Vartojimo krepšeliai: pagal Statistikos departamentą ir UBS

Apie Statistikos departamento sudarytą krepšelį jau esu rašęs. Tada stebėjausi, kad tikriausiai esu visiškai ne statistinis, nes degtinės išgeriu mažiau nei man siūlo statistikai, o būstui išleidžiu gerokai daugiau.

Miela Aušra tada mane auklėjo, aš „aiškinausi“, o po to dar kartą spėliojau, ar tikrai kai daugiau geri, reikia mažiau šildytis…

O beatostogaudamas ir vėl susidūriau su statistika ir vartojimo krepšeliu. Tiesa, ne lietuviškuoju, o universaliu – sudarytu vienos didžiausių pasaulio finansinių institucijų – UBS – ekspertų.

Ir įdomus dalykas – tas „universalusis“ vartojimo krepšelis, mano labai subjektyvia nuomone, daug labiau tinka Lietuvos vartotojui nei Statistikos departamento sudarytasis.

Štai kaip jis atrodo:

  • Maistas prekės 14 proc.
  • Alkoholiniai gėrimai/ tabakas 4 proc.
  • Higienos prekės ir sveikatos apsaugos 7 proc.
  • Drabužiai 5 proc.
  • Namų apyvokos ir elektronikos prekės 7 proc.
  • Išlaidos būstui – 20 proc.
  • Šildymas/apšvietimas 6 proc.
  • Transportas – 15 proc.
  • Kitos paslaugos 22 proc.

O dabar prisiminkime, kaip atrodo „lietuviškas“ vartojimo krepšelis:

  • Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai – 25,6 proc.
  • Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – 7,3 proc.
  • Drabužiai ir avalynė – 8,1 proc.
  • Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 12,5 proc.
  • Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra – 6,8 proc. 
  • Sveikatos priežiūra – 5,8 proc.
  • Transportas – 10,5 proc.
  • Ryšiai – 3,9 proc.
  • Poilsis ir kultūra – 7,6 proc.
  • Švietimas – 1,6 proc.
  • Viešbučiai, kavinės ir restoranai – 4,8 proc.
  • Įvairios prekės ir paslaugos – 5,5 proc.

Didžiausi skirtumai?

Maisto prekės, būstas ir vadinamosios komunalinės paslaugos, transportas, bei (santykinai) – alkoholis ir tabakas.

Na, kai kuriuos dalykus paaiškinti nesunku.

Transportas: visuomeninis pigesnis, o automobiliai daugiausiai seni.

Alkoholis ir tabakas – pagal litrą galvai esame tarp pirmaujančių Europoje, pagal rūkančių skaičių – irgi tikrai ne paskutiniai.

Maistas: na, jis lyg ir nedaug pigesnis nei kitose (bent jau Europos) valstybėse, tačiau bėda ta, kad atlyginimai gerokai mažesni, tad ir dalis, skiriama maistui gaunasi didesnė.

Tačiau štai dėl būsto – nesuprantu. „Ten“ – 26 proc. (kartu su šildymu ir elektra), Lietuvoje – vos 12,5 procento.

Žinoma, būtų ir namų kainos Lietuvoje kiek mažesnės nei kitur, tačiau juk elektra ir dujos kainuoja iš esmės tiek pat.

 Kur gi paslaptis?

P.S. Beje, tame UBS tyrime ir daugiau įdomių skaičiukų pamąstymams yra …

(5 balsų, vidurkis: 3,40 iš 5)
Loading...
  • Sutikite, lietuvių ir vakarų europiečių požiūris į nekilnojamą turtą gerokai skiriasi. Mes esam gerokai sėslesni, vakariečiai gerokai dažniau migruoja iš miesto į miestą, siekdami geresnių karjeros sąlygų, nuomojasi gyvenamąsias patalpas, o užsimanę sėslumo investuoja į gerą namą ar pan. Tuo tarpu lietuvaičiai, tik neseniai užsikrėtę paskolų ėmimo mada, labiau yra linkę gyventi pas močiutes ar tėvelius, jei neturi susitaupę savo butukui įsigyti.
    Bent jau mano asmeninės išlaidos būstui sudaro apie 15% pajamų.

