Mitų griovėjas S.Jakeliūnas: užknisa

Nepriklausomas LSDP finansų analitikas S.Jakeliūnas 15min.lt paskelbė komentarą, kuriame griauna mitus apie krizę pasaulyje ir Lietuvoje.

Tų mitų, pasak S.Jakeliūno yra penki, bet aš čia jų nevardyisu, nes jei įdomu, galite patys pasiskaityti.

Be to, nežinau, ar galiu ginčytis su fnansų analitiku, kai jis sako, kad jei JAV nebūtų bankrutavęs „Lehman Brothers“, tai vis tiek koks nors bankas būtų bankrutavęs. Šventa tiesa – bankai bankrutuoja, antai Snoras“ irgi bankrutavo.

Bet štai dėl antrojo S.Jakeliūno įvardyto mito man norisi kiek padiskutuoti.

Finansų analitikas teigia:

Lietuvoje gajus dar vienas, su pirmuoju susijęs mitas, kad mūsų ekonomikos nuosmukį lėmė globalios finansų krizės reiškiniai ir eksporto rinkų susitraukimas.

Taip teigiantieji užmiršta arba nenori matyti, kad labiausiai Lietuvoje susitraukė statybų sektorius. 2009–2010 metais ši visai ekonomikai svarbi sritis smuko apie 50 procentų!

Visi puikiai žino, kad nei butų, nei biurų pastatų į užsienį Lietuva neeksportuoja. Šį nuosmukį lėmė Skandinavijos bankų veiksmai, kurie iki šiol nėra tinkamai įvertinti. Šie bankai sukėlė nekilnojamojo turto kainų bumą 2004–2008 metais, o vėliau, radikaliai pakeitę skolinimo politiką, didžiulį šių kainų nuosmukį ir bankrotų bei nedarbo bangą. Ypač statybų sektoriuje.

Štai taip: nei globalinių krizių, nei eksporto susitraukimų, dėl beveik 15 proc. BVP nuosmukio kalti bankai. Voila, kaip pasakytų čia besilankantys anglų kalbos žinovai. Viskas paprasta ir aišku. Ir ekonomiška, kaip kažkada sakė Michailas Sergejevičius. Nepamenu tik ar jis buvo nepriklausomas finansų analitikas.

Kadangi aš nesu, tai pabandžiau pasitikrinti.

Žiūrim, ką turim.

S.Jakeliūnas teisus, kalbėdamas apie staybų sektoriaus nuosmukį 2009-2010 metais. Statybų sektoriaus dalis Lietuvos BVP struktūroje 2008-2010 metais buvo tokia: 11,2mlrd. litų, 5,5 mlrd. litų ir 5,08 mlrd. litų.

Globalios finansų krizės įtakos Lietuvai, remiantis skaičiais, išmatuoti vargu, ar išeis, tačiau apie eksportą pakalbėti galima.

Jo nuosmukis 2008-2010 metais taip pat buvo gana pastebimas, skaičiai tokie: 55,5 mlrd. litų, 40,7 mlrd. litų ir 54,04 mlrd. litų.

Viskas kaip ir sutampa: statybų sektorius smuko daugiau nei eksportas, o tai kaip ir galėtų reikšti, kad S.Jakeliūnas yra tikras mitų griovėjas. Galėtų, bet nėra, ne, jo bandymas griauti mitus yra arba manipuliacija arba neišmanymo išraiška.

Nes, mano supratimu, pažiūrėjus, kiek smažėjo statybų sektorius ir kiek eksportas, dar būtų galima įvertinti ir tai, kokią dalį statybos ir eksportas sudaro Lietuvos BVP struktūroje.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP 2008-2010 metais kito taip: 112,083 mlrd. litų, 91,913 mlrd. litų, 95,074 mlrd. litų.

Procentus galite pasiskaičiuoti patys, o juos susiskaičiuoti patys, o tai padarius, teigti, kad statybos sektoriaus nuosmukis (net atsižvelgiant į su šiuo sektoriumi susijusias padidėjusio nedarbo, užšaldytų lėšų ir kt.problemas) buvo svarbesnis nei eksporto smukimas galima tik būnant finansų analitiku.

Lygiai kaip ir aiškinti, jog (trečiasis S.Jakeliūno griaunamas mitas), kad dėl nekilnojamojo turto burbulo augimo ir jo vėlesnio sprogimo yra kalti grobuoniški bankai.

Lietuvoje neretai aiškinama, kad dėl šio bumo atsakingi ne tik bankai, bet ir verslininkai bei gyventojai, neatsakingai skolinęsi ir vadovavęsi nerealistiniais lūkesčiais, kad nekilnojamojo turto kainos nuolat kils.Tačiau nei verslininkas, nei juolab gyventojas neturi galimybių įvertinti kainų pagrįstumo ir prognozuoti jų kitimo. Jie vadovaujasi ta ekonomine informacija, kurią gali gauti ir suprasti. Todėl aiškinimai apie verslininkų ir žmonių kaltę tik padeda atskiesti atsakomybę ar net jos išvengti.

Bankų veiksmai, kai jiems buvo leista perrašyti dešimtis tūkstančių paskolų sutarčių, didinant palūkanų maržas, reikalaujant papildomų garantijų iš skolininkų dėl neva padidėjusios rizikos, pablogėjusių ekonominių perspektyvų ir sumažėjusios įkeisto turto vertės, ekonomine prasme, buvo visiškai nepagrįsti. Todėl, kad patys bankai didžiuliais pigių kreditų iš motininių bankų srautais 2004–2008 metais išpūtė šį burbulą ir patys – galbūt išsigandę to, ką padarė – jį susprogdino.

S.Jakeliūnas teisus – visi vadovaujasi ta informacija, kurią gali gauti ir suprasti. Aš tai dar ypač pabrėžčiau pastarąją sąlygą, kurią S.Jkeliūnas, įtariu, vertina nepakankamai.

