Šatrijos raganos sugrįžimas. Kodėl dabar?
Šatrijos ragana vėl ant šluotos… Netikėtai, po visų teismų, po visų atplovimų ir valymų.
Net 17 metų kažkur gulėjo vaizdajuostė apie kurią niekas nežinojo ir kurios niekas nematė… Ir staiga atsirado. Stebuklas ir tiek…
Ir kodėl po 17 metų? Kodėl ne po 14 (pavyzdžiui, 2004 metų vasarą) ar po 16? Gal galiojimo laikas jau artėja prie pabaigos?
Vaizdajuostė įdomi. Ir tekstas gana aiškus ir suprantamas.
Ypač , pavyzdžiui, šitos vietos:
1982 metais, kai aš važiavau į Vokietiją, tada buvo žinoma specifinis toksai instruktažas, kaip ten elgtis, kas tenai iš ambasados turi prisistatyti, kaip reikia pranešti, jeigu vyksti į kitą miestą ir t.t., ir t.t. Tai, aš manau, visuotinė norma. Ir ataskaitos, kurios buvo rašomos ir universitetui, ir ministerijai, ir Maskvos ministerijai, ir KGB, matyt, vienas egzempliorius…Jos labai keistos tuo, kad ten reikalinga informacija apie žmones, pavyzdžiui, mokslininkus, su kuriais teko bendradarbiauti, netgi jų partiškumą arba pažiūras Tarybų Sąjungos atžvilgiu. Ir amžių nusakant, kas man visada būdavo problematiška – visa šita aš esu parašiusi.
arba
Reiškia, man reikėjo pasakyti, kaip aš, kokį nors simbolinį žodį, kuriuo aš galėčiau paskambinusi, neminėdama savo pavardės, žodžiu, prisistatyti. Aš tada… Jau tam tariamam, reiškia, kuris mane, su kuriuo reikės palaikyt kontaktą…
Nepaisant to klausimas, „kodėl dabar“ vis tiek išlieka.
Ir ieškant atsakymo į šį klausimą, bent jau man pirmiausia į galvą ateina istorijos apie „Žemaitijos kelius“ ir „Šiaulių plentą“, apie V.Uspaskicho diplomą, apie nežinia iš kur atsiradusius keliolikos metų senumo policijos protokolus…
Man atrodo, kad visos tokios relikvijos Lietuvoje gali būti laikomos vienintelėje vietoje. Kokioje nors didelėje spintoje. Spėju, kad yra nemažai žmonių, kurie apie tas relikvijas žino.
Ir nusprendžia, kada nupūsti dulkes nuo vienos ar kitos relikvijos.
Kodėl šiandien buvo nuspręsta nupūsti dulkes nuo Šatrijos raganos šluotos?
Pabandykim paspėlioti.
Seimo rinkimai? Įdomu, bet nelabai. Daug įdomiau yra Prezidento rinkimai. Jie gana greitai, o tikro kandidato vis dar nėra.
V.Adamkus ieško ieško, tačiau niekaip neranda.
Ir štai šioje vietoje K.Prunskienė pasidaro svarbi. Gal jau pamiršote, bet būtent ji liko viena prieš V.Adamkų per praėjusius rinkimus.
O kas bus jei vėl liks viena? Pavyzdžiui, prieš kokį V.Ušacką ar V.Blinkevičiūtę? Baisoka? Juk tie rinkėjai tokie neprognozuojami…
Todėl kai kam tikriausiai atrodo, kad daug geriau būtų, jei K.Prunskienė iškristų iš žaidimo. Ji juk savo vaidmenį jau atliko – surinko „blogiečių“ balsus, o po to prisidavė G.Kirkilui.
Kaip tą padaryti? Nelabai sunku – reikia išimti K.Prunskienę iš viešosios erdvės. Atimti iš jos Žemės ūkio ministerija, atimti tos ministerijos pinigus ir galimybę tais pinigais , cituojant vieno teismo sprendimą, „stiprinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis“.
Palikti ją paprasta Seimo nare, be tarnybinio automobilio, be nuotraukų laikraščiuose ir žurnaluose, be susitikimų su žemdirbiais ir su kabančiu KGB šleifu.
Iki prezidento rinkimų dar daugiau nei pusmetis. Pakankamai daug, kad „gintarinę ledi“ visi primirštų ir dar daugiau tam, kad norintys į ją investuoti vis dažniau pagalvotų, kad tai per daug rizikinga.
Ir panašu, kad pati K.Prunskienė to nesupranta. Kalba apie konservatorių pinkles, dar apie kažką ir nemato perspektyvos.
Įdomiausia, kad Šatrijos skandalas per Seimo rinkimus jai net gali padėti – mūsuose juk mylimi tie, kuriuos skriaudžia.
Bet kaip po rinkimų ateis laikas formuoti prezidento modeliuojamą „tradicinių partijų“ (gal galima būtų išvardyti?) koaliciją, klausimas, ar politikė su KGB šleifu gali tapti ministre, spėju bus labai aktualus.
(6 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
