Artūras Račas

Disclaimer: all below is just a hastily made draft of what could become a winning strategy. Depending on demand and financial capacity of potential users

****************************

Taigi, pirmo turo rezultatai kaip ir aiškūs ir aš asmeniškai galiu pasidžiaugti, kad nelygioje kovoje su konservatorių ciucikais ir neveikliomis valstybės institucijomis man pavyko pasiekti, kad antras prezidento rinkimų turas įvyktų. Dariau tai nemokamai, neturėdamas jokio asmeninio intereso (nes nespėjau įsteigti savo partijos) ir, kaip sakoma, for fun, todėl rezultatai mane džiugina dvigubai.

Kaip žinia, į antrą turą pateko kairiųjų (LSDP) kandidatas Z.Balčytis ir jokių pažiūrų neturinti bei jokioms partijoms, išskurus TSKP nepriklausiusi dabartinė prezidentė D.Grybauskaitė, remiama dviejų tradicinėmis save vadinančių partijų – TS-LKD ir LS.

Rezultatus tikriausiai taip pat žinote: 45,89 proc. prieš 13,63 proc. Lietuvos Dalia gavo šiek tiek mažiau nei aš prognozavau, bet mažiau nei aš tikėjausi gavo ir Z.Balčytis.

Ir kas dabar? Viskas aišku? Na, vartojantys ir šokantys konservatorių propagandistai taip jums ir pasakys., nes pavyzdžiui, šokėjėlis A.Bačiulis dar dar 23 val. sekmadienį, kai protingiems žmonėms jau buvo viskas aišku, kažką nerišliai vebleno apie antrą turą.

Bet jūs patys kalti jei tokių klausote.

O štai ką pasakysiu aš: niekas dar neaišku ir viskas priklauso tik nuo to, ar Z.Balčytis iš tikrųjų nori šiuos rinkimus laimėti. Pergalė, žinoma, jam nėra garantuota, bet viską teisingai padarius, tikimybė yra kokie 75 procentai. Tik reikia profesionalo, geros komandos ir šiek tiek pinigų.

Tad pagrindinis klausimas, kurį kažkada uždavė didysis proletariato vadas V.Uljanovas, kurio tiesas studentams dar tada kai buvo partijos narė, dėstė dabartinė kandidatė į prezidentus D.Grybauskaitė, yra labai paprastas – ką daryti?

Atsakau.

Pirmiausia, LSDP turėtų išleisti aplinkraštį savo partijos nariams, įsakmiai nurodantį, per likusias dvi savaites nesiimti asmeninės iniciatyvos ir nesielgti taip kvailai, kaip kad elgėsi dar nesubrendęs rimtai politikai J.Požėla ar, savo laiku, jai jau perbrendęs ir savo veiksmų, panašu nebesuvokiantis V.Adamkus.

2008 metų Seimo rinkimų ir referendumo patirtis bei konservatorių rezultatai aiškiai rodo, kad labiausiai rinkimų kampanijai kenkia durniai su iniciatyva. Todėl siekiant teigiamo rezultato savus durnius reikia stabdyti, o oponentų – skatinti (apie tai kiek vėliau)

Svarbiausi – B.Ropė ir V.Tomaševskis

Po to reikėtų aiškiai apibrėžti, kurios rinkėjų grupės yra svarbiausios prieš antrąjį rinkimų turą. Tam, žinoma, reikalinga gilesnė analizė nei aš spėjau atlikti per pusdienį, tačiau, preliminariais vertinimais, svarbiausi Z.Balčyčiui yra rinkėjai, balsavę už B.Ropę ir V.Tomaševskio šalininkai.

Konservatorių propagandistai ir apsišaukėliai politologai šioje vietoje, žinoma, puls ginčytis, bet nekreipkite dėmesio, nes kai matiniesi iš rankos, sugebėjimas mąstyti dingsta.

Todėl klausykite manęs ir aš jums viską paaiškinsiu.

Už B.Ropę pirmame ture balsavo 4,15 proc. rinkėjų, o už V.Tomaševskį – 8,23 procento. Kodėl jie svarbiausi? Ogi todėl, kad tai yra rinkėjai, kurie nėra angažuoti ir nėra suinetersuoti balsuoti už kurį nors iš likusių dviejų kandidatų.

