Seimo rinkimai. Pirmo turo pamokos: ne partijų gyvavimo laikas – dvi Seimo kadencijos?

Visko iš karto, žinoma, neišeis įvertinti, tačiau pabandysiu po truputėlį.

Ir pradėsiu gal nuo geros žinios.

Ji tokia: iš politinės sistemos pagaliau pamažu atsisijoja ne partijos, o vien veido laimėti rinkimus jau nebeužtenka.

Turiu galvoje pirmiausia socialliberalus ir valstiečius liaudininkus. Pirmieji iš politinio žemėlapio visai išnyko, K.Prunskienė dar turi šiokį tokį šansą, tačiau tikiuosi, kad V.Stundys Molėtuose vis dėlto laimės kaip kad ir būdavo gana ilgai iki šiol.

Labai įdomus yra A.Paulausko fenomenas. Visa rinkimų kampanija buvo pastatyta iš esmės ant jo (na, dar A.Monkevičiaus šiek tiek) ir daug kas, įskaitant mane, galvojo, kad tai vienintelis teisingas sprendimas, nes partijos kaip ir niekada nebuvo, o paties A.Paulausko įdirbis ir viešasis įvaizdis buvo gana neblogas. Tą beje, rodė ir populiariausių politikų apklausos. 

Tačiau, panašu, atsibodo – kai labai ilgai tik šneki ir verki dėl postų, daraisi neįdomus.

K.Prunskienės ir jos valstiečių atvejis gal kiek kitoks. Spėju, kad įtakos turėjo ir Šatrijos skandalas ir tai, beje, kaip ir patvirtintų mano spėliones, kodėl jis kilo būtent dabar, prieš Seimo rinkimus. Kita vertus, labai norėčiau tikėti, kad ir K.Prunskienės atveju suveikė tas pats faktorius, kuris paskandino A.Paulauską – vien gražiu ilgai būti negali. Reikia dar ir kažkokios bent jau minimalios ideologijos bei vertybių sistemos su konkrtečiomis idėjomis.

Spėju, kad tuoj sakysite: o kaip gi su A.Valinsko „partija“, „Tvarka ir teisingumu bei Darbo partija?

Turiu atsakymą: tiek A.Paulauskas, tiek K.Prusnkienė ir jų „partijos“ Lietuvos politikoje jau ilgiau nei tvarkiečiai ar darbiečiai, nekalbant jau apie A.Valinską.

A.Paulausko politinio gyvenimo pradžia – 1997 metai, kai jis kandidatavo į Prezidentus, o jo partijos – 1998.

K.Prunskienės „politinis gyvenimas“ nuo Sąjūdžio laikų, tačiau savo partiją ji įsigijo tik 1995 (Moterų partija, vėliau tapusi Naujaja demokratija).

Valstiečiams vadovauti K.Prunskienė pradėjo 2001 metais.

Šiek tiek skiriasi, bet iš esmės labai panašu – dvi Seimo kadencijos.

Grįžtant prie Tvarkos ir teisingumo ir Darbo partijos (apie jas atskirai – kitą kartą) skirtumas akivaizdus – tai yra, vienos Seimo kadencijos.

Taigi, gal galima daryti išvadą, kad „partijoms“ be ideologijos gyvuoti duota ne daugiau dvi Seimo kadencijas?

Bet – turint galvoje, kad visa politinė sistema pamažu bręsta, kaip, beje, ir visa visuomenė, gali būti, kad ateityje tas laikas trumpės.

Gal vis dėlto yra šviesa tunelio gale?

P.S. Beje, jau pasigirdo kalbų, kad liberalai svarsto galimybę kaip nors bendradarbiauti su socialliberalais, galbūt net susijungti. Apie tai kalbėjo A.Zuokas ir tai gali būti jo ėjimas siekiant sustiprinti savo pozicijas.

Aš asmeniškai manau, kad toks žingsnis būtų didžiausia liberalų klaida. Tokia pati, kokia kažkada buvo padaryta, kai užsibuvus opozicijoje partija buvo perduota R.Paksui.