Nes, pavyzdžiui, man bankas nei paskolos sutarties perrašė, nei palūkanų didino, nei kokių nors papildomų garantijų reikalavo. O juk žinome – durnių (tą, kutris ėmė 800 000 litų paskolą 40 metų dviejų kambarių neįrengtą butą pirkti) ir bažnyčioje muša. Nežinau, ar S.Jakeliūnas taip pat panašią paskolą ėmė, bet jį skaitant, susidaro įspūdis, jog taip.

Apskritai, tai tokie „mitų griovėjai’ užknisa.

Šiaip tai būtų tik juokinga, bet neabejoju, kad skaitydami tokius kliedesius, kas nors ima ir jais patiki. O paskui dar ir kitiems pasako ir kai eina į rinkimus, balsuoja už tuos, kurie kalba apie valstybinius komercinius bankus, kurie dalins pigesnes paskolas ir žada po namą kiekvienai jaunai šeimai.

(7 balsų, vidurkis: 2,71 iš 5)
Loading...
  • dzyvai

    Jei tikėti informacija, kad Stasys Jakeliūnas yra kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas, ne toks jis jau ir „nepriklausomas“, kaip save kartais pristato :) O jau kaip atsakingai dirba kredito unijos (palyginus su jo peikiamais bankais – konkurentais), galėtų paporinti kredito unijų kreditų sutartis detaliau panagrinėję advokatai, kad ir tą dalį, su kokiu paveldu lieka kreditą pasiėmęs klientas unijos bankroto atveju.

  • Jurkis

    Voilà – prancūzų kalbos žinovų reikalas, man atrodo.

    • Jurki, ką jūs sakote…?!!! pasirodo, aš tikrai tos anglų kalbos nemoku.

  • sigitas

    man patiko – nepriklausomas LSDP finansù analitikas S. Janeliùnas ;-)

  • Arman

    Aciu uz komentara p.racai. Gerai sudelioti Jusu argumentai, TACIAU:
    1. jeigu Jums neperrase paskolos salygu, tai nereiskia, kad ir kitiems neperrase (!!!!!), ne tik Jus pasiemes paskola esate (?). Statybu sektoriuje butnet tokios „perrrasymu paskolos“ ir sukele ju bankrotus tiek imoniu tiek fiziniu asmenu;
    2. Is dalies sutinku su Jakeliunu, del banku kaltes toje dalyje, kai sakoma, kad rizika jie galejo pasverti ir geriau, o rizikos neivertine turejo prisiimti atsakomybe;
    Man patiko Jusu skaiciu pateikimo statistika, taciau kotekstas taisytinas, nes man Jusu argumentai pasirode klaidinantys, galejote ivertinti statybu sektoriaus itaka mokestinei dalei biudzetui pvz.- PVM, GPM, nes butent statybu sektorius visai neblogai nese kraiti i biudzeta, o suletejus ekonomikai adekvaciai neliko tu pinigeliu. Mes galiem kalbeti apie BVP mazejima, taciau ivertikime statybos sektoriaus mokestine itaka ir skaiciai gali rodytis kiti…

    • meilas Arman, tamstos TAČIAU kažkokie keisti.

      1. Lygiai taip pat galima argumentuoti, kad bankai kalti dėl tų, kurie pirko jachtą ar Mersą ir po to nebegalėjo už juos mokėti ir jiems teko juos atiduoti bankui, kuris buvo suteikęs paskolą ir kad dėl to kalčiausias yra bankas. Aš juk žinau, kad buvo nemažai kitų, kuriems perrašė paskolos sąlygas, tačiau pagrindinis klausimas yra kodėl. Atsakymą pateikia pats S.Jakeliūnas – jie nesuprato, ką daro, kai ėmė paskolą arba buvo per daug godūs (čia kalbant apie kai kuriuos statybų sektoriaus žaidėjus)

      2. Į pirmą dalį mano paprastas klausimas: kai tamsta perkate parduotuvėje butelį degtinės irgi manote, kad parduotuvė turi įvertinti riziką, kad tamsta pasigėręs išdaužysite kaimynų languis ir prilupsite savo žmoną? tada S.Jekeliūnas teisus.

      Dėl antros dalies: tamsta iš dalies teisus ir aš pats apie tai užsiminiau skliaustuose. Tačiau tamsta, kaip ir finansų analitikas kažkodėl nenorite matyti kitos pusės: kalbant apie eksporto sektorių juk taip pat būtina įvertinti jo įtaką mokestinei daliai – GPM (juk eksportuojančiose įmonėse irgi dirba žmonės), PVM – (mažesniu mastu, bet tose įmonėse dirbantys žmonės juk perka Lietuvoje), pelno mokestis (užsidarius eksporto rinkoms pelnai sumažėjo), galima dar pakalbėti ir apie įtaką einamosios sąskaitos deficitui, valstybės skolai ir pan. O gal teigsite, kad dėl eksporto mažėjimo mokestinė įtaka buvo mažesnė nei statybų sektoriaus. Tada pažiūrėkite dar kartą į skaičius. Galima žiūrėti net į procentinę išraišką, o absoliučius dydžius. S.Jakeliūnas vis dar teisus?

  • romas

    Pagrindinės krizės priežastys buvo šios:
    1. Vyriausybės politika ir pirmiausia “naktinė” mokesčių reforma
    2. Premjero gąsdinimai apie šalies ūkio padėtį

  • leokadija

    aš nebuvau linkusi kaltinti švedų bankų, kol mano pažįstami švedai nepradėjo atsiprašinėti ir apgailestauti dėl savo bankų grobuoniško neatsakingumo Lietuvoje. Jie tai savo šalyje yra suvokę ir išanalizavę.

    • leokadija, tai gal ir tamsta, kaip S.Jakeliūnas savo laiku ko nors nesupratote? Ir kur nors garaže laikote jachtą už 600 000 arba kas vakarą lipate į už paskolą pirktą vonią, kuri kainavo 16 000?

