V.Tomaševskis Šalčininkų rajono prezidentas: pergalė ar fiasko?

Dar kartą pažiūrėjau rinkimų rezultatus…

Vienas įdomus dalykas – viena Lietuvos savivaldybė prezidentu išsirinko ne D.Grybauskaitę.

Šalčininkų rajone prezidentu tapo V.Tomaševskis, už kurį balsavo 65,97 proc. šios savivaldybės rinkėjų (už D.Grybauskaitę – 20,58 proc.).

Pats V.Tomaševskis tikriausiai tuo labai džiaugiasi. Kaip tikriausiai džiaugiasi ir balsavimo rezultatais Vilniaus rajone, kur jis taip pat buvo labai arti pergalės (49,31 proc. palyginti su 35,32 proc. už D.Grybauskaitę).

Tačiau iš tiesų balsavimas šiose dviejose savivaldybėse, rodo, kiek mažai V.Tomaševskis būdamas politikoje nuveikė lenkų tautinės mažumos labui ir kiek mažai jis prisidėjo prie šios mažumos integracijos į Lietuvos valstybės reikalus.

Kita vertus, gali būti, jog šie skaičiai rodo, kiek daug V.Tomaševskis nuveikė, stengdamasis, kad lenkai nesiintegruotų į Lietuvos politinį gyvenimą…

Bet kuriuo atveju, balsavimo rezultatai Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, taip pat  balsavimas Visagine (ten laimėjo K.Prunskienė, surinkusi 33,34 proc. balsų) aiškiai parodė, kokia nesėkminga yra tautinių mažumų integracijos politika Lietuvoje.

Tai, kad Lietuvos lenkai savo problemų sprendimą iki šiol sieja su tautybe, rodo, kaip toli jie yra nuo realybės, kita vertus, tai kartu rodo, koks didelis ir kol kas, atrodo, neįveikiamas yra atstumas tarp kitų Lietuvos politikų ir Lietuvos lenkų problemų – tikrų ar tik tariamų.

Tai, kad didelė dalis Visagine gyvenančių rusų tautybės žmonės savo viltis sieja su politike, kuri žada neuždaryti Ignalinos atominės elektrinės ir nesuvokia, kad šis pažadas yra neįgyvendinamas, rodo iki tol buvusių Lietuvos valdžių fiasko.

Tiesa, čia būtina pažymėti, kad rusų tautinės mažumos integracijos problema Lietuvoje akivaizdžiai kelia mažiau rūpesčių nei Lietuvos lenkų integracija.

P.S.Komentatorius Regis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje buvo dvi savivaldybės, kurios prezidente išsirinko ne D.Grybauskaitę.

Antroji – Vilkaviškio rajono, kur už A.Butkevičių balsavo 51,65 proc. rinkėjų.

… Neturiu paaiškinimo… Nors… jei būčiau užkietėjęs konservatorius, sakyčiau, jog geografija kalta:)

(8 balsų, vidurkis: 4,25 iš 5)
Loading...
  • Tomaševskio statistiką panagrinėti labai įdomu. Vis dėl to nesakyčiau, kad rezultatai ypač atspindi Lietuvos lenkų situacijos tragiškumą. Jeigu pusė Ilinojaus būtų lietuviai ir JAV į prezidentus predentuotų lietuvių kilmės nepriklausomas kandidatas, greičiausiai toje valstijoje jis nušluostytų nosis net respublikonų ir demokratų atstovams.

    Kitas klausimas – ko siekia Tomaševskio rinkėjai? Juk tai kandidatas, pasmerktas gauti ribotą skaičių balsų, t.y. tikrai nelaimėti rinkimų. Savotiški protesto balsai?

    P.s. per šiuo rinkimus atkreipiau dėmesį į vieną LLRA žemesnio rango lyderių Jaroslavą Narkevičių. O gal jis pats atsikreipė, mat vietoj Tomaševskio dalyvavo paskutiniuose TV debatuose, kalbėjo ir vakar per porinkimines laidas. Nežinau, gal tai tiesiog būdas populiarinti kitus LLRA atstovus, gal dar kažkas, bet Narkevičius ypač išsiskyrė savo retorika, akcentuodamas, kad jo tėvynė – Lietuva, etc.

  • Jonas

    Nėra čia ką komentuoti, čia reikia analizuoti. Problema yra didelė ir jei kas iki šiol jos neįvertino, tiems Tomaševskis „padėjo ant lėkštutės“. Jau vakar minėjau, kad Tomeševskio kampanija savo rezultatais prilygsta Grybauskaitės kampanijai. Ir ignoruoti tai būtų mažš mažiausiai neatsakinga.

    • Jonas

      P.S. Artūro R. įžvalgos labai geros

  • Donatas

    kai tautybė tampa politika… vienas iš variantų spręsi lenkų užsiizoliavimo problemą – tai skaidyti žiedines rajonų savivaldybes, kurios dabar yra suformuotos aplink didesnius miestus. nesakau, kad tai labai tobulas sprendimas, bet bent jau aplink Vilnių gyvenantys lietuviai gal nesijustų kaip tautinė mažuma savo valstybėje? prisiminkime, kiek laiko ir kokia partija vis laimi Vilniaus rajono savivaldos rinkimus…

  • nerijus

    Klausimas ex kandidatui ( pasikartosiu ):
    Tomaševski: o kaip ten su kruopomis ir cukrumi? Nepritrūko?

  • dpd

    labai taikliai pastebėta

  • Regis

    Gerb. Artūrui – mažas (ne esminis) patikslinimas:

    Vilkaviškio rajonas – A. Butkevičius (52,11%)

    • Regis, ačiū – nepastebėjau kažkaip. O dabar prisiminiau, kad dar vakar man apie tai sakė…:)

    • M

      Pasiziurejus i A.Butkeviciaus gyvenimo aprasyma visai nekeista, kad uz ji balsavo Vilkaviskio gyventojai.

  • D.

    Apie kokią integraciją ar tautinių mažumų palaikymą eina kalba, kai lenkų mokyklose gimtąją kalba pradedama dėstyt tik lenkų kalba… (čia tik vienas iš pavyzdžių)

  • Musė

    Kaip sako mano giminaičiai, visada balsuojantys už Lenkų partiją arba šiuo atveju už V. Tomaševskį – būtinai reikia balsuoti, parodyti, kad MES ESAME!! Toks ir tikslas. Kaip teisingai sako peliukai – visuotinis lenkų surašymas.

  • Regis

    Kalbant apie lenkų integraciją (skirtingai nuo rusų) tai tam tikros jėgos Lietuvoje ir Lenkijoje daro viską, kad kaip tik tos integracijos į Lietuvą apskritai nebūtų. Turiu porą pažįstamų ir tenka periodiškai lankytis Vilniaus krašte. Praėjusiais metais pribloškė vienas įvykis. Lankiausi pas pažįstamą ir su visais pasisveikinau kiek pamačiau. Tame tarpe buvo kokių 5-6 metų vaikas (berniukas). Sakau jam labas, o jis man nieko. Tada visa tai pamatęs pažįstamas sako – gali nesistengti jis nei lietuviškai, nei rusiškai nesupras. Klausiu kaip tai? Sako: „o tu jo tėvų paklausk, jie galvoja, kad bent kol kas jų vaikams lietuvių kalba nereikalinga. O gatvėje, parduotuvėje ar kitur jie kitos kaip lenkų (taip vadinamos lenkų) kalbos negirdi“. Bet gi sakau – jis gyvena Lietuvoje !!. O tada atsakymas mane iš vis pribloškė – teoriškai Lietuvoje, praktiškai Lenkijoje. Ir jis buvo visiškai teisus. Mes tipiniai vilniečiai arba imigrantai iš kitų miestų net neįsivaizduojam kas darosi Vilniaus krašte. Net nežinom, kad ten lietuvybės beveik nėra ir ta pati raunama kaip piktžolė. Ir deja tokia realybė. Nori nenori tie žmonės (beveik visi) spėju, visiškai nenori integruotis į Lietuvą. Bent jau tokiam lygyje kuriame mes įsivaizduojam, kad jie TURĖTŲ integruotis.