(7 balsų, vidurkis: 4.14 iš 5)
Loading...
  • iš ankstesnės pastabos, jog už konservus nebalsuosi, ir paskutinės pastraipos spėju, jog balsą atidavei sąjūdžiui :)

  • Anonimas

    Liutaurai, Artūrui sąjūdis irgi kiek „problematiškas“ pasirinkimas, dėl jų blaškymosi atomo reikalais :)

  • Anonimas

    „Partijų“ skilimo pusperiodžiui šiokios tokios įtakos turi ir finansinės galimybės bei ideologinis skeletizavimasis.
    NS, matyt, rimtai suklydo, stverdama Aplinkos ir Švietimo ministerijas tuomet, kai jau buvo aiškus dabartinės koalicijos fiasko.
    Kunigaikštienės makiaveliški siekiai bet kokiais būdais prasibrauti prie „lovio“ ir semti kiek apžioja, galų gale privedė prie logiškos atomazgos.
    Jeigu TT ir DP teks opozicionierių dalia, jųjų dūlėjimo procesas taip pat gali baigtis su šio Seimo kadencija.
    Bestuburė TPP pasimaudys trumpalaikės projekto sėkmės spinduliuose ir ištirps kitų partijų skrandžiuose dar šio Seimo kadencijoje.
    Tokia Lietuvos politinio žemėlapio topografija matosi iš mano varpinės (Artūrui pasufleravus temą).

  • Anonimas

    man patiko kazkur skaitytas komentaras, kad iskovojus nepriklausomybe, zmones siejo ja su geresniu gyvenimu. nepriklausimybe atejo, bet geresnis gyvenimas – ne, nes pasirodo, jis pats neateina, ji reikia patiems susikurti. o tai vargina. tad zmones kaip loterijoje kaskart balsuoja uz vis kitas partijas, tikedamiesi, kad stai dabar gal jau pavyks islosti su tuo geresniu gyvenimu – 1992 – LDDP, kaip suirutes stabilizatoriai, 1996 – TS, issigandus LDDP monstro, 2000 – ‘liberalai’ (paulauskas su paksu), nebenorint balsuoti uz LDDP ir TS, 2004 – DP, kaip naujas bandymas, 2008 – TPP, kaip dar naujesnis bandymas…
    aisku gerai, jei egzistuoja tas 2 kadenciju limitas, taciau blogai, kad tauta losia azartini losima is savo pacios likimo…

  • Anonimas

    >> P.S. Beje, jau pasigirdo kalbų, kad liberalai svarsto galimybę kaip nors bendradarbiauti su socialliberalais, galbūt net susijungti. Apie tai kalbėjo A.Zuokas ir tai gali būti jo ėjimas siekiant sustiprinti savo pozicijas.
    Aš asmeniškai manau, kad toks žingsnis būtų didžiausia liberalų klaida.

    Klaida, jeigu vadovautumės politine logika. Bet Zuokas vadovaujasi verslo logika. Jie stiprūs ten, kur silpni mes. Mūsų rėmėjų interesai nesikerta. Susijungus konkurentinės pozicijos sustiprės. Vadinasi tai naudinga. Tik p.Zuokas pamiršta, kad soclibai yra kgbaktyvūs (nuo radioaktyvūs). Manau, kad labiausiai tai ir įvertino rinkėjai vieningai ignoruodami soclibus.

  • Anonimas

    Artūrai, kokios sudėties koaliciją prognozuotumėte iš dabar turimų rezultatų?

  • Anonimas

    „daraisi neįdomus“ – labai taiklus pastebėjimas, iš tiesų raktas perprasti kodėl nutiko taip, kaip nutiko, beigi kaip gali nutikti kitąkart.

