Citata #231 V.Landsbergis aiškina, kodėl LSDP taip gerai pasirodė per rinkimus į EP

Iš Briuselio lietuvių bendruomenės pranešimo spaudai apie susitikimą su Vytautu Landsbergiu:

Tai, kad nemažai balsų surinko LSDP, profesorius komentavo taip: „Anksčiau juos nuskriausdavo populistinės partijos, bet dabar, nusivylę populistais, dalis [rinkėjų] sugrįžo prie klasikinio populizmo. Juk komunizmas buvo tikrasis populizmas – žadėjimas pasirūpinti paprastu žmogumi, prieš atsisėdant jam ant sprando“

(11 balsų, vidurkis: 4.55 iš 5)
Loading...
  • WU

    Neveltui profesorius..

  • Fredis*

    Visiškai pritariu gerb. profesoriui, perpratęs socialistų esmę.

    • austras

      Gerbiamas Fredi, o citatoje esančios raidės „LSDP“ Jums daug ką pasako apie „socialistus“? Man, asmeniškai, nieko. Jei profesorius sako „komunizmas“, o Jūs sakote „socialistai“, vadinasi, Jums šios sąvokos tapačios. Kitaip nei profesioriui. Nors nenustebčiau, jei ir jis galvotų, kaip Jūs.

    • WU

      Fredi, tu vis nepasimokai ir pavartojai tą žodį iš S raidės, taigi turėjai pastebėti, jei jį parašai, visada atsiras žmogus, kuris prisikabins prie tavęs ir pradės aiškinti, kad tu nieko nesupranti apie S……….

  • austras

    Man asmeniškai, nepatinka tik viena. Kodėl Lietuvos dešinieji, šitaip keikdami SSRS egzistavusią komunistinę santvarką, kalbėdami apie socializmą, kažkodėl perima tos pačios komunistinės santvarkos propagandines klišes.

    • austras

      Bet, kaip supratau, šio blogo šeimininką socialistų minėjimas ant kiekvieno kampo ir kiekvienoj vietoj pilnai tenkina, o ir jis pats, berods, nusprendė nesąs joks socialistas.

  • Aras

    Populismas – šiuo metu tabu konservatoriams. Prieš rinkimus lipdę populistų etiketes kairėn ir dešinėn, po rinkimų patys susimetę kupeton su populistais – labai apsiramino. Profesorius, dėl savo garbaus amžiaus, matyt primiršo…

  • Musė

    Mačiau, buvo vienu metu išsivysčiusi diskusija apie tai, ką reiškia socialistas. Norėčiau įterpti ir savo trigrašį.

    Aiškiausiai socializmo esmę ir skirtumus nuo konservatyvizmo apibrėžė V. Laučius: „Socialistus (socialdemokratus) ir konservatorius, be kita ko, skiria požiūris į moralę. Klasikinis konservatyvus mąstymas remiasi politikos ir moralės vienovės principu. Politinio teisingumo pagrindas, konservatoriaus požiūriu, pirmiausia yra moralinis, o ne ekonominis. Savo ruožtu socialistai daugeliu atžvilgiu laikosi nuostatos: „pirma duona, paskui moralė“.

    Aš visiškai pritariu V. Laučiui ir manau, kad socializmo esmė yra asmens atsakomybės nuvertinimas ir materialinės gerovės iškėlimas aukščiau vertybių. Pirma būkime visi sotūs, apsikrovę daiktais, o tada jau ir apie moralę pagalvosime. Bet taip nieko nebus. Nes jei nebus moralės, jei nebus vertybių, tai ir materialinės gerovės niekada nepasieksime – viskas bus išvogta.

    Pavyzdys gal ne į temą ir nesusijęs su politine santvarka, tiesiog pamąstymui. Indijoje žmonės gyvena skurdžiai, neturi nieko, bet yra dvasingi ir pagal įvairius tyrimus indai yra viena iš laimingiausių tautų pasaulyje. Japonai materialinių gėrybių turi su kaupu, ten vyrauja daugiau kolektyvinė dvasia. Bet jie drauge su P.Korėja yra pačios nelaimingiausios, pačios pesimistiškiausios šalys.

    • Muse, tamstos komentaras labai į temą po A.Vidžiūno „teismo“…. Tikrai, kad labai skiriasi ta moralė…

      • Musė

        Artūrai, neapsimeskite naiviu, puikiai suprantate, kad vienas žmogus – tai dar ne visa partija. Vienas A.Vidžiūnas neatspindi visos partijos vertybių, ideologijos ir pozicijos.

        • austras

          Vat pats įdomiausias dalykas yra tai, kad gerbiamoji Musė neblogai pažįsta marketingo, gal finansų sektoriaus, gal dar kažkokį dabarties pasaulį, kvepiantį iš postmodernizmo skeveldrų sudaryta mozaika. Tokia mergaitė iš Londono City. Bet tai nėra problema. Problema, kad su ta mozaika ji bando pretenduoti į visapusį ir išsamų vaizdą. Matyt todėl gerbiamoji Musė drąsiai operuoja tokiomis sąvokomis kaip moralė ir požiūris į ją. Deja, tos sąvokos senesnės, nei tas laikas, per kurį prasidėjo paskutinis finansų sektoriaus augimas ar krizė. Ir Bielskio atsakymas į jau minėtą Laučiaus straipsnį tai labai gerai primena.

          • austras

            Žemiau galite tai paskaityti. Nors kam čia skaityti – Jūs ir taip žinote, kad moralė visados konservatorių pusėje.

          • Dar įdomesnis dalykas yra kai jaunas, protingų knygų prisiskaitęs, socialdemokratą vaizduojantis „intelektualas“, operuojantis tokiomis protingomis sąvokomis kaip „postmodernizmo skeveldra“, niekina, neslepia savo tariamo pranašumo ir atvirai niekina tokias kasdieninio darbo bites kaip Musė. Kur gi jos gali suprasti kas yra moralė, nes studijavo tik kažkokį ten marketingą ar vadybą. Ne taip kaip mūsų jaunuolis – istorikas. Be to ir politologijos, filosofijos knygų skaitęs. Čia tai moralės žinovas!

            Jaunuolis savo intelektualinio maištingumo įkarštyje nesupranta, kad tam, jog jis galėtų laisvai gilintis į prakeikto kapitalizmo ydas ir niekinti Londono City mergaites, ta mergaitė turėjo sukurti pridėtinę vertę, nuo tos vertės sumokėti mokesčius valstybei, kuri ir išmokslino jaunuolį kaip reikia niekinti savo „neintelektualius“ maitintojus.
            O gal tas jaunuolis taip slepia suvokimą apie savo bevertiškumą? :)

          • Orka

            Labai būtų įdomu pamatyti tą procesą, kaip ta mergaitė kuria pridėtinę vertę. :)

          • Orka,
            Neliūdinkite manęs. Nejaugi ir jūs galvojate, kad versle dirbantys žmonės yra niekingi veltėdžiai?

          • austras

            Įdomu, gerbiamas Valentinai, kaip šiame komentare Jūs įžvelgėt niekinimą. Dar įdomiau, kad pavartojot frazes „niekina, neslepia savo tariamo pranašumo“. Ir apie marketingą taikliai užmetėt. Ir apie knygas, kurių, matyt, nereikėjo skaityt. Tik antrojoj daly pradedat atvirai nusišnekėt.
            Matot, esu ir aš buvęs „kasdieninio darbo bite“. Ir būdamas ta, „kasdienio darbo bite“, nedirbau jokiuose sičiuose. Dirbau kur kas žemiau. Tiesa, tuo metu taip pat skaičiau knygas, o tai padeda ir dabar. Dėl to, matyt, turėčiau jaustis kaltas. Ir būdamas „kasdienio darbo bite“ susikūriau tą minimalų pagrindą, kurio dėka (o ne iš musės malonės), šiandien, tiek kiek galiu, lopau savo išsilavinimo spragas. Nes pašalpos, gaunamos iš universiteto, neužtektų pragyventi. O jei galvojat, kad už tą pašalpą turėčiau būti labai dėkingas Jums – tai nuolankiausiai dėkoju, mielasis moralės aristokrate, kad suteikėt man šią neįkainuojamą dovaną.

          • Orka

            Ne, Valentinai, aš ir pats, kaip ne kartą esu sakęs, esu verslo žmogus. Tačiau, turiu prisipažint, esu labiau kairiųjų pažiūrų, nei dešiniųjų.

