Miela Aušra, ne ekonomistas nebūtinai reiškia kvailas

Iš pradžių rašiau visa tai, kas žemiau, kaip atsakymą į gerbiamos ekonomistės Aušros Maldeikienės komentarą. Tačiau ten jų buvo tiek daug, kad pagalvojau – pasimes. Juo labiau, kad radau ir kaltinimų, jog bijau komentuoti.

Nebijau, tačiau vis dar žaidžiu krepšinį. Todėl kiek užtruko.

Taigi, štai ką norėjau pasakyti.

***************************************************************************************************

Miela Aušra, viską perskaičiau ir nors, pasak jūsų, esu žemiau bet kokio lygio, pabandysiu atsakyti į jūsų nepasitenkinimo laviną. Matote, mano požiūriu pagrindinė problema ta, kad jūs, neužpykite, esate visiška scholastikė.

Taip, jūsų ekonominės žinios tikriausiai yra gilesnės nei mano, nes jūs perskaitėte labai daug knygų šia tema (kaip jūs pati ir sakėte). Aš jų skaičiau gerokai mažiau, bet būtent tai man leidžia abejoti kai kuriomis taisyklėmis, kurias jūs radote šiose knygose ir dabar skelbiate esant tokia pat tiesa, kaip krikščionys skelbia, kad Dievas sukurė moterį iš Adomo šonkaulio (jei ką, tai aš tuo taip pat abejoju).

Bet grįžkime prie infliacijos temos. Dauguma jūsų žinių neabejotinai teisingos. Ir apie bazę, ir apie 800 prekių ir paslaugų ir apie jų svorį vidutiniam namų ūkiui. Su viskuo sutinku ir dėl nieko nesiginčiju.

Vienintelis dalykas, kuris man sukėlė abejonių – tai atskirų kategorijų prekių ir paslaugų lyginamoji dalis bendrose vartojimo išlaidose. Kalbant žmonių kalba – laikydamasis principo, žinau, kad nieko nežinau – suabejojau, ar Statistikos departamentas teisingai sudėlioja VKI krepšelį. Pirmiausia tai buvo tiesiog praktinės patirties abejonė (asmeniška, mano mamos, mano sesers ir draugų), tačiau kai buvau nuleistas žemiau žemiausio lygio, pabandžiau patikrinti.

Tai nebuvo labai paprasta turint omneyje mano žemą lygį, tačiau šį tą radau. Konkrečiau – Statistikos departamento duomenis apie vidutines vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui per mėnesį. Duomenys, tiesa yra 2007 metų, todl suprantama, kad gali būti šiokia tokia paklaida, bet naujesnių duomenų nėra, tad tenka pasitenkinti jais. Ypač – prisimenant jūsų, gerbiama Aušra teiginį, kad „Sudarydamas VKI Statistikos departamentas naudoja vidutinio namų ūkio vartojimo išlaidų struktūrą“.

Taigi žiūrime į 2007 metų vidutinio namų ūkio išlaidų struktūrą (pinigines išlaidas), kuria remiantis ir turėtų būti sudėliojamas VKI krepšelis.

Ir ką gi mes ten matome? Išlaidos maistui – 29 proc., išlaidos būstui, vandeniui, elekrai ir kitam kurui – 12,96 proc., išlaidos aprangai ir avalynei – 10.7 proc., sveikatai – 3.98 proc.

Palyginkite su įraše paskelbta lentele, pamatysite skirtumus.

Kita vertus – alkoholiui ir tabakui, vidutinis namų ūkio narys, pasirodo, išleidžia 3.98 proc., poilsiui ir kultūrai – 6 proc., o švietimui – 0.7 procento.

Jei palyginsime su lentele, vėlgi pastebėsime skirtumus.

Primenu, jog tai 2007 metų duomenys. Norint priartinti juos prie šios dienos, dar reikėtų atsižvelgti į tai, kaip kito atskirų prekių ir paslaugų kainos 2008-aisiais. Gal būtent tai padėtų paaiškinti paklaidas?

 Pasirodo – nelabai. Maisto prekių kainos didėjo daugiau nei nei bendras VKI, tačiau jų svoris krepšelyje kažkodėl tai sumažėjo. Alkoholinių gėrimų ir tabako kainos didėjo beveik tiek pat, kiek maisto kainos, tačiau jų svoris kažkodėl tai išaugo daugiau nei 60 procentų. Būsto, vandens, elektros ir kito kuro kainos 2008 augo beveik 20 proc., tuo tarpu krepšelyje jų svoris kažkodėl tai ėmė ir sumažėjo. O juk mąstant logiškai, turėjo būti priešingai.

O štai drabužių ir avalynės svoris krepšelyje jau elgėsi pagal logiką – kaina mažėjo, sumažėjo ir svoris krepšelyje. Taip pat ir švietimas – kaina didėjo, augo ir svoris krepšelyje.

Taigi, miela Aušra, grįžtant prie pagrindinės mano įrašo temos, galiu padaryti tą pačią išvadą: Statistikos departamento sudarytas krepšelis, kuriuo remiantis į apskaičiuojamas VKI, kelia abejonių. Tiek žvelgiant į realų gyvenimą, tiek lyginant paties Statistikos departamento pateiktus duomenis.

Būtent apie tai ir bandžiau rašyti. Gal ir žemame lygyje, dėl to jau man atleiskite…

Tačiau vis tiek neiškęsiu nepasakęs – tai, kad jūs perskaitėte daugiau ekonomikos vadovėlių už mane, visiškai  nereiškia, kad jūsų išvados visada turi būti teisingos, o mano klausimai ir abejonės – kvaili.