Todėl jais reikia labai rūpintis. B.Ropės atveju LSDP galėtų pasinaudoti turimais administraciniais resursais ir mainais į ką mors R.Karbauskio partijai, įtikinti B.Ropę viešai deklaruoti savo paramą Z.Balčyčiui. Tai, žinoma, nereiškia, kad visi balsavę už B.Ropę, balsuos už Z.Balčytį, bet įtakos tai gali turėti.

Su V.Tomaševskiu kiek sunkiau, nepaisant to, kad LLRA yra koalicijos narė. Bėda ta, kad V.Tomaševskis, panašu, yra apsvaigęs nuo neįtikėtinai gero pirmo turo rezultato ir jam besišviečiantys dar 5 metai Europos Parlamente neleidžia suvokti realybės ir matyti toliau nei penkerių metų algalapis. Todėl jis kaip povas kalba apie politinį turgų (lyg pats jame neprekiautų) ir aiškina, kad LLRA nieko nerems.

Bet visus povus galima nuleisti ant žemės ir plunksnas jiems papešioti, nes  LLRA ne vien V.Tomaševskis, yra ir partiečių, kurie dirba čia Lietuvoje, ministerijose, Seime ir kitur. Nemanau, kad jie norėtų aukoti savo darbą vardan V.Tomaševskio gerovės.

Geras dalykas kalbant apie V.Tomaševskį ir jo rinkėjus yra tas, kad pats V.Tomaševskis darys viską, kad jo rinkėjai gegužės 25 dieną ateitų balsuoti. Tad reikia tik pasistengti, kad įmetę į urną Europos Parlamento balsavimo biuletenį, kitame biuletenyje jie kryželį padėtų tinkamoje vietoje.

Viską gerai padarius, apie 10-12 proc. rinkėjų balsų garantuoti, o tai reiškia, kad turime jau apie 23-25 procentus.

Neatstumti N.Puteikio elektorato

Protesto elektoratas Lietuvoje yra. Tai faktas, kurį galima neigti, bet jis dėl to neišnyksta. Šiuo klausimu jau prieš šešerius metus esu paskelbęs trumpa mokslinę studiją ir mano nuomonė nesikeičia.

Šių rinkimų atveju pagrindinė masė protesto elektorato pasirinko N.Puteikį, kuris gavo 9,33 proc. balsų. Paskatinti juos visus balsuoti už Z.Balčytį nėra labai lengvas uždavinys, bet įmanomas.

Pirmiausia, todėl, kad potencialiai jie visi yra prieš D.Grybauskaitę. Tačiau problema ta, kad jie gali neateiti į antrą turą, ypač jei pats N.Puteikis paragins. Todėl čia reikia kompromiso ir išminties – šiek tiek flirto su pačiu N.Puteikiu, užsitikrinant, kad jis bent jau nebūtų priešiškas, šiek tiek populizmo, perimant N.Puteikio nuostatas, išsakytas debatuose ir šiek tiek fantazijos panaudojant D.Grybauskaitė ir jos rėmėjų ant N.Puteikio išpiltą iniršį bei isteriją jo atžvilgiu.

Turėtų suveikti ir galima būtų tikėtis dar apie 6–7 proc. balsų. Taigi, jau apie 30-32 proc. turime.

Suburti likusį protesto elektoratą ir koalicijos partnerius

Protesto elektoratas balsavo ne tik už N.Puteikį. Dalis jo balsavo ir už A.Paulauską, būtų balsavę už R.Paksą, jei D.Grybauskaitė ir konservatoriai nebūtų jo taip bijoję ir leidę dalyvauti rinkimuose (beje, būtų buvę labai įdomu pažiūrėti, kas būtų laimėjęs R.Pakso ir A.Paulausko dvikovoje. Aš būčiau statęs už pirmąjį).

Kaip ir V.Tomaševskio atveju, tikėtina, kad tiek Darbo partija, tiek partija „Tvarka ir teisingumas“ darys viską, skatindami savo rinkėjus ateiti prie urnų gegužės 25 dieną. Nepaisant to, kaip jiems seksis, reikia užsitikrinti, kad tiek A.Paulauskas, tiek R.Paksas viešai ragintų savo rinkėjus balsuoti už Z.Balčytį (R.Paksas tai yra jau padaręs, tad didesnį dėmesį reikėtų skirti A.Paulauskui ir būtent jam, o ne V.Uspaskichui, kurį reikėtų pasistengti išimti iš viešosios apyvartos).