          • austras

            Ir už bevertiškumą ačiū – kažkaip praleidau pirmą kartą skaitydamas. Taip konservatoriškai tiesiai uždėjot. DDėkingas. Jei sutiksiu gatvėj, nepykit, Valentinai, aš kaip tikras proletaras, galiu nieko nesakęs uždrožti. Jūsų, kaip moralės sergėtojo ir tikrai žinančio „kokiame intelektualinio maištingumo įkaršty“ esu, tai neturėtų nustebinti.

          • Austrai, siūlyčiau kiek atvėsti…:)

          • Pasiskaitytike savo tekstą ir suprasite kas yra niekinimas:
            „Vat pats įdomiausias dalykas yra tai, kad gerbiamoji Musė neblogai pažįsta marketingo, gal finansų sektoriaus, gal dar kažkokį dabarties pasaulį, kvepiantį iš postmodernizmo skeveldrų sudaryta mozaika. Tokia mergaitė iš Londono City. Bet tai nėra problema. Problema, kad su ta mozaika ji bando pretenduoti į visapusį ir išsamų vaizdą. Matyt todėl gerbiamoji Musė drąsiai operuoja tokiomis sąvokomis kaip moralė ir požiūris į ją. Deja, tos sąvokos senesnės, nei tas laikas, per kurį prasidėjo paskutinis finansų sektoriaus augimas ar krizė.“
            Ir aš nenusišneku, nes mokėtės jūs universitetuose, kurie išlaikomi valstybės, kuri išlaiko juos iš verslo sumokėtų mokesčių. Tų vadinamų socialdemokratų panieka verslui yra paradoksali, nes norint, kad būtų ką dalinti ir būtų kam dalinti turi būti ir verslas, kuris sukuria ką dalinti ir įdarbina kam dalinti. Kritikuoti kapitalizmą ir mėgautis jo malonumais – klasikinė socialdemokrato laikysena.

          • Kaltinimas nusišnekėjimu, dabar atviras grasinimas smurtu :)
            Austrai, jūs peržengiate visas įmanomas mandagumo ribas.
            Ir neapsimetu aš jokiu moralės aristokratu, juo labiau konservatorių moralės, skirtingai nuo jūsų.
            Dėl bevertiškumo, tai kėliau klausimą. Jei žmogus taškosi pykčiu ir kvailai smerkia „London City“ pasaulį, ar tai nerodo, kad žmogus tai daro iš pavydo ir suvokimo, kad tokie dalykai jam nepasiekiami?
            Dar daugiau, ar „socialdemokrtinės pažiūros“ ir neapykanta dešiniąjai ideologijai negali būti reakcija į nesugebėjimą susikurti sau gerovės?
            Tai tik klausimai, nieko asmeniško.

          • austras

            O ar tai, apie kalba musė nėra postmodernizmo mozaika? Atsietas nuo viso konteksto Laučiaus pasakymas apie konservatoriškos moralės pranašumą, kaip ideologinį oponentą pasirenkant (O menkyste!) brazauskinės tikrovės epizodą. Ir, Jūsų nuomone, su tuo epizodu iš tiesų galima pretenduoti į visapusį ir išsamų vaizdą kalbant apie politinę moralę, ar vienos politinės ideologinės krypties moralinį pranašumą prieš kitą ideologinę kryptį? Tai Jūs, linkę teisti ir primesti savo tiesas. Esat nuolatinio puolimo stadijoj, kaip tas Laučiaus straipsnis apie žmonos mušimą. O paskui stebitės ir piktinatės, jei koks nors Bielskis išdrįsta priminti istorines diskurso preižastis.

          • Musė

            Valentinai, dėkui :)

            Orka, ateikite, parodysiu, ką moku :))

            Austre, jūs mane stebinate. Maniau, po mano grynai teorinių pasvarstymų apie socializmo ir konservatizmo skirtumus užsimegs įdomi ir argumentuota diskusija. Bet jeigu jūsų argumentai socializmo naudai apsiriboja sičio mergaičių ir postmodernizmo skeveldrų analize, tai jūs, kaip intelektualas, mane nuvylėte. Gal dar keletą knygučių perskaitykite ir tada su suaugusiais diskutuokite.

            Šiaip aš jums nuoširdžiai pavydžiu tos gausos laisvo laiko, kai galite neskubėdamas dailinti ir tobulinti savo šimtamylius komentarus, ieškoti jiems medžiagos, šaltinių, pagrindimo, galų gale įkvėpimo. Kai nereikia pakeverzoti komentaro prabėgomis tarp darbų ir skambučių.

            Džiaugiuosi, kad atradote laiko savo išsilavinimo spragoms kamšyti. Bet žinote, kai tų spragų nėra, tai ir kamšyti nereikia….

          • WU

            Jo.. „esat nuolatinio puolimo stadijoje“.. Hmm..

          • Musė

            Austre, na tai pykite ant V.Laučiaus, ne ant manęs. Man patiko jo straipsnis, aš ir pacitavau. Neturėjau pretenzijų parašyti mokslinio darbo apie konservatizmo raidą nuo priešistorinių laikų. Paduokite V. Laučių į teismą už socializmo šmeižtą.

          • austras

            Kaip supratau, Jūs čia pasijutot skriaudžiamųjų gynėju, diskusijų moderatorium ir panašiai. Mano teisėju taip pat. Ir gerovės nesugebu susikurti ir Jums labai pavydžiu ir t.t. Jei nelaiko nervai – atauškit. Ne kiekvienam yra priimtinos Jūsų pažiūros. Ir su tuo galėtumėt bent jau susitaikyt.

          • Gerbiamas Orka,
            Aš nieko prieš jūsų kairiąsias pažiūras. Aš atkreipiu dėmesį į pas mus visuomenėje paplitusį „intelektualų“ pranašumo kompleksą, kurį akivaizdžiai pademonstravo Austras.
            „gerbiamoji Musė neblogai pažįsta marketingo, gal finansų sektoriaus, gal dar kažkokį dabarties pasaulį, kvepiantį iš postmodernizmo skeveldrų sudaryta mozaika.“ Suprask, kad gilus, vertybinis pažinimas Musei neprieinamas, nes ji viso labo sumauto marketingo atstovė.

            „Tokia mergaitė iš Londono City“ Suprask, kad Londonas tai kažkas paviršutiniško, neintelektualaus, Londono city tai kažkas tokio kas apibrėžiama kaip „ne intelektualu“, „ne gilu“, „ne rimta“, „ne dvasinga“.

            „Bet tai nėra problema. Problema, kad su ta mozaika ji bando pretenduoti į visapusį ir išsamų vaizdą. Matyt todėl gerbiamoji Musė drąsiai operuoja tokiomis sąvokomis kaip moralė ir požiūris į ją.“ Suprask, kad vien tai, kad Musė, būdama tokio pasaulio atstovė, kažką bando sapalioti apie moralę jau yra problema. Kaip ji drįsta? Ji – postmodernizmo skeveldra. Ji dirba versle ir yra Londono Cičio mergaitė, tai klasikinis supratimas apie moralę jai neprieinamas iš principo. Jis prieinamas tik tokiems intelektualumo švyturiams kaip Austras, nes jis mat istorikas ir be to socialdemokratas.
            O tai, kad Musė palaiko konservatoriškas idėjas galutinai panaikina bet kokias jos teises reikšti nuomonę, ten kur savo intelektualinę karmą yra pasėjęs Austras, nes palaikyti konservatorius ir Landsbergį gali tik absoliutus degeneratas. Turėti politines pažiūras galima tik kairiąsias ir tą versiją, kurią pristato Austras. Visi kiti debilai ir prakeikti kapitalistai.

          • austras

            Nuostabu Valentinai, jei galit, dar daugiau prašyčiau.

          • austras

            Valentinai, jei mano pasakymas, kad musė pažįsta „kažkokį dabarties pasaulį, kvepiantį iš postmodernizmo skeveldrų sudaryta mozaika“ yra lygiavertis Jūsų teiginiui apie Musę – „posmodernizmo skeveldrą“, tuomet šis ginčas tikrai beprasmis, nes Jūs tik patvirtinat savo paskutinį komentarą.