  • Interesantas

    Gerb. p. A.Račai

    As asmeniškai irgi nelabai galiu net ir skaityti tokio „analitiko“ klejonių apie Lietuvos ar pasaulio ekonomikos tendencijas, bet šiuo atveju Jūs gal kiek jau ir per stipriai „nepriklausomąjį“ kritikuojat.
    Taip apie bankų sąmokslus Stasiukas ten toli į šoną nugrybavęs, bet dėl statybų sektoriaus įtakos ekonomikos nuosmukiui esu linkęs su ponu tinklaraštininku pasiginčyti. Be abejo, turiu sutikti su Jūsų pateiktais skaičiais ir su tuo, kad absoliučia išraiška statybų sektoriaus nuosmukis nebuvo tolygus eksporto nuosmukiui. Tačiau čia vertėtų pažymėti, kad statybų sektorius turi gana žymią įtaką kitoms ekonomikos veiklos sritims, pavyzdžiui, baldininkams, prekybininkams, įvairių techninių paslaugų teikėjams (architektams, dizaineriams, meistrams ir t.t.), galiausiai viskas grįžta atgal bankams kaip blogos paskolos ir nelikvidus grąžintas turtas (nebaigti vystyti nt projektai). Žodžiu, statybų sektoriaus smukimas kartu paskui save nusitempia ir daugiau Lietuvos ekonomikos veiklos sričių. Skaičiais tokią įtaką pailiustruoti sunku, nes Lietuvos statistikai per nelyg smulkiai neklasifikuoja kai kurių BVP sudedamųjų elementų. Bet sakyčiau, kad grubiai vertinant toks netieisoginis statybų sektoriaus poveikis galėtų siekti antra tiek kiek pats nusmuko (~3-5 mlrd. Lt). Žodžiu, ilgesnėje perspektyvoje įsisuka paprasta karuselė – žmonės nebeperka butų, kenčia buitinės technikos pardavėjai, baldžiai, meistrai ir t.t., stringa atiskaitymai įvairiems tiekėjams, prasideda atleidimai, daugėja bedarbių, mažėja masinis vartojimas ir viskas panašiai vėl pradeda suktis per kitus sektorius. Tad aš esu linkęs pasiūlyti suformuluoti tokį teiginį, kad 2008 m. nuosmukį vienodai nulėmė ir eksporto ir statybų sektoriaus nuosmukis.

    • Inetersante, tai aš juk to ir neneigiu. Bet jau rašiau, kad lygiai taip pat ir eksportas turi didelę įtaką kitoms sritims ir jo smukimas taip pat nutempia žemyn daugiau veiklos sričių.

      Bet dėl „vienodai“ tikriausiai vis tiek bandyčiau ginčytis. Kažkaip labai jau nelygiavertė absoliuti išraiška man atrodo.

      • romas

        Didelė dalis statybos sektoriaus buvo neapskaityta. Prisiminkim, kad prieš krizę daug statybininkų dirbo su patentais (gal ir tebedirba) ir nelegaliai. Niekas negalėjo suskaičiuoti, už kiek jie atlikdavo darbų. Ypač privatininkams. Nors tai ekonomikos smukimo statistikoje tiesiogiai neatsispindėjo, bet netiesiogiai – tikrai.

  • Auksinis kardas

    Užknistų Jakeliūnas, jei labiau neužknistų kas nors kitas. Manau, kad ekonomika besidomintiems ar profesionaliau čiupinėjantiesiems nėra nei naujiena, nei staigmena, kad mūsų ekonomikos perkaitimas buvo sąlygotas didelių galimybių pirkti NT išsimokėtinai, madingų prieškriziniu metu. Butai brankz, ateityje parduosi brangiau, o dabar net ne ieškok kur pasiskolinti, bei eik ir skolinkis – milijoną, ar pusę. Buvo taip? Buvo. Tad, su pirmaisiais debesėliais ir parėjo BUM! Skandinaviškų bankų neatsakingumas tėra sausas faktas. Toks pat ir jų bandymas trauktis su mažiausiais nuostoliais, permetant juos labiau – kažin jau kam?

    Be abejonės, Kubiliaus nusistovėjusius ekonominius ritmus neatsargiai trikdantieji veiksmai tik prisidėjo prie patiriamų sunkumų, nors prisidėjo ir ribotais finansiniais užkariavimais. Sugriauti bujojusį statybų sektorių, neišstenint anei naudingo lašo numatyto būsto naujinimo – taip pat tik statistika. Nagrinėjant BVP dalį, tenkančią eksportui, derėtų nepamiršti, kad tam eksportui gimdyti reikia ir importo, taigi lyginimas jokiu būdu negali būti toks primityvus ar vienpusiškas, koks norimas prastumti už gera šiame įraše. Krizės metu neigiamai buvo įtakota eilė ekonomikos gyvybingumą sąlygojančių parametrų: nei vienas jų nebuvo vienintelis, kaip ir nebuvo taip, kad kažkurio išvis nebūt buvę, ir negalima būtų tokį priminti buvus.

    • romas

      Karde, statybos sektoriaus susitraukimas neabejotinai buvo viena iš stambių krizės priežasčių, tačiau renovacija tikrai nepajėgi pataisyti ekonominės padėties tokiu mastu, kokiu krito statybos sektorius. Tai vis tik labiau populistinės politikų baikos.
      Ir nėra taip, kad renovacija visai nevyko. Gal nebuvo taip sėkmingai, kaip norėta, renovuojami daugiabučiai, bet renovuota gana daug valstybinių pastatų.

      • Auksinis kardas

        Nesu tikras, ar „gana daug valstybinių pastatų“ reiškia „kur kas daugiau, nei anksčiau“. Gyvenamojo fondo naujinimo, kaip kompensuojančiojo, ir taikančio iškart į kelis tikslus, sumanymas buvo reto mums gerumo, – deja, tenka pripažinti, kad liko neišnaudotas. Sausas faktas.

        • romas

          Kazlauskas teigia, kad per kadenciją pastatų renovacijai buvo skirta ir panaudota virš 2mlrd litų. Bendras atnaujintų pastatų skaičius bus apie 1500. Tai nėra mažai vis tik.

          • Auksinis kardas

            Tai ir puiku, kad naujinimas įvyko taip, kaip ir norėta.