    Dėl Tomaševskio dalyvavimo rinkimuose tai manau, kad tai buvo dar vienas pakankamai logiškas žingsnis stiprinant lenkų bendruomenę Lietuvoje. Kitaip sakant konsoliduoti. Juk lenkai pastoviai balansuoja ties 5% riba patenkant (ar ne) į LR Seimą. Todėl tokie rinkimai kaip tik gera proga pasitikrint kaip funkcionuoja visa sistema. O ji bent kol kas funkcionuoja tikrai gerai. Lietuvybės Vilniaus krašte (ne mieste – kauniečiams :)) tikrai ne daug. Ir nėra čia kuo labai stebėtis. Mes mažai ką darome, kad tie žmonės pasijaustų gyvenantys Lietuvoje. Nebent tik tiek, kad gatvių pavadinimų lenteles (ne lietuvių kalba) liepėm nuimt. Lygiai taip pat sėkmingai galėtume liept kiekvieno kaimo centre trispalvę įkalt su užrašu Lietuva.

    • Donatas

      bandžiau isivaizduoti lenkų šeimą, gyvenančius Anglijoje ar Airijoje, ir galvojančius, kad jų vaikams anglų ar airių kalbų mokėti nereikia… :)

    • lenkas

      Galiu pasakyti tik tiek, kad tamsta nusišnekate vadovaudamasis tik ryškiausiais faktais, bet ne visumos realėmis.
      O faktas, kad kas trečias Vilnietis (vietinis) yra lenkas, puikiai kalbantis lietuviškai ir jau seniai pamiršęs išpūstus patriotinius žaidimus, neturinčius nei jokios prasmės nei vertės(!).
      Galiu palinkėt tik plačiau atsimerkt ir mažiau bijot… Baimė su žmonėmis daro neįtikėčiausius dalykus :)

      • Mielas lenke, net neabejoju, kad ne tik kas trečias, bet net daugiau lenkų kalba lietuviškai, įskaitant ir mano kaimynus. Tačiau faktai aiškiai rodo, kad abosoliuti dauguma jų per rinkimus balsuoja už V.Tomaševskį ar LLRA. Bet tokia ta demokratija…

  • sigitas

    Turiu klausima, kuris ne i tema, bet vis viena svarbus. Kodel bns nusprende, kad vis del to reikia paskelbti uz ka balsavo Adamkus? gal vis del reikejo aprasyti pati fakta, kad balsavimo paslaptis buvo atskleista?

    • Mielas Sigitai, man pasirodė svarbu, už ką balsavo šalies prezidentas. Tai rodo jo vertybines nuostatas ir galbūt bent prieš pat jo kadencijos pabaigą šiek išsklaidys apie jį sukurtus mitus.

      O balsavimo paslaptį atskleidė pats Valdas Adamkus – jis turi tokią teisę:) Jei manote, kad verta aiškintis, kodėl jis priėmė tokį sprendimą ir kodėl nusprendė viešai parodyti, už ką jis balsavo – galite tai padaryti. Man, kaip jau minėjau, buvo svarbesnis pats faktas.

      Beje, D.Grybauskaitė taip pat atskleidė, už ką ji balsavo, tad ieškoti čia kokio nors kriminalo nėra jokio pagrindo.

    • Donatas

      aš, prieš išeidamas iš kabinos, perlenkiau lapelį. tą patį galėjo padaryti ir adamkus. o jei viešai parodė, ką padarysi, juk nuo to jo balsas nėra negaliojantis?

  • gintaras.m

    Jei ne tie Tomaševskio nepilni 5 proc., antras turas būtų garantuotas. Nes Šalčininkai į rinkimus būtų iš viso neatėję.
    Tik įdomu, kokį postą už gerai atliktą darbą, Tomašrvskis gaus prie Grybauskaitės: Gal patarėjo užsienio reikalų klausimais ?

    • mdxacuk

      Deja, ne – Grybauskaitei būtų užtekę vien jos pačios surinktų balsų. Už kitus balsavę galėjo iš viso neateiti, niekas nebūtų pasikeitę, nes ji surinko daugiau kaip trečdalį visų sąrašinių rinkėjų balsų.

    • mdxacuk

      Deja, ne – Grybauskaitei būtų užtekę vien jos pačios surinktų balsų. Už kitus balsavę galėjo iš viso neateiti, niekas nebūtų pasikeitę, nes ji surinko daugiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų.

  • gk

    taigi Vilkaviskis yra Butkeviciaus tevonija. Jis ten kelius tiesia ir mokyklinukus glosto. Jis ten Seimo rinkimus su 50 proc. persvara laimi.

  • sigitas

    be jokios abejones sis faktas (kryzelis ant biuletenio) patvirtino, kad V.Adamkus yra politikas – toks kaip dauguma Lietuvoje ir sia prasme jis labai svarbus. taip pat jis leidzia spelioti apie jo rysius ir panasiai

    bet Adamkus pats neaskleide, jis tiesiog elegesi nepdairiai ir neprotingai, apylinkes rinkimu komisijos nariai nevykde savo pareigu ir neuztikrino istatymo laikymosi, o LNK operatorius padare pazeidima ir atskleide paslapti (itariu, kad netycia) .

    siaip sis atvejis idomus ir akademine prasme – ar zurnalistas turi teise skelbti sia informacija… ir kur yra savikontroles ribos…

  • Užtat Tomaševskis nuveikė vieną labai didelį darbą – legitimavo Lenko kortą Lietuvoje ir parodė, kad mūsų Konstitucijos nuostatos apie tai, jog prazidentas (ar Seimo narys) negali būti įsipareigojęs kitai valstybei, tėra nevalingas pirstelėjimas.

  • Pingback: Tautinio/grupinio išskirtinumo problema « Sužalotas Intelekto()

  • Kuo toliau tuo aiškiau pradedu matyti, kad pats tautinio išskirtinumo faktas yra didžiulis viso pasaulio problemų šaltinis. Gal ne šaltinis, bet dirbtinio problemų sukūrimo pagalbininkas ir problemų sprendimo kliūtis. Ir šiuo reiškiniu labai sėkmingai manipuliuojama politikoje. Kai save išskiri, dažniausiai išskiri kaip geresnį, nei kiti. Čia gimsta susipriešinimas. O politikuojantys dėdės puikiai moka tuo pasinaudoti. Net ir karai pateisinami ar sukeliami manipuliuojant šiomis žmonių emocijomis. Kažkada nuoširdžiai didžiuodavausi, kad esu lietuvis, kai mano tautiečiai pasiekdavo kokių žymių rezultatų pasaulyje. Ar tai bebūtų sportas ar bet kokia kita sritis. Tačiau dabar savęs klausiu: „O ko čia didžiuotis, taigi ne aš tų rezultatų pasiekiau“. Žinoma aš nuoširdžiai džiaugiuosi tautiečio sėkme, bet kito lietuvio sėkmė nedaro manęs kažkokiu geresniu, nei kiti. Nedaro ji geresniais nė vieno lietuvio. Ta sėkmė tik parodo, kad šiuo metu ją pasiekęs yra geresnis savo srityje, nei dauguma kitų. Bet ir tai laikina. O lenkų pasirinkimas balsuojant manau puikiai parodo, kaip jie didžiuojasi būdami lenkais ir balsuoja už „savą“. Net nesvarstydami kitų kandidatūrų. Lygiai taip pat praeitais metais mano kolegos Masatčiusetso valstijoje per pirminius prezidento rinkimus balsavo už buvusį Masatčiusetso gubernatorių. Ir kai aš paprašiau jų pakomentuoti savo sprendimą, gavau tokį atsakymą: „He’s one of us“. Ir nė vienas net nežinojo, kokius sprendimus kandidatas siūlo, koks jo požiūris į vieną ar kitą problemą. Jie net nežinojo, kas dar kandidatuoja (be Obamos ir Clinton). Va jums ir besididžiuojančio savo išskirtinumu (ar tai būtų tautinis ar teritorinis) žmogaus sprendimas. Dauguma mūsų lygiai taip pat darome kvailus sprendimus besivadovaudami šia, lyg ir tauria, emocija. Ir pabaigai retorinis klausimas už kurį greičiausiai daugelis „tikrų“ lietuvaičių norės mane „pamokyti“ tautiškumo: „Gal jau laikas nustoti būti lietuviais, ir laikas pradėti būti tiesiog žmonėmis?“