          • Orka

            Valentinai, nenoriu veltis į diskusijas, kurios pastaruoju metu ir šiame bloge vis dažniau virsta tiesiog beprasmiu plūdimusi. Ar ne todėl, kad pritrūkus argumentų čia beužklystantys vis drąsiau aploja oponentą vietoj to, kad paieškotų stipresnių argumentų…? Ir, žinote, ne austras tuo labiau pasižymi, o būtent „moralios“ politikos propaguotojai. Beje, jei teikdamas, kad „vadinamų socialdemokratų panieka verslui yra paradoksali“ turite omeny kai kuriuos mūsų LSDP taip vadinamus politikus, tai turiu pasakyt, kad jie su socialdemokratija turi mažai ką bendro. Jei kalbate apie socialdemokratus apskritai, tai kažką ne taip supratote.
            „Dalinti“ daugiau ir teisingiau nereiškia, kad reikia „traiškyti“ verslą. Priešingai, didesnis perskirstymas ilgainiui skatina didesnį rinkos dalyvių skaičių, tuo didindamas konkurenciją, o tuo pačiu ir ką „dalinti“. Ir su morale čia nieko bendro…

          • Gerbiamas Austre,
            Šį kartą pasinaudojau Nidos Vasiliauskaitės diskutavimo metodais. Ne taip talentingai kaip ji, bet veiksmingai :) Ji paima oponento frazę ir per kelias pastraipas aiškina ką ji reiškia. Aiškina aistringai ir aršiai. Esu Vasiliauskaitės gerbėjas jei ką :)
            Labanakt.

          • Austrai,
            Įsigilinkite į šiuos Orkos žodžius:

            “Dalinti” daugiau ir teisingiau nereiškia, kad reikia “traiškyti” verslą. Priešingai, didesnis perskirstymas ilgainiui skatina didesnį rinkos dalyvių skaičių, tuo didindamas konkurenciją, o tuo pačiu ir ką “dalinti”. Ir su morale čia nieko bendro…“

          • austras

            Žinot, gerbiamas Orka, pastaruoju metu galvoju apleisti šį blogą. Ir Valentinui bus ramiau, ir Musei, ir Fredžiui, ir ir Mdxacuk, ir dar daugeliui „Skirgailų“. Ir jie galvos, kad jų vienų tiesa ant žemės. Nes kai yra kita tiesa, darosi neramu ir norisi apšikt savo pašnekovą. Taip nuo galvos iki kojų. O man šūde sėdėt nesmagu… Yra ir geresnių vietų praleisti laiką.

          • GIGA

            Austre,meskit lauk tokias mintis.Be tavęs čia bus liūnoka-nekreipk dėmesio į Valentiną ir Co-jie tokie pat žmonės,tik silpnesni ir ištąsytais nervais,už ką gerb. Artūras nepailsta juos perspėjinėti-bet taip jau gavosi,kad arogancija yra antra krikščioniškųjų partijų ir jų fanų-„megztųjų berečių“ ideologija.Jie gi patys pačiausi,o kiti tik šiaip fonas.Nuimsiu truputį nuo Jūsų „įtampą“ -dabar Valentinui teks išeikvoti šiek tiek laiko eilinei odei apie lytinį organą,kas nors suriks „Paksas-niekšas“ ir gyvent,austre,taps linksmiau:)

          • Maras

            Žinote, austre, visiškai Jumis nusivyliau. Galvojau, kad bus įdomu ir naudinga kartais su Jumis padiskutuoti istorinėmis ir politinėmis temomis. Deja, Jūsų komentaras Musei rodo, kad esate savo žiniomis besididžiuojantis rafinuotas chamas. Aš nepritariu Musės nuomonei dėl moralės žmogui ir partijai atskyrimo – čia mano nuomonė su sutampa su jūsiške. Bet taip kalbėti su žmonėmis (ir dar siūlyti snukin), na, žinote, tampa panašu į intelektualinį budulizmą. Jūs manote, kad po tokios „agitacijos“ Musė ir kiti dešinieji (ar „dešinieji“, nes Jūs dalinate šį epitetą į kairę ir į dešinę) pradės žavėtis socialdemokratija?
            Nors pritariu ne visoms Valentino pastaboms Jums, tačiau palaikau jų esmę: Jūs negerbiate oponentų. Ir knygų skaitymas čia nepadės. Atvirkščiai: matyt, per anksti perskaitėte Nyčę – teko ne vieną tokį „minias“ niekinantį matyti.
            Keisčiausia, kad pats ką tik „sudirbęs“ Musę piktinatės, kai kiti aptaria Jūsų viešus tekstus ir juos bei juose aiškėjančias Jūsų pažiūras ir nuostatas, koks siaubas, kritikuoja. Ir ne primą kartą toks opumas matosi. Deja, esate tipinis susireikšminęs, idėjose gyvenantis ir per jas realių žmonių nebematantis [būsimas?] intelektualas, kuriam dar ir išminties trūksta.
            Galite neatsakinėti – nebenoriu su Jumis susirašinėti, kadangi nematau prasmės ginčuose, kuriuose nesistengiama įsigilinti į pašnekovo nuostatas, jas suprasti, o tuomet diskutuoti. Girdint, o ne rėkiant.

          • Orka

            austrai, nereikia taip iš karto…:) Gal geriau paklausykit Artūro, ką jis jums apačioje parašė. Nėra čia taip blogai. :)

          • Musė

            Austrai, jūs kaip tas mažas berniukas smėlio dėžėje, iš kurio atėjęs dičkis ryžas Valentinas kastuvėlį atėmė. Jei šalia nėra jūsų kiemo draugų – Gigos, Arūno ir t., jūs ant ryžo nesiraukite ir niekas jūsų neskriaus.

          • GIGA

            Tarp kitko aš įtarinėjau,kad Valentinas ryžas.Ačiū,Musyt,už fakto patvirtinimą:)

          • Maras

            Orkai. Aš tai to oponavimo kultūros skirtumo tarp dešiniųjų ir kairiųjų nematau. Gal kad nerūpi? Fredis, austras, Mykoliukas B., GIGA, Arūnas – tik prisimenu tų aršiųjų ir tik dviejų iš jų pažiūras žinau.
            O lygis, deja, baisus: vieni puola, kiti ginasi, tie, kurie gynėsi, puola ir tada kiti ginasi. O lyg protingi žmonės. Gal visi protingi ir intelektualūs yra frustruoti dėl mažų atlyginimų ar dėl to, kad priversti dirbti dėl pinigų nemėgiamus darbus ir todėl reikia kažkur išsilieti. Štai ir išsilieja ant panašių į save. Visų karas prieš visus, svarbiausia – neužleisti savo pozicijų, net jei „priešininkas“ įrodė jų klaidingumą. Et.

          • austras

            Baigdamas savo komentavimą gerbiamo žurnalisto Artūro Račo bloge, visų pirma norėčiau padėkoti savo gerbiamiems oponentams už išsakytas konstruktyvias (o gal kartais ir ne itin konstruktyvias0 pastabas. Dėkingas už konstruktyvią kritiką ir dėmesį savo komentarams gerbiamiems oponentams – Valentinui, Marui, Mdxacuk, Fredžiui, Musei, GIGAI, Arūnui, Orkai, Auksiniam kardui, Mykoliukui Beraščiui, Nerijui, Bang, Lia ir kitiems, kurių, visai ne iš blogos valios, nepaminėjau. Prašau atleidimo tų, kuriuos nenorėdamas įžeidžiau ar įskaudinau. Vertinu ir gerbiu šio blogo komentatorius, unikalią erdvę bei diskusinę laisvę. Tiesiog nuo šiol lankysiuosi šiame bloge kaip skaitytojas, o ne kaip komentatorius.

            P.S. Prašau neminėti bloguoju. Asmeniškai Musės, Maro ir Valentino :)

          • Austrai, man asmeniškai tamstos komentarų trūks…

          • austras

            Ačiū už gerą žodį, bet, kaip jau minėjau, manųjų komentarų pradžia buvo susijusi su nebegalėjimu tylėti. Komentarų pabaiga susijusi su pasirinkimu tarp nervų kainos ir kalbėjimo. Nervai brangesni :) O ir nelaiko, kaip matot. Už tai belieka atsiprašyt.

          • Maras

            Jokio piktumo nejaučiu ir bloguoju neminėsiu :). Sustiprinus nervus bus galima ir grįžti ;). Jau kelintą kartą turiu rašyti Jums atsakydamas – gaila. Tikrai – gaila. Gal aš ir per stipriai Jus spaudžiau, bet, maniau ir manysiu, kad intelektualas turi laikytis tam tikrų elgesio ir kalbėjimo normų. Gal aš naivus, bet pagarba kito nuomonei ir bandymas ją suprasti yra svarbiausia iš jų.
            Sėkmės moksle ir ne tik.