          • romas

            Norėta buvo, kad namų savininkai pasiskolintų iš bankų apie 2mlrd. su 3proc. palūkanų, o valstybė duotų dar apie 700mln. Tai nepavyko. Iš dalies ir dėl to, kad nepasisekė viešųjų ryšių kampanija. Viešųjų ryšių agentūros mušasi iki šiol teismuose dėl valdiškų pinigų, skirtų renovacijos propagavimui :)

  • Kaip čia taip yra, kad ekonomiką išmano kiekvienas lietuvis, apie ją paaiškintų ir naktį prabudęs, o šalis kaip ne pirma, taip ne pirma? Esi gydytojas, statybininkas, komikas, bet apie ekonomiką tiesiog privalai kalbėti? O kuo kategoriškiau, tuo geriau. Kad tik nebūtų kur atsitraukti suklydus.

    p.Artūrai: eksportas nėra lygus BVP.
    pavyzdys: Mažeikių nafta. Prekių eksportuoja už dešimtis milijardų litų (>20 proc. nuo BVP), bet BVP dalis – tik apie 1,5 proc. (iki 2 mlrd. lt).

    p.Artūrai 2: “ O juk žinome – durnių (tą, kutris ėmė 800 000 litų paskolą 40 metų dviejų kambarių neįrengtą butą pirkti) ir bažnyčioje muša. „. Čia esate visiškai teisus – ne bankas nusipirko ir privertė pirkti namus, mokėti statybininkams ir po 10 tūkst. lt už poros savaičių darbą.

    O jei kam rūpi ne tik pasikolioti, tai tiesa yra viduryje jūsų abiejų. Iš BVP duomenų įvairiais pjūviais matyti, kad išorės priežastys lėmė apie trečdalį nuosmukio, vidinės – tarp jų ir statybos, prekybos – likusius du trečdalius:
    http://2.bp.blogspot.com/-wzstTN8cb2E/UFNAWNyIzOI/AAAAAAAAAEQ/kDtJ0_zYdLE/s1600/BVP.PNG

    Bene įdomiausia vieta, ir itin svarbi (40 proc. nuosmukio) – atsargų pasikeitimas, angl. destocking. Kaip jį vaizdiai suprasti? Ogi įsivaizduokit, kad pastatytų būtų yra 2000, per metus įvyksta sandorių su 1000 butų. Ateina krizė, bet visi perka kaip pirkę, o statybininkai vis tiek nebestato. Koks statybų BVP? Nulis. Realybėje pardavimai krito, šiek tiek statė, bet „destockingas“ buvo itin stiprus, kurio vertė 8 mlrd. lt vos per vienerius metus.

    • Algirdai, dėl „Mažeikių naftos“ visiškai sutinku, ją turėjau galvoje, kaip, pavyzdžiui, ir automobilių didelį reeksportą.

      Jokiu būdu, nesakau, kad gerai išmanau ekonomiką, bet profesinė patirtis išmokė vieno gero dalyko: žiūrėti į faktus, juos lyginti ir tik po to daryti apibendrinimus. Didižioji dalis vadinamųjų „analitikų“ (ir ne tik ekonomikos srityje) daro atvirkščiai.

      Būtinai paskaitysiu tai, ką siūlote.

      O kai dėl koliojimosi, tai kartais nervai nelaiko ir tada manau, kad geriau jau žodžių į vatą nevynioti. Charakteris sunkus…:)

      Ai, ir dar pamiršau – tai jei dirbčiau šaliai, tai gal ir būtume pirmi, bet kai norėjau – nepaėmė, tada dabar tenka darbuotis mažoje bendrovėje, kuri ir yra pirma. Žodžiu, viskas logiška:)

      • Genijus

        „O kai dėl koliojimosi, tai kartais nervai nelaiko ir tada manau, kad geriau jau žodžių į vatą nevynioti. Charakteris sunkus…:)“
        Problemos pripažinimas – pirmas žingsnis į pasveikimą. Jeigu netikite dundukais, paklauskite tų daktarų, su kuriais kadaise darbavotės Naujojoje Vilnioje. Jie, ypač jei kelerius metus skaitė įrašus šiame tinklaraštyje, galėtų duoti naudingų patarimų. Beje, visai nebūtinai gultis į stacionarą, gal užtektų pykčio valdymo kursų ir lengvų homeopatinių raminančių.
        P.S. Tai, kad jūs ant jų (ir mano) patarimų dėtumėt, jums dundukai daktarai nepaaiškintų, jūsų gyvenimo laimė, kad tokius aiškintojus galite siųsti pas Užkalnį ir t.t. būtų du žingsniai atgal nuo žingsnio pirmyn.
        P.P.S. Visiškai neironizuoju.
        P.P.S. Einu pas Užkalnį (čia jau ironizuoju ir apeliuoju į tamstos humoro jausmo prapuolimą, nes po kažkurio mano komentaro jūs patikėjot, kad Užkalnis man yra žurnalistikos elitas – siaubas, kaip per viską užpylusią tulžį nebejaučiate sarkazmo).

        • mielas Genijau, gal geriau ironizuokite ir eikite pabučiuoti storos Užkalnio sėdynes. Ir ten diagnozuokite. Viso gero.

      • Artūrai,
        Ar skaitote http://www.zerohedge.com/ ? Toks netradicinis analitinis a ar tai „analitinis“ tinklalapis tačiau įdomus žiauriai.
        Dėl S. Jakeliūno ir jūsų požiūrio į bankus. Bankų skolinimą reguliuoti ar ne? Manau reguliuoti. Juk daug paprasčiau tvarkytis su mažomis krizėmis ar tik jų užuomazgomis nei su dideliu burbulu. Jei pinigai lengva ranka nedalinami, tai ir burbulai mažiau pučiasi.
        O va čia citata dėl ko ginčijatės: „Šį nuosmukį lėmė Skandinavijos bankų veiksmai, kurie iki šiol nėra tinkamai įvertinti.“
        Gal ponas S. Jakeliūnas paprasčiausiai pamiršo/ nepastebėjo žodelio „ir“ prieš Skandinavijos.
        Parašykite šitaip:
        „Šį nuosmukį lėmė ir Skandinavijos bankų veiksmai, kurie iki šiol nėra tinkamai įvertinti.“
        ir nebeliks apie ką ginčytis.