Be to, prašau jūsų kitą kartą atsižvelgti ir į tai, kad esu tik menkas žurnalistas, o ne ekonomistas. Ir kartais leidžiu sau šiek tiek interpretacijos bei humoro. Kad lengviau skaitytųsi…

Su geriausiais linkėjimais

(19 balsų, vidurkis: 4,42 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    Štai ir sulaukiau gero įrašo. Jei būtumėte sujungęs šį ir praeitą įrašą į vieną, viskas būtų daug aiškiau ir turbūt būtų išvengta dalies nesusipratimų.

    Įdomu būtų sužinoti paklaidų priežastis, galbūt reiktų paklausti paties Statistikos departamento.

  • Anonimas

    Hmmm…aš tai lentelėje matau parašyta „lyginamoji dalis bendrose vartojimo *išlaidose*“; tai išlaidų dalis, o ne svoris. Didėjo maisto kainos — mažėjo jų vartojimas (išlaidos joms) ir lyginamoji išlaidų dalis krepšelyje…

    • Anonimas

      bet 60%?

      • Anonimas

        O kas 60%?
        Aš matau, kad 2007 m. vidutinės alkoholio ir tabako išlaidos sudarė ~5,7% vienam namų ūkio nariui per mėnesį, tad nesuprantu/nežinau apie kokius 60% čia Artūras rašė, nes mano supratimu ir skaičiavimais tai būtų tik ~16% prieaugis…

        • Anonimas

          Suklydau — 2007 m., pagal pateiktą lentelę (imant kaimą ir miestą) išlaidos alkoholiui ir tabakui sudarė ~3,6 – 4%, tad tikrai >60% išlaidų prieaugis 2008 m.

          • Anonimas

            Ir iš to darytina išvada, kad mažiau rūkyti ir gerti Lietuva tikrai nepradėjo (didėjo kainos, didėjo ir išlaidos, nes vartojimas nemažėjo), o štai va maisto vartojimas (kilogramais), panašu/akivaizdu, (kiek) sumažėjo…

          • Taip, valgyti galbūt galėjo pradėti mažiau, tačiau mažiau šildytis ir vartoti elektros ne taip jau lengva…

          • Anonimas

            Artūrai, infliacija yra kainų indekso pokytis, atseit parodantis pinigų perkamosios galios pokyti, ten nereikia ieškoti tobulybės, o ypač sieti su šeimos finansais. Tas rodiklis dažniausai yra naudojamas nuspėti palūkanų normų ir valiutos kurso pokyčius. Finasuose tie dalykai yra labai svarbūs, bet buitiniame lygyje reikėtų žiūrėti kitus indikatorius, pavyzdžiui sekti reklamą ir dalyvauti išpardavimuose ir nuolaidų akcijose :)

          • Juozai, bijokite Aušros…:)

          • Anonimas

            pastaba labai teisinga.

            problema tame, kad infliacijai bandoma priskirti vos ne universalaus indikatoriaus savybes.

            o kai padaroma klaidinga prielaida – rezultate gali būti bet kas..

          • Anonimas

            O taip ir neatsitiko. 2007 metais ši krepšelio išlaidų dalis yra kiek mažesnė, tad viskas gana logiška (bent jau ne kontroversiška).
            Kita vertus, reikia būtinai pabrėžti, kad krepšelio išlaidų dydis nuolat didėjo (nes augo pajamos) ir 2007 m. jos buvo (gerokai) mažesnės nei 2008, tad ši lentelės grafa tik atspindi išlaidų dalį (proporciją), o ne absoliutų jų dydį. Hipotezė: didėjo pajamos, būsto & co prekių ir paslaugų vartojimas sąlyginai (beveik) nekito, tačiau žymiai augo kainos ir bendrame balanse, tai kiek padidino šio sektoriaus išlaidas…

  • Visai kaip seime – visi protingi, o susitarti sunku. Ir nereikia taip įsižeisti dėl „žemo lygio“. Mielas Artūrai, net be konstitucinio teismo išvadų Šemetą „nuleidot“ laaaabai žemai. Kitaip sakant,- kas galima žurnalistui, tebūnie leidžiama ir ekonomistui. Dvigubų standartų netoleruosiu. :)

  • Anonimas

    Jei teisingai suprantu, čia žurnalisto A. Račo blog’as. Bet keista, kad žurnalistas daro tokią grubią – iš Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo – „kažkodėl tai“).
    P. Račai, pasiskaitykite retkarčiais – naudinga ;)
    http://www.vlkk.lt/klaidos/zodyno3.html

    • Jei turite savo tinklaraštį, mielas Gvidai, pasufleruokite adresą. Užeisiu paskaitinėti:)

      O už Didžiąją klaidą nuolankiai jūsų atsiprašau.

  • Šiandien paskambinau į statistiką, kad jie paskaitytų šituos „vėjus“, liepiau reaguoti, su jumis susisieks, suras formą kaip tai padaryti, gal pasikvies išklausyti paskaitą visus žurnalistus iš BNS in corpore, kad kitą kartą matant skaičius nedarytumėte stubinančiai vaikiškų klaidų.

    • Ačiū Jums, mielas Fredi už rūpestį. O gal galėtumėte įvardyti bent kokias tris tas „vaikiškas klaidas“. Tiesiog aiškumo dėlei.

      O kai paskaitą surengs, ar jus pakviesti?

      • Anonimas

        Mane pakvieskit:)

  • Anonimas

    Na jo, nei ekonomikos, nei politologijos ar sociologijos vadoveliu gausa ju skaitytojams proto nedadeda. Regisi politikai tai supranta ir nekvarsina sau galvos pastaruju skaitymui:) Jie gali pasirinkti klausyti vieno ar kito „specialisto“ rekomendaciju, bet visada pasirinks veikti trumpalaikes naudos principu. Asmeniskai mane tai nervina gincai kas teisesnis ekonomistas, jei sitas mokslas butu bent kiek tikslesnis uz filosofija tai turetume visai kita vaizdeli..