  • A.G.

    Dėl būsto. Dar jei net įtraukčiau „fazendos“ išlaidas – man Lietuvos statistika mums tiktų.
    Pas vakariečius gal irgi tinka. Juk pvz. amerike vos ne kiekvienas turi namuką (tai tradicija) ir už tai, kad jį turi – dar ir atskirą mokestį moka (bent man taip 1994 m. aiškino ten stažuojantis) lyginant su tuo atveju, jei neturėtų (t.y. jei gyventų ne nuosavame name).
    Nors mūsiškiai lietuviai kai kurie turi būstus, kad turi oho kaip gerai uždirbti (nuo mano algos gal 400 proc. ir daugiau sušluoja dvaras, kaip viens toks man verkė – oho kiek jis turi uždirbti, kad būstą išlaikytų… bet juk čia statistikoje vidurkis – jei vienas suvalgė cielą vitšukę, o kitas barankos skylę, nereiškia juk, kad…)
    Dėl maisto. Mes pravalgome visgi daugiau nei čia nurodyta, gal ir 50 proc. atlyginimo. Taigi. Tikiu, kad šiuo metu valgome per daug, gal du kart daugiau nei tarybiniu laikotarpiu ir atitinkamai sumokame, – gi dauguma Lietuvos žmonių manau, kad maitinasi du kart blogiau nei tarybiniu laikotarpiu (dėl ko ir pikti…). Jei ir nejuokaujant, – jau tas kaip ir įkalta į galvą, kad Lietuvoje maistui išleidžiame trečdalį nuo du kart menkesnės algos, lyginant su vakariečiais, kai vakariečiai tam išleidžia apie 10 proc., nuo dvigubai didesnės algos.
    Tad manau, kad čia statistika yra teisinga tiek vakariečių, tiek čia pateikta lietuviška.
    Kaip nekeista, man neatrodo, kad šį sykį statistika, tai ne įprasta statistika (pagal tai, kad yra… melas, didelis melas ir statistika…). Teisinga, ta prasme čia pateikta.
    Na, o ir mano pavyzdys rodo, kad su Lietuvos statistika, atskiro individo statistika ir teoriškai neturi sutapti, kitaip ir barankos skylę pačiulpęs, gausis, kad pusę viščiuko sukirto.

  • Artūras

    PinkCity, o kur Lietuvoje pamigruosi? Iš kokio miesto į kokį?

    • :)
      Tas irgi tiesa.

    • xerksas

      Jau gerą dešimtmetį vyksta pastovi migracija iš Kauno į Vilnių ir Klaipėdą. Be to, jeigu vadinsime miestais tokias gyvenvietes, kaip Panevėžys, Alytus, Marijampolė etc., tai migruoti tikrai yra iš kur ir netgi truputį į kur.

  • V

    Uždirbant 3k litų, nori nenori 1,5k reikia atiduot būstui, tai čia jau kaip ir 50% gaunas… :(

  • Bendra statistika, tai tas pats, kas reklama laikraštyje ar televizijoje. Ji skirta masėms, o žmonės gi skirtingi. Maža to, ji neatspindi tikrovės arba kitai žodžiais kalbant visiškai „neveikia“. Visas tas statistikas iškreipia bendrumas, kaip pvz.: juk labai nemaža procentinė dalis Lietuvos gyventojų yra prie „ant“ skurdo ribos.

    Man būtų daug įdomiau pamatyti konkrečių socialinių grupių duomenis, bet tokios statistikos sutikti neteko, arba blogai ieškojau.. :)

  • Ysidor GB

    Skirtumas pagrinde susidaro matyt is nekilnojamo turto mokescio.
    Pvz Anglijoje uz pigiausia busta tenka moketi apie £60-£70 per menesi. Is cia ir skirtumas.

  • lida

    Artistas…tfu, statistas.