  • stogas

    Nz, ar bankai Lietuvoje kalti del krizes, bet JAV gyvavo praktika- duodavo bedarbiui paskola (taip taip) su 3 metu mokejimo atidejimu, ir se tau namas. Toliau bankai suformuoja is paskolu fonda, kurio vertybiniai popieriai atsiduria Pensijiniuose fonduose ir panasiai su rizikos vertinimu AAA ( po tokio Yerst and Young ivertinimo, Snoro draugeliai). Ir sitos toksiskos paskolos pyks padare.

    Butai 2 kambariu po 800 klt ant 40 metu… baisu, bet ka daryt reikejo seimoms ? Nuoma – nuo 1000 lt/men. Kraustinetis kas 1 metus po butus. Gyvent su uosviais ? Brr. Alga lyg tinkama bankui, laisves norisi… as is tokiu nesijuokiu, valdzia pakiso kiaule ir bankai gerai pasisilde rankas.. Rinkoj stovejo tokios kainos, o kas nenorejo moket 2x maziau, visi analitikai reke brangz brangz,,

  • azartas

    Neesu sąmokslo teorijų gerbėjas, bet žinant, kad Švedijoje buvo panaši krizė 1990 metais, galima manyti, kad švedų bankai gerai žinojo, ką daro Lietuvoje bei kuo tai baigsis ir kaip iš to uždirbti.

  • Fredis*

    Kairiąjam būti finansų analitiku yra didžiulis iššūkis, nes kyla didžiulės vidinės įtampos. Tokia veikla jiems nėra būdinga, yra svetima. Profsąjungų judėjimų organizavimas ir lyderystė, darbas socialinėje sferoje, švietimo ir ugdymo įstaigose, korespondencijos pristatymas į manus – kairiųjų užsiėmimai. Kairysis gali nebent dėstyti politinę ekonomiją mokyklose. Pažadink iš miego bet kurį kairiųjų pažiūrų žmogų ir jis pasakys, kad dėl visko kaltas žmonių godumas. Daugiausiai godžių žmonių dirba finansiniame sektoriuje, todėl S.Jakeliūnas yra visiškai teisus. Yra tik viena problema, pasakysiu vieną patarlę: blogas paukštis, kuris savo lizdą teršia. Taigi, Vilniaus taupomosios kasos kolektyvas ir kolegos iš kitų finansinių įstaigų Stasio tikrai nepaglostys už šią analizę.

  • Izbliondimas

    Dažnai Lietuvoje mėgstama kalbėti apie politiką, pavyzdžiui, kas yra politikos kairė ir dešinė.
    Dar ką tik po 1990 m., užėjo į mano kabinetą tuometinį, su anketa, cocialoginei apklausai.
    Kas yra Lietuvos kairieji, – pasakiau, kad stambiojo kapitalo žmonės.
    O šiaip Lietuvoje, šiandien labiau tiktų skirstyti į vagis ir ne.
    Tad, liaudžiai gal manosi, kad tų „ne“ ir nėra.
    Na, o kalbant apie tų vienų ir kitų gerbėjus, – tai pastebėtina, kad dešiniųjų (vadinamų dešiniųjų) gerbėjai panašu, kad yra 1917 m. matrosų anūkėliai. Kitu atveju, – Vasaros 5 klijentūra.
    Ko nepasakysi apie pačius tuos, kuriuos anie gerbia. Sakyčia normalūs žmonės.
    Čia kaip ir tie futbolo gerbėjai, – pjanicos ir banditukai (ypač kokie iš anglijos salyno…)… kai patys futbolininkai, na gerai žaidžia ir tiek. Gerai uždirba ir tiek…
    Taigi, kai nuklystama vis į tuos reikalus, kurių kol kas Lietuvoje, kaip sakoma dar nerandama…☺

  • arta

    Jakeliunas visiskai teisus, nebent tai, kad is kazkur istrauke mita, jog krize sukele eksporto rinku susitraukimas. Gal tik pirmais krizes metais tai pasireiske, bet, kaip matome is skaiciu, labai greitai atsistate. Jei ir kitos ekonomikos sakos taip sparciai butu atsistate, tai siandien, matyt, ir paties Jakeliuno straipsnio nebutu.

    Tuo tarpu A. Račo analize – pavyzdys, kaip neekonomistas, turintis teisingus skaicius, gali daryti neteisingas isvadas. Ekonomika nera matematika, kur skaiciai yra absoliuciai „teisus“. Tuo tarpu apie BVP jau ne pirmus metus kalbama, kad jis nevisiskai atspindi tikraja padeti (o kartais net ir uztusuoja). Tad i jo sudedamasias dalis irgi negalima ziureti vien mechaniskai. Eksportas nuo nekilnojamo turto skiriasi labai smarkiai. Faktiskai ta paaiskino jau ir Algirdas Žiobrys.

    Jei eksportas traukiasi, gamybiniai pajegumai niekur nedingsta – jei sugebama staigiai persiorientuoti i kitas eksporto rinkas, tai ir eksportas atsistato, kas Lietuvoje ir atsitiko. Tuo tarpu „sustojes“ NT uzsaldo visas i ji idetas lesas (tai Račas pastebejo, bet nesuteike didesnes reiksmes). Kas blogiausia, tai net sumazejusi NT verte nuo 10 mlrd. Lt iki 5 mlrd. Lt nereiskia, kad mes net ir tuos 5 mlrd. realiai „turim“. Taigi, mes esame neteke visu desimties milijardu! Jei gamyboje pinigai dar kazkiek sukasi (o kai kur net visai gerai sukasi), tai i NT sudeti pinigai „smirsta“, kaip stovinti pelke ir dar ilgai smirdes – kol bankai arba savininkai nesusitaikys su nuostoliais ir neprades ju pardavineti.