    • Anonimas

      Man teko susidurti su ekonomika studijuojant matemateką, ekonomika yra labai tikslus mokslas pagal skaičiavimus, tik modeliai būna parinkti nebūtinai tinkami, kartais pasirėmus abejotinomis prielaidomis. Matematiškai kiekvienas mokslas ir modelis yra teisingas, jeigu tik jis neprieštarauja sau, bet tai dar nereiškia, kad betkoks teisingas modelis yra praktiškas. Statistika irgi nėra išimtis :)

      • Anonimas

        Šia proga man labiausiai patinkantis anekdotas apie ekonomistus. Pakliūna ekonomistas į negyvenamą salą, su savimi turi konservų dėžutę, bet neturi atidarytuvo. Ekonomistas galvoja kaip atidaryti dėžutę:
        „Darykime prielaidą, kad turime konservų atidarytuvą…)

        • Anonimas

          Pas matematikus yra toks anekdotas, kaip jie sprendžia uždavinius:
          Uždavinys: kaip užvirinti vandenį turint tuščią arbatinuką.
          Atsakymas: pripilti arbatinuką vandens, pastatyti ant viryklės ir užvirinti.
          Kitas uždavinys: kaip užvirinti pilną vandens arbatinuką.
          Atsakymas: Išpilti vandenį ir turėsime pirmą variantą, kur atsakymas jau žinomas.

  • Anonimas

    nera cia nieko labai keisto su tais statistiniais indeksais,jei jau Amerikoj juos „pagrazina“,kas belieka kalbeti apie marijos zeme?saziningi zmones buvo vejami is Statistikos departamento del per didelio principingumo nes tokie nereikalingi lietuvai.cia nuoroda i USA
    http://www.shadowstats.com/

  • Anonimas

    Artūrai, suklydote del tos infliacijos, bet aš tikrai jums del to nepriekaištauju. Aš irgi nesu ekonomistas, bet nemanau, kad del to turėčiau vengti tokių tėmų bijodamas suklysti. Galvoju, kad netgi yra labai gerai, kad suklydote, davėte progą išaiškinti tuos dalykus, del kurių žmonės dažnai klysta. O Aušra davė progą išaiškinti, kad klaidos dar nėra kvailumo požymis :)

    • Juozai, bet aš nesuklydau…:) O gal kažką praleidau – tada parodykite pirštu į mano klaidas.

      Mano nuomone, labai akivaizdžiai pailiustravau, kad VKI krepšelio sudarymas kelia pagrįstų abejonių remiantis to paties Statistikos departamento duomenimis.

      • Anonimas

        Sakydamas, kad jums tas sudarymas sukėlė abejonių, tai nesuklydot, matyt jums jis tikrai sukėlė abejonių. Suklydot painiodamas tą indeksą su buitinėm išlaidom, tai labai mažai susiję dalykai. „Asmeninė Infliacija“ yra terminas sugalvotas žmonėms, kurie nera statistikos ekspertai, jis nieko bendro su statistika neturi, čia tik šiaip, kad neklausinėtų :)

        • Bet, mielas Juozas, aš nekalbėjau apie asmeninę infliaciją. Aš būtent kalbėjau apie VKI, o po to dar ir apie vidutinio – pabrėžiu- vidutinio Lietuvos namų ūkio vartojimo išlaidas. O kur vidutinis, ten statistika:)

  • Anonimas

    Painus tas mokslas- ekonomika. Ne tik prognozės,faktai – taipogi.
    Praėjusių metų vidurvasarį naftos kaina – 150 USD – pasaulinė krizė, praėjus pusmečiui – 45 USD – vis tiek krizė.
    Tik ginčuose gimsta tiesa.
    Belieka tikėtis, kad p.Artūras ir p.Aušra tą pademonstruos nuoširdžiai peržengdami per savo ir „savąsias cecho klanines ar korporatyvines “ ambicijas.

  • Anonimas

    Dar apie infliaciją.
    Skaičiau, kad prieš karą buvo Tarybų Sąjungoje panašiai tiek, kiek paskutiniais jos gyvavimo metais Vilniuje.
    O jau seržantų – nesuskaičiuosi.
    Infliacija pasirodo graužia visas sritis. Pvz. buvo karvių mel-ėja, – po infliacijos tapo melžimo operatore.
    O kur mūsų asociacijos su Prezidentais. Vienas visai nepajuokaudamas sako o mes savo firmikėje turime ir vyriausiąjį prezidentą… tad kaip būna po to smagu pristatyti žmogiuką, nepaliestą visų tų infliacijų, pasakant – o va čia malūno savininkas, kepuklos savininkas… ir kaip nublanko prieš juos tie prezidentai…
    Tad galima dar atrasti ir Lietuvoje reiškinių, nepagraužtų infliacijos.
    O jei rimtai, čia reikalas paprastas. Lygiai taip, kaip ir su tais pulkininkais… ar visokiais viršininkais, kurių po 1990 m. ant vieno paprasto žmogaus jau gal 10-imt… (o būdavo laikai, kai ant 5 ar 10-ies buvo tik vienas), kaip tam filme, kur dviem žulikų gaudytojams ant galvos galybė viršininkų, kurie tiems šaunuoliukams vadovauja.
    Štai ir infliacija.

