Rusai vėl puola. Šį kartą – žiniasklaidą…
Šią savaitę Lietuvą sudrebino žinia: bankas „Snoras“ svarsto galimybę tapti didžiausiu „Lietuvos ryto“ akcininku. Per antrinę įmonę „Snoras“ ketina išpirkti naują „Lietuvos ryto“ akcijų emisiją ir tapti didžiausiu akcininku, kuriam priklauso 34 proc. akcijų.
Reakcija į šią žinią daugeliu atveju buvo vienareikšmiška: rusai puola, galas lietuviškai spaudai.
Juokinga ir tiek. Tokia lietuviška paranoja…
Nes iš tiesų, tai nieko ypatingo ir nenutiko. Tik verslas.
Išskyrus, žinoma, tą dalį, kuris susijusi su draudimu bankams investuoti į žiniasklaidą. Nors, kaip sako vienas ką tik bakalauro diplomą atsiėmęs žmogus, paskolos žiniasklaidai suteikimas jau yra savotiška investicija, ypač kai ateina sunkmetis. Tad gal reikėtų uždrausti žiniasklaidai imti paskolas? O kaip tada su verslu, juk žiniasklaida tai verslas…
O kadangi verslui šiandien ne pačios geriausios dienos, „Lietuvos rytas“, kaip ir visi kiti žiniasklaidos verslai Lietuvoje šiandien turi problemų. Gal kiek daugiau, nes nenumatė krizės (o kas numatė ją būsiant tokią gilią) ir per daug investavo į ateitį.
Investicijoms reikėjo pinigų, kuriuos „Lietuvos rytas“, kaip ir visi kiti verslai Lietuvoje, skolinosi ir kaip ir visi kiti tikėjosi grąžinti ekonomikai ir toliau augant.
O ši nebeauga. Ir dar kurį laiką tikriausiai neaugs.
Reikia rasti būdą išgyventi. Tas būdas – turimų paskolų kapitalizavimas. Nieko naujo ir nieko ypatingo – normali verslo praktika.
Žiūrint iš „Snoro“ pusės – tikėtina, kad gera ilgalaikė investicija. Sunkmetis baigsis, o jam pasibaigus – „Lietuvos rytas“ vėl susigrąžins turėtas pozicijas, o su „Lietuvos ryto televizija“ jas dar ir sustiprins.
Sakote, pastarosios reitingai labai maži? Formaliai taip, tačiau tik iš dalies, nes TV metrai bent jau mano subjektyviu požiūriu jau seniai skaičiuoja ne TV auditoriją, o kažką kitą. Ir panašu, kad taip skaičiuos jau nebe ilgai.
Be to, kiek gi čia beliko iki tų 2012 metų, kai prasidės skaitmenos era?
Įvertinus visa tai, o pridėjus dar ir krepšinį, „Snoras“ elgiasi gana racionaliai. Su perspektyva uždirbti.
Tačiau kažkam, matyt, vaidenasi, kad įsigiję 34 proc. akcijų V.Antonovas ir R.Baranauskas vakarais maketuos „Lietuvos ryto“ puslapį ir sekmadienio vakare telefonu diktuos R.Valatkai, ką jis turi parašyti pirmadienio komentare.
Gal kas nors to ir labai norėtų, tačiau taip nebus. Nes Lietuvos žiniasklaida iš to jau labai seniai išaugo.
Taip, jos savininkai turi savų interesų, turi savų simpatijų vienai ar kitai politinei jėgai ir naudodamiesi turimomis galimybėmis tai neretai viešai pademonstruoja.
Tačiau nei G.Vainauskui, nei V.Tomkui niekas nenurodinėja, kaip rašyti. Ir nemanau, kad nurodinės.
Todėl šaukti „rusai ateina“ nėra jokio pagrindo. Nes šiaip jau tai rusai jau senų seniausiai Lietuvoje – esu rašęs, kad jie atėjo dar Lietuvai rengiantis stoti į ES ir NATO, kai staiga tapo vienais didžiausių užsienio investuotojų Lietuvoje.
Baimintis, kad „Lietuvos rytas“ slapta reklamuos „Snorą“, šiam tapus dienraščio akcininku, taip pat nėra jokio pagrindo. Jei „Lietuvos rytas“ norės išlikti ir išsaugoti skaitytojų pasitikėjimą, jis paprasčiausiai negalės to daryti. Ir „Snoro“ savininkai turėtų būti visiški kvailiai, jei to nesuprastų. O jie, atrodo, tokie nėra.
O šiaip tai kas geriau: žinoti, kas yra akcininkas ir turėti galimybę matyti, ar tai kaip nors atsispindi turinyje, ar nežinoti, kas yra kreditoriai ir stebėtis, kodėl laikraščio puslapiuose reiškiama meilė vienai ar kitai verslo grupei ar vienam ar kitam bankui.
Juk ne vien „Lietuvos rytas“ šiandien turi paskolų, kurias sunku aptarnauti.
Jų turi ir „Diena Media“ grupė, ir „Respublika“.
Ar žinome, kuriam bankui ir kiek skolinga, pavyzdžiui, pastaroji? Ar tai atsispindi jos turinyje? Aš sakyčiau taip. Ir tikrai gerokai aiškiau nei „Snoro“ paskolos kada nors atsispindėjo „Lietuvos ryto“ puslapiuose.
Tad kuo čia dėti rusai?
Gal viskas kaip tik išeis tik į gerą…