    Taigi, grubiai tariant, mes esame neteke apie 10 proc. BVP. Ekonomikoje kartais net desimtoji rodiklio dalis turi dideli poveiki, tuo tarpu cia – visas desimtadalis, kurio dar ilgai neatstatysime. Net ir atstacius ji kitu ekonomikos sriciu saskaita, NT „toksiskumas“ vis dar slegs ekonomika. Jakeliūnas visiskai teisus. Del banku sukelto burbulo irgi teisus. Ir net nesuprantu, kam apskritai rase ta straipsni, nes isdeste trivialias tiesas. Cia net neverta ypatingai del kazko diskutuot.

    • mielas arta, labai įdėmiai perskaičiau, bet taip ir nesupratau, kuri iš mano išvadų yra neteisinga? Tiesa, o kokios buvo mano išvados?

      • arta

        Na, savo straipsniuose jau pats gaudykites

  • Petras

    Tarpukario Lietuvoje buvo isleista knyga – Zemes ukio statyba. Pirmas sakinys joje – pinigai isleisti statybai, pelno neatnesa.

    • Izbliondimas

      Dar pačioje pirmoje stažuotėje Nyderlanduose (1992 m.), mane nustebino štai kas.
      Kad gamybinis pastatėlis žiūrėk vos ne iš fanieros, plastmasėlės kokios, pigus… bet gražiai nudažytas, t.y. gražus.
      Bet visi pinigai to pastato viduje, – būtent įrangai, – t.y. konkurencingai gamybai.

      Na ir verslo stuburas, jau tuomet pastebėjau, – smulkus verslas… kai visi keliai kelialiai „užtvindyti“ tais mažais, smulkaus verslo poreikiams pritaikytiems „kablukais“ ar pan.

      Gi Lietuvoje dar ilgai vyko tų, kad ir privačių gyvenamų namų – monstrų stratybos (tam paminklas, kad ir kvartalas prie Žaliųjų ežerų, po kaire, važiuojant į Europos parką).

      Kai ištekliai kelis dešimtmečius, čia Lietuvoje buvo gaunami už dyką, iš mūsų kolonijos Rusijos (gi Lietuvai Rusija, kokiais 1970-1990 m., buvo kolonija, kurią pamelžėme gerai… na kaip ir visi tai darė iš savo kolonijų, ar tai anglai, ar tai prancūzai…), – tas matyt trukdė pakeisti mūsų žmonių mastyseną laiku, greitai, kai ta kolonija dėkui Dievui pradingo…

      • Izbliondimas

        Atsiprašau, – po dešine puse, važiuojant link Europos parko (buvau parašęs, – po kaire puse).

  • L. Varanavičius

    Gerb. Artūrai,

    Įdomią diskusiją iškėlėte, bet deja Jankeliūnas iš dalies teisus.
    Pagal Lietuvos Banko skaičius per 2008-2010 bankai iš paskolų „patraukė“ apie 20 mlrd. litų – tiksliau nuo 2008 IV ketv iki 2010 III ketv. – 20,277 mln litų).
    Galime palyginti kad ir su šildymu – įsivaizduokime, kad duodami pinigai įsirengti malkinį šildymą – o po to iškertami miškai ir paliekamos tik dujos…
    Tas pats ir su ekonomika – jeigu kažkas ją pumpuoja, o po to staigiai pasitraukia – burbulas subliūkšta…
    Visada liek „vištos ir kiaušinio klausimas“ arba tiksliau priežasties ir pasekmės identifikavimo sunkumas, bet švedų bankininkai jau 2005 metais prasitardavo apie savo patirtį per 1990 – 91 metų krizę ir visada pabrėždavo kad iš to galima daug uždirbti…
    Todėl, gal Jankeliūnas ir ne taip sudėlioja akcentus, tačiau tiesos jo žodžiuose yra – bankų veiksmai krizės sąlygomis sąlygojo krizės gylį. (BVP kritimas beveik lygus išvestų pinigų kiekiui – priminsiu – skaičiuoju skirtumą tarp indėlių ir paskolų)

    • Iš dalies galiu sutikti, bet velgi praleidžiame esmę, mano supratimu – bankai negalėjo nieko pumpuoti vien pagal savo pageidavimą. Turėjo būti norinčių pumpuotis, o kai tokių atsirado daug, bankai (juk tai verslas) stengėsi uždirbti. Situacijai pasikeitus bankai (tai verslas) stengėsi uždirbti arba bent jau neprarasti daug.

      Visiškai neneigiu, kad bankų veiksmai turėjo įtakos krizės gyliui, bet teigti, kad jie sukėlė krizę….

      • Auksinis kardas

        Paskolų riziką valdo bankas, ne banko klientas. Teoriškai, galėtų trykšti sąmoningumu, atsargumu ir šypsotis kiekvienas praeivis, politikai galvoti apie save paskutinėje eilėje, ir t.t., ir pan. Praktiškai, atsakingumo pirmiausiai tikimės iš tikrovėje turinčių tam kompetencijos.

      • arta

        nereikia manyti, kad iki 2000-uju ar 2004-uju norinciu tureti savo buta ar nama nebuvo ar buvo labai mazai. Tiesiog iki to laiko bankai gyventojams nedave jokiu paskolu, ne tik bustui, bet ir paprastu vartojamuju. (Jei ir dave, matyt, tai buvo isskirtiniai atvejai). Paskolos buvo tik verslui. Ir kiek tu nebutum banko prases, nieko butum nepeses. Taigi tikrai ne gyventoju ar klientu poreikiai leme banku veiksmus. Tiesiog tokia buvo banku politika. Veliau bankai staiga savo politika pakeite, tiesa, ne visi – tik tie, kurie turejo turtingas motinines imones. Taigi, ne paklausos-pasiulos desnis cia buvo pagrindinis veiksnys.