          • austras

            Jums, Marai, atsakysiu asmeniškai. Esu dėkingas už dėmesį savo komentarams. Kartais nesupratau, kodėl jis toks padidintas. Buvo įdomu diskutuoti. Paskutiniu metu jaučiau Jūsų, mano nuomone, pernelyg suasmenintą puolimą ir nemačiau tam ypatingai aiškios priežasties. Atsiprašau, jei mano atsakymuose kartais neradot pagarbos. Ačiū, kad neminėsit bloguoju. Sėkmės!

          • Maras

            Aš, matote, išrankus tekstams ir temoms :). Todėl komentuoju nedaug ir tik tai, kas man įdomu. O Jūs – šiaip ar taip įdomus. Jūsų nelikus mano komentarų dar sumažės ;).
            Jokio puolimo nebuvo, jau nežinau kelintą kartą turiu sakyti. Tik bandžiau paaiškinti kitokią poziciją nei Jūsų ir viskas. Šiaip į diskusijas nereaguoju asmeniškai ir Jums to linkiu – nervai mažiau kentės ir oponentai bus patenkinti.
            Jūsų komentarai mano adresu buvo daugmaž korektiški, taip kad nelabai turiu už ką atleisti.
            Dar kartą visokeriopos sėkmės!

          • WU

            Austrai,
            Blogai. Galiu patikinti, kad niekas prieš jus tikrai nieko neturi. O taip supykti ir išeiti – neprotinga (vaikiška). Su kuo dabar diskutuosite apie kairiuosius ir dešiniuosius? Ir nereikia dėl visko nervintis. Tiesiog galima išmokti nutylėti. Aš su kai kuriais asmenim čia irgi buvau linkęs labai lįsti į diskusijas, o dabar tiesiog nebekreipiu dėmesio. Vienintėlis priekaištas, kurį jums turiu yra tai, kad visose temose apie ką bekalbėtumėm, sugebate įžvelgti priešpriešą jūsų propaguojamai ideologijai. Bet čia taip dažnai pasitaiko. Jeigu ne apie Paksą, tai apie socialistus ir konservatorius. Manau, kad jei blog’o įrašas būti, kad vasaros pradžia yra itin lietinga, čia vėl kažkas sugebėtų apkaltinti Paksą, Landsbergį ar socialdemokratus. Kam to reikia? Kodėl visos diskusijos sueina į vieną tašką? Ne visi keliai veda į Romą. Nebe tie laikai.. Negi kartais negalima apsiriboti vienu kitu komentaru, o matant, kad oponentas tiesiog nesupranta tavo argumentu, tiesiog paimti ir nutylėti? Taip pat, galima pamėginti ir suprasti kito argumentus, nepaisant to, kad iš pradžių jie atrodo klaidingi.. Šiek tiek tolerancijos, pagarbos ir toliau vyksta diskusija. Ne gi blogai? Siūlyčiau permąstyti savo sprendimą. Nes, kad ir kokia trintis būtų tarp manęs ir kitų komentatorių, tikrai nenoriu, kad nors vienas paliktų šį blogą. Čia jau susiformavęs mini sociumas su savais kaireisiais ir dešineisiais. Tik nemanau, kad kiekvieną kartą būtina vieni kitiems perpjauti gerklę, nes nepritari argumentams asmens vien dėlto, kad jis konservatorius. Parodykim didesnę, kultūrą negu mūsų politinis (neturintis ideologijos) elitas..?

          • romas

            Austrai, tikrai nereikia taip stipriai reaguoti. Jūsų komentarai yra vertingi dėl savo bekompromisiškumo. Socialinių tinklų tikslas yra dalintis informacija. Čia ir aš ir Jūs suvokiame, kokios mintys gyvena bendrapiliečių galvose. Giedodami unisonu viens kitam greitai nusibosime, todėl raginčiau dar čia komentuoti:)

          • Auksinis kardas

            Gal tiesiog verta išlaikyti atstumą nuo išsakomų dalykų – tuomet geriau pavyktų aistrą keisti įtikinimais? Kažkaip per karštai čia viskas nuliepsnojo, o ir Valentino nebepažinsi – bene pliekėtės čia be poilsio dienų? Kas per daug, tas nesveika. Šiek tiek poilsio tik į naudą – gamta dabar eina į patį tą pakilimą, nepramiegokim.

            Tiltus deginti – kažin ar verta. Štai kas verta, tai visiems apsvarstyti kalbėjimosi būdą, tai jis nepavyko.

          • Auksinis kardas

            Valentinas: „universitetuose, kurie išlaikomi valstybės, kuri išlaiko juos iš verslo sumokėtų mokesčių“.

            Greitomis pasitikrinau nuojautą, kad Valentinas klaidingai priskiria biudžeto sandaros nuopelnus tiesiogiai verslui:

            2009 pradžia:
            http://www.vmi.lt/GetFile.ashx?fileName=Trumpa_ataskaita_04_2009.pdf

            2008:
            http://www.vmi.lt/GetFile.ashx?fileName=2008m_VMI_NB_ataskaita_internetas.pdf

            Rasite vaizdžiai parodytą surenkamo biudžeto pyrago struktūrą, iš kurios pamatysite, kad verslui tiesiogiai priskirtinas pelno mokestis yra bene vienintelis toks, ir nesudaro ženklios dalies biudžeto pajamų. Universitetai NĖRA išlaikomi verslo sumokėtais mokesčiais, labiau šalies ekonominių santykių erdvėje veikiančių KITŲ subjektų mokesčiais. Suprantu, kad tam tikra prasme verslo subjektai laikytini svarbiais ir net pirminiais šiuose santykiuose, tačiau perdėtas jų sureikšminimas iškraipo vaizdą.

            Atkreipsiu dėmesį, kad tokio pervertinimo motyvas kartojasi ir moralės nusavinime, apie kurį čia prisiskaitėme. Kai tuo tarpu, teisingai kitur pastebima, tikrasis nusavintas dalykas tėra – moralizavimas.

          • austras

            Atsiprašau, nepaminėjau Romo. Jam taip pat labai dėkingas.
            O blogo šeimininkui dėkojau jau daugybę kartų ir tik retkarčiais surasdavau prie ko prikibti :) Dar kartelį – AČIŪ!!!

          • Orka

            Muse, reikia pripažinti, austras per daug pipirų jums pliūptelėjo. Bet iš kitos pusės pritariu Artūrui, jūsų komentaras Vidžiūno teismo fone atrodo komiškai.
            Turiu pasakyti jums, kad jūsų kai kada euforiški, kai kada šiek tiek fanatiški pasisakymai vieno politinio klano atžvilgiu man kelia įtarimą, kad nesate iš arčiau susipažinusi su ta virtuve, kurioj minkoma politinio pyrago tešla.
            Jūsų paminėtos V. Laučiaus „įžvalgos“ švelniai pasakius nėra pats taikliausias klasikinio konservatizmo ir socialdemokratijos skirtumų apibūdinimas. O A. Bielskio atsakymas tikrai vertas dėmesio.
            Ir dar. Ideologinė takoskyra Lietuvoje, deja, kol kas tėra fikcija, stilizuota skraistė, pridengianti nuožmias klanų pustuščio katilo turinio dalybas. Liūdniausia, kad situacija, pastaruosius metus greičiau blogėjo, nei gerėjo. Bandymai kalbėti apie ideologinius skirtumus tarp lietuviškų kairės ir dešinės kartais primena diskusiją prekės pakuotę, pamirštant jos turinį. Taigi ir ieškojimai moralės, ten kur jos nėra – naivūs.
            Beje, jei apklaustumėte kuo skiriasi konservatizmas, socialdemokratija, liberalizmas, etc. savo mėgiamo klano atstovus ir net pačius aukščiausius, įtariu, būtumėt šokiruota jų žinių. Tas pats rezultatas būtų ir kituose klanuose…

          • Orka

            austrai, nesikarščiuok. Jau pradėjai kaupti gerbėjų būrį ir staiga į krūmus, pasiskaityk savo ankstesnius komentarus. :)

        • Muse, neapsimeskit naivia, puikiai suprantate, kad kai vienas žmogus partijoje spjauna į moralę, o visa partija į tai užmerkia akis, tai reiškia, kad partijos moralė tokia pati kaip ir to konkretaus žmogaus. Būtent A.Vidžiūnas, kai į jo veiksmus nereaguojama, atspindi visas partijos vertybes ideologijas ir pozicijas. Kaip ir R.Dagys, ar kažkada anksčiau – S.Kaktys su G.Vagnoriumi, ar šiek tiek vėliau P.Saudargas su bandymu pirkti mašinyte lizingu ir t.t. ir panašiai.

