D.Grybauskaitė jau laimėjo? Nuojauta man sako, kad dar nebūtinai
Ši nuotrauka, mano supratimu, geriausiai atspindi buvusios TSKP partijos narės, šiuo metu nepartinės kandidatės tikrąsias vertybes ir ideologija. Kuri yra maždaug tokia: padarysiu bet ką, kad gaučiau, ko noriu.
Žurnalistai ir kiti savo srities profesionalai kartais susiduria su situacijomis, kai visi turimi faktai lyg ir rodo viena, o nuojauta sako, kad ne viskas taip akivaizdu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio ar kaip kas nors bando įteigti. Tada iškyla dilema: ar vadovautis vien plikais faktais, ar vis dėlto pasikliauti nuojauta, Šis įrašas yra būtent apie tokią situaciją.
*************************
Esu Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis pagal kilmę ir tuo labai didžiuojuosi. Ta prasme esu nacionalistas. Mačiau daugiau pasaulio nei tikriausiai 70 procentų mano bendrapiliečių, nepaisant to, Lietuva man geriausia pasaulio valstybė. Nes ji man davė galimybes, kuriomis pasinaudojau ir pradėjęs nuo nulio, šiandien turiu labai daug ir niekam už tai nesu skolingas, išskyrus savo šeimą ir žmones, su kuriais man buvo smagu siekti bendrų tikslų.
Tarp mano draugų yra rusų, lenkų, žydų, prancūzų, airių. Yra katalikų, musulmonų, ateistų, kaip ir aš. Vertinu žmones ne pagal tai, kokiam dievui jie meldžiasi, ne pagal jų plaukų ar odos spalvą ir ne pagal tai su kuo jie miega. Svarbiausia, kad jie turėtų vertybes ir principus.
Niekada nenorėjau gyventi kur nors kitur, nes gyvendamas Lietuvoje, galiu per pusantros valandos nuvažiuoti pas savo mamą ar pas savo Anapilin išėjusį senelį, iš kurio gyvenime tikriausiai išmokau daugiausiai. Kita vertus, suprantu tuos, kuriems Lietuva yra per maža, kad jie galėtų save realizuoti, taip pat tuos, kurie galimybę būti savimi Lietuvoje išmaino į galimybę nusipirkti papildomą porą batų.
Kadangi žadu gyventi ilgai, noriu, kad man ir mano draugams čia gyventi būtų gera ir saugu. Kad rusams niekas nesiūlytų nupirkti bilieto į Archangelską, lenkams – į Gdanską ir kad lietuviams, turintiems savo nuomonę nesiūlytų persikelti į renovuotus Varnius.
Tikiuosi, kad taip nebus, nes taip man sako mano nuojauta.
Tačiau šis įrašas ne apie nuojautą. Jis – apie prezidento rinkimus ir antrąjį jų turą.
Visi faktai – kaip ant delno. Neabejotina favoritė yra dabartinė prezidentė D.Grybauskaitė. Ji įtikinamai laimėjo pirmą turą ir kryptingai siekia pergalės antrajame. Už mokesčių mokėtojų lėšas ji per pastarąsias 12 dienų pamatė tiek Lietuvos, kiek tikriausiai nebuvo mačiusi per visą savo kadenciją ir ją palietė tiek tikrų gyvų žmonių, kiek ji tikriausiai nematys net jei prezidente būtų iki gyvos galvos.
Didžioji dalis „nepriklausomos“ žiniasklaidos tikėdamasi bendros nuotraukos ar ordino, visos kampanijos metu dirbo nemokamai ir tai tęsis iki pat, kol bus suskaičiuoti balsai. „Lietuvos ryto“ interviu su D.Grybauskaitės broliu (jei nebus uždraustas kaip R.Janutienės reportažas apie kandidatės biografiją) bus tik išimtis, patvirtinanti taisyklę. Tai nė iš tolo nepalyginama su Z.Balčyčio agitacijai išleistais 2 mln., kadangi savanoriškas parsidavinėjimas visada yra nuoširdesnis, nei darbas už atlygį. Nekalbant jau apie tai, kad LSDP pasirinkti viešųjų ryšių specialistai yra, mano subjektyvia nuomone, arba marsiečiai (nes sugebėjo įtikinti LSDP mokėti pinigus už tai, kas neverta nė cento) arba O.Benderio giminaičiai.