  • gie

    Vilkaviskyje Butkevicius daug „investavo“, t.y. parupino finansavima kai kuriems projektams (Sporto aikstele, etc). Is ten kilusi jo zmona berods.
    Tomasevski galima vertinti ivairiai, bet jis sugebejo mobilizuoti savo rinkejus ir parode nebloga rezultata. Galima kalbeti apie jo „pralaimejima“ integruot lenkus i politini gyvenima, bet is tiesu kitos partijos nepasiulo pakankamai idomios alternatyvos sioms tautinems mazumoms.

    • nerijus

      Regitra taip pat daug tikėjosi iš A. Butkevičiaus kai buvo ministru: įstatymas dėl automobilių tech. apžiūros- kas met. Net didžiulius priestatus išsistatė…
      :)
      Šiuo metu, pastatai nenaudojami, matyt, laukia „geresnių“ laikų :)

  • borisas

    Simonui aciu uz nuomone.Protingi(na kurie tikrai protingi)gali didziuotis savo protu.Muzikalus(tikrai muzikalus) savo klausa.Rastingi-rastu.Darbingi_darbu.O jei dundukas-tai ka didziuotis dundukizmu(yra ir tokiu)va kur iseina i pirma vieta tautybe.Be pralaimejimo.Net ne Zalgiris ir L.Rytas.I viena kase.Ir tik tritaskiai. Ponui A.Raciui – Siaip D.Grybauskaite Salcininko raj. prezidente.Ir,dar,visos Lietuvos.

  • Woo

    Na, aš pati esu lenkė, bet gana sėkmingai „integruota“ į mūsų šalies visuomenę :) Šiuo klausimu pritariu gie, kad kitos politinės partijos (ar kandidatai į Prezidentus) nepasiūlė alternatyvos šiai tautinių mažumų problemai spręsti (nes galų gale reikėtų pripažinti, kad ji EGZISTUOJA!), todėl dauguma lenkų balsuoja už tuos, kurie jiems yra artimesni savo pasiūlymais, ideologija.. (kaip sakoma – savi marškiniai arčiau kūno). O kodėl balsavo už Tomaševskį? Iš savo aplinkos girdėjau tokį argumentą: „jie vis tiek nieko gero nepadarys, tai bent jau palaikykime saviškį“.
    P.S. Užbėgdama įvykiams už akių pasakau, kad balsavau ne už Tomaševskį :)

  • A.G.

    Juk lietuviai gyvenantys Airijoje Eurovizijoje balsuoja už lietuvį, ir taip visi kiti, ypač balkanai.
    Tautiškumas – valstybingumo pagrindas, taigi.
    Ir jis jau nebeilgai visa tai atlaikys.
    Juk dar kiek tai laiko praeis ir valstybių pavadinimai tiek pat reikš kiek šiandien karalystės su karaliais (juk pvz. kaip visi žino, Kanados karalienė yra…) – bus trys ktrutuvių savininkai ant pasaulio trys viešbučių ir t.t. ir pan.
    O dėl Šalčininkų krašto, tai čia skiname gal (žinoma, gal, lieka) dar antrojo bei trečiojo sąjūdžio karčius vaisius – jei ne pats Kremlius, matyt, gal, Vašingtono įkalbėtas, atsisakė finansuoti to judėjimo ultrikus… taigi, gal patys savo rankomis jau buvome į tuos pačius pelėkautus, kaip moldavai, kaukaziečiai ir visi kiti papuolę… kai patriotus pakeičia vadinamieji (vaikinai „tut kak tut“) – gero nelauk…
    Taigi ir dabar.
    O va profesorei – laikas jau matyt suprasti, Tauta už stambiųjų invaziją Lietuvoje, už tuos jiems milijardus… negalės dar ilgai atlisti. Nors čia jos kaltė minimali, bet pakanka, kad nebuvo viešo pasipriešinimo tam gaivalui… visiškai pakanka…

  • Gerb. Woo, problema egzistuoja. Bet ar šia problemą turi spręsti tie, kurie jos iš vidaus nesuvokia (ne lenkai)? Ar patys lenkai turetų ieškoti jos sprendimų? Vis tik gyvenant Lietuvoje reikėtų parodyti bent šiokį tokį norą čia integruotis. Ir bent pastangos mokytis lietuviškai būtų tikrai įvertintos. Aišku tam reikia lyderių tarp pačių Lietuvos lenkų, kurie skatintų šią mažumą imtis iniciatyvos. O kokių dar sprendimų pasiūlymų galima tikėtis iš lietuvių politikų, jei protingų sprendimų nepateikia tie, kuriems ši problema aktualiausia..?
    O jei kalbant konkrečiai apie tautinių mažumų kalbos problemą, tai mano galva reiktų įvesti Esperanto kalbą kaip pirmąją privalomą ne gimtąją kalbą visose mokyklose. Kas nežinote, tai Esperanto yra dirbtinai sukurta kalba, kurą labai labai lengva išmokti. Gal tuomet ir kitos valstybės pasektų šiuo pavyzdžiu ir laikui bėgant ne tik Lietuva, bet ir Europa bei visas pasaulis galėtų be didesnių pastangų laisvai bendrauti tarpusavyje. Įgyvendinus tokį projektą būtų išvengiama ir tautinio susipriešinimo. Tokie priekaištai kaip „Kodėl AŠ turiu mokytis JŲ kalbą o ne jie mano?“ nebetektų prasmės. Nes Esperanto kalba nepriklauso jokiai tautai išskirtinai ir tuo pačiu ji būtų visų mūsų.

  • Mashna

    Teisingas pastebejimas – visiskai jokio poslinkio integruojantis i visuomene..

  • vaiva

    Tomaševskis, gudriai patariamas, tiesiog išnaudoja mūsų politikų klaidas. Manau, mažai kas iš lietuvių skaito lenkų vietinę spaudą – o be reikalo, ją paskaičius, labai aišku, iš kur ,,stiprybės semiasi“ Tomaševskio elektoratas. Kurier wilenski iki šiol sėkmingai eskaluojama temą apie norą visus lenkus paversti lietuviais, Lenkija ten nuolat vadinama motina, o lietuviai – neteisėtai užėmę lenkų žemes. Ir niekas nepasidomi, iš kokių pinigų gyvena šis laikraštis ir kiek kasmet jam atseikėja Lenkijos senatas. Taigi. Netgi būdama labai kategoriška šiuo kalsuimu, manau, kad didžiausia kaltė dėl ,,valstybės valstybėje“ tenka mūsų politikams, o ne tiems paprastiems žmogeliams, kuriais labai vykusiai manipuliuoja visokie AWL veikėjai

  • l

    Kaip miela, kai šiame bloge trinami su autoriaus užsispyrimu nesutampantys komentarai :)

    • I, šiame tinklaraštyje šalinami tik necenzūriniai ir autoriaus asmenines savybes ar plaukų ir proto kiekį aptarinėjantys komentarai (nes tinklaraščio autorius laikosi nuomonės, kad kitiems tokie svarstymai neįdomūs). Labai norintiems pasisakyti šiuo klausimu siūlau rašyti adresu arturas.racas@gmail.com. Pažadu paskaityti.