        Kadangi, NT sektorius buvo visiskai neisvystytas, tai kliustelejus pinigams, kainos eme kilt labai sparciai, kas iskreipe rinka ir ispute burbula. Kas turejo reguliuot ta burbula? Na tikrai ne klientas. Rinka juk geriau supranta profesionalus bankininkas, o ne paprastas gyventojas. Pagaliau, bankas turi siekti ne tik didinti paskolu portfeli, bet ir rupintis jo kokybe. Deja, bankams labiau rupejo tik besipuciantis portfelis. Taigi jei jau bankas nesuprato, kuo jam gresia tokia situacija, ka galejo suprasti eilinis zmogus. Aisku, cia visiskai bedanciu pasirode ir LB, kaip reguliuotojas. Dabar gi jie teisinasi, kad gyventojai butu paskolas eme is kitu saliu. Labai gerai – tuomet tokiu nuostoliu nebutu patyre vietiniai Lietuvos bankai. Bet pelno siekis buvo tiek uzpyles akis, kad buvo prarastas bet koks savisaugos jausmas. Profesionalams tai neatleistina. Gal but tokiu bankininku negalima ir profesionalais pavadint.

        • arta, aš paskolą ėmiau 2000-aisiais. Ir tikrai nebuvau joks išskirtinis. Yiesa, sąlygos buvo kiek kitokios. Užbėgdamas už alių pasakysiu, kad šiandien mano paskolos bendra palūkanų marža yra mažesnė nei 2 procentai.

          Todėl drįsčiau teigti, jog arba nežinote apie ką kalbate, arba sąmoningai iškraipote faktus.

          • Auksinis kardas

            Tik nereikia paprastinti. Tai vyko vos keliant galvą po Rusijos krizės, ir vyraujantis motyvas buvo kaip išbristi iš sunkmečio, o ne kaip greičiau prisiimti įsipareigojimų. Tik savo išskirtinumą, užtikrintumą numanantis ir net po krizės galintis įrodyti asmuo galėjo pats sau leisti įsipareigojimus, taip pat įtikinti bankus. Visai kas kita buvo jau po penketo metų, turto brangimo ir paskolų dalinimo smagračiui įsisukus link rožinių begalinio turtėjimo horizontų. Ir šiandien Račas – tai brendas su savo verte: kokia ji bebūtų vertinant subjektyviai, banko akyse vis dar turėtų potencijos grąžinti investiciją. Retas iš čia besilankančių galėtume įtikinti banką savo vardu, ir jau vien tai yra išskirtinumas aptariamu klausimu.

          • arta

            As ir kalbu apie laikotarpi iki 2000-uju metu, kuomet jau po truputi emem lipti is duobes. Siaip paskolas fiziniai asmenys gaudavo ir dar anksciau, bet tai tikrai buvo reti atvejai, todel ir vadinu juos isskirtiniais. Is kitos puses negalima daryti apibendrinimu is asmenines patirties ar imant pavyzdziu kazkoki atskira atveji. Jus gi nezinot, kiek tais metais tokiu paskolu buvo isdalinta kitiems. Labai gerai, kad gavote paskola dar bumo pradzioje, bet turbut nepaneigsite, kad bankas labai atidziai suziurejo visus jusu finansus ir galimybes. Tuo tarpu mano vienas pazistamas paskola vien tik namo renovavimui gavo tik 2003 m., nors tas jo namelis trunijo jau nuo sovietmecio.

            Ka tai reiskia? Tai, kad is pradziu bankai paskolas dalijo dar su tam tikra atsakomybe, gerai pasverdami kliento mokuma. Tuo tarpu po keliu metu prasidejo tikros paskolu dalytuves i kaire, ir i desine. Stai zinau viena pvz., kai 2007 m. viena ukininke uzstaciusi 11ha z.u. paskirties zemes plius dar kazkoki seimos versliuka (kurio dabar jau nera:)), gavo is banko virs puses milijono. Visi suprantam, kad Lietuvoje uz tokia zeme daugiau 100K Lt vargiai begausi. Kiek tuomet vertas individualus verslas, ypac jei jis bankrutuoja?… Ir tuomet labai naturaliai kyla klausimas apie banku atsakomybe ir tai, kas sukele ar bent žymiai prisidejo prie krizes. Tikrai NT ir bankini sektoriu galima rasyti i pirma vieta. Aisku, negalima pamirsti pasaulines krizes, kuri buvo katalizatorius ir nuo kurios niekur nebutume pasislepe, bet be siu vietines ekonomikos iskraipymu Lietuvos krize butu buvusi zymiai svelnesne. Na tiesa, dar reikia nepamirsti ir Blinkeviciutes palikto „saldainiuko“ :), bet cia jau kita tema.

  • praeinant

    Statistinis vienetas (žmogus) didino mainus su išore (ėmė 800 000 butui) = dundukas (a la Račas).
    Statistinis vienetas (valstybė) mažino mainus su išore (mažino eksportą) = dundukas yra išorė (a la Račas)(išorė sunegalavo, kenčiam mes = tas svoločius lietus prieš lyjant mums neįteikė skėčio :) ).

    ……………

    • romas

      Valstybė mainuose su užsieniu nedalyvavo. Valdžia, atstovaujanti valstybę, nuo visų mainų ėmė mokesčius ir taip vykdė politiką. Politika buvo palanki ir imti iš banko 800 tūkst.2k butui.

      • praeinant

        Na, jūs taip užsiciklinote ant fragmentavimo, kad jau net užsimiršote – valstybę tai visada sudaro visas jos turinys (tai būtų valdžia, asmuo ar dilgelės patvory…)(maždaug: jūs esat jūs tik be ausų :) )…

        • romas

          Nėra nesusijusių dalykų. Pasaulis kaltas, kad jis toks, o iš tikro niekas nekaltas – tik kai blogai, kyla noras rasti kaltininką. Ir rasti nesunku: kai viskas susiję, kur besi pirštu – ten pataikysi.
          Vis tik – norint būti praktišku – sąmoningų sprendimų nepriima valstybė, pasaulis ar koks kitas apibendrinimas – juos priima asmenys. Žmonių grupė (valstybė,visuomenė, žmonija) neturi mąstymo organų. Tai – stichija.

          • praeinant

            Kitaip sakant čia nei Romas, nei jo smegenys, o tik jo pirštai spausdami klaviatūrą priima sprendimus…

            …gražbyliavimas nepaneigia užsiciklinimo ir fragmentavimo…

          • romas

            apie priimančius sprendimus pirštus jūs teigiate.