  • Artūrai, šį savaitgalį gavau informacijos, kuri leidžia drąsiai teigti, kad Lietuvos institucijos ne tik nemoka skaičiuoti, bet ir falsifikuoja statistiką. Nežinau tų falsifikacijų tikslo, bet tai vyksta. Prieš tai teko girdėti tik nuomonių, kad statistika gali būti falsifikuojama. Dabar iš vienos solidžios institucijos man patvirtino tą faktą. Tiesą pasakius daugiau ir bijau rašyti, nes tai iš tikro labai rimti pažeidimai ne tik Lietuvos mastu… Beje, paskutiniu metu pasigendu Artūro nuomonės apie procesus vykstančius dėl LEO LT naikinimo.

    • Regis

      Nusiunti Artūrui el. laišką iš kokio egzotinio pašto serverio o jis jau nuspręs ką su tokia informacija daryti. Gal ims ir paskelbs (čia) tą laišką su paaiškinimu, kad jis ne prie ko. Dabar gi tu parašei ir visiškai neaiškus tokio rašymo tikslas – „kažką baisaus žinau, bet bijau pasakyti“..

    • xerksas

      Koks gi tai „baisumas“, kad net rašyti baigu, bet nebaugu rašyti, jog žinai tokią „užmušančią“ informaciją? :o) Gal manai, kad visagalė statistikų mafija nemoka pagal IP nustatyti autoriaus?

  • Dėl išlaidų būstui statistikos:

    Lietuvoje nuosavą būstą turi 89 proc. šeimų, Vokietijoje – vos 46 proc.

    Šaltinis:

    http://ekonomika.atn.lt/straipsnis/26905/eurostat-didzioji-dalis-lietuvos-gyventoju-gyvena-nuosavame-buste

    Natūraliai, nuomojantis būstą tenka mokėti daugiau, nei gyvenant dar prieš ~18 metų privatizuotame bute. Tie ~15% gyventojų, kurie būstą pirko už paskolas, statistiką menkai įtakoja.

  • filosoffas

    Taigi: “Kur gi paslaptis?” klausia A.R. Manau atsakymas slypi tame, kad, vyriausybė stengiasi pateikti geresni Lietuvos ekonomikos vertinimą nei situacija yra iš tiesu. Trumpiau sakant valstybė (statistikos departamentas ) sąmoningai naudoja metodika kuri neatspindi realios situacijos. Kai kainos kilo Statistikos departamento krepšelio infliacija buvo mažesnė nei tikroji. A.R tą pastebėjo. Slėpti tikrus dydžius vyriausybei buvo paranku, bet įdomiausia, kad panašūs triukai naudojami ir JAV!. Čia pateikiu nuoroda: http://www.chrismartenson.com/crashcourse į anglišką filmuką kuris atskleidžia ne tik manipuliacija statistikos duomenimis JAV bet ir iškelia esminį klausima: Ar ant stabiliu pamatu stovi dabartinis JAV (Lietuvos , ES ar net pasaulio) ekonomikos modelis? filmuko 16 dalis yra apie statistika.. Taigi laukiu A.R arba M.A komentaro…

  • Tadas

    Gal paslaptis su busto kainom, bent is dalies, cia?

    PROPERTY MARKET

    Switzerland is not a country of homeowners, with the rate of ownership
    rising from just 31% in 1990 to around 37% at present.

    In international comparison, the 34.6% Swiss home ownership rate in
    2000 compared with 45% in Germany, 54% in France, 69% in Britain and
    the US, and 81% in Spain.

    http://www.swissinfo.ch/eng/front/Housing_boom_over_for_property_investors.html?siteSect=106&sid=9864074&cKey=1224501171000&ty=st

  • mantas

    lietuviai vangiai perka busta išsimokėtinai, kai kitur tas yra visiškai normalu. Va čia ir atsiranda procentai.

  • Keista, kad žmonės iš vis kreipia dėmesio į statisktikas ir apie jas rašo bei diskutuoja. Skaičiavimo metodikos skiriasi, pateikimo būdai skiriasi, suvokimas ir taip aišku, kad subjektyvus.

    Ir reikia vieną kartą baigti didžiuotis savo „išskirtiniu“ subjektyviu samprotavimu.

  • xerksas

    Primečiau iš akies – mano išlaidos labiau atitinka Lietuvos statistikų paskaičiavimus, nei UBS. Matyt, esu arčiau „statistinio vidurkio“.