      • austras

        Skaitau skaitau ir staiga paaiškėjo, kodėl Artūras savo paskutinėse replikose toks piktas. Taigi Žalgiris šiandien pabaigė sezoną! Ką padarysi, Artūrai, titulų šį sezoną nėra. Vertėtų pasidžiaugti, kad kauniečiams pasisekė labiau nei vilniečiams: jų „Žalgiris“ bent jau nenusileido į NKL, kaip, kad mūsų – į pirmąją lygą. Nenusiminkit Artūrai – bus dar tų pergalių.. O šiendien džiaugiasi ryto fanai. Su pergale!!

        • austras

          Atsiprašau – „šiandien“.

  • mergaite

    bet tai palaukit, ar man atrodo ar dauguma Jusu labai siaurai ziurite, kalbedami apie vadinamaja integracija.
    Vilniuje – lenkai kaip ir lietuviai – yra protingu zmoniu, yra ir kitokio pobudzio.
    o kalbedami apie kaima… sakote, kad daug kas neshneka lietuvishkai. o ar visi lietuviai kaimuose sneka lietuviskai? ar tai, kad kas antras ju zodis yra rusiskas keiksmazodis, manote yra „kalbos mokejimas“ ir buvimas lietuviu?
    lietuva turi didesne, kaimo problema, kur blogai ir su lenkais ir su lietuviais.

  • Woo

    Gerb. Simonai,

    Taip, iš dalies sutinku su tamstos nuomone. Aš pati baigiau lenkų mokyklą ir man visus dvylika metų buvo netiesiogiai kišama į galvą, kad mano tėvynė yra Lenkija, tačiau aš išaugau visiškai kitokia :) Man nesvarbu visiškai, kas vyksta Lenkijoje, tik tiek, kiek tai liečia mūsų šalies interesus. Bet lietuvių kategoriškumas (ne visų tikrai, bet tokių yra) šiuo klausimu tikrai verčia susimąstyti, nes lenkų bendruomenė išskėstomis rankomis laukia, kol į ją ateis dar vienas narys. O užtenka kokiam nors nelabai „plačiai“ mąstančiam lietuviui pasakyti, kad tu esi lenkas, tai geriausiu atveju jis tave gražiai pavadins ir lieps eiti… na patys žinote kur. Taip, man teko susipažinti su tokiais lietuviais. Ir kaip Jūs manote, į kurią tokiu atveju pusę krypsta tas lenkas? :)
    Nors tiesą pasakius, lenkų partija irgi mums nieko gero nepadarė (gyvenu Vilniaus raj.). Pamatytumėte mūsų kelius, apskritai kaip žmonės gyvena (ir tai 1 km nuo Vilniaus!). Bet įžvelgiu ir mūsų sistemos klaidų, kad leidžia lenkų partijai taip plėsti savo įtaką. Manau, Tomaševskio pergalė Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose yra aiškus signalas, kad ne tik patys lenkai nenori integruotis į Lietuvos visuomenę, bet ir ta Lietuvos visuomenė nelabai noriai juos priima ;)

    • mdxacuk

      Jus lenkiškoj mokykloj išmokino taip taisyklingai rašyt lietuviškai? 9 iš 10 lietuvių rašo prasčiau, dalis iš viso beraščiai. Niekad nebūčiau patikėjęs, kad Lietuvoj tokios geros lenkiškos mokyklos. Gal galit pora sakinių parašyt lenkiškai?

  • Vytas

    Teko dirbti JK ir JAV, bendrauti su lenkais – labai faini žmones. Deja, ju švietimo sistema atrodo savo juodą darbą jau yra padariusi. Retas lenkas žino, kad mes turime savo kalba – jie galvoja, kad Lietuva yra Lenkijos dalis, buvusi Lenkija, o mes tesame surusinti lenkai. Kalbant apie Tomaševskį,iš tiesų skaudu, kad Jis ir Co eina ne integracijos, bet tautų supriešinimo keliu.

  • Skirgaila

    Labai teisingai pastebėjo gerb Račas, sakydamas jog „kita vertus, gali būti, jog šie skaičiai rodo, kiek daug V.Tomaševskis nuveikė, stengdamasis, kad lenkai nesiintegruotų į Lietuvos politinį gyvenimą…“

    Didžiausia kliūtis integracijai ir yra tie politikieriai su Jedinstvo dvasia, susipietę po LLRA vėliava (nesakau, kad visi tokie), užsiiminėjantys gąsdinimais ir nebūtų problemų ieškojimais.

    Papildomai prie to prisideda mūsų „strateginis partneris“, kuris niekaip neatsikrato kaltinančios ir reikalaujančios retorikos, užuot deramai konstruktyviai kalbėjęsis.

    O kas dėl sąvokų aiškumo, tai kalbant apie didžiąją dalį Šalčininkų bei Vilniaus rajono gyventojų, žodį lenkas reikėtų rašyti kabutėse, nes šių asmenų tautinės tapatybės klausimas yra ganėtinai komplikuotas.

  • Woo

    Gerb. mdxacuk,

    Nesupratau ar Jūs čia su ironija rašėte ar kaip ir, galbūt, ne iki galo supratau ką Jūs norėjote pasakyti. Bet jeigu pamanėte, kad meluoju, jog esu lenkė, tai žinote, paglostėte mano savimeilę (Jūsų paminėto kalbos taisyklingumo atžvilgiu).
    Porą sakinių lenkiškai galėčiau parašyti, bet, manau, tinklaraščio savininkas nebūtų labai tuo patenkintas :)
    O jeigu jau prakalbome apie kalbos taisyklingumą, tai tiesiog mano būsima profesija įpareigoja rašyti taisyklingai (taip pat ir kalbėti). Kita vertus, lietuvių kalba man yra viena iš pačių gražiausių pasaulio kalbų :) Nuoširdžiai :)

    • mdxacuk

      Visai rimtai rašiau. Aš įsivaizduoju, kad pasitengęs žmogus gali išmokti rašyti net ir kiniškai. Bet kad išmoktų lietuviškai Vilniaus rajono lenkiškoj mokykloj… Tikrai esu nustebęs. Niekad neturėjau didelių prietarų vietinių lenkų atžvilgiu, bet dabar esu dar geresnės nuomonės. Aišku, tikrumo dėlei galėjot išverst porą sakinių. Šeimininkas kažin ar supyktų. Va aš pats penktadienį įdėjau visą „Trzy panienki z Wilna“ tekstą, ir nieko – neištrynė. Bet ten, aišku, buvo copy/paste, nes aš lenkiškai gerai moku tik skaityt, o rašyti – su vargu ir klaidom. Nes išmokau savarankiškai gūdžiais stagnacijos laikais, kai tai buvo beveik vienintelė galimybė šį tą laisvesnio paskaityt.

  • O aš, Artūrai, nelabai suprantu kas yra ta minima integracija. Tai, sakyčiau, daugiau teorinė išvestinė sąvoka, kuri realiam gyvenime vargu ar instaliuojasi… Gal būkime atviresni ir kalbėkime apie minimų tautų vieningumą, jų patriotizmą [tegul ir kartais su nacionalistiniu tvaikeliu] savoms diasporoms. Ir čia gal problemų reikėtų ieškoti mūsų [kalbu apie savąją – lietuvių] tautoje, nes kaip žinia, lietuviai emigracijoje dažniausiai vengia bet kokio kontakto su kitais tautiečiais. Nemanau, kad tokiais budami jie yra integravęsi į sakykime Norvegijos, Ispanijos ar dar kitas tautas.