  • Marius

    Geras straipsnis. Patiko. Tos pasakėlės apie „grobuoniškus švedų“ bankus yra įgrįsusios. Niekas per prievartą nevertė imti paskolų ir pirkti butus ar namus. Kai net mokykloj dirbanti logopedė pasiėmė paskolą aš nebesupratau kas vyksta. Aplink tik ir girdėdavau: „a, pasiėmiau paskolą“. Įdomiausia tokios kalbos būdavo su kažkokiu keistu, bent man nesuprantamu nerūpestingumu. Prisipažinsiu kai aplinkui imdavo paskolas, kažkiek jausdavaus raupsuotas. Įsivaizduoju, panašiai veikė ir kitus žmones. Plius dar nepamirškime vyravo toks stereotipas: NT kainos tik augs. Suprask: tai patikima investicija. Ir kai tvyrojo tokia atmosfera nieko nuostabaus, kad prisiėmė liaudis paskolų, bet bankai čia ne prie ko.

    • Mariau aš labai gerai prisimenu vieną savo buvusį bendradarbį, kuris, berdos, 2008 vasaros pradžioje atėjo ir sako: galvoju pirkti butą, gal gali patarti. Santariškėse, dviejų kambarių, be apdailos, kaina 430 000. Sako, algos man dabar užtenka, liks beveik pusė po mėnesinės įmokos, paskola 30 metų.

      Mano patarimas buvo labai aiškus – jokiu būdu. Dar, pamenu pasakiau, kad jei labai nori savo būsto, tai tegul geriau nusiperka kur nors Žirmūnuose už maždaug pusę tiek, kiek prašo už tą „naujos statybos“, o kai pasidarys per mažas, galės pagalvoti apie didesnį.

      Nusipirko. Buvom šiemet susitikę. Butas iki šiol pilnai neįrengtas, jo vertė šiandien yra mažesnė nei likusi paskola. Atlyginimą žmogus gauna mažesnį, jau turi vaiką, žmona kol kas neranda darbo.

      Pasakyti, kad „pats kaltas“ būtų per žiauru, todėl bandžiau paguosti, kad gal po kelerių metų šiek tiek atsigavus NT rinkai, to bute vertė ir paskola pagaliau susilygins (įmokas šiaip ar taip reikia mokėti) ir tada, blogiausiu atveju, bent jau neliks skolingas bankui.

      Bankas kaltas…

  • Nenadas

    Manau, kad šiandien Titanike ne vienam klausytojui šypsnį sukėlė S. Jakeliūnio teiginys, kad Kubilius vadovavosi P. Krugmano receptais gelbėdamas Lietuvos ekonomiką:) Arba tai buvo švelniai tariant, nevykusi ironija, arba tai visiškas nesiorientavimas ekonomikoje. S. Jakeliūnas ir anksčiau yra sužibėjęs savo pasisakymais, tad keista, kad jį kviečia į solidžias kompanijas. Jis gi pats viešai prisipažįsta, kad nėra studijavęs ekonomikos. Spragos matosi kaip delno.

    Dėl bankų vaidmens krizėje S. Jakeliūnas daugiau ar mažiau teisus. Tą plačiau nei straipsnyje aprašo savo knygoje, kur nors ne moksliškai, bet gana argumentuotai grindžia savo mintis. Tik neaišku kodėl čia 2012 m. naujiena ir kur čia mitas. Ar jis apskritai skaito mokslinius straipsnius?

  • P.E.

    Visiškas Stasys,kaip sakoma.

  • suomis

    Sutartys gali būti kokios nori, BET jų PERRAŠINĖTI negalima.

    • Bobutė

      Abu Tamstos teiginiai yra visiškai neteisingi.

  • Taškas

    Viskas daug paprasčiau.
    Ekonomika – joks mokslas. Taigi, ir ekspertai…

  • Valentinas

    Skaitau Verslo žinių rugsėjo 12 dienos straipsnį (autorius Vytautas Žeimantas) „Teks paaukoti avį arba vilkas liks alkanas“. Kalbinama Danske Banko analitikė Violeta Klyvienė:
    „Ponia Klyvienė pažymi, kad didelį struktūrinį deficitą lėmė struktūrinis šokas ekonomikoje, kai sunkmečiu susitraukus statybos sektoriui be darbo liko daugiau kaip 200 000 žmonių….
    – Pritarčiau nuomonei, kad masinė renovacija Lietuvai būtų padėjusi, nes būtent statybos sektorius buvo atsidūręs giliausioje duobėje“, – svarsto p. Klyvienė“.
    Artūrai, Klyvienė irgi užknisa?

    • romas
      • lv

        Straipsnis gal ir neblogas (apžvalgai ir bendram vaizdui), tačiau ganėtinai apgailėtina, kai valdininkas referuoja į llri „ekspertus“…
        Beje, kas galėtų paneigti, kad aplinkos ministerijos valdininko lūpomis grojama Kazlausko plokštelė (renovacija vyksta, rezultatai geri)…?
        O apie šilumos mazgus, tai irgi reikia pastebėti, kad tai labai netolygus procesas. Pavyzdžiui Kaune modernizuota gal tik pusė šilumos punktų (labai ūkiškas miestas…), o Vilniuje — absoliuti dauguma. Tačiau tai ne valdininkų, o šilumos tinklų nuomotojos VE dėka. Nesigilinau, galbūt finansavimo šaltiniai ir kitokie (kokie ES fondai), ar sutartyje yra tokie įsipareigojimai, tačiau iniciatyvą rodė ir sistemą kūrė jie. Taigi, tai ne planingas strategijos pasiekimas, o veikiau palankiai susiklosčiusių pasekmė. O tą sistemą paskui idiotiškomis paskatomis ir pastangomis pradėta draskyti (mums nereikia nuotolinio reguliavimo, nes mums prikiša šilumos!). Taigi, modernizuoti punktai ir efektyvus reguliavimas realiai taupo šilumą, o gyventojams to nereikia, nes iš jų vagia.
        Su kuo tikrai galiu sutikti, kad dėl iliuzijos atsiranda nežinojimas. Tačiau iš kur atsiranda kvailumas? Jei Einšteinas dėl jo teisus, kaip ir