          • Musė

            Na visų pirma, nesu tokia jau tikra, kad „partija į tai užmerkia akis“, palaukime truputį reakcijos.

            Antra, aš nenoriu teisinti A.Vidžiūno, man jis baisiai nepatinka, seniai laukiu jo išmetimo, bet ar tikrai 2 taurės vyno reiškia „spjovimą į moralę“? Būna ir aš po 2 taurių šampės vairuoju. Būna, ir jūs po 2 bokalų alaus vairuojate. Prieš metant akmenį, reikia pradžioje pagalvoti, ar turi moralinę teisę tą daryti. Čia nebent Lia galėtų objektyviai spręsti :)

          • Miela Muse, pirma, mes su tamsta ne Seimo nariai ir mums gali būti keliami kiek mažesni reikalavimai (na bent jau dėl tos priežasties, kad A.Vidžiūnas algą gauna iš mano, o spėju ir iš tamstos kišenės). Antra, ne dvi taurės vyno ar du bokalai alaus yra spjūvis į moralę, bet partijos požiūris į tokį poelgį ir teismo sprendimas, kuriam įtakos A.Vidžiūnas, mano nuomone, turėjo. Trečia, jokiu būdu nemėtau akmenų, tačiau nenoriu jų rinkti, kai mane, išgėrusį du bokalus alaus, sustabdys policija. Tiesiog noriu lygių teisių sau ir tamstai ir kitiems šio tinklaraščio lankytojams, nes nemanau, jog kuris nors iš jų yra mažiau nusipelnęs nei A.Vidžiūnas.

        • GIGA

          teisinga Musyt,dar yra Žiemelis ir Kaktys-vienas žmogus tikrai neatspindi partijos moralinio veido

          • Orka

            O aš vis nepamirštu Puteikio žvilgsnio iš už grotų.:)

          • Musė

            Giga, nepavargstate ant visų mano komentarų dėlioti minusų? :) Žiūrėkite, kad tik iš mano top’o neiškristumėte :)

        • Matotaupa

          Reikia daugiau pavyzdžių? E.Vareikis – prieš rinkimus buvo pagautas girtas prie vairo. Ir ką? Nieko. Kokia moralinė išvada: būk valdžioje ir tau daug kas bus atleista…

        • Matotaupa

          Marui,
          Jūs, pone, jeigu nemokate kultūringai reikšti savo nuomonės, tai geriau patylėkit. Jūsų išsireiškimai tiesiogiai parodo jūsų intelekto lygį. Aš iki tokio lygio nesugebu nusileisti (nebent į šiluminį mazgą reikėtų lysti su benamiais pakalbėti)…

      • romas

        Artūrai, bet kalbame apie ideologiją. Socialistas yra neatsiejamas nuo materialistinės pasaulėžiūros, todėl kas, jei ne duona jam yra svarbiausia.

        • Orka

          romai, štai jums ir ideologija, moralė – tautai, o duona ir vynas – konservatoriams. :)

          • romas

            Orka,
            tokie apibendrinimai yra primityvūs. Moralinis pakrikimas yra būdingas tautai, o ne kokiai nors ideologijai. Apie tai esame ne kartą kalbėję. Kai yra apklausiama apie korupcijos suvokimą, apklausiamieji proporcingai atstovauja visas visuomenės grupes. Šis suvokimo indeksas rodo mūsų visos visuomenės papuvimą. Tai reiškia, kad eilinis tautietis nėra žulikas tik dėl neturėjimo galimybių, bet ne iš įsitikinimo :)

    • A.G.

      Tačiau.
      Bet.
      Kodėl ta moralė, kuri, kaip mes manėme ir sakėme dar iki 1990 m. kad yra nulinė – po 1990 m. nusirito iki minus 100.
      Kažkas nesueina.
      Iki 1990 m., mes lietuviai, sugebėjome susitelkti, progai pasitaikius, ir nušluoti tuos, kurių nekentėme – buvome aukštos moralės… kitaip to nebūtume padarę…
      O šiandien, deja, jis Tautoje minus 100.
      Manau kažkaip nesueina – manau čia skersai, išilgai Kremliaus gromofonas žmonėms protus galutinai sujaukė… kai tieji pasivadinę dešiniaisiais – sutvatino Lietuvėlė puch, prach – paleidę Lietuvėlę vagimis, žudikais, gašlūnais, įvairiausio kirpimo „ligoniais“…
      Te būnie prakeikti Kremliaus samdiniai…

    • Auksinis kardas

      Manyčiau, nuvairuota. Socialistinis požiūris visai neprieštarauja moralei, atvirkščiai – būtent moralumas, pavyzdžiui minimoje ekonomikoje, yra galimybė pagerinti ekonomika stipriai besiremiančias (ir aklavietėn įsirėmusias) santvarkas, suteikiant joms žmogiškesnius veidus. Kartu susitelkiant į didesnį visuotinį labą – būtent tame ir yra socialesnio požiūrio esmė: bendrų dalykų užtarimas. Aišku, esama skirtumo nuo panašiais pavadinimais apsikaišiojusių santvarkų ar partijų, kai pavadinimas neatitinka sąvokų. Lietuvoje ir konservatyvumas tėra landzbergizmo vaga nutekėjęs reiškinys, žmonių sambūrio pavadinimas be didesnio tarnavimo sąvokomis įpareigojančioms vėliavoms. Kaip priduria Artūras – išgėrus vairavusio ir nuo atsakomybės sėkmingai išsisukančio Seimo nario pavyzdys vienas pats jums vaizduoja kiek ištikimybės moralinėms gairėms esama po menamai įpareigojančiu pavadinimu.

      Išvis, sakyčiau, kad kalbėjimas apie socialistiškumą Lietuvos politikos kraštovaizdyje gerokai per ankstyvas. Galima kalbėti apie pavienių asmenų nuostatas, kurios atitiktų tam tikrą brandą suvokti visuotino labo privalumus ir dabar patiriamą nepakankamumą, tačiau projektuoti tokias nuostatas į politikos reiškinius beveik neišeina (bent jau ne į nepralaiminčias partijas, o tai kol kas reiškia – niekur).

  • žinau jau tris žmones, kurie išgėrę sėda prie vairo. Vidžiūnas, Fredis* ir vienas butelį alaus po krepšinio.
    Trys kiaulės – krikščionis demokratas, socialistas ir liberalas, kuris iš jų moralesnis (mažesnė kiaulė) ?

    • Donatas

      Fredi*, kaip suprantu, pats save liberalams priskiriate? :)

      • Fredis*

        Donatai, save patyrinėjau ir nusprendžiau, kad aš grynų gryniausias socialistas. Patiko šią savaitę Romo Lazutkos perskaitytas per radiją tekstas, kad valstybė pirmiausia privalo pasirūpinti silpniausiais ir davė pavyzdį iš šeimos gyvenimo – sunkmečiu (ką čia slėpti – badmečiu), nepritekliaus sąlygomis motina daugiausiai dėmesio skiria silpniausiam, labiausiai paliegusiam vaikui. Kad išgyventų. Aš – socialistas, nuo šiandien, tegul manimi pasirūpina valstybė.

        • Fredi,
          Prieš tai reikėtų įrodyti, kad esi silpniausias. Tai, kad neseniai nusipirkai siurblių Bentley, tau nepadės :)

        • Donatas

          o tai tada galvojate, kad ‘vienas butelį alaus po krepšinio’ yra liberalas?

          • Fredis*

            mane „užbanins“, bet prieš mirtį visiems paskysiu, kad „butelis po krepšinio“ yra liberalas.

        • Musė

          Fredi, tu nerealus :))

          Tiek visiems kalei į galvą, kad Artūras yra socialistas, jis nabagas tiek kartų dėl to aiškinosi, kad socialisto etiketė jam prilipo turbūt amžiams. Bet čia priėjo Fredis ir pasakė, kad yra nauja „klička“ – liberalas!

          • Fredis*

            Muse, tai tu nereali, aš čia tik dėl tavęs, dar austro rašinėju…
            su Valentinu mes kitur apie gyvenimą pasikalbame.