  • Gerb. Marteli. Teigti, kad lietuviai emigracijoje nesiintegruoja ir vengia bet kokio kontakto su kitataučiais yra gana neatsakinga. Pats praleidau nemažai laiko tiek Norvegijoje, tiek JAV. Abiejose šalyse sutikau visokių lietuvių. Tie, kurie nepatingi pasimokyti vietinės kalbos, labai puikiai integruojasi. Ir tai natūralu. Jie gali bendrauti, gali išsakyti savo problemas vietine kalba. Tuo pačiu jie ir draugų turi vietinių tarpe. Nes turi kaip ir apie ką pasikalbėti. Na, o tie, kurie tingi mokytis vietinės kalbos ir ieško įvairių pasiteisinimų, tai natūraliai vengia vietinių ir bendrauja tik su „savais“. Irgi natūralu. Kaip gi jų nevengti, jei nesugebi su jais bendrauti? Ir tokie lietuviai yra tik patys kalti dėl visų jiems kylančių problemų tenais. Kokios dar tavo problemos gali būti kažkam aktualios, jei tu net nesugebi apie jas papasakoti. Ir tai tas pats su bet kokios tautybes žmogumi, kuris gyvena kita kalba kalbančioje šalyje. Tik kažkodėl mūsų lenkai gyvendami Lietuvoje nelabai nori išmokti lietuviškai.
    Gerb. Woo, taip, Lietuvos visuomenė nelabai noriai juos priima, bet ar tai ne pačių lenkų kaltė? Kodėl tie patys lenkai puikiai pritampa JAV. Begalę nuostabių lenkų ten sutikau. Kažkodėl ten jie kalba vietine anglų kalba ir puikiai bendrauja tiek su amerikiečiais, tiek su lietuviais, tiek su rusais. Komunikacija yra kertinis akmuo. O jos nebuvimas – problemų šaknis. Tad mieli lenkai, bet parodykit pastangas Lietuvoje kalbėti lietuviškai. Ir tik tada prasidės tikras dialogas. Ir tik kalbant lietuviškai Lietuva jus išgirs.

  • andziuk

    Mielas Simonai, parodykite pavyzdžiais mūsų nenorus kalbėti lietuviškai. Kažkaip pats būdamas lenkas nejaučiu savyje to noro, ir nepastebiu tarp draugų, pažistamų. Kas gal negali, o ne nenori tai vyresnioji karta, sovietinių laikų žmonės kuriems jau virš 60 metų, patys žinote kad tada užtekdavo rusų kalbos. Pažiūrėtumę ar jums tokio amžiaus lengvai pavyktų išmokti. Mano seneliai beveik nekalba lietuviškai, nors ir stengiasi kažką suprast, žiūri lietuviškas laidas, kiek supranta tiek supranta
    Mano bendraamžiai, pats esu 18 metų, visi suprantama moka kalbėti lietuviškai, kvailai būtų jei nemokėtų. Ir su lietuviais šnekame lietuviškai. Tik vat žinoma tarp savų bendraujame savo gimtąją kalbą. čia gi natūralų, norėti kalbėti tą kalbą, kurį yra tavo gimtoji, kurią girdėjai ir kalbėjai nuo pat vaikystės. Ir mes visi norim išsaugoti savo kalbą, nors ir ji nėra grynai lenkiška, sumaišyta su kitų kalbų žodžiais bet visgi ji yra mūsų.
    Apskritai kai negirdėdavau kalbų apie mūsų santykius su lietuviais viskas atrodė gerai bet kai visur pradeda pūsti oro burbulus, ypač žiniakslaidose, ivairiais pasisakymais pradeda mus kiršinti tai pamažu pradeda dingti draugiškumas, bet kai visi nutyla, vėl viskas ramu. (štai kokia žiniasklaida galinga, o gal man tik vaidenasi)
    Ir atrodo aš gyvenčiau ramiai „integravęsis“ i lietuvių visuomenę bet kai pamačiau kartą keli vaikigaliai ižeidinėjo vieną vaiką už tai kad jis lenkas, „integracija“ žlugo.

  • Na pavyzdžiais aš jums neparodysiu. Kameros su savimi visur nesinešioju. Dėl žiniasklaidos esate visiškai teisus. Šiais laikais ji tik kiršina žmones tarpusavyje. O kad jūs leidžiate savo darugiškumui ar vidinei „integracijai“ žlugti ir supykti ant visos tautos (turiu omeny vidinį momentinį pyktį po jūsų išsireiškimo apie integracijos žlugimą) dėl kelių vaikigalių elgesio, tai neduoda nieko gero nė vienai pusei. Jei problema yra, ji neatsirado iš oro. Ir jos neišpresi greitai. Ir tuo labiau jos neišpresi nei pykčiu, nei kova, nei atsiribojimu. Visi šie dalykai tik dar labiau problemą pagilins. Tiesiog reikia nenuleisti rankų ir toliau komunikuoti.
    O šiaip jau nukrypom nuo temos šiek tiek. Faktas yra tas, kad Tomaševskis tikrai nespinduliuoja intelektu ir tikrai ne tik neatstovauja lenkų tautinei mažumai, bet ir kelia jai dar daugiau problemų žaisdamas savo asmeninius politinius žaidimus. Na tai žinoma mano asmeninė nuomonė. Bet jo pasiklausius kitos išvados tiesiog nelabai ir įmanomos.

  • Woo

    Gerb. mdxacuk,

    Baigiau lenkišką mokyklą, bet ne rajone, o Vilniaus mieste (važinėjau į miestą kiekvieną dieną:). O nekalba arba nemoka kalbėti lietuviškai tik tas, kuris nenori. Mano mokykloje buvo labai geras lietuvių kalbos mokymas, galiu pasigirti, kad iš lietuvių kalbos valstybinio egzamino gavau šimtuką :))

    Gerb. Simonai,

    Tai mes kalbame lietuviškai! Daug yra lenkų, kurie mąsto kaip aš. Tik kažkodėl lietuviai juos nustumia į šalį ir vis prikišinėja tuos nacionalistiškai nusiteikusius. Aš asmeniškai manau, kad Tomaševskiui dar reikėtų gerus metus pasimokyti lietuvių kalbos tarties ir gramatikos, o tik vėliau kandidatuoti į Prezidento postą. Bet eilinis Vilniaus ar Šalčininkų rajono lenkas, patikėkit, taip nemano ;)

  • Re

    Paskaicius visus komentarus, man visdelto butu idomu suzinoti, kaip gi normalus eilinis lietuvis noretu, kad lenkai „integruotusi“?

    Viena grazia diena baigtu visi kalbeti, rasyti ir suprasti lenkiskai, net seimoje?
    Tyliai isklausytu ir sutiktu su ivairiomis teorijomis apie musu „neaiskia kilme“? (o pabandykite lietuviams paaiskinti, kad ju proteveliai pvz. totoriai, ar svedai, ar dar koks Cingiz-Chanas!)
    „Nepyktu“, kad Vilniuje ir aplink ji zemes reforma zlugo ir atgauti savo sklypus beveik neimanoma, nes jie jau seniausiai isdalinti (aisku ne normaliems eiliniams lietuviams, bet vistiek)?
    Ar uztenka tik mokescius moketi ir maximoje apsipirkti?

    Hm, o kaip buvo integruotis su rusais?

    Patikekit, tikrai paprasciau salyse, kur mes visi esam emigrantai. Ramiai integruojames ir zaidziam pagal vietines taisykles, nes pasirinkom (dauguma) samoningai. Niekas neverte. Bet kraste, kur musu proseneliu kapai ir kur vis dar jauciames savo namuose, nereikia musu izeidineti, irodineti, kad lenkais buti nelygis ir geda kalbeti savo kalba viesumoje.
    Neieskokite imantrios politikos paprastu normaliu zmoniu balsavime uz „savaji“, kaip jau teisingai zmones parase pries mane.