  • Regis

    Jeigu šiose išlaidose (būsto) įskaičiuojamos ir su jo įsigijimu susijusios išlaidos tai tada jokios paslapties ir nėra. Galima pasiknaisioti internete ir rast šį teiginį pagrįsiančius skaičius: 1. Kiek žmonių apskritai pasiėmę paskolas būstui (proc. nuo bendro kiekio) ir kokia vidutinė suma (per mėnesį) mokama paskolos padengimui. Kai šiuos skaičius sulyginsim pamatysim ir suprasim iš kur toks skirtumas. Faktas, kad didžioji dalis lietuvių gyvena savo nuosavame būste (jau išpirktam). Tarp kitko nereikia pamiršt, kad ir būsto nuoma pas mus nepalyginamai pigesnė.

    Mane asmeniškai domina kitas momentas. Visi žinom, kad šis tinklaraštis vienas iš populiariausių (labiausiai skaitomų ir komentuojamų). Nežinau kaip jūs, aš asmeniškai bučiau labai maloniai nustebintas jeigu kas nors iš valdiškų institucijų, šiuo atveju statistikos departamento, kaip nors sureaguotų į visuomenėje kylančius klausimus. Suprantu, nepateiksi čia visos metodikos, bet bent jau paprasta žmonių kalba paaiškinti manau įmanoma. Jeigu A.Račas su laiku išsikovos tokį dėmesį manau mums visiems bus tik geriau. O kol kas aiškinamės patys :)

  • p

    Mūsų šeimai buto mokesčiai suėda apie 10 proc pajamų, o buto nuoma apie 15 proc. Sumoje gaunasi apie 25 proc, bet jeigu nesinuomočiau buto, gautųsi tie 10 proc.. Spėju, kad Lietuvoje dauguma visgi gyvena iš tėvų paveldėtuose butuose (arba gyvena kartu su dar gyvais tėvais).

    • Regis

      kartu tu su vis dar arba nors tu ką gyvais tėvais…

  • beprocentinis

    O man labiausiai patinka kai statistikos departamentas peteikia vidutine dirbančiųjų algą ar pensininkų gaunamą pensiją :) Niekaip nesuprantu kodėl nepateikia viso išsibarstymo…….

  • nerijus

    Man, kaip statistiniam lietuviui, statistika reiškia ir reikalinga tiek, kiek aš statistikai- mato vienetas.
    Kad ir pvz.:
    http://www.delfi.lt/news/economy/business/atlyginimai-viesajame-sektoriuje-mazejo-01-proc-privaciame–18-proc.d?id=23745554

    1,8 proc. privačiame sektoriuje, mažėjo atlyginimas..? Ko tokia statistika verta?

  • ausra maldeikiene

    Kalbant apie statistiku ziopluma labai verta prisiminti, kad tarp tu Lietuvos zmoniu, kurie aplamai ta busta turi, ketvirtadalis (25 proc) neturi vandentiekio, 40 proc neturi karsto vandens (kaime atitinkamai vandenteikio neturi 52 proc., o karsto vandens – 67 proc.), kanalizacijos neturi 26 proc., centrinio sildymo 34 proc., ir t.t. ir t.t. O kai neturi, tai labai pasitaupo.Ir tada tie 12,5 vietoje 26. .
    Subjektyvumas komentaruose labai puikus dalykas, bet kai kasdien pleskini po kelis tekstukus ir amebiskai reaguoji i bet ka, kartais ir ta reakcija kazkokia amebiska- palieti suvirpejo, palietei suvirpejo ir t.t. ir t.t.Va jei BNS vadovas dazniau atsivertu Eurostato puslapi, tai galetu palyginti tas visas statistikas ir tuos krepselius – butu idomu. Bet zinoma dekoju, kad manes nepamirstate. Pagarbiai – miela A.M.

    • nerijus

      gerb. aušra
      Taip ir nerandate, lietuviškų raidžių klaviatūroje? :)

  • ausra maldeikiene

    o bendrai tai statistikai ir tuos issibarstymu s, kuriu cia norima, pateikia, ir gyva gala visokiu skaiciu, tiesiog reikia moketi naudotis kompiuteriu, zinoti, kaip guglinti ir t.t.