  • austras

    Gerbiama Muse, jei skaitėt pirmą dalį, tuomet, matyt, neskaitėt atsakymo…

    STRAIPSNIS
    V.Laučius. Kodėl nemušti žmonos? Konservatoriaus ir socialisto atsakymai

    Nieko nepadarysi: žmogus kartais nori sumušti žmoną. Baisu. Bet galima į šį reiškinį pažvelgti ideologiniu kampu. Pavyzdžiui, minėtu brutalumu ir požiūriu į jį galima vaizdingai paaiškinti kai kuriuos ideologinius skirtumus tarp konservatizmo ir socialdemokratijos. Bet iš pradžių aptarkime reikalo esmę.

    Socialistus (socialdemokratus) ir konservatorius, be kita ko, skiria požiūris į moralę. Klasikinis konservatyvus mąstymas remiasi politikos ir moralės vienovės principu. Politinio teisingumo pagrindas, konservatoriaus požiūriu, pirmiausia yra moralinis, o ne ekonominis. Savo ruožtu socialistai daugeliu atžvilgiu laikosi nuostatos: „pirma duona, paskui moralė“. Lietuvoje šios ideologinės nuostatos atitikmenų galima rasti Algirdo Brazausko politinėse ištarmėse.

    Iš esmės nesutariama dėl to, kas pirmiau: moralė ar „duona“, vertybinės nuostatos ar medžiaginė gerovė. Socialistai-socialdemokratai pirmumą teikia gerovei. Jų požiūriu, tik sočiam, savo „bazinius“ poreikius patenkinusiam žmogui esą galima aukščiau kelti moralės ir vertybių kartelę.

    Šis kairuoliškas pirmumo teikimas medžiaginei gerovei susišaukia su kai kurių postmodernistų teorijomis. Antai R. Inglehartas Vakarų gerovės valstybę laiko akstinu aktyviau skleistis žmonių vertybėms. Užsitikrinusiam aukštą medžiaginės gerovės lygį Vakarų žmogui esą rūpi nebe tradicinės, su ekonominiais modeliais susijusios ideologijos, bet „vertybiniai“ dalykai: gamtosauga, lyčių lygybė, seksualinių mažumų teisės.

    Žodžiu, tam, kad žmogus moraliau ir vertybiškiau mąstytų, valstybė pirmiausia jį turi pašerti, aprengti bei kitaip juo socialiai pasirūpinti. Dažnas kairuoliškų pažiūrų pilietis ar jo atstovas jums pasakys: taip, žmonių politiniam dalyvavimui trūksta vertybiškumo, moralinių sumetimų ir išminties, bet ko norėti – juk gyvenimas toks sunkus! Ir tuo „sunkiu gyvenimu“ pateisinamos visos nesąmonės: protesto balsai už 111 dienų arba Arūną Valinską, bukas populizmas (išvaikyti Seimą su šakėmis, sumažinti Seimo narių skaičių), kvaili politikos atrankos kriterijai („balsuokime už turtingus – jie mažiau vogs“).

    Politinė logika, plaukianti iš „pirma duona, paskui moralė“ nuostatos, skelbia: žmonėms sunku, jiems trūksta pinigų, todėl negalime iš jų reikalauti išmintingos bei moraliai atsakingos politikos, dėmesio vertybiniams principams ir ne protesto, o proto balsų. Pirma duokime jiems duonos ir reginių – Alfredo Pekeliūno iš kiaulių fermos ir Arūno Valinsko iš „daktarų“ vakarėlio. O jau kai lietuviai gerai gyvens, tada gal ir protingai balsuos.

    Absurdas, bet, deja, „veikiantis“. O jo ištakos – socialistinėje, marksistinėje mąstysenoje apie ekonominį „pagrindą“ ir moralinį-politinį „antstatą“. Ar tik ne ši mąstysena persmelkia ir mūsų visuomenės priešrinkimines nuotaikas? Ar kartais nesitikima, kad tautą nuo jos negandų išgelbės tas valstybės vadovas, kuris geriau išmanys ekonomiką –„bazę“?

    Tradiciniam konservatoriui per artėjančius Lietuvos prezidento rinkimus idėjiškai rinktis turėtų būti nelengva. Pirmiausia todėl, kad veik negirdėti idėjų: sklando šūkiai ir trumpos aptakios replikos. Antra – todėl, kad negirdėti konservatyvių, politikos ir moralės vienovės suvokimu grindžiamų nuostatų. Daugiausiai kalbama apie nieką ir apie ekonomiką. Teisingumas – svarbiausia moralinė ir politinė kategorija – aptariamas paviršutiniškai; akcentuojama medžiaginė gerovė, bet ne politinis bendras gėris.

    Vienas mano bičiulis, dabar patarinėjantis valdantiesiems, šią žiemą labai teisingai citavo Konfucijų: „Kai įsivyrauja neturtas, nei valstybės vadovas, nei didikai neprivalo dėl to nerimauti, tačiau jie privalo susirūpinti, kai turtas dalijamas neteisingai. Jei turtas padalijamas teisingai, niekas nekalbės apie neturtą. Kol šalyje ramu, nebus ir perversmo“. Deja, turtas, kaip ir anksčiau, dalijamas neteisingai, todėl ir vėl visi kalba apie neturtą, ir šalyje neramu. O konservatoriai vietoje Konfucijaus turi Algirdą Šemetą. Ir ten, kur reikėtų daugiau teisingumo, kol kas viskas labai apleista.

    Bet grįžkime prie problemos esmės: kodėl moralė, o ne medžiaginė gerovė, ne „duona“, konservatorių požiūriu, turi būti pirmiau? Tarp trumpučių grožinės literatūros kūrinių nėra tekę rasti taiklesnio ir trumpesnio grožinio atsakymo į šį klausimą, nei rusų rašytojo Michailo Bulgakovo satyroje, kuri vadinasi „Dėl žmonų mušimo“.

    Mestkomas (sovietmečiu – žemesnioji profsąjungų grandis, kuriai priklausė rūpintis darbo žmogaus gerove ir moraliniu veidu) gauna laišką: „Aš – šeimos žmogus ir todėl žinau, kad dauguma šeimyninių scenų įvyksta medžiaginio nepritekliaus pagrindu“. Pasak laiško autoriaus, kai žmona cypauja: „Žiūrėk, kaip kaimynai gyvena; o mes?!..“, – vyrui nieko kito nelieka, kaip jai vožtelti. Toliau laiške mestkomas raginamas spręsti šią problemą, šalinant jos „tikrąją“ priežastį – medžiaginį nepriteklių. Laiško autorius siūlo kelti sunkai dirbančių ir žmonas dėl nepritekliaus smarkiai mušančių vyrų atlyginimus į aukštesnes kategorijas pagal tarifų lentelę.
    M. Bulgakovas vaizduoja tokią sceną: ateina šeimos žmogus į mestkomą ir sako: „Žmoną šiandien sužalojau“. – ‚Kuo gi jūs ją?..“ – „Buvusio Popovo fabriko lėkšte“. – „Et, keistuolis! Kas gi mušasi lėkštėmis? Indai juk daug kainuoja! Reikėjo žarsteklį paimti“.

    Pokalbiui tęsiantis šia vaga, mestkomo atstovas klausia: „Kokia proga tarp jūsų ir žmonos įvyko diskusija? Kokiu klausimu jūs ja mušėte?“ Šeimos žmogus atsako, kad vakar gavo atlyginimą ir nuėjo su bičiuliu išgerti. „Užsisakėm porikę bokalų. Tada dar porikę. Tada dar porikę“. – „Jūs tuzinukais skaičiuokite: bus greičiau“. – „Ta-a-aip. Išgėrėme mes, vadinasi. Ir nuėjom tada…“ – „Namo?“ – „Tai kad ne. Pas Sidorovą. Gėrėme maderą“. – „A-a-aišku. Toliau?“ – „Toliau kažkur dar buvau, bet nepamenu, nors užmuškit, kur. Šįryt grįžtu, o ta gyvatė kabinėjasi…“ – „Atleiskit: kokia gyvatė?“ – „Žmona, žinoma. Kur, sako, atlyginimas, girtuokli? Na, taip, žodis po žodžio… Neapsikenčiau“. – „Ką gi su jumis daryti? Jūsų kuri kategorija?“ – „Devinta“. – „Na, gerai, gaunate dešimtą!”.