    Kantrybes lietuvaiciai – nereikia drausti. Dar 20 metu ir ismirs vyresnioji karta, o jaunimas, kuris negales susitaikyti su politika, pabegs. Kaip bega ir lietuviu jaunimas…
    Visi kiti soks pagal dudele ir skubes irodyti, kaip gi jie gerai moka lietuviskai ir kad Lenkija ju visiskai nedomi. Jau pradejo.

    Pagarbos siek tiek – zmonems, kurie nemoka buti velevelemis ir nekeicia savo spalvos tik todel, kad kazkas truputi pastumde valtybines sienas.

    O ar zinote, kaip jus vis dar daznai vadina Lenkijoje?
    „Bracia Litwini“…

    • Vaiva

      Gerbiamasis(-oji), kartojate AWL ir kurier wilenski klišes apie bandymą ,,integruoti“ (suprask – lituanizuoti) lenkus, kas yra visiškas melas. Integravimo idėja šiuo atveju man yra Jono Pauliaus II pavadinimas: lenkų kilmės lietuviai. Jeigu taip sakė vienas didžiausių lenkų istorijoje, tai gal tai nėra taip neteisinga? Jeigu jums gėda tarpusavyje viešumoje kalbėtis savo kalba, tai jau nežinau, kieno čia problemos. Bet jeigu LRS narys vos verčia liežuvį lietuvių kalba, tai ką siūlote? Ir Jūsų paties požiūris į ,,šiek tiek pastumdytas valstybines sienas“ rodo, kad problema yra daug giliau ir būtent dėl tos giliosios problemos lietuviams pikta – kad AWL vis dar sapnuoja apie sienų reviziją.

    • lenkas

      Labai malonu skaityti tokius protingus komentarus, as pats esu lietuvos lenkas, puikiai moku tiek lenku tiek lietuviu kalba ir mliu lietuva. ivairiu zmoniu yra, tiesos yra kad balsuojame tik uz tomasevski kad parodyti kad mes cia esame, nes man tai jis nekiek nesigaudo politikoje ir koks jis butu lt prezidentas? :D man paciam net juokingas ir dauguma lenku tai supranta lietuvoje, bet balsuoja kaip avinu banda :)

  • Woo

    Gerb. re,

    Jūsų citata: ,,Visi kiti soks pagal dudele ir skubes irodyti, kaip gi jie gerai moka lietuviskai ir kad Lenkija ju visiskai nedomi. Jau pradejo.

    Pagarbos siek tiek – zmonems, kurie nemoka buti velevelemis ir nekeicia savo spalvos tik todel, kad kazkas truputi pastumde valtybines sienas.“

    Visų pirma, aš savo tautybės NEPASIRINKAU sąmoningai – pasirinko tėveliai. Visų antra, kad jau gyvenu LIETUVOJE, tai privalau gerbti šios šalies kalbą ir piliečius. Visų trečia, manau, kad jeigu Jums taip yra sunku suvokti, kad ne Jūs čia esate šeimininkė, tai gal emigruokite į Lenkiją? Aš čia kalbu ne piktai, tiesiog siūlau sprendimus. Kadangi į Lenkiją aš emigruoti nenoriu (beje ir niekur kitur) ir planuoju gyventi Lietuvoje (nes Lietuva, pabrėžiu, mano Tėvynė – kaip žinia, tokios valstybės, kaip Vilniaus kraštas nėra), tai ir gerbiu šią šalį, kuri yra, pasikartosiu, mano Tėvynė.
    Va dėl tokių lenkų ir nemėgsta mūsų lietuviai. Aš asmeniškai manau, kad išlaikyti savo šaknis yra gerai – tradicijos, kalba ir t.t. Bet viešojoje erdvėje, atsiprašau, bet visi turėtumėme elgtis kaip LIETUVOS piliečiai. Visos problemos dėl to ir iškyla.

    • lenkas

      O negalima būte tesiog žmonėm? Be jokių politinių nusistatymų ir primestų „tradicijų“…

  • Mantautas

    Gerbiama Woo, tikrai malonu skaityti Jusu komentarus. As pazistu irgi daug lenku, kurie puikiai kalba lietuviskai ir gerbia Lietuvos valstybe. Taciau visokie Tomasevskiai uzsiima kirsinimo ir dividentu ismusinejimo politika, todel pastoviai kenkia lenko ivaizdziui Lietuvoje. Ta savo komentare puikiai pastebejo ir Arturas Racas.

  • Woo

    Gerb. lenkai,

    Galime, sakyčiau, netgi privalome. Tačiau tam reikia abipusių pastangų ir dialogo :)

  • Woo

    Atsiprašau, ne taip slapyvardį perskaičiau :)

  • Pabandžiau pavaizduoti rinkimų rezultatus žemėlapiuose – matosi kiekvieno kandidato rinkėjų pasiskirstymas pagal savivaldybes:
    http://vita.gamtoj.com/gis/respublikos-prezidento-rinkimu-2009-m-rezultatai

  • Re

    Gerbiamieji,
    Aciu, kad idemiai skaitote, taciau gaila, kad neatsakote i klausimus.
    Ar as sakiau, kad negalima gerbti salies kurioje gyveni ir jos zmoniu (visu), tradiciju ir kalbu (visu)?
    Zinoma, kad reikia, net juokinga tai rasyti.
    Taciau salies seimininkai nera vien lietuviai, ar rusai, ar zydai, ar prezidentas. Jei zmogus cia gyvena, dirba ir kuria, jis negali jaustis svetimas ir tam turi buti sudarytos tam tikros salygos. Tame tarpe galimybe pazinti ir suprasti kitu zmoniu tradicijas ir vertybes.
    Kodel Britanijoje bankuose idarbina ivairiu tautybiu zmones, kad klientai galetu lengviau susikalbeti, o Lietuvoje reikalaujama, kad 70 metu pensininkas kaimo paste kalbetu su savo kaimyne-pastininke lietuviskai (nes ji valstybine tarnautoja)? Del manes nors arabiskai tegul kalba, dar idomiau butu.

    Lenku lituanizacija nera visiskas melas, jei taip skaudziai lenkai i uzuomenas reaguoja. Taip pat yra pakankamai daug lietuviu, kurie nebutu pries – uztenka uzmesti aki i komentarus kokiam maziau tolerantiskame forume, pvz. „delfi“.

    „Valstybiniu sienu stumdymas“ nera nei svajones, nei noras ka nors izeisti – tai tiesiog istorijos faktas. Tai Europoje normalu ir vyksta per amzius.

    Su siulymu emigruoti pavelavot, deja. Viena is priezasciu buvo noras aukleti savo vaikus normalioje gerbiancioje zmogu visuomeneje (neatsizvelgiant i tautybe, ar statusa, ar dar ka nors).
    Bet sirdis dar skauda, kad gimtajame kraste visko to nera, nors uztenka siena kirsti ir visi tokie sentimentalus pasidaro, ir draugai is karto. Gyvenimas pilnas paradoksu.

  • Woo

    Gerb. Re,

    O Jūs nemanote, kad įmanoma Lietuvoje gyventi išlaikant savo tradicijas (šiuo atveju lenkiškąsias), bet viešumoje elgiantis kaip Lietuvos piliečiui – Jūs sakote, kad mes visi esame šeimininkai, t.y. lygūs. Aš tam pritariu, bet tada ir elkimės kaip lygūs: nereikalaukime sau įvairiausių privilegijų, nerėkime, kad mus čia diskriminuoja (aišku, pasitaiko ir tokių atvejų). Kažkodėl rusai ir baltarusiai (bei visi kiti) taip nesusireikšmina.
    Aš manau, kad tiek vienai pusei, tiek kitai reikia keisti požiūrį. Nes lietuviai mano, kad lenkai gyvena ne su jais, o šalia jų. Lygiai taip pat mano dauguma Vilniaus krašto lenkų. Gaila :(

  • Vaiva

    Niekas negali nuneigti to, kad lenkai negerbia lietuvių tik Vilniaus krašte, kurio dauguma lenkų, aktyviai talkinant AWL, šio krašto niekaip nepripažįsta Lietuvos dalimi. Ar galite įsivaizduoti panašią situaciją kitam Lietuvos krašte, kur irgi yra nemažai lenkų kilmės žmonių? Pvz, Kėdainiuose? Ar pakaunėj? Niekada, nes ten niekam nekyla abejonių dėl šių regionų priklausymo Lietuvai.