    Pirmiausia, atiduoti balsai ir yra „didžiausio susidomėjimo“ išraiška. Išskirtinio susidomėjimo, kuris galėjo kilti pavieniuose elektorato segmentuose. Didelis politiko plakatas su „priverčiame valdžią dirbti“ kelia gerokai mažiau susidomėjimo, nei šviežio spaudimo pažadas „nusipelnėme gyventi geriau“. Valstiečių – liaudininkų segmentas? Kaimo žmonės, ir tai – tik tie, kuriems didesnio susidomėjimo nėra sukėlę kitokios galimybės balsuoti. Tokių, matome, nebuvo daug.

    Kas link TT ir DP – situacija šiuo metu jiems buvo tokia dėkinga būtent todėl, kad nuo elektorato pirminio patikėjimo jais jų veikimas atstovavime buvo visokeriopai ribojamas „valdžios partijos“, o tai suveikė kaip mumifikavimo priemonė, tad tikėjimas, susidomėjimas jais neturėjo progos išblėsti, ir išliko principo reikalas balsuojant ir šįkart.

    Tad susidomėjimo trajektorijų ekstrapoliavimas darosi gana apčiuopiamas, ką AR pastebi gana taikliai (nors matuoti vien kadencijomis ar neprogramiškumu Lietuvoje nėra dėkinga). Kažkokios paklaidos toms trajektorijoms duos tai, kas ir dabar jas veikia: „dominančių“ asmenybių įtaka, nepriklausomai nuo partijų. Tiesa, ilgainiui norėdamos realizuoti savo gebėjimus tokios asmenybės irgi gali pradėti dairytis tam labiau dėkingos partinės aplinkos, nors nebūtinai visada. Bet partijų nusistovėjimo, atsijojimo procesas visai tikėtinas. Netikėta tik išliks panašiai tas, kas dabar įsikūnijo TPP fenomene, kad ir kaip AR nepalankiai vertinama ;-)

    Visgi, patikėkit, TPP misija nebus visiškai beprasmė, kaip vargu ar buvo remta suokalbiais.

  • Anonimas

    Oj, kaip as nenoriu desiniuju koalicijos su visokio plauko laisvarinkininkais. Bet nenoriu ir oligarchines LSDP. Nu kodel pas mus taip blogai?..

  • Anonimas

    citata iš šio įrašo: „Spėju, kad įtakos turėjo ir Šatrijos skandalas ir tai, beje, kaip ir patvirtintų mano spėliones, kodėl jis kilo būtent dabar“
    Citata iš įrašo, į kurį įdėta nuoroda: „Seimo rinkimai? Įdomu, bet nelabai. Daug įdomiau yra Prezidento rinkimai. Jie gana greitai, o tikro kandidato vis dar nėra.“
    Man rodos, Jūsų spėlionės buvo kiek kitokios.

  • Anonimas

    Ar matėt V.Rachlevičiaus laidą šįvakar per nacionalinį transliuotoją?
    Artūrai, mano – eilinio rinkėjo – patarimas: nu būk aukščiau to Valinsko, nepulk jam dabar per daug tiesmukai „į atlapus“, ypač per tiesioginę LRT laidą. Kad ir kaip ten būtų – jis atrodo kaip nugalėtojas (o ir reikia trumpam pripažinti jo pergalę), jis chamizmo turi daugiau, ir moka juo manipuliuoti geriau. Toks Valinsko programos puolimas atrodo kiek dirbtinas, o tai tik kelia jo autoritetą.
    p.s. Toks įspūdis, kad Valinskas net pats kojomis žemės dar nesiekia, staiga netikėtai įstojęs į uždarąjį klubą.

  • Anonimas

    „Toks įspūdis, kad Valinskas net pats kojomis žemės dar nesiekia, staiga netikėtai įstojęs į uždarąjį klubą“ – man rodos, jo tikslai kiek labiau ambicingi, nei tame klube užsisėdėjusių. Tai natūralu, normalu, netgi sveika atsišviežinimui, gaivesnių idėjų patikrinimui.

