Vartojimo krepšeliai: pagal Statistikos departamentą ir UBS

Apie Statistikos departamento sudarytą krepšelį jau esu rašęs. Tada stebėjausi, kad tikriausiai esu visiškai ne statistinis, nes degtinės išgeriu mažiau nei man siūlo statistikai, o būstui išleidžiu gerokai daugiau.

Miela Aušra tada mane auklėjo, aš „aiškinausi“, o po to dar kartą spėliojau, ar tikrai kai daugiau geri, reikia mažiau šildytis…

O beatostogaudamas ir vėl susidūriau su statistika ir vartojimo krepšeliu. Tiesa, ne lietuviškuoju, o universaliu – sudarytu vienos didžiausių pasaulio finansinių institucijų – UBS – ekspertų.

Ir įdomus dalykas – tas „universalusis“ vartojimo krepšelis, mano labai subjektyvia nuomone, daug labiau tinka Lietuvos vartotojui nei Statistikos departamento sudarytasis.

Štai kaip jis atrodo:

  • Maistas prekės 14 proc.
  • Alkoholiniai gėrimai/ tabakas 4 proc.
  • Higienos prekės ir sveikatos apsaugos 7 proc.
  • Drabužiai 5 proc.
  • Namų apyvokos ir elektronikos prekės 7 proc.
  • Išlaidos būstui – 20 proc.
  • Šildymas/apšvietimas 6 proc.
  • Transportas – 15 proc.
  • Kitos paslaugos 22 proc.

O dabar prisiminkime, kaip atrodo „lietuviškas“ vartojimo krepšelis:

  • Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai – 25,6 proc.
  • Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – 7,3 proc.
  • Drabužiai ir avalynė – 8,1 proc.
  • Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 12,5 proc.
  • Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra – 6,8 proc. 
  • Sveikatos priežiūra – 5,8 proc.
  • Transportas – 10,5 proc.
  • Ryšiai – 3,9 proc.
  • Poilsis ir kultūra – 7,6 proc.
  • Švietimas – 1,6 proc.
  • Viešbučiai, kavinės ir restoranai – 4,8 proc.
  • Įvairios prekės ir paslaugos – 5,5 proc.

Didžiausi skirtumai?

Maisto prekės, būstas ir vadinamosios komunalinės paslaugos, transportas, bei (santykinai) – alkoholis ir tabakas.

Na, kai kuriuos dalykus paaiškinti nesunku.

Transportas: visuomeninis pigesnis, o automobiliai daugiausiai seni.

Alkoholis ir tabakas – pagal litrą galvai esame tarp pirmaujančių Europoje, pagal rūkančių skaičių – irgi tikrai ne paskutiniai.

Maistas: na, jis lyg ir nedaug pigesnis nei kitose (bent jau Europos) valstybėse, tačiau bėda ta, kad atlyginimai gerokai mažesni, tad ir dalis, skiriama maistui gaunasi didesnė.

Tačiau štai dėl būsto – nesuprantu. „Ten“ – 26 proc. (kartu su šildymu ir elektra), Lietuvoje – vos 12,5 procento.

Žinoma, būtų ir namų kainos Lietuvoje kiek mažesnės nei kitur, tačiau juk elektra ir dujos kainuoja iš esmės tiek pat.

 Kur gi paslaptis?

P.S. Beje, tame UBS tyrime ir daugiau įdomių skaičiukų pamąstymams yra …

(5 balsų, vidurkis: 3,40 iš 5)
Loading...