    • V

      Savo jausmus geriau pasilaikyti sau, o viešai dalintis tik argumentais ;)

  • Liudas

    Įkišiu ir aš savo trigrašį. Pirma – čia niekas nepaminėjo tuteišių (o juk būtent jie, o ne lenkai sudaro Vilnijos gyventojų daugumą). Problema ta, kad tie tuteišiai ir yra lenkinami, t.y. iš tam tikro suslavėjusio baltų „subetnoso“ (tai parodo tų žmonių pavardės – Jurgelevič, Raksztelis, Dovgialo, Mažul, Vilkiel ir t.t., bei toponimų bei hidronimų pavadinimai) yra gaminami lenkai. Beje, negaliu atsispirti pagundai nepakomentavęs „Re“ – pasiskaitykite kurierwilenski internetinius komentarus – ten vyrauja didis noras sulaukti antrojo Želigovskio, o mistinė „lituanizacija“, kuria kaltina lietuvius lenkuojantieji – mistika – kas tai? Reikalavimas mokėti valstybinę kalbą? Nes jos nemokėjimas Vilnijoje, net ir valstybinėse įstaigose yra „gero tono“ ženklas. Todėl, manau, daug ką ir nervina tai, kad praėjus dvidešimčiai metų, vis dar sunku susikalbėti lietuviškai nuvažiavus 20 km nuo Vilniaus – tai kur ir kokia dar „lituanizacija“???

  • Liudas

    Dar dėl „lituanizacijos“ – manau, tai lenkuojančių yra suvokiama kaip lietuviškų mokyklų buvimas Vinijoje ir jų daroma įtaka tuteišiams – tiesiog ne visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų pasmerkti „kolūkiečio“ ar šiaip juodadarbio daliai (kokį kvalifikuotą darbą gali dirbti nemokėdamas lietuviškai?). Kodėl, manote, Zinkevičius ir Garšva dar kokiais 92-94 metais padarė taip, kad vidurinės lietuviškos mokyklos Vilnijoje priklauso ne savivaldybėm, o tiesiogiai apskričiai??? Jei ne tai, dabar šių mokyklų tiesiog nebebūtų – vietinės savivaldybės būtų „susitvarkiusios kaip reikia“. Jei netikit, pakalbėkit su lietuviškų mokyklų direktoriais, mokytojais – kiekvieną vasarą ten vyksta kova už būsimų pirmokų „sielas“, t.y. į kokią mokyklą jį ves tėvai… O baigęs lietuvišką mokyklą žmogus šiek tiek kitaip pradeda mąstyti, jam atsiveria kitokios perspektyvos ir t.t., Galų gale, pirma karta tuteišių, pabaigusių lietuviškas mokyklas jau savo vaikus pradeda vesti į lietuviškus darželius bei mokyklas, o ten puikiai matosi, kad ir vaikų vardai aplietuvėję ir pavardžių galūnes vaikams tėvai suteikę lietuviškas (-aitė, -ytė) ir t.t. Gal tai ir yra, ta mistinė „lituanizacija“? Kita vertus, tuteišiai ir susiformavo kaip paribio subetnosas, jis ir atsirado „iš patogumo“ – kad galima būtų susikalbėti su kaimynais gudais turguje, su rusų valdininku valdiškose instancijose, su dvarininku ar kunigu lenku. „Prie lenkų“ jie užsirašinėjo lenkais, 1939 m. atgavus Vilniją – masiškai užsirašinėjo lietuviais (daug žmonių vien už tai smarkiai nukentėjo nuo akovcų karo metais), „prie sovietų“ – rusais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę – vėl lietuviais, gudais, atsiradus ir pradėjus stiprėti llra- vėl lenkais ir taip, manau, be galo.

  • mdxacuk

    „Tuteišų“ versija yra kvailiausia, ką gali lietuviai prikaišioti vietiniams lenkams. Netgi tegu ji būtų 100 kartų teisinga istorinės raidos požiūriu. Nes etninė priklausomybė yra kultūrinė sąvoka ir apsisprendimo dalykas. Jeigu žmogus laiko save lenku, tai jau nieko nepadarysi – tokiu teks jį laikyt ir aplinkiniams. Tai ne tas pats kas veislė – genetika čia nepadės. Nuo to reikėtų ir pradėt. O kad pasitaiko ribotų zajadlų šovinistų lenkų, tai ir lietuvių tokių ne mažiau.

  • Liudas to Re

    „Viena grazia diena baigtu visi kalbeti, rasyti ir suprasti lenkiskai, net seimoje?
    Tyliai isklausytu ir sutiktu su ivairiomis teorijomis apie musu “neaiskia kilme”? (o pabandykite lietuviams paaiskinti, kad ju proteveliai pvz. totoriai, ar svedai, ar dar koks Cingiz-Chanas!)“
    Paskaičius šį komentarą, kažkodėl atrodo, kad lenkakalbiai (jei tai tikrai lenkakalbiai)labai gerai prisimena, kas buvo padaryta su Vilnija ir tik per plauką nepavyko padaryti su visa lietuvių tauta, endekams kuriant politinę lenkų tautą ir Lenkiją, kai lietuviai buvo suvokiami tik kaip politinės lenkų tautos dalis, na, kaip kašubai ar mozūrai, ne daugiau…
    Brangieji, mes, lietuviai, puikiai atmindami, kas buvo su musmis, kaip atskira (net ne slavų) tauta daroma, to tikrai niekada netaikome kitiems – kas ir kada jums reguliavo, kaip jūs turite kalbėti namuose? Ar su kitais lenkakalbiais??? Nemanau, kad labai bijote kalbėti rusiškai, lenkiškai ar tuteišiškai gatvėje, viešojoje erdvėje ir t.t. Lietuviai, tai tokia tauta, kuri tyliai nurijo kartėlį, kai lenkų atstovai (6 atkuriamojo seimo nariai lenkakalbiai)“susilaikė“, balsuojant dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atstatymo 1990-ųjų kovo 11-ąją, kai buvo kuriamos Šalčininkų ir Nemenčinės „autonomijos“, kai buvo išžudytas Draučių kaimas 1999 vasario 16-ąją ir t.t. Nė vienas lenkakalbis nebuvo persekiotas ar represuotas, į viską buvo pažiūrėta pro pirštus, kaip sakoma – „dėl šventos ramybės“. Todėl įvertinkite mūsų, lietuvių, istorinę patirtį (su-)gyvenant su lenkais (XIX -XX A. taip pat), ir galbūt jums nebus taip sunku suprasti tuos dažnai radikalius, „delfinius“ komentarus jūsų atžvilgiu.

  • Liudas to Re

    Ką reiškia „prikaišioti“, kai jie patys save vadina tuteišiais, o ne lenkais, o kai klausi, kaip jie kalba, sako „po prostu“, o ne „po polsku“. O tai ir yra pagrindinis llra laimėjimas, kad mūsų sąmonėje „įtvirtino“ tik Vilnijos lenkus (tarytum nieko kito ten ir nebuvo ir neliko). Nuvažiuokite patys į Vilniją, ir pakalbėkit su vietiniais – pamatysit.

