„Respublikos“ ir A.Valinsko meilė baigėsi?
Neprabėgo nė pusė metų, kai klausiau, ar „Respublikos“ ir A.Valinsko meilė abipusė ir stebėjausi, kad ji kainuoja tik varganus 28 tūkstantėlius litų…(tiesa, iš mokesčių mokėtojų kišenės).
Ir ką?
Prezidento rinkimai praėjo, rinkimai į Europos Parlamentą baigėsi… ir meilės nebeliko…?
Štai ką „Respublika“ apie A.Valinską rašė 2009 vasario 5 dieną (kai jis dar buvo laikomas visai realiu pretendentu į prezidentus):
…suprantame ir užjaučiame politikos naujoką A. Valinską, kuriam dar visas gyvenimas prieš akis. Netgi jo arogancija mums suprantama. O kaip kitaip elgtis su žurnalistais, kurie it pasiutę puola žeminti savo pašnekovus, net nediskutuoja, o loja, bijodami patys apsijuokti prieš visą Lietuvą dėl savo kompetencijos stokos, todėl ir skuba kuo greičiau nutraukti pašnekovą, pasigirdus bent kiek protingesniam atsakymui. Kaip elgtis tokiais atvejais save gerbiančiam žmogui? Verkti? Atgailauti? Kartu loti? Žurnalistui kojas bučiuoti? Deja, belieka slėptis po arogancijos kauke ir stengtis nenusižeminti iki žurnalistų lygio. Todėl, susidūręs su žodžio kišenėje neieškančiu Valinsku, dažnas žurnalistikos grandas ne juokais sutriko. Suprantama. Šitiek laiko buvo įpratę, kad tiktai jų kiti privalo bijoti.
O štai, ką „Respublika“ apie A.Valinską rašo šiandien (kai jau nebeaišku, kiek ilgai A.Valinskas dar bus Seimo pirmininku):
„Respublika“ primena, kad tokių pat veiksmų (kaip ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija – A.R) prieš laisvą žodį ir visuomenės teisę žinoti ėmėsi ir į didžiąją politiką prieš gerą pusmetį įžengęs, tautą juokinęs ir Seimo pirmininku tapęs veikėjas. Paties išgalvotą karą jis baigė visiškai iššvaistęs populiarumo reitingus ir vis pabraškančia kėde
Va taip – nuo „savęs gerbiančio žmogaus“ iki „tautą juokinusio veikėjo“ – tik vienas žingsnis.
Arba – 28 000 litų…
P.S. Rekomenduočiau prisiminti ir R.Dagiui:)