  • Anonimas

    Atsiprašau, praleidau svarbų žodį. Turėjo būti taip:
    „Skaičiau, kad prieš karą PULKININKŲ buvo Tarybų Sąjungoje panašiai tiek, kiek paskutiniais jos gyvavimo metais Vilniuje…“

    • Anonimas

      Gerbiamas AG,
      Šiandien pas Giną Dabašinską laidoje daug kalbėta apie jūsų propaguojamas idėjas kartais net jūsų žodžiais: šeimos ūkius, tiesioginę prekybą „ūkininkas-pirkėjas“ ir t.t. Gal kartais netyčia esate žemės ūkio viceministras? :)

      • Anonimas

        Tai labai gerai, kad taip ir ministerija kalba – įdomu kas iš jų taip kalbėjo.
        Tarp kitko dabartinis ministras, ten dar veikėjaudamas Kaune – rudenį iniciavo ūkininkų turgų, berods prie Pilies, kuris dabar veikia jau pastoviai (iki tol buvo daugiau žodžiai, kažkokioje žodžiams skirtoje organizacijose).
        Taigi, dabar yra visos galimybės – reikalą inicijuoti iš esmės.
        O mes savo darbą dirbame, o tos mugės (organizatoriams yra minusinės), kaip tik yra skirtos vartotojo ugdymui (vartotojas – būtų pagrindinis Lietuvos ūkio pertvarkos variklis) bei kaip spaudimo priemonė visuomenei, valdymui, mokslui, švietimui ir pan.
        O Žinių radijo laidose esu dalyvavęs (bent du kart laidoje Raktas, dar kitose…), bet ne šį kartą…

        • Anonimas

          Galite žinių radijo archybe parsisiųsti tą laidą.
          O dėl ūkininkų turgų, tai aš manau, kad tai labai svarbus veiksnys skatinant konkurenciją. Nors jūs skeptiškai vertinate laisvąją rinką, bet manau, kad problema yra ne tai, kad jos per daug, o tai, kad jos per mažai. Ūkininkų turgūs yra būdas sudaryti konkurenciją tinklams, nes valdžia kažkodėl skatina kelių didelių tinklų dominavimą. Beje, racionaliai žiūrint tai yra labai gera alternatyva. Ekologiški obuoliai kainuoja 2 lt/kg. Parduotuvėje yra daug prabangių olandiškų ir kitokių rūšių po 3-5 lt/kg. Pigūs lietuviški arba lenkiški obuoliai parduotuvėje 1-1,5 lt/kg. Tačiau nesunku įsivaizduoti jų cheminę sandarą :) Taigi, ekologiškas obuolys yra geras dealas (oi ir vėl barbarizmas)
          Tikiuosi Artūras mus neištrins už tai, kad ne į temą rašome.

  • Anonimas

    Arturas abejodamas vartojimo krepselio sudarymo netikslumais yra teisus, bet dar nebuvo pakalbeta apie jo sudarymo metodika. Praleistas svarbus momentas, kuri pasistengsiu paaiskinti.
    Visi nors truputi susipazine su ekonomikos mokslu, tikriausiai girdejo apie toki dalyka, kaip prekiu ir paslaugu elastinguma kainai. Neelastingos prekes yra tos, kurioms pabrangus ju paklausa nukrinta nezymiai, ir atvirksciai, elastingos, tai tokios, kurioms pabrangus ju paklausa smarkiai krenta. Vadinasi, keiciantis prekiu kainai metu eigoje, prekiu lyginamasis svoris krepselyje kinta, del ju skirtingo elastingumo. Tarkime per metus smarkiai pabrango sildymas, bei bilietu i kina kainos. Kaip ir galime nuspeti, sildymo kainos dalis krepselyje keisis labai mazai, del to, jog jo atsisakyti yra sunku. Tuo tarpu bilietu pardavimai krenta stipriai, ir ju lyginamasis svoris krepselyje sumazeja.
    Kaip suprantu, statistikos departamentas vartojimo krepseli sudaro viena karta per metus, ir ji naudoja infliacijai apskaiciuoti tik keisdami prekiu kainas, bet ne lyginamuosius svorius tame krepselyje.
    Kainoms audringai sokinejant (vienoms stipriai krentant, kitoms kylant) metu gale turime NEREALU krepseli, ir net ir naudodami tikslias prekiu kainas, skaiciuodami infliacija gausime nesamone.
    Norint tiksliai paskaiciuoti infliacija, reiktu „generuoti“ statistini prekiu krepseli kas menesi. Tai, kaip suprantu nedaroma. Bent jau toje lenteleje, kuria nurode autorius, kasmenesiniu pokyciu nera.
    Kiek tokia statistika tiksli, isvadas darykites patys.

  • O Aušra nustojo rašyti, ar, Artūrai, užblokavai jos komentarus :)?

    • Linai, įžeidinėji… Spėju, dabar Aušra skaičiukus renka… kad mane galutinai sugniuždytų visu ekonomikos dėsnių ir teorijų bei taisyklių svoriu:)

  • Anonimas

    Taip, Račai, kvailas nesi. Tai angliškai vadinama „misdirection“, lietuviškai, turbūt, dėmesio nukreipimu. Iš tiesų, ir statistika nėra visai tobulai skaičiuojama, ir BNS’o viršininko vartojimo krepšelis skiriasi nuo vidutinio (kokio Marketavičiaus krepšelis skiriasi dar labiau). Bet diskutuojant apie statistinius nelygumus dauguma jau pamiršo, kad tu Šemetą parodei kaip beširdį niekšą, rekomenduojantį marinti Lietuvą badu ir girdyti ją degtine. Dabar kalbam apie apie statistiką, bet pasėta antipatija Šemetai daugelio skaitytojų galvose užsiliko, tegul visi jau ir diskutuoja apie visai kitus klausimus. Nors vienintelė jo nuodėmė- kad rodo nevisiškai tikslų realybės vaizdą. Kas jokiu būdu nėra rekomendacija.

    Jei atvirai, tai tiesiog šlykštu, kokių veiksmų žmonės gali griebtis, kad apgintų savo ir kitų mokestines nuolaidas.

    • Negerbiamas Skeptike, eilinį kartą kyla noras… Bet šį kartą dar susilaikysiu. Bet tik tuo atveju, jei tuojau pat atsiprašysite.

      Nekalbėjau apie savo krepšelį – kalbėjau apie vidutinį. Šemetos niekaip nerodžiau, band-iau nurodyti neatitikimus statistikoje. Taip, tai gali sukelti tam tikrų minčių ir apie vadovą institucijos, kuri tai daro.

      Jei būtumėte skaitęs mano komentarus, būtumėte radęs, kad įrašai tinklaraštyje nėra moksliniai straipsniai.