    M. Bulgakovas svarsto, kaip atrodytų dirbančio žmogaus atlyginimo kategorijos kėlimas, jei didinti algas reikėtų pagal žmonų sumušimo laipsnį. Sulaužyta žmonos ranka – dirbantysis gauna dvyliktą kategoriją; nukąsta ausis – gauna šešioliktą; batu išmuštos žmonos akys – gauna dvidešimt ketvirtą, pačią aukščiausią, kategoriją. O ką daryt, jei po to žmonai pilvą perpjaus? Juk aukštesnės kategorijos nebėra. Mokėti pagal asmeninį tarifą? To jau per daug!

    Ir daro galiausiai M. Bulgakovas konservatyvią išvadą, kad žmonos mušamos ne dėl nepritekliaus, o dėl tamsumo, barbariškumo ir alkoholizmo. Šia mintimi ir atsako mestkomui laišką parašiusiam „šeimos žmogui“. O tas šeimos žmogus, projektuojant jo moralinį mąstymą į politinę sritį, yra tikrų tikriausias ideologinis socialdemokratas: „pirma duona, paskui moralė“. Štai tokie skirtumai… Bet tai nereiškia, kad moterims pavojinga tekėti už socialdemokratų.

    ATSAKYMAS
    A.Bielskis. Kodėl mušti žmoną vis dėlto nėra taip blogai?

    Kalbėjimas apie moralę politikoje yra nuo seno konservatorių pamėgta giesmė. Tai lyg pasenusi plokštelė, kurios melodiją ypač paranku užgroti tuomet, kai reikia masių paramos. Štai Vladimiras Laučius, kuris šiaip yra subtilus politinę filosofiją mylintis konservatorius, ima ir užgroja šią nuvalkiotą giesmę.

    Stebina kiek pasenę antisovietiniai Bulgakovo juokeliai ir geležinė logika, kuri yra visiškai nesuprantama politinę mintį nors kiek žinančiam žmogui. Imkime ir paanalizuokime ją kiek giliau.

    Vladimiro Laučiaus literatūrinė meilė Michailui Bulgakovui, pasireiškianti ilgu sovietinio tipo anekdoto atpasakojimu, slepia tikrai gilią mintį! Socialdemokratija (tikėkimės, kad tai sakydamas V. Laučius turi omeny brazauskišką LDDP) skiriasi nuo konservatizmo tuo, kad atskiria politiką ir ekonomiką nuo moralės. Kaip tik dėl to, anot autoriaus, socialdemokratai yra linkę pateisinti žmonių niekšybes, teisinantis, kad „bloga“ aplinka (skurdas, nepriteklius, etc.) privertė taip pasielgti.

    Grūdelis tiesos galbūt tame ir yra. Bet kokia įvadinė paskaita į politines ideologijas prasideda banalia tiesa, jog konservatoriai yra linkę reikalauti asmeninės atsakomybės už atliktus veiksmus, tuo tarpu socialistai yra linkę kaltinti socialinę aplinką. „Aš nekaltas, aplinka kalta“, juokiasi konservatorius iš socialdemokrato, manydamas, kad ši etiketė visiškai sukompromituos socializmą.

    Kairiosios politinės minties santykis su morale yra įdomus ir sudėtingas, o jo aptarimui poleminis komentaro žanras, žinoma, netinka. Tačiau vieną dalyką paminėti tikrai būtina. Nuo pat 19 amžiaus vidurio kairioji politinė mintis vyraujančią biurgerišką moralę bandė pakeisti jautrumo socialinei aplinkai etika, o sykiu žiūrėti į moralę kaip į tai, kas skatina individualios ir kolektyvinės sąmonės transformaciją.

    Stilingas ir visuomet pasitempęs Vladimiras Laučius – tikras postsovietinis džentelmenas – yra mažų mažiausiai naivus, kalbėdamas apie socialdemokratiją M. Bulgakovo Sovietų Rusijos kontekste. Toks kalbėjimas ne tik įtvirtina klaidingą dvidešimt metų Lietuvoje vyravusį įsitikinimą, kad socializmas, socialdemokratija ar bet koks kairumas yra sovietinė atgyvena. Jis taip pat demonstruoja visišką autoriaus istorinį nejautrumą, kurio paprastai tikimasi iš kiekvieno nors kiek subtilesnio komentatoriaus ar apžvalgininko.

    19 amžiaus istorija mus moko, kad socializmas susiformavo kaip atsakas į industrinį kapitalizmą, kuris nepaisydamas sienų ir tradicijų nušlavė iki tol egzistavusius socialinius saitus bei bendruomeniškumo formas. 19 amžiaus viduryje nuskurdintas darbininkas dirbo 14 valandų per dieną, šešias, o kartais ir septynias dienas per savaitę, gyveno barakuose, o neretai buvo priverstas siųsti savo vaikus dirbti tą patį alinantį darbą tam, kad galėtų paprasčiausiai išgyventi. Be to, industrinio kapitalizmo laikais pirmą kartą žmonijos istorijoje atsiranda struktūrinio nedarbo problema, kuri šiaurės Londone ar Mančesteryje gyvenantiems paprastiems žmonėms reiškė tiesiog badą. Koks moraliai jautrus žmogus išdrįstų pasakyti, kad visa tai nesvarbu, svarbu tik tai, ką įsako abstrakti moralė?

    Be abejo, pagrindiniai moralės principai – nežudyk, nevok, nemeluok – yra privalomi visiems. Tačiau lygiai taip pat svarbu yra suprasti, kas moralė yra ir kokia jos prasmė. Kantiška moralė, akcentuojanti besąlygišką paklusimą pareigai, yra ne tik tuščias įsakymas „tu privalai!”, bet ir įtvirtina susvetimėjimą. Ji dogmatiškai nurodo, ko individas daryti negali, tačiau nepaaiškina, kodėl taip elgtis yra draudžiama. Be to, abstrakti biurgeriška moralė neleidžia suprasti konkretaus skurstančio žmogaus situacijos. Ji tiesiog reikalauja besąlygiško paklusimo, visiškai neatsižvelgiant į tai, ar žmogus turi intelektualinių ir kitų resursų taip pasielgti, ar ne.

    Kaip tik todėl Georgo Hegelio ir Karlo Marxo kantiškos moralės kritika yra tokia įtikinanti. Abu šie autoriai formuluoja labai svarbią mintį, jog moralės įsitvirtinimas visuomenėje yra neatskiriamas nuo egzistuojančių socialinių saitų bei konkrečios visuomenės papročių, o sykiu ir egzistuojančių ekonominių santykių. Kaip tik šiame filosofiniame kontekste formavosi europietiškas socializmas, kuris visuomet priešinosi žmogaus, socialinių saitų bei darbo sudaiktinimui. Jaunųjų hegelininkų įtakojama Europos socialdemokratija žiūrėjo į moralę kaip tai, kas įgalina (arba turi įgalinti) individualią ir kolektyvinę emancipaciją.

    Bet grįžkime prie žmonų mušimo. Kas vis dėlto slypi už konservatorių noro viešai moralizuoti, o taip pat ir jų moralės ir politikos vienovės propagavimo? Ar tik ne noras dangstyti iškreiptus galios santykius bei saugoti Oksbridže gerai išlavintų džentelmenų privilegijas? Pavyzdžiui, dangstyti žmones, kurie pasiryžę demonstratyviai pažeidinėti demokratiškai priimtus įstatymus, draudžiančius britų aristokratams medžioklių metu skalikams pjudyti ir kankinti medžiojamus žvėris, daryti tai, ką jie laiko savo teise ir tradicija.

    Ar nėra taip, kad už Queen English, nuostabių manierų viešumoje bei moralizavimo apie tautos dorą slypi nepajudinama galia elgtis kaip nori? Netgi reikalui esant atsivedėjus vožti nepaklusniai žmonai, prievartauti eilinę tarnaitę arba savo žmoną, jei ši nesutinka. Daryti tai, ką šimtmečius britų ar kitų Europos kraštų privilegijuotieji, garsiai kalbantys apie moralią politiką, galėjo daryti ir ne vienas darė niekieno nebaudžiami…

    Ir dar vienas dalykas. Istoriškai konservatorių (pirmiausiai JAV respublikonų) moralės akcentavimas (ypač krikščioniškų vertybių) politikoje buvo stebuklingai atgaivintas neokonservatorių 9 dešimtmečio pradžioje. Vykdydami neoliberalias ekonomines reformas, kurios pirmiausiai buvo naudingos nedidelei kuopelei turtingųjų, reformas, kurios sistemiškai mažino mokesčius daugiausiai uždirbantiems, taip užkraudama didžiausia mokesčių našta vidurinę klasę, greitai suprato, kad vienintelis būdas laimėti rinkimus – tai apleliuoti į krikščionišką moralę. Taip įvyko respublikonų ir evangelinių krikščionių sąjunga, kurios teorines ištakas galima aptikti tokių intelektualų kaip Leo Strausso ir Irvingo Kristolo darbuose.