Viską padarius teisingai, turime dar apie 10-12 procentų. Taigi, jau apie 40-44 procentus. Jau, galime sakyti, pasivijome.

Išnaudoti konservatorius ir jų isteriją

Siekiant pergalės, būtina išnaudoti ne tik šalininkus bei potencialius rėmėjus, bet ir aršiausius priešininkus. Mūsų aptariamu atveju tokie yra Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partjos nariai. Jų pagalba siekiant pergalės yra neįkanuojama, nes kaip ir visi iniciatyvūs durniai, jie dirba nemokamai.

Todėl taktika turėtų būti labai paprasta: ne tik leisti jiems toliau siautėti ir kelti isteriją, bet ir visaip juos skatinti tai daryti.

Ypač didelį dėmesį reikėtų skirti pagrindiniams TS-LKD pagalbininkams – R.Juknevičienei ir M.Adomėnui. Jie abu nemokamai socialiniuose tinkluose jau yra paskelbę tiek Z.Balčyčiui naudingos agitacinės medžiagos, kad daugiau jau beveik ir nebereikia. Pakanka viską surinkti ir tinkamai apiforminti, išskiriant tikslines rinkėjų grupes. Ir darbas bus padarytas.

O dar jei pavyktų už 30 sidabrinių ar pasinaudojant jų durnumu į rinkimų agitaciją įtraukti A.Užkalnį su A.Ramanausku, tai rezultatas bus geresnis nei per referndumą dėl atominės elektrinės. Būdų tai padaryti yra ne vienas.

Naudojant konservatorių teikiamą pagalbą, agitacijoje būtina akcentuoti, kad D.Grybauskaitė yra konservatorių remiama ir jų visaip palaikoma kandidatė. Tą būtų galima padaryti ir vaizdinėmis priemonėmis, kad rinkėjai geriau įsimintų.

Pasibaigus rinkimams, konservatoriams už jų nuoširdžią pagalbą būtų galima atsidėkoti nusiunčiant dovanų popiežiaus palaimintą runkelį su išgraviruota D raide, kurį anie galėtų draugiškai suvalgyti, prieš išsiskirstydami kas sau, prieš tai sudainavę „Ažuolai žaliuos“.

Keisti retoriką

Kai kurie nieko neišmanantys politologai aiškino, kad Z.Balčytis pateko į antrą turą todėl , kad buvo nuosaikus ir debatuose bei savo reklamoje nekonfrontavo su dabartine prezidente. Tai aš jums pasakysiu, kad tai yra visiškas b…it ir A.Paulausko bei N.Puteikio rezultatai yra geriausias to įrodymas.

Todėl, jei nori laimėti, Z.Balčytis turėtų iš esmės pakeisti retoriką ir pradėti kalbėti apie D.Grybauskaitės „politiką“, jos sprendimus ir pažiūras (tiksliau, jų nebuvimą).

Laimėti nekonfrontuojant yra neįmanoma ir LSDP rinkimų štabas turi tai pagaliau suvokti.

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį Į D.Grybauskaitės bandymus kalbėti pirmuoju asmeniu, triuškinant juos argumentais, kad ji realiai nieko nenuveikė, o tik tauškė, o viską padarė dabartinė Vyriausybė (įskaitant ir dujų terminalą, jungtis, bei mažesnes dujų kainas).

Apskritai per debatus, kurie dar bus, Z.Balčytis turėtų kreipti diskusiją link socialinių klausimų ir tyčiotis iš D.Grybauskaitės ir jos rėmėjų isterijos dėl Rusijos puolimo, JAV pagalbos ir Kremliaus agentų. Ir kuo žiauriau, nes konservatorių ciucikų tai vis tiek niekaip nepaveiks, o štai normalūs žmonės gal ir išgirs.

Agitacijos priemonės

Tai svarbus momentas, galvojant apie pergalę. Turint galvoje, koks yra pagrindinis LSDP ir protesto elektorato rinkėjas, reikėtų orientuotis į tradicinę žiniasklaidą ir daug dėmesio skirti susitikimams vietose.

Čia, žinoma, iškils lėšų klausimas ir kūrėjų problema. Tai, mano nuomone, reikėtų atsisakyti tų, kurie kūrė klipus apie darbo paieškas. Ką samdyti, patarčiau atskirai.

