį, bet ir pačią žiniasklaidą. Įdomu, kaip?

  • Anonimas

    Gal prieš bandydami būti objektyvūs Gruzijos atžvilgiu, pasiskaitykite ar pasižiūrėkite artimo kremliui politologo Aleksandro Diugino mintis http://www.russia.ru/geroi/dugin/. Beje, ar yra pateikti faktai apie tūkstančius ar šimtus nuo gruzinų „agresijos“ žuvusių osetinų? Dėl to rusai ir neįsileidžia nepriklausomų asmenų į Osetiją. Ar prieš Gruzijos veiksmus nebuvo nuolat apšaudomi gruzinai? Kiek suprantu, Artūrui imponuoja Europos skepsis Gruzijos atžvilgiu ir nuolaidžiavimas Rusijai. Bet Europa kartais „nusivažiuoja“ iki tokių nesamonių, kai žymūs intelektualai, pvz., Alexandre Adler rašo, kad greičausiai rusai su tokiu žvėriškumu bombordavo Gorį todėl, kad Putino tėvas buvo nepatenkintas Stalino žiaurumu.

  • Anonimas

    Egidijui.
    Aleksandro Dugino samprotavimai atspindi agresyvias Rusijos imperijos užmačias. Pareiškimas, kad Gruzija tuojau subyrės ir reikia apsaugoti etnines gyventojų grupes, pretenduojant į „gelbėtojo“ misiją.
    Tokių agresijos teisintojų dabar Rusijoje priviso devynios begalės, jų nuomonė ryškiai atspindi Kremliaus strategų planus.
    Iš tiesų, Rusijos kariuomenė neįsileidžia tarptautinių ekspertų, kurie įvertintų gruzinų atakos prieš Pietų Osetiją padarinius. Tačiau, jei gruzinai atakavo civilius taikinius, tokiems veiksmams, mano įsitikinimu, pateisinimo nėra.

  • Anonimas

    Slyvanosiui. Jei nėra įrodymų apie žuvusių ir sužeistų civilių skaičių, kaip a priori galima kalbėti apie atakas prieš civilius. Be to, Osetiją bombordavo ir rusai, išmušinėdami gruzinus, ar žinome, kiek nukentėjo civilių? Beje, Kokoity „Komersant“ laikraštyje pareiškė, nei vienam gruzinui nebus leista grįžti į Osetijoje esančius namus http://grani.ru/Politics/Russia/m.140192.html. Kuo ne tautinis valymas, tačiau šis asmuo priimamas Kremliuje. Giedriui. Kai kurie rusų apžvalgininkai rašo, kad kai kuriems įtakingiems šalia Kremliaus reikėjo karšto taško, pinigų (didelių) paėmimui.