      Visai tai tarp kitko.

      O paskutinė jūsų pastaba – ne. Jokių mokestinių nuolaidų atlyginimą BNS jau 8 metus gaunu pagal darbo sutartį. Taip pat jį gauna ir apie 85 proc. visų BNS darbuotojų. Jei rasite dar bent vieną žiniasklaidos priemonę, kurioje yra toks pat rodiklis, nupirksiu jums gero viskio butelį.

      O kol kas laukiu atsiprašymo.

      • Anonimas

        Nu, tipo. Žinai, kažkas buvo pasakęs, kad straipsniui būtų geriau tikęs pavadinimas: „Statistinio lietuvio portretas: 10 litų maistui ir po butelį degtinės kas antrą dieną“. Tuo atveju nebūtų aš būčiau nerašęs piktų komentarų, o tau nebūtų reikėję jų skaityti.

        Kadangi, Račai, esi gudrus vyras, nelaikyk aplinkinių skystapročiais, nors statistiškai jie tau ir neprilygsta (vis ta tavo neišgerta degtinėlė).

        >Šemetos niekaip nerodžiau
        Be abejo ne. Šemetą internautai turėjo patys susirasti patys pagal eilutę „Beje, o ar prisimenate kas iki lapkričio mėnesio buvo Statistikos departamento direktorius?“. O straipsnio pradžia, antraštė, vadinasi taip (priminsiu): „Statistikos departamento rekomendacija: 10 litų maistui ir po butelį degtinės kas antrą dieną“.

        Turint omeny, kad žmonės geriausiai atsimena pradžią ir pabaigą, sudaromas būtent toks įspūdis: Šemeta rekomenduoja gyventi pusbadžiu ir gerti iki apspangimo. Nors aišku, tu pats to niekur nepasakei. Tik sudarei įspūdį, kad skaitytojai galėtų patys „sujungti taškus“. Tai vadinama aukštuoju propogandos pilotažu, jei ką.

        Kalbant apie ekonomiką, šįkart ne Lietuvos Respublikos, o BNS’o. Aš nežinau, ar darbo sutartys BNS’e yra „autorinio“ darbo sutartys su 15 procentų apmokestinimu, ar „normalaus“ darbo. Ir kiek jūs ten pinigų Sodrai mokat. Nežinau, ir negaliu patikrinti. Galiu tik pastebėti, kad kažkodėl naująją vyriausybę, ketinančią panaikinti mokestines lengvatas žiniasklaidai žiniasklaida ėmė pilti purvais dar jai darbo nepradėjus. Pilti taip, kaip nepylė niekada jokios kitos vyriausybės. Gal tave tiesiog bendra atmosfera paveikė, ar tiesiog naujos mados tokios, o tu pats prisijungei už kompaniją? Gal sutapimas? Nežinau, bet (įtarią) galvą ant pečių turiu ir darau išvadas.

        Lietuvos rytą jau brauju ir į rankas paimti. Jau žinau, kad bus su pasigardžiavimu išpūsta kokia nors smulkmena apie Kubilių/Valinską/kompanijos. Tu gi dirbi subtiliau. O gal ne? Gal tiesiog netyčia taip išėjo?

        • Taigi, negerbiamas Skeptike, esi skystablauzdis, nes padaręs klaidą, negali jos pripažinti.

          Pirmas mano patarimas – jei ko nors neišmanai, geriau apie tai nekalbėk. Autorinio darbo sutarčių nebūna. Būna autorinės sutartys ir darbo sutartys. Nuo pastarųjų mokamas gyventojų pajamų mokestis ir įmokos Sodrai kaip bet kurioje gamykloje, banke ar mokykloje. Jei negali patikrinti, paklausk. Jei nenori, nešnekėk niekų.

          Antras – kai kalbi apie ką nors, nekalbėk be faktų, kalbėk konkrečiai. Kas pylė, dėl ko pylė, kur pylė neteisingai? Jei neišmanai nieko apie mokesčius, verslą, teisę, žiūrėk pirmo patarimo pabaigą.

          Trečia, jei nori ką nors ką nors apkaltinti, pirmiausia susirask faktų, citatų, pasėdėk prie archyvų. Kad kalbėtum iš esmės, o ne „viena boba turguje pasakė“. Jei viso to nesugebi, ketvirtas patarimas:

          Geriau patylėk.

          Linkėjimai

          • Anonimas

            Bet nuojauta ir be faktų susidaro. Kokio nors pozityvo Lietuvoje seniai negirdžiu. Anksčiau bent jau nupirkto pozityvo būdavo (susidarė įspūdis, nors nepatikrinsi ir faktais nepagrįsi, bet Siaurusevičiui pvz. buvusi valdžia buvo labiau priimtina). Bet pasaulis nėra baltai juodas, ir jei jau nėra visai balta kas nors, nereiškia kad juoda. Bėda ta kad iš valdžios mes norim tobulumo, bet ar tai įmanoma. Juk jei vietoj netobulo galima rinktis tik dar netobulesnį, gal nereikia taip marškinių draskyti. Negi tikrai matot kad dabar yra kokia nors alternatyva? Destrukcija be jokio kūrybinio prado yra blogiau, nei nevisai tobula kūryba.

          • Anonimas

            Ačiū už patarimus, būtinai pasistengsiu ateityje pasinaudoti. Ir visgi.

            Nežinau, ar mano parašymą, kad išdėstyti pastebėjimai GALĖTŲ būti sutapimas užskaitai kaip atsiprašymą ar ne, bet galų gale tai ne taip jau ir svarbu :-).

            „Autorinio darbo sutarčių nebūna. Būna autorinės sutartys ir darbo sutartys.“ Ir tu čia mane pagavai… Bet negi patį džiugina tokia menka surasta mano padaryta klaidelė? Pastebėsiu, kad net jei paties įmonė tvarkoma taip, kad jai nuo panaikintų mekestinių lengvatų nei šilta, nei šalta, gal tave veikia (įtakoja?) užsakovai, o gal šiaip persiduoda bendros kolegų nuotaikos?