    Abortų problema, isterija prieš homoseksualus, kalbėjimas prieš „moralinį pakrikimą“ tapo stipriausia politine valiuta, o neokonų politikai staiga pavirto viešosios moralės kunigais. Tai yra žmonėmis, kurie radikaliai mažino išlaidas švietimui ir sveikatos apsaugai, naikino profesines sąjungas, didino stambiojo verslo galią, vykdė imperializmą likusiame pasaulyje, o savo ekonominės dereguliacijos politika tiesiogiai paskatino šiandienos krizę.

    • Musė

      Skaičiau aš tą atsakymą, neįtikino. Subtilus, šmaikštus, inteligentiškas V. Laučiaus straipsnis ir irzlus, stačiokiškas, grubus („netgi reikalui esant .., prievartauti eilinę tarnaitę arba savo žmoną“) atsakymas.

      • austras

        Skonio reikalas. Ir gal net pažiūrų.

      • Maras

        Bielskio forma gal ir grubesnė, bet jo straipsnyje daugiau tiesos nei Laučiaus pernelyg supaprastintame vaizdinyje. Štai todėl ir nereikia pasikliauti atpasakojimais ;).

  • nerijus

    „…klasikinis populizmas…“?
    „…komunizmas buvo tikrasis populizmas…“?
    Priminsiu p. V. Landsbergi, Jūsų ir socdemų partija gimė iš komunistų partijos, o toliau jos dar labiau susikaidė.
    Taip išeina, kad visos partijų „motulė“- komunistų partija ir nereikia, čia, p. V.L., išradinėti „dviračio“ ir pezalioti. Geriau važiuokit Briuselin kpūstų raugti ir islėkitės…( norėjos parašyti „ramybėje“, bet, pagalvojau, kad neverta teptis rankų, o dar dėdulė paims ir užsirūstins… ) Enter.

  • GIGA

    Grįžau keletą dienų paatostogavęs lietinguose Dzūkijos miškuose,užsukau i blogą ir,aišku,labai nenustebau.Valentinas,vėl gina „savo mėgstamą komentatorių“ (kodėl tie dešinieji tokie silpni-patys net apsigint nesugeba),o gerb. austrui tenka įrodinėti savo mintis žmonėms,kurie nesistengia ir nenori suprasti -jiems svarbu narciziškai pasigrožėti savo komentaru.Stiprybės austre:)

  • GIGA

    Musyt,o nuo kada mes su austru tapom kiemo draugais?Net nepamenu,kad komentuodami kada būtumėm vienas kitą palaikę….
    Mare,o aš mayčiau,negražu atbėgti uždususiam ir dar įspirti besitraukiančiam žmogui sušukus „o mes į šiaurę dumsim…“.Kažkaip nesigirdėjo Jūsų pasipiktinančių komentarų kaip koks nors tūlas komentatorius akivaizdžiai peržengdavo visas ribas ir būdavo nediskvalifikuojamas tik įvertinus jo komentavimo nuopelnus.Pasiskaičiau komentarus kaip septyniese buvote užpuolę austrą ir spėju,kad žmogus dar po to neatsigavo…

    • Musė

      Gal ir ne draugai, šiaip pakliuvot ne laiku po ranka :)

      O dėl Maro sutikčiau. Mare, man labai patinka jūsų su Austru diskusijos, be reikalo jūs taip griežtai, tuo labiau, kad aš visai neįsižeidžiau. Aš žiūriu iš grynai praktinių sumetimų – man nereikia skaityti krūvos knygų, aš gaunu pakankamai kokybiškas santraukas iš jūsų ir Austro komentarų :)

      • Maras

        Matote, man tiesiog nebeįdomu. Jei tik reikalas paliečia politiką, yppač iš raidės S (o jis negali jos nepaliesti – čia gi politikos blogas), su austru neįmanoma diskutuoti. Tai kam diskutuoti iš viso? Esmė ta, kad nebuvo 7 prieš 1, taip atrodė tik austrui ir gal mdxacukui, sprendžiant iš tekstų. Buvo kalbama apie skirtingus dalykus.
        O santraukas skaityti negerai – jos iškreipia ir pateikia paviršutinišką vaizdą :). Va koks Toquevillio „Apie demokratiją Amerikoje“ yra daug maloniau skaitomas dėl puikaus stiliaus ir gilių, per 200 metų nepasenusių įžvalgų, nei šios diskusijos, o ir naudos daugiau duoda.

  • GIGA

    Musyt,apie kokius Jūs minusus?Persidavė savanorio numeris 1 įtarumas?

  • Fredis*

    austrai, niekada nesakyk niekada, kai bus sunku – ateik į labiau kamerinę aplinką, kaip sako komentatorė Zita iš provincijos – „ramybės oazę“ ligita.xz.lt

  • Kaip matau jau traukiasi austras. Jei teisingai supratau, tai pasitrauke bang… Kas dedasi? :)

    • Simai, į mane šį kartą nežiūrėkite… Aš nekaltas, aplinka kalta:)

    • GIGA

      o kas bang įvyko?Žiūriu,kad teismų darbo nekomentuoja:)

      • Ar ne čia prasidėjo ir pasibaigė? :)

        • Simai, pasibaigė gal ir čia, bet prasidėjo tikrai ne šioje vietoje…. Jei labai pageidausite, surasiu mažiausiai 10 vietų, kur prasidėjo. Be to, jau esu sakęs ne kartą – laikausi nuomonės kad šis tinklaraštis yra mano namų dalis ir kaip namuose nepakenčiu nevalyvų svečių, taip ir čia jų nepageidauju. Manau, turiu tam teisę.

  • Oi, cia geras! Ne kaip iprasta, kazkas nestandartinio. Idomu, o ka tada apie Didziaja Prancuzu revoliucija?

  • Mielas Austrai,

    Pasielgsiu kaip tikras liberalas, nemaldausiu neišeiti, tik pasakysiu: kaip norite taip ir darykite.
    Problema tame, kad jūs į tai kas čia vyksta žiūrite pernelyg rimtai. Reikėtų suprati,kad visos tariamos kovos yra viso labo postmodernistinė virtualių personažų mozaika. Nieko daugiau.

    Aš kiekvieną dieną sulaukiu krūvos nekorektiškų, asmeninių užsipuolimų iš Gigos ir Arūno ir jei reaguočiai jautriai ir asmeniškai, tai seniai turėjau iš čia išnykti. Štai ir dabar Giga grįžo iš Dzūkijos miškų (ši kartą nuleisime negirdom, ko jis ten prisiragavo :) ir iš karto žiaurus ir neteisingas užsipuolimas ant manęs. O juk buvau nusprendęs su Giga nebesipykti ir bandyti su juo diskutuoti korektiškai. Tačiau sulaukęs eilinio š.. savo adresu iš Gigos ar Arūno, aš šypteliu ir jei tai yra šmaikštu, netgi įvertinu.

    Bet kuriuo atveju, nemačiau jūsų atsiprašymo Musei už tai, kad laikote ją nepilnaverte ir nepajėgia turėti turėti gilių idėjų, vien tik postmodernistinį jovalą. Jei praleidau tokį atsiprašymą, viskas OK. Jei ne, būtų gražu, prieš paliekant šį blogą, parašyti ką nors tokio ir nepalikti už savęs intelektualinio šovinizmo tvaikelio.

  • nerijus

    Žmogus pailsės ir gryš :)
    Gryžo Fredis*, gryš ir austras…
    Vasara, reikia protui išeiginę suorganizuoti.

  • Nekomentuosiu, bet pliusiukus padejau :) Vaiku darzelis, kuriame smelio dezeje barasi vaikuciai ir dideli dedes nurodineja kodel tie vaikuciai tokie vaikuciai. :)

  • Beje noreciau visu atsiprasyti uz vaiku darzelio alegorija. Netycia issprudo.

  • Matotaupa

    Valentinai,
    Nevaidinkite „vienintelio pasaulio teisuolio“. Darosi jūsų gaila, kai taip postrigaujate.

    • GIGA

      Mototaupa,jis nevaidina-jis tikrai toks:)