Renkantis susitikimų vietas, dar atskirai reikėtų panagrinėti balsavimo rezultatus, kam aš neturėjau pakankamai laiko. Tačiau viena aišku – Kauną iš sąrašo reikia išbraukti.

Taip pat nereikėtų skirti daug dėmesio socialiniams tinklams, nes ten siautėja konservatorių ciucikai, su kuriais kovoti reikia ištvermės ir laiko. Iki antrojo turo jo nėra pakankamai, tad užtektų minimalių pastangų ir A.Bačiulio bei A.Matonio kvailų įžvalgų eksponavimo bei poros memų su Adomėnu bei Juknevičiene. Na, gal dar G.Landsbergiu, parodant inetelekto impotenciją.

Skatinti rinkėjų aktyvumą

Tai nėra lengvas uždavinys, bet labai svarbus. Pamenate, jei viską gerai padarysime, jau turime panašų kiekį balsų, kuriuos gavo D.Grybauskaitė pirmajame rinkimų ture.

Taigi, jau iš esmės pasivijome ir dabar, kaip sakė Nikita, belieka tik pralenkti.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti neįveikiama užduotimi, bet iš tikrųjų taip nėra.

Paaiškinu. Tie 45,89 proc., kuriuos D.Grybauskaitė surinko pirmajame ture, yra daug, bet kartu tai yra jos galimybių riba.

Visa konservatorių sukelta isterija, visi pačios D.Grybauskaitės bandymai pristatyti save kaip Lietuvos demokratijos motiną ir asmenvardžio „aš“ naudojimas davė tik tuos 45,89 proc. kurių neužtenka antram turui laimėti.

Nepaisant to, kad konservatoriai ir jų ciucikai į pirmą turą sukėlė visus saviškius. Net tuos, kurie nevaikščioja, nemato, negirdi, nekalbant jau apie tuos, kurie neturi gebėjimo mąstyti.

Daugiau jų antrame ture nebus. Tikėtina, kad bus mažiau, nes atsižvelgiant į demografiją, tikėtina, kad per dvi savaites kokie du procentai išmirs.

Tačiau pirmame ture dalyvavo vos kiek daugiau nei 50 proc. visų rinkėjų, o tai reiškia, kad rezervas dar labai didelis. Nes konservatorių ciucikai sudalyvavo visi, liko tik abejingi ir neapsisprendę. Todėl uždavinys labai paprastas – padaryti taip, kad kokie 3-5 procentai iš pastarųjų ateitų gegužės 25 prie urnų. Būdų tam yra.

Kas liko neaptarta

Jūs tikriausia jau pastebėjote, kad nepaminėjau A.Zuoko ir jo rinkėjų.

Tai ne šiaip sau. Nes A.Zuoko rinkėjai – tai A.Janukonis ir „City service“ darbuotojai, dalis Vilniaus savivaldybės klerkų ir A.Melianas ir M. Monkevičius. Nereikšminga mažuma, statistai, tskant škia.

Todėl Z.Balčytis galėtų palinkėti A.Zuokui išsinuomoti oranžinį dviratš ir sukti ratus po Užupio trinkeles iki pat II prezidento rinkimų turo. Jei ant ratų užsiklijuotų Z.Balčyčio atvaizdą, gal duotų papildomai 1509 rinkėjus. Kaip sako rusai, ir tai duona.

Dar neaptariau rinkimų kampanijos įgyvendintojų. Nežinau, kas Z.Balčyčiui padeda ir kas rūpinasi jo agitacija, bet mano patarimas, vėlgi prismenant rusų liaudies išmintį, būtų labai paprastas – vyti juos į kaklą. Nes jie – beviltiški.

****

Tai kaip ir viskas.

Jei pastebėjote, tai parašiau apie tai, ką reikėtų daryti, Tai buvo nemokamai.

Jei kas nors norėtų sužinoti, kaip reikėtų daryti, tai kaina – 100 000 litų. Juokinga suma, palyginti su ta, kurią LSDP iššvaistė vėjais ir vos pateko į antrą turą.

Rytoj turėsiu daug darbo, trečiadienį- ketvirtadienį bendrausiu Klaipėdoje su studentais, tad penktadienį jau galite atnešti sutartį, jei norite laimėti rinkimus.

Grynais neimu, tik pavedimu.

(34 balsų, vidurkis: 4,26 iš 5)

Loading...