  • Anonimas

    Prunskienė bergždžiai išleido ŽŪM pinigus savireklamai. Jos partijai tas nepadėjo. Nors ji pati dar turi šansų. Įdomu, ar per likusį laikotarpį iki rinkimų antro turo dar liko pinigų visuomenės informavimui ŽŪM biudžete.

  • Irgi su šviežiais įspūdžiais po Versijų :) Galime vardinti tai chamizmu, galime vadinti tiesiog greitesne reakcija ir guvesne retorika, tačiau faktas kaip blynas: ir Artūras, ir Vidas atrodė, anot Almodovaro „women on the edge of nervous breakdown“ :) Nesileisdamas į gilesnes diskusijas dėl polemikos turinio rekomenduočiau ateityje atsiminti vieną dalyką (jis tiek akivaizdus, jog jaučiuosi lyg aiškindamas tai, kad Žemė sukasi apie Saulę): debatams reikia ruoštis. Ir ne tik argumentus, kurie, garbės žodis, tiek Artūro, tiek Vido (jėrgutėliau, apie „Naši“ žvaigždę atrodė iš tos pačios operos, kaip apie princess Di žūtį) buvo nerišlūs, chaotiški ir nenuoseklūs, bet ir jų pateikimo bei gynybos metodiką. Tik visiška profesionalumo stoka gali paaiškinti Grinevičiūtės istorijos ignoravimą ruošiantis polemikai. Todėl laidos finale ir likot atrodyti kaip isteriškos turgaus bobos ne tik masinei auditorijai, bet ir tiems, kurie bent jau būtų jums suteikę benefit of doubt. Kikenant Kubiliui ir Stepiui. Kuriems pirmą kartą teko stebėti ant barbecue hearth atsiduriančius žurnalistus. Ir džiaugtis, jog lieka nuošalyje.

  • Gediminai, tikriausiai ne iki pabaigos arba neatidžiai skaitėte. Įrašo, į kurį duota nuoroda pagrindinė idėja buvo, kad K.Prunskienę reikia išimti iš žaidimo. Tai yra, neleisti jai toliau savęs viešinti tarp Seimo ir pezidento rinkimų. Taip ir įvyko: šis uždavinys įvykdytas su kaupu, nes aš vis dėlto galvojau, kad valstiečiai Seime bus.

  • Anonimas

    Aš irgi žiūrėjau „Versijas“. Ir manau, kad p. Vidui išties sekėsi labai blogai (apskritai kaip žiūrovė manau, kad jis dar nepagavo televizijos diskusijų laidos formato). Priešingai – Artūras, manau, gerai ir nuosekliai diskutavo. O Valinskas tikrai išmuša iš vėžių net labiausiai patyrusius. Jis nediskutuoja, jo argumentai yra absoliučiai politiškai nekorektiški, jo argumentai yra „ad hominem“ – nukreipti į diskutanto asmenybę, jo arba jos atseit objektyvų negebėjimą TPP ir politinės Lietuvos tikrovės vertinti. Ir čia ruoškis diskusijai nesiruošęs: ad hominem argumentai visada išmuš iš vėžių, nebent jų tikiesi ir pasistatai barjerą jiems atmušti. Be to, Valinsko pozicija per visą laidą buvo gynybinė. Nors tai nepakenkė valinskiškam „sofizmui“ :) Regis, jis vis tiek įneš sumaišties į politikų-žurnalistų bendravimą. Bet niekis, greitai jis su savo retorika bus „perkąstas“ :) Bet tikrai „nervous“ laida…