            „Antras – kai kalbi apie ką nors, nekalbėk be faktų, kalbėk konkrečiai. Kas pylė, dėl ko pylė, kur pylė neteisingai? “ Pats neigsi bendrą žinisklaidoje vyraujančią tendenciją pilti šią, deja, tikrai neįdealią, vyriausybę purvais? Ir neigsi tol, kol aš nepateiksiu statistikos (be jos niekaip :-) kiek kritinių straipsnių pasirodė apie senąsias, ir dabartinę, vyriausybes? Neik. Tavo teisė. Bet aš turiu susidaręs savo bendrą įspūdį, ir manau, kad ne aš vienas. Net pats Valatka rašo: „Pažiūrėkite, kaip varo ant A.Valinsko. Ir A.Kubiliaus valdžios. Nė 100 dienų nepalaukė. Varo taip, lyg blogesnės valdžios Lietuvoje nėra buvę, niekšai! Ne melas, tikra teisybė – varo.“ (tiesa, paskui jis rašo, kad nauja valdžia visiškai nusipelno, kad ant jos varytų, bet aš netikiu, jog dabartinė valdžia- blogiausia iš visų, kurias kada nors turėjome. Nors rimtų duomenų palyginimui neturiu).

            „Pirmas mano patarimas – jei ko nors neišmanai, geriau apie tai nekalbėk.“ Žinai, žmogui, kuris statistiką vadina rekomendacija, nereikėtų išdalinti tokios išminties… Pačiam nebeliks :-).

          • Mielas Artūrai,
            Ar pakeltas tonas reiškia, jog dar neatsigavot po Kubiliaus „išdavystės“ ?
            Ar matėt šiandien Razmos laikyseną BTV 20.00 laidoje apie kilovatvalandės kainą ? Ar jums vis dar kyla kažkokių iliuzijų apie „tradicinių partijų“ lojalumą rinkėjui ?

          • Anonimas

            Ir dar, apie atsiprašimus, šįkart rimtai. Jei tau eilinio skaitytojo/komentatoriaus atsiprašymas svarbus, turėtų būti svarbi ir jo nuomonė. Tai vat, mano nuomonė tokia: kai straipsnio pavadinime „Statistikos departamento rekomendacija: 10 litų maistui ir po butelį degtinės kas antrą dieną“ nebeliks žodžio rekomendacija, nusipelnysi atsiprašymo. Kol kas tesi tik klaidintojas. Kol kas galiu atsiprašyti nebent dėl to, kad nekompetenciją palaikiau piktais įgudusio propagandisto kėslais (ir tai, atsiprašyti galiu tik su rezervacijom).

          • Tai vis dėlto trūksta drąsos pripažinti suklydus?..

            O pameni, ką sakei visai neseniai: „Jei atvirai, tai tiesiog šlykštu, kokių veiksmų žmonės gali griebtis, kad apgintų savo ir kitų mokestines nuolaidas“. Tai kas čia ką gina?

            Sakai vargšą Kubilių ir vargšą Valinską puola žurnalistai. Taip, kaip jokios Vyriausybės nepuolė? Paskaitinėk šiame tinklaraštyje – surasi labai daug apie buvusią vyriausybę.

            Kalbi apie užsakovus? Gal gali konkrečiau? O tai juk ir dūdą gali gauti. Juk kaltinti vykdant užsakymus ir tas pats kas kaltinti vagiant. Ar tuo kaltini ir mane?

            Ir žmogau – klausyk, kas tau kalbama. Juk jau kokius tris sykius sakiau. Kartoju tau kaip žirafai dar kartą: šiame tinklaraštyje nerašomi moksliniai straipsniai (juo rašau kitur). Čia skelbiamos nuomonės ir komentarai. Čia naudojama ironija, čia naudojami įvaizdžiai, perkeltinės prasmės ir kiti panašūs tokiam žanrui būdingi dalykai. Jei nesugebi viso to suprasti ir gali skaityti tik paraidžiui, nesilankyk čia. Nes niekada nieko nesuprasi. Ir visada pyksi bei kalbėsi nesąmones, neišdrįsdamas už tokius savo poelgius atsiprašyti.

            Skaityk TS-LKD puslapį, užeik į http://www.lrvk.lt, Seimo svetainę karts nuo karto aplankyk, ir žinoma, Statistikos departamento.

            Pačiam bus ramiau ir kitiems nervų negadinsi.

            Atsiprašau už gal kiek per aštrius išsireiškimus, tačiau jei atvirai, tai tampi panašus į Fredį…:)

          • Mielas Artūrai,
            O Skeptickas teisus …

          • Mielas Virgi, jei dar pasakytumėte konkrečiai, kur jis teisus, o aš ne, būtų didelis ačiū.

            Beje, klausėte apie A.Sabonį, berods. Tai jis tikriausiai Nidoje botelius toliau stato. Jam galima, jis juk nusipelnęs, ar ne? Kaip paulauskai, burkšai, zujevai, griniai ir t.t.

            Ir, panašu, kad jūs skaitote taip pat kaip Sceptickas, nes Samą čia paminėjau kaip tik dėl tos pačios priežasties…

            O jums iš karto Zvonkė ir Mia vaidenasi. Gal per daug jomis domitės?