  • filosoffas

    To ausra maldeikiene
    Gerbiama Aušra, sakykime kad su statistiniu skaičiavimu viskas yra gerai, ir procentai yra tokie kokie turi būti. Bet ar viskas yra gerai kai visi lukesčiai yra paremti eksponentine formule? T.y. dauguma žmoniu tikisi kad ekonomika ateityje augs. Jei tai tiesa kas gaunas? Pav. Jei pasaulio ekonomika auga, pradinis sakaičius 100 sąlyginių vienetų (tarkim.100 auksinių litų) 1 proc. per metus, o kapitalizmui tarkim 200metų (truputi suapvalinus). Kiek ji paaugo per tuos 200m? Atsakymas: = 738.9. Tai yra beveik 7,5 karto. O per kiek laiko ji dar tiek (738,9) priaugs? Atsakymas: Per 69metus. Dar ne baisu? Pažiurėkim statistiką kokiu greičiu žmonių daugėja, kokiu greičiu siurbiama nafta, arba kokiais tempais kasama, kertama, žvejojama, gaminama ir vartojama. Tuomet ekonomikos skatinimo palanas tampa šūkiu: “Suvartokim planeta ir viskas bus ok”. Gerbiama Aušra, Jum klausimas kaip ekonomistei. Kiek milijardu amerikiečių (arba europiečiu) gali tilpti planetoje vardu Žemė su jų vartojimo įpročiais?
    O gal tai nesamonė ir viskas yra gerai?

  • ausra maldeikiene – to filosofffas

    Niekur nesakiau, kad su statistiniais skaičiavimais viskas gerai. Tiesiog, kai kritikuoji, tai argumentų turėtų būti šiek tiek daugiau, nei „man atrodo“ arba „aš myliu“. Na bent kokie du-trys. Kita vertus vertėtų ir kritikuojamojo logiką išmanyti. Na čia tur būt apie nieką. Arba apie viską.
    Dėl lūkesčių teorijų, tai jos tikrai labai įdomios, bandau tai dėstyti savo studentams ekonomikos filosofijos kurse. Darbas linksmas ir pamokantis.Jei neturite ką veikti (t.y. turite laiko rašyti komentarus) galite apsilankyti paskaitose. Ten galėsime labai nuosekliai išanalizuoti, kas bus, jei bus ir t.t. Ir visa kitą apie nerealias prielaidas ir jų įtaką mūsų gyvenimui bei socialinei sveikatai. Sėkmės. :)Aušra

  • ausra maldeikiene – to nerijus

    Gyvenime pasitaiko ir taip, kad naudojiesi sūnaus kompiuteriu su Linux ir ten ne ką suvoki. Visko tam gyvenime būna. Kartais net nesimiega ir rašai komentarus be gražių (???)raidžių. Ko nepasitaiko senatvei artėjant….

  • Skeptickas

    „nes degtinės išgeriu mažiau nei man siūlo statistikai“
    Na ką, vis klaidini žmones, demagoge? Tikiesi, kad tūkstantį kartų pakartotas melas virs tiesa?

    Pasikartosiu ir aš: statistikai NIEKO NESIŪLO, o tik aprašo (liūdną) Lietuvos realybę.

  • filosoffas

    To ausra maldeikiene

    Labai ačiū už pasiūlymą, gal kada ir apsilankysiu, bet nežinau,ne Vilniuje gyvenu. O sakykit ar stabilios ekonomikos teoriją (The steady state economy) taip pat dėstote? Ar ji tik mėgėjams ir keistuoliams? Tiesa sakant aš kritikuoti visai nenoriu aš tik ieškau atsakymų…Klausimus radau čia: http://www.chrismartenson.com/crashcourse Bet reikalas tame kad klausimus kelia ne ekonomistas, o ekonomistai tarsi sėdi krūmuose ir į juos neatsakinėja. Todėl aš ir komentuoju.. Bet gal tas žmogus klysta? Aš ne ekonomistas, tas žmogus irgi, bet gal yra tikimybė, kad ekonomistas įsigilinęs į skaičių lenteles nepastebėjo kažko be galo svarbaus?

  • Pingback: Vartojimo krepšeliai: pagal Statistikos departamentą ir UBS()