  • Džina,
    o Artūro ar Vido argumentai nebuvo ad hominem? Garbės žodis, nemoki plaukti, nelįsk į vandenį. Būtent tai ir galėčiau pasakyti Vidui ir Artūrui. Spaudos publicistika yra vienas dalykas, TV debatai – kitas. Nesuvoki skirtumo – pats kaltas. Beje, Artūrai, čia yra lygiai tokios pačios kategorijos argumentas, kurį panaudojai Valiaus atžvilgiu lygindamas jo kaip šoumeno ir kaip potencialaus politiko sugebėjimus. Sakau tai be jokios piktdžiugos, o tik iš pradžių linksmai, o po to liūdnai stebėdamas, kaip emocijų ir pastangų liūdo dalis yra eikvojama visiškai ne patiems svarbiausiems klausimams. Vido situaciją dar suprantu, kad ir nesąmoningai, tačiau toks trampoline and cabaret act galėjo tik pridėti reitingų Versijoms, tačiau kokio velnio Tu bandei galynėtis pingpongu atėjęs žaisti vandensvydžio, tikrai nesuprantu. Todėl ateityje linkiu arba daryti tai, kad geriau išeina, arba mokytis prieš bandant naujus iššūkius. Vėlgi, be jokios piktdžiugos, pagiežos ar pan. Man jau gyvenimas tokią pamoką įkalė į pakaušį, todėl patirtimi dalinuosi nemokamai :)

  • Na, va, kol rašiau Džina pasakė…:) Garbės žodis, nenusižiūrėjau. Bet tai tik patvirtina, ką sakiau. Ir Aidai, mielasis, negaliu aš žaisti su Valinksu vandensvydžio, nes jis moka tik pingpongą….

    Ir, beje, apie kokią patirtį Tu kalbi. Debatų su politikais? Ir daliniesi ja su manimi? Nenoriu Tavęs įžeisti, bet nebūk panašus į Valinską. Aš apie Tave vis dar daug geresnės nuomonės.

    Tiesa, jei ką, tai „Dvidešimt restitucijos dienų“ (atrodo taip vadinosi) man labai patiko. Atvirai sakau – tikrai taip nemokėčiau:)

  • Džinai: sugalvojau, kokia koalicija būtų geriausia: Tautos prisikėlimo partija, Darbo partija, Tvarka ir teisingumas, Liberalų ir centro sąjunga plius K.Prunskienė, jei pateks, ir B.Bradauskas.

  • Artūrai,
    Pirma, tai paskutinis mano komentaras šiąnakt, nes rytoj reikia ruoštis numerio atidavimui spaudai :)
    Antra, tikrai, mano asmeninė patirtis polemizuojant su politikais čia visiškai netinka, kadangi daugiau dirbau sferoje, kur visuomet atsisakoma „no, but“, „yes, but“ ir bandoma kalbėtis „yes, and“ :)
    Trečia, bet kokio disputo (ir ne tik jo) esmė: ką nori pasakyti? Man, pavyzdžiui šįvakar, visiškai tai nepaaiškėjo. Perspėti konservus su liberalais nuo koalicijos su Valiumi? Paraginti rinkėjus antrame ture nebalsuoti už TPP? Atverti pasiklydusiems žmogeliams akis? Bet kokiame dispute pasirenkama centrinė linija, o visos kitos naudojamos tik jai paremti. Beje, Vidas jau vieną kartą bandė save TV vedėjo vaidmenyje, gavosi nekaip, šiandien galiu pasakyti, kad antras bandymas dar prastesnis, kadangi vedėjas turi KONTRLIUOTI diskusiją. O tamstos, kaip jo pasikviesto prelegento, uždavinys, bent jau jam nesudaryti papildomų komplikacijų. Tuo tarpu išėjo taip, kad vienas kitam asistavot į visiškai kitą pusę.
    Ketvirta. Jeigu žinai, kad bus pingpongo žaidėjas (o stebint Grinevičiūtės benefisą LNK to tikėtis nebuvo koks Newtono binomas), tai neik žaisti. Nes tik suterši garbingą vandensvydžio vardą :)
    Penkta. „Keturiolika restitucijos dienų“ dabar rašyčiau visiškai kitaip, kadangi ten tiek jovalo ir balasto… Tačiau iš to mokomės. To ir Tau siūlau. Ir atsikratyti išankstinės arogancijos žmonių, kurie nebuvo politikos cecho nariais, atžvilgiu. Patikėk manim, pats nuolat save gaudau ir bandau save kontroliuoti dėl visiškai to paties.