            Viskas, užknisot juodai šiandien. Einu miegot:)

          • Sabonis stato ne ten, kur jam draudžia, Sabonis stato ten,kur jam leidžia, ar ne, mielas Artūrai? Ir leidžia tie patys – „tradiciniai“ … :)))
            Kas ta zvonkė ir mia?
            Ir, gerbiamasai, aš jums draudžiu purkštauti, kaip kokiam vežikui, – nes … pats užknisat, amžinai neišsimiegojęs :)

  • Gerb.. Račas … Manau, kad pats laikas keisti sistemą…

  • Anonimas

    Skeptikui,
    Sutinku, kad žiniasklaida tendencingai pristato naujosios vyriausybės žingsnius. Sutinku, kad LR daro tai ypač pasibjaurėtinai su tokiom antraštėm kaip „Vyriausybei važiuoja stogas. Bus apmokestinti visų gyventojų automobiliai“ ar panašiai. Tačiau juk LR ne žiniasklaida o greičiau tas dalykas, kuriam puikų žodį sugalvojo Landsbergis. Sutinku, kad žurnalistai ypač veidmainiškai spiegia dėl to, kad dabar reikės mokėti daugiau mokesčių ir didėja PVM spaudai. Bet sorry, Račas šioje vietoje mažiausiai reiškiasi. Jis netgi yra pasakęs pas Klevečką laidoje, kad daugumai vyriausybės žingsnių jis pritaria. A. Račo pretenzijos naujajai valdžiai, kiek aš suprantu, yra šios:
    1. Valinskas į valdžią atėjo išprievartavęs Lietuvą. Konservai ir kiti susidėję su Valinsku t.y. partija be ideologijos, be vertybių ir be reikiamų politinių kompetencijų diskredituoja save ir politinę sistemą. Rizikuoja likti prie suskilusios geldos jei Valinskas nuspręs, kad jam naudingiau jungtis su kitomis partijomis.
    2. Zuoko partija – parsidavėliai sugebėję būti valdžioje kartu su socdemais ir dabar su konservais yra nepatikimi ir gali lygiai taip pat pakeisti orientaciją.
    3. Mokesčių reformos daromos per greitai ir neįvertinus visų pasekmių. Rizikuojame sulaukti nenumatytų grėsmingų padarinių. Daugiausia abejonių kelia pelno mokesčio ir PVM pasikeitimai.
    Turbūt tai pagrindiniai dalykai. Nei BNS nei Račas, bent jau mano stebėjimais neprisijungė prie šlykštaus žiniasklaidos spiegimo bandant išsaugoti lengvatas. Bent jau nedarė to aktyviai. Todėl tavo pretenzijos Račui tarsi jis įkūnytų visas žiniasklaidos ydas yra neteisingos. Geriau atidžiau pasižiūrėk, yra iš tikro prie ko kabintis jo pasisakymuose apie įvairius dalykus. Sėkmės.

    • Ačiū, Valentinai… o tai pradeda vaidentis, kad man vaidenasi…:)

  • Anonimas

    Skeptickas teisus dėl žodžio „rekomendacija“ netinkamo panaudojimo, kaip tai buvo jau anksčiau ir pastebėta (beje, jis pasičiupo tai kaip savo skydą). Taip pat ir nuoroda į asmenį, vadovavusį departamentui naudota, sufleruojant, kad buvęs vadovas kažkaip susijęs su esama ar tariama problema. O daugiau, kaip ir eilinė suokalbio versija, kad Račas atidirbinėja kažkam arba savo interesams. Kaltumo prezumpcija. Smerktina fundamentaliai, čia jau ne žodžių ar sakinių abejotinas panaudojimas.

    VISGI, kažkoks frediškas nervas juntamas, ir tai išduoda sunkumus skaityti kritiką konstruktyviai ir labiau kritiškai, kiek atsainiau. Bet čia gal kaltos kokios „tos dienos“ ;-)

    O gal, sakau, koks pietietiškas temperamentas genuose?

    Siūlyčiau diskutantams šitą šaką atvėsus darkart pasiskaityti, sekant kokiu būdu buvo pasiektos tono aukštumos – jums tai galėtų būti ir įdomu ir naudinga kitam panašiam kartui. Reikia pasakyti, kad tauresnis tonas jūsų lūpose atrodo smarkiai svariau, ir vienas malonumas stebėti.

  • Anonimas

    Na, kol Jūs Artūrai, žaidžiate krepšinį, aš verdu sriubas (kaip man kartą atrodo Jūsų akivaizdoje liepė pats Uspaskichas). Taigi, deja tik dabar pasižiūrėjau, kad yra šitas komentaras. Jau vakaras, galva nebeveikia, scholastiniai vingiai išsijungė, tad rimtai straipsnį ir jo komentarus perskaitysiu rytoj po spaudos konferencijos, ir tada jau paaiškinsiu (jei žinoma sugebėsiu) ką ir kodėl čia suprantu. Labanaktis.

    • Jokių problemų, miela Aušra. Juk neprivaloma. Beje, jei ką, tai sriubas ir aš verdu kartais… Ir ne tik sriubas:)

      • Anonimas

        Artūrai, o gal primestum kuomet kokį įrašą apie sriubas ar pan. – oi, kaip traukia apie jas šiandien pašnekėti, bet kažkaip čia lyg dar ir nepatogu plėstis. Dar tik ką pakartojau šiandien virtos kopūstienės puslėkštę – sakytum, tobula. Ir priedo pašteto litras šios dienos nuopelnuose – taip kasdien dar nebūna…

        Galvoju – štai, Aušrai dažniau, matyt, tenka virti – ar tokiom aplinkybėm galima jausti polėkį, malonumą? Kažkaip kirba, kad gal jau ir ne?

  • Račas savo bloge sužvejojo tris stambias žuvis: mane, Auksinį kardą ir Aušrą (labai išsiblaškiusi ir nepareiginga lankytoja).
    Skaniausia sriuba yra maždaug už tris litus: nusiperki šaldytų daržovių, susiverti į verdantį vandenį, šaukštelis sviesto, grietinės ir paruošta 2-3 žmonėms. Dietiška, o pusryčiams – avižų košė.