D.Grybauskaitei labai padeda ir tai, kad pats Z.Balčytis yra aiškiai nepasirengęs antrajam turui ir tikriausiai iki šiol nežino, ar jis nori laimėti. Dabartinei prezidentei padeda ir tai, kad Z.Balčytis tikrai nėra tas žmogus, kurio Lietuva nusipelnė po 23 Nepriklausomybės metų.
Anglų kalboje yra toks labai geras terminas apibūdinti situacijai, kurioje visi laimi: „win-win situation“. Tai mes iš esmės turime „loose-loose dead end“.
Ar tai jau reiškia, kad D.Grybauskaitė laimėjo? Remiantis faktais – labai tikėtina. Tačiau nebūtinai, nes galutinį rinkimų rezultatas paaiškės tik sekmadienį apie vidurnaktį, o iki tol, dar visko gali nutikti.
Pavyzdžiui, į Lietuvą bendrą vizitą gali surengti B.Obama, V.Putinas, A.Merkel ir A.Jolie. Atvažiavę jie gali nuspręsti apsilankyti LSDP būstinėje, kur Z.Balčytis pavaišins juos saldainiais ir praves ekskursiją po Valdovų rūmus. ir dar papozuos netyčia pro šalį einantiems fotografams ir operatoriams. A.Merkel toje fotografijoje bus su burka dant pademonstruotų savo bendrapiliečiams, kaip ji juos myli, o B.Obama rodys du pirštus virš V.Putino galvos (nes tas gerokai mažesnis) taip smbolizuodamas gerųjų jėgų pergalę prieš blogąsias. A.Jolie nuotraukoje apsikabins Z.Balčytį ir fotografuojant pakštels jam į skruostą.
Ar ir tada D.Grybauskaitė vis dar išliktų favorite? Klausimas retorinis, nes žinome, kad tokio vizito nebus.
Tai D.Grybauskaitė jau laimėjo? Gali būti, nes daug kas, įskaitat ir ją pačią, taip galvojo per pirmąjį turą. Dabartinei prezidentei prireikė net keturių valandų suprasti ir susitaikyti, kad taip neįvyko, nors kai kurie ciucikai net vidurnaktį lojo, kad pergalė dar įmanoma.
Todėl nuojauta man sako, kad dar nepralaimėjome. O ar pralaimėsime priklausys nuo daugelio objektyvių ir subjektyvių aplinkybių.
Pavyzdžiui, nuo rinkėjų aktyvumo. Z.Vaigauskas, antai, paskelbė, kad jis bus didesnis nei 50 procentų. Taip siųsdamas žinią, kad nėra ko į tuos rinkimus eiti, nes bus, kas balsuoja. Bus tokių, kurie Z.Vaigausku patikės ir neateis. O. D.Grybauskaitės rinkėjai ateis, tiesa jų bus kiek mažiau, nei pirmajame ture, nes žmonės negyvena amžinai. Ypač – konservatorių rinkėjų amžiaus.
Pralaimėsime ar ne, priklausys ir nuo oro. Nes oro sąlygos lems aktyvumą. Kai kam bus sunku ateiti, jei bus labai karšta, o kai kas pasirinks leisvalaikį prie ežero ar vasarinių batų paieškai.
Pergalė ar pralaimėjimas priklausys ir nuo to, kokia koja rinkėjas išlips iš lovos, kokią pirmą dainą išgirs per radiją, kaip į jį pažiūrės kaimynas, ką jis valgys pusryčiams. Nes prezidento rinkimų antras turas nebus balsavimas dėl pažiūrų ar ideologijos. Na, bent jau D.Grybauskaitės atveju, nes ji, kaip mes žinome, nepartinė, o tai reiškia – be nuoseklių pažiūrų ir be ideologijos. Z.Balčytis ideologijai atstovauja, bet tie, kurie už jį balsuos, juk darys tai ne dėl ideologijos, o tik priešindamiesi isterijai.
Pagaliau, pergalė ar pralaimėjimas priklausys ir nuo to, kokioje Lietuvoje norime gyventi. Toje, kur yra tik dvi spalvos ir viena teisinga nuomonė ir visi kiti „ne prie ko“. Ar Lietuvoje, kurioje gali būti, kuo nori, sakyti tai, ką galvoji ir nebijoti už tai būti apšauktas agentu ar vabalu.
Aš tai norėčiau gyventi pastarojoje ir todėl eisiu balsuoti. Nuojauta man kužda, kad tokių, kaip aš, yra daug ir todėl aš dar neeliu rankų į viršų, nors faktai ir negailestingai tą siūlo.
(24 balsų, vidurkis: 4,83 iš 5)
Loading...
