Agnė Kavaliauskaitė, menų bakalaurė, turinti svajonių: labai rekomenduoju
Kaip žinia, aš žmogus geras, o dar dideliam visokių padugnių džiaugsmui, man nereikia kasdien eiti į darbą, tad kartais turiu laisvo laiko, kurį naudoju geriems darbams. Pavyzdžiui, švietimui ar jaunų jaunų žmonių skatinimui.
Prieš kiek laiko padėjau tokiam Mantui Virkučiui, tai dabar visi jo pageidaujantys, įvedę googlėje jo vardą ir pavardę, iš karto gali sužinoti, koks jis puikus profesionalas ir siūlyti jam tinkamą darbą su tinkamu atlyginimu.
Šiandien savo gerumą nukreipiu į ką tik iš studijų Didžiojoje Britanijoje į Vilnių parvykusią Agnę Kavaliauskaitę, feisbukuose ir kituose socialiniuose tinkluose žinomą, kaip Agnė Kavali (dar kai kas sako, kad ji naudoja ir Kapinių Gražuolės vardą. Tai aš nežinau, ar ji jau labai gražuolė, bet čia jau ne man spręsti).
Žodžiu taip, Agnytė (man labai gražus vardas) mokėsi Vilniaus Minties gimnazijoje, o paskui, kaip ir daugelis Lietuvos jaunimo, išvažiavo į užjūrius laimės ir išminties ieškoti. Jei kas žino, tai Didžiojoje Britanijoje yra toks darbininkų miestas Mančesteris, tai Agnytė to miesto kažkokiame ten unversitete kažkokius menus studijavo.
Gali būti, kad paslapčia studijavo ir mediciną, nes jau 2011 metais galėjo virtualiai diagnozuoti nepažįstamiems žmonėms šizofreniją. Tikėtina, kad nuo to laiko šioje srityje dar labiau patobulėjo.
Panašu, kad Agnytės vaikystė buvo sunki ir jos tėveliai nelabai turėjo laiko užsiimti jos auklėjimu. Todėl Agnytė šiandien, sutikusi vyresnį ir nepažįstamą žmogų, užuot mandagiai pasisveikinusi, pirmiausia aptaria jo smegenų būklę, siunčia jį išsipagirioti ir vadina valkata. Gali būti, kad Agnytės šeimoje visi taip vienas kitą vadino, bet aš to nedrįstu tvirtinti, nes toje šeimoje nesilankiau.
Besimokydama užjūriuose, Agnytė atitolo nuo Lietuvos ir todėl jos žinios apie tėvynę šiandien yra kiek fragmentiškos. Ji galvoja, kad Lietuvoje norint ką nors pasiekti, pirmiausia reikia turėti dirbtines krūtis, kurias pati Agnytė vadina plastikiniais bumbulais (aš spėju, kad ją čia taip paveikė vienas iš E.Vėlyvio filmų, nes, kaip ir viena to šedevro herojų, Agnytė sakosi, dar turinti ir svajonių). Tiesa, pirmasis jos tikslas yra nusipirkti batus.
Beje, gali būti, kad ir visai ne E.Vėlyvis čia kaltas. Nes bestudijuodama užjūriuose Agnytė kažkur perskaitė, kad nuo kofeino jos krūtys mažėja. Tai gali būti, kad dėl to ji apie plastikinius bumbulus kalba, bet aš tai tikrai nežinau, nors kavos geriu daug.
Nepaisant to, Agnytė savimi pasitiki ir mano esanti labai graži mergina, į kurios nuotraukas žiūrėdami berniukai, kaip ji pati sako,
„smaukosi“. Negaliu to patvirtinti, bet jei žmogus sako, reikia tikėti.
Apskritai, lyties ir lytiškumo klausimams Agnytė studijų metu skyrė gana daug dėmesio. Derindama menų ir medicinos studijas, ji kažką sužinojo ir apie tai, kad pasaulyje yra homoseksualių žmonių. Nežinia, ką ten konkrečiai ji sužinojo, tačiau akivaizdu, kad Agnytės požiūris į homoseksualius žmones yra panašus kaip P.Gražulio ar M.Adomėno, nes jai nepatinkančius asmenis Agnytė vadina „latentiniais homoseksualais“ ( tuo dar kartą patvirtindama, kad medicinos žinios jai nesvetimos).
Gali būti, kad Agnytę neigiamai paveikė pusmetis, praleistas Japonijoje. Ten ji ne tik išmoko kelioliką hieroglifų, tačiau išsamiai nagrinėjo kūnus ir seksą Rytų kultūroje. Rado daug naujo ir tuo su visais dalijosi, Tiesa, kiek pergyvendama, ar tėveliai nesužinos:
his hand never left my erection, working it and my balls gently, quickly, first one then the other as his mouth then moved to my..“ oh my xDD
My degree is certainly not what I expected it to be. Most of my modules this semester contain a word “sex“ in them.
If my parents knew they’re funding me for this.. xDD I will only tell them the truth after I graduate. I feel like I’m gonna become a certified sexologist in East Asia with this degree.
Galima įtarti, kad ši Agnytės specializacija, paliko neišdildomą įspaudą jos asmenybės formavimosi procese, nes ji pamilo kačiukus ir nuolat dalindavosi su draugais jų nuotraukomis, būtinai pagražindama tas nuotraukas naujais anglų kalbos žodžiais, kurių išmoko bestudijuodama.
Bestudijuodama užjūriuose Agnytė tapo savarankiška jauna moterimi. Ir galbūt bandydama kompemsuoti neigiamą kofeino poveikį krūtims, pasidarė labai gražią tatuiruotę. Ji yra gana matomoje vietoje, tad, pavyzdžiui, vasarą, dirbant padavėja kokioje picerijoje ar ledų pardavėja Palangoje, turėtų traukti akį ir vilioti potencialius klientus.
Tiesa, jei kas nors pasiūlytų Agnytei vieną iš aukščiau paminėtų darbų ( o tada ji galėtų užsidirbti batams bei – per kiek ilgesnį laiką – ir plastikiniams bumbulams), tai būtinai turėtų rekomenduoti Agnytei klientus aptarnauti tylomis. Nes tokios frazės, kaip „you are drunk, go home“, „apzimyžęs su buteliu saujoje“ ar jau minėti „valkata“, „latentinis homoseksualas“, „atmarozas“, „alkoholikas“, „šizofrenikas“ ar „dvesianti iguana“, ne visiems klientams gali patikti. Na, nebent tai būtų atmatos A.Ramanausko, A.Užkalnio ir M.Adomėno šeimų vakarėlis.
Tai kaip ir viskas. Kaip matote, Agnė Kavaliauskaitė yra nuostabi jauna moteris, kuri, atrodo, iki šiol neturi darbo ir kuriai reikia vasarinių batų ir plastikinių bumbulų. Ji turi svajonių (viena iš jų yra grįžti į Japoniją, bet aš kartais irgi pasvajoju, kad būtų įdomu nuskristi į Mėnulį) .
Siūlau atkreipti į ją dėmesį ir pasiūlyti jai tinkamą darbą. Adreso ir telefono nežinau, bet galite rašyti į Facebook’ą, ten ji, kol neturi darbo, gana aktyviai reiškiasi.
Aš šventai tikiu, kad visos jos svajonės išsipildys. Ir man bus labai gera, kai žinosiu, kad esu prie to prisidėjęs.