    • Anonimas

      Hm, šaldytos daržovės – pavojingas dalykas… Ir jeigu kartu su avižų koše jau ir daugmaž viskas, ilgainiui gali reikšti ir kažką negero. Sakykim, vargu ar taip ilgai tempčiau, nebent ištremtas gamtoj – tuomet gal ir pakaktų kuriam laikui tiek.

      Tokion sriubon būtinai pilčiau bent pusei skysčio pieno, virimo pabaigon – tuomet jau, kad ir lengva, bet būtų smagi pieniška daržovių sriuba. Antraip – prėskoka.

    • Oi, Fredi… Ar tik ne pirmieji didybės manijos požymiai:)

      Nes iki Aušros (žinių požiūriu) ir iki Auksinio kardo (sugebėjimo diskutuoti požiūriu) tau mielasis kaip iki Marso…

  • Auksinis karde,
    Politmafija mano supratimu – dvi „tradicinės“, nuo pat pradžių viską pasidalinusios ir bet kokį pašalinį trečią(Paksą, Uspaskichą) „suvirškinančios“, nebaudžiamumą, privilegijas ir protekcionizmą propaguojančios „partijos“.
    Rinkimuose išrinkti atstovai, sakai? Valdant tokius pinigus, kokius valdo jie, neatmetu galimybės falsifikuojant rinkimų rezultatus. Aišku ne šimtaprocentiniais mąstais, bet visgi …
    Ko tikiuosi iš mitingo? Suprantu, jog riaušės negerai. Tačiau iki šiol mitingavom smulkiai ir kultūringai, o jie stambiai ir kultūringai turtėjo ir savivaliavo. Nepateisinčiau parduotuvių siaubimo, tačiau taikus paūbavimas rezultato neduos. Po Rygos įvykių „tradicinių“ nurodymu ( pvz. kas vadovauja LRT ir kieno jis statytinis? :) )jau nebėra jokios info apie rytojų – visos televizijos kaip susitarę tyli – tikslas – kuo mažiau žmonių, – „taikiai pamitinguokit ir taikiai išsiskirstykit, o mes irgi taikiai … nusišvilpsim ant jūsų“. Taip buvo iki šiol.
    Teįvyksta kas turi įvykti.

  • Anonimas

    Auksinis kardas rašo: „Betgi nereikalaujama tobulinti rinkimų tvarkos?“ Nemanau, kad tuo dziaugtis reiketu. Rinkimu tvarkapas mumis oi kaip prasosi nauju varztu. Kada nors pakalbesiu apie tai…

  • nerijus

    http://saviugdosklubai.lt/2010/08/28/ken-robinson-ar-mokyklos-nuzudo-kurybiskuma/

    Puikia pasakyta apie hyperaktyvumą ir tabletes, kurios galėjo būti paskirtos.
    Puikia pasakyta apie vabzdžius ir žmogų.

  • aušra maldeikienė

    Su dideliu malonumu perskaičiau ir prisiminiau, kaip GA mane pavadino scholastike. Man labai patiktų, kad tai būtų tiesa.

  • Trakimas

    TS-LKD ruporas Girnius rašo:“Jei visa tai įvyktų padidinus MMA iki 1500 litų, tai kodėl nepadidinti MMA iki 2000 ar 3000 litų? Juk tokiu atveju gausybės ragas dar labiau atsivertų, visiems gyvenimas taptų dar gražesnis.“—-visiškai teisingai.Nes tiek gaunantis žmogus tampa „darbdaviu“ dar šimtui naujų verslų ir ne tik naujų.Tiek uždirbančio žmogaus poreikiai išsiplečia-jis jau ima keliauti po pasaulį,lankyti teatrą,kiną,dažniau kirptis,vartoti DVD produkciją ir t.t.:)Tuo pačiu jis sukuria POREIKĮ-PAKLAUSĄ naujoms prekėms ir jų įvairovei.O tai reiškia tik viena-naujų verslų ir darbo vietų kūrimąsi ir ekonomikos augimą bei klestinčios valstybės priešaušrį.

    • Trakimas

      Dabar paanalizuokime ,kokių verslų klientas yra žmogus ,turintis 670 lt. „išteklius“ ir 3000 lt. išteklius.Žmogus,turintis 670 litų potencialą yra tik biudžetinio socialinio rūpybos skyriaus klientas,ką ir atskleidė gerb. Aušros straipsnis.:)Toks žmogus ne gyvena ,o vegetuoja.Vegetuoja jis ne dėl to,kad mažai ar nenašiai dirba,o dėl to,kad valstybėje nepaprastai ydingai perskirstomas BVP.Pridėtinės valstybėje sukuriamos vertės perskirstymas didžia dalimi ir pirmiausia vyksta,dalinantis pelno siekiančių įmonių pajamas-per atlyginimus ir dividendus.Todėl maximos ksininkė niekaip „neuždirba“ 700 lt.,o ten vienas iš tos chebrytės jau turi du su puse milijardus litų turto.:)Jei valdžia turėtų bent elementaraus padorumo,o tuo pačiu ir ekonominių žinių-keliasdešimt tūkstančių kasininkių gautų po kokius 2000 lt.,o tas neaiškus veikėjas nenubiednėtų,jei pasitenkintų tik dviem milijardais apskaitos vienetų:)

      • Trakimas

        Normalus sveiko proto verslininkas,ubagui,kuris neturi pakankamų lėšų net duonai,neturi ko pasiūlyti:)O kai tokių ubagų šalyje atsiranda didžioji dauguma,verslas tiesiog iškeliauja kitur,kur jų produktus ir paslaugas kažkas gali nesunkiai įpirkti:)Gal net dėl to „genialusis“ Kubilius su šaika taip ir „neištraukė“ milijardo iš šešėlio,užtat sužlugdė dešimtis tūkstančių verslų,o žmones paliko be pragyvenimo šaltinio.Jie tą šaltinį galbūt ras Vokietijoje ar UK,tačiau mes kalbame apie Lietuvą ir jos ateitį?Kubilius kuria Lietuvą be lietuvių?