  • Liudas to mdxacuk

    Kaip ir sakiau, „tuteišiai“, nėra lenkai, kaip tai bando mums įteigti llra, tai… toks patogus, lankstus, sakyčiau, būtent – „nepasirinkimas“, nepriskyrimas ar priskyrimas savęs prie tokios tautos, kokios reikia, priklausomai nuo sąlygų…
    Panašiai buvo Klaipėdos krašte, kai jis atiteko Lietuvai. Klaipėdoje, Priekulėje gyveno labai daug vokiečių, dvarininkai taip pat buvo vokiečiai (čia kaip Vilniuje ir Vilnijos dvarininkai buvo lenkai). Klaipėdos, Priekulės nevokiečiai gyventojai save vadino – „šišioniškiais“, ne lietuviais, ne mažlietuviais, ne lietuvninkais,( kaip save vadino Klaipėdos krašto kaimų gyventojai), bet ir ne vokiečiais, o šišioniškiais. Nors kalbėjo smarkiai germanizuota lietuvių kalba, jie nesutiko būti niekuo kituo tik šišioniškiais. Jie, kaip ir tuteišiai Vilnijoje, nesikišo į Klaipėdos krašto peripetijas, uoliai balsavo TIK už vokiškas partijas (kaip tuteišiai už lenkiškas), jiems svetimas buvo lietuvninkų tautinis atgimimas, jie nuolankiai sutiko Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos (liuteroniškas „visa valdžia nuo Dievo“ principas). Ir kai tarpukario Lietuvos valdžia bandė juos „lietuvizuoti“, labai daug šių žmonių tapo uoliais nacių pakalikais ir lietuvių nekentėjais. Aišku, dabar šio unikalaus subetnoso nebeliko…

  • Lietuvos bėda gal tame, kad politikai stengiasi „nesitepti rankų“ ir vaizduoja, kad lenkų problemos kaip ir nėra. Juk kažkas sugalvojo, kad varšuva yra Lietuvos partneris ir į tokius dalykus, kaip ir žydu klausimu, geriau kantriai patylėt. O burbulas auga ir kaista, nežinau, negi politikai tokie akli? Nors kada jie buvo kitokie… Kitas dalykas – tai Lenkija suinteresuota tai eskaluoti ir kasmet investuoja savo „kultūrinei“ nacionalistinei ekspansijai ne vieną ir ne du milijonus. Ir problemų su tuo turi, pastebėkite, visi lenkų kaimynai – gudai, ukrainiečiai, vokiečiai, čekai ir net rusai. … O man tik vienas klausimas didelis lieka – kodėl Lietuvos respublika finansuoja bažnyčią, kuri lenkų kraštuose yra pagrindinis lenkintojas ir atstovauja ne Lietuvos interesams. Kaip valstybė gali finansuoti struktūrą, kuri iš esmės veikia prieš tos valstybės tautą?

  • Arvydas Damijonaitis

    INFORMACIJA: LIETUVOJE NĖRA LENKŲ TAUTINĖS MAŽUMOS,YRA LIETUVOS
    LENKŲ BENDRUOMENĖ IR LENKIJA.Teisiškai Lietuvoje
    negali būti įvardinta „lenkų tautinė mažuma“.Yra Lietuvos lenkų
    bendruomenė.. Lenkija yra lenkų valstybė,todėl Lietuvoje negali būti
    lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos.Čia prasideda pusiau neraštingų politikų
    sukčiavimas,provokacijos.Tomaševskiai drąsiai manipuliuoja
    antilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį.Yra
    įrodymų,kad signataro R.Ozolo sūnų prie Vilniaus žiauriai nužudė
    pritvinkęs neapykanta lietuviams fanatikas pasiutlenkis
    tuteišas…Lietuviai ,lyg medžiojami tetervinai,nereaguoja į
    pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškos
    okupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviams
    smegenis.Būtina uždrausti tautinius partijų pavadinimus(lenkų rinkimų akcija,rusų aljansas).Buvę okupantai tyčiojasi iš tetervinais tapusių lietuvių.Arvydas
    Damijonaitis

    • Valentinas

      Kurstai tautine nesantaika, mielas Arvydai. Bet koks straipsnis spaudoje ar internetineje erdvejo, o juolab televizijoje tik sukelia domino efekta, tai yra bus tik blogiau. Ignoravimas ir tyla po bet kokio lenkisko issisokimo – stai vienintelis efektyvus ginklas.

      • suomis

        Klysti.

        • Valentinas

          Neklystu.
          Atvejus, kai prasilenkiama su ystatymais, tegul tiria (oriai ir profesionaliai, be jokiu emociju) atitinkami organai.

          • suomis

            Būtų gerai, kad taip būtų. Bet žinant mūsų, „atitinkamų organų“ „veiklą“ arba tiksliau – veikas, tai kol visuomenė neparagins, tie „organai“ nepasijudins. Jie tik pinigus iš biudžeto kopinėja ir su fesbešnikais į vieną dūdą pučia, oraliniu būdu.

          • Valentinas

            Stai pats ir atsakei. Vadinasi „organai“ neveikia. Zurnalistams kuo daugiau zibalo y ugny, tuo geriau – jie gi pas mus uz nieka neatsako. Vardan reitingu jie savo motina teva …
            Ka as ir sakau: ignoruoti, nereaguoti – t.y. issisokeliu buvo visais laikais, nu vienu daugiau ar maziau. Ka, neturim mes ka daugiau veikti?

          • dzyvai

            Valentinai, taip oriai ignoruodamas gali vieną rytą atsibusti šalia lenkų autonomijos arba Žečpospolitoje. Žaizdų ignoruoti nereikia, kad ir kaip jų gydymas mums skaudėtų.

          • Valentinas

            Zaizda, peiliu (sakute) draskoma, ir skauda, ir negyja.

          • suomis

            Nemaišykite sąvokų. :) Jei ką ir galima su peiliu padaryti, tai išoperuoti vėžį, ėdantį kūną.

          • Valentinas

            O dar peiliu galima isdrozineti lenka ir lietuvy, susikibusius uz ranku. Ir didis bus tas, kuris pirmas tai padarys.

          • suomis

            Svarbiausias ne peilis, svarbiausias čia yra drožėjas/ėjai.

          • Valentinas

            Galejom apsieit ir be pornografijos …
            Et, nebutum suomis …

  • Arvydas Damijonaitis

    Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos .Lietuvoje yra LENKŲ,RUSŲ,ŽYDŲ BENDRUOMENĖS,TOTORIŲ IR KARAIMŲ TAUTINĖS MAŽUMOS.Lietuva neprivalo finansuoti lenkų mokyklas,tai lenkų tautinės bendruomenės funkcijos.Buvusių okupantų lenkų ir rusų bendruomenės tiesiog paveldėjo okupacijos metu turėtas privilegijas – valstybės finansuojamas rusakalbes ir lenkiškas mokyklas.Kyla grėsmė lietuvių gyvybinei erdvei – rusai ir lenkai,turėdami savo valstybėse didžiules teritorijas,Lietuvoje turi privilegijas,kurių, buvę lietuvių tautos genocido vykdytojai,neturėtų turėti..

  • Sejanus

    Gal gali paminėti kelis konkrečius lietuvių tautos genocido vykdytojus ir išvardinti jų privilegijas Lietuvoje? Pvz., tokiu formatu: „Josifas Stalinas: teisė į nemokamą važiavimą troleibusais ir autobusais, mokesčių lengvatos. Lavrentijus Berija: teisinė neliečiamybė, išimties tvarka skirta vila Nidoje.“

    Nekantrauju! Apsiimu pasirūpinti plačiu šių šokiruojančių privilegijų nušvietimu spaudoje, abu padarysim karjerą.

    Žinoma, nebent genocido vykdytojais laikai visus rusus ir lenkus, tokiu atveju tai tėra apgailėtinas tautinės neapykantos kurstymas.

    • Trakimas

      Andrius Kubilius,Irena Degutienė,Dalia Grybauskaitė ir t.t.

      • suomis

        O kur Algirdas Mykolas?