Apie Rusijos įtakos agentus ir politikų atsakomybę

Pasakysiu Jums paslaptį: neseniai iš patikimų analitikų sužinojau, kad maždaug trečdalis Seimo narių yra Rusijos įtakos agentai. Tie patys rimti analitikai sako, kad jei padėtis nesikeis, artimiausiu metu Rusijos įtakoje bus maždaug pusė mūsų visų rinktų parlamentarų.

Dar blogesnė, pasak tų pačių rimtų analitikų, yra padėtis konservatorių partijoje. Vytautui Landsbergiui išvykus į Europos parlamentą, ši partija, kaip rodo rimtų analitikų atlikti tyrimai, pasidarė visiškai neatspari didžiosios Rytų kaimynės įtakai ir jau dabar maždaug du trečdaliai šios partijos narių yra pasirengę atstovauti Rusijos interesams.

O dar rimti analitikai sako, kad į KGB rezervą buvo įrašyti arba kitaip su šia organizacija bendravo ne tik užsienio reikalų ministras, Seimo vicepirmininkas bei saugumo šefas, bet ir mažiausiai 15 dabartinių Seimo narių (beje, priklausančių visoms, be išimties, frakcijoms), taip pat 12 įvairaus rango ministerijų pareigūnų bei 7 aukštas pareigas Lietuvos kariuomenėje užimantys asmenys.

Pasak minėtų analitikų, Rusijos įtakoje esantys Lietuvos politikai visą laiką turėjo konkrečias užduotis. Vieni, pavyzdžiui, rūpinosi, kad Lietuvoje atsirastų naftos eksporto terminalas, per kurį Rusija galėtų eksportuoti savo naftą ir taip gauti jai taip reikalingos valiutos.

Kiti darė viską, kad vienintelė Baltijos valstybėse naftos perdirbimo gamykla būtų perduota valdyti Rusijai, nes ji turi naftos, tačiau neturi pakankamai modernių gamyklų jai perdirbti. Beje, perduodant Rusijai „Mažeikių naftą“, labai svarbu buvo, kad kartu su ja būtų perimtas ir naftotiekis, kuriuo nafta iš Rusijos teka ne tik į Lietuvą, bet ir į Latviją. Kaip žinome, taip ir buvo padaryta.

Treti visą laiką rūpinosi, kad Lietuva nepradėtų statyti energijos tilto į Lenkiją ir neišsiveržtų iš Rusijos energetinės sistemos gniaužtų. Papildoma užduotis šioje srityje buvo nuolat žlugdyti elektros eksportą, siekiant perduoti jį į Rusijos rankas, kad didžioji dalis pajamų tektų ne Lietuvai, bet Rusijai. Panašu, kad su šia užduotimi taip pat buvo susitvarkyta.

Buvo besirūpinančių ir dujų reikalais – siekiant užkirsti kelią Lietuvai ieškoti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių (pavyzdžiui, iš Norvegijos) Rusijai reikėjo perimti pagrindinės dujų importo ir paskirstymo įmonės kontrolę. Užduotis beveik įgyvendinta – „Gazprom“ šiuo metu yra didžiausias Lietuvos dujų“ akcininkas.

Be to, įgyvendinant Rusijos siekį turėti kuo didesnę įtaką Lietuvos ekonomikai, šios valstybės įtakoje esantys politikai, pasak rimtų analitikų rūpinosi, kad Rusijos investicijoms Lietuvoje būtų uždegta žalia šviesa. Taip jų pastangomis, Rusija įsigijo Kauno termofikacinę elektrinę, vieną didžiausių Lietuvos trašų gamybos bendrovių „Lifosa“, Gargždų bituminių medžiagų gamybos bendrovę „Gargždų mida“, ketvirtą pagal valdomą turtą šalies banką „Snoras“, o Rusijos automobilių gamybos bendrovės „MAZ“ ir „GAZ“ atidarė surinkimo gamyklas.

Rezultatas pavydėtinas – per keletą metų Rusija tapo viena didžiausių investuotojų Lietuvoje ir, paskutiniais duomenimis, dalijasi 4-5 vietomis su Estija.

Tačiau Rusijos įtakoje esantys Lietuvos politikai rūpinosi ne tik ekonomika: jų pastangomis Lietuvoje veikia trys rusiškos muzikos klubai „Metelica“, Rusijos dainininkai yra dažniausi svečiai didžiausių Lietuvos miestų koncertų salėse, o „Russkoje radio“ yra populiariausia radijo stotis Vilniuje. Pasirūpinta, beje, ne tik siela, bet ir kūnu: siekiant, kad Lietuvos gyventojai neužmirštų nesenos praeities, parduotuvėse jiems siūlomi „tarybiniai“ produktai, o didžiausia alkoholio gamykla „Stumbras“ didžiausio Lietuvos prekybos tinklo „VP Market“ užsakymu pradėjo gaminti SSRS degtinę (ką žinai, gal kada koks referendumas vėl bus – juk tada alaus, kaip Europos Sąjungos atveju, nepakaks).

Bet įdomiausias buvo pačių slapčiausių Rusijos įtakos agentų Lietuvoje uždavinys: jiems buvo pavesta nuolat gąsdinti lietuvius, kalbėti apie grėsmę ir viešai skaičiuoti Rusijos šnipu. Šiems slapčiausiems agentams buvo nurodyta iš karto apkaltinti darbu Rusijai visus tuos, kurie pabandys reikšti nuomonę, nors šiek tiek besiskiriančią nuo masinės arba elitinės.

Klausiausi aš tų rimtų analitikų ir baisu darėsi, nes viskas, ką jie sakė, buvo labai įtikinama.

Beveik taip pat , kaip konservatorės Rasos Juknevičienės šią savaitę vienoje visuomeninės televizijos laidoje viešai padarytas pareiškimas, kad artimiausiu metu pusė visos Lietuvos žiniasklaidos bus Rusijos įtakoje. Kalbant paprasčiau – kas antras leidinys, radijo stotis, laikraštis, žurnalas ir tikriausiai kas antras žurnalistas.

Rasa irgi sakė, jog tokius duomenis jai pateikė rimti analitikai, tačiau aš ja netikiu. Kaip netikiu ir tais analitikais, kurie ant pirštų skaičiavo KGB agentus ir rezidentus Seime, Vyriausybėje ir kariuomenėje ir pasakojo apie jų vykdomas užduotis.

Juk tikriausiai ir Jūs nepatikėjote? Aš juk pajuokavau. Priešingai nei Rasa, kuri, atrodo, taip ir nesugebėjo iki šiol suprasti, kokia atsakomybė tenka politikams už jų viešai pasakytus žodžius.

O po to stebėsis ir kaltins rinkėjus, kad šie nepasitiki Seimu, partijomis ir politikais.

(7 balsų, vidurkis: 4.43 iš 5)
Loading...
  • Pingback: Rusai vėl puola. Šį kartą - žiniasklaidą… | Artūras Račas()

  • Matotaupa

    Perskaitęs pirmas dvi pastraipas aš beveik patikėjau viskuo, kas ten parašyta. O velnias, galvoju, kaip čia tokia informacija prasisunkė į viešąją erdvę? Toliau paskaičiau ir lengviau atsipučiau – pasirodo, kad čia pajuokavimas. Ačiū dievui, kaip sakoma.

  • Ekvilibristas

    Manau autorius nori pasakyti, kad tai nera juokas. Visa tai YRA tiesa. Bet reikia atsakingai apie tai kalbeti. Tvarkytis ramiai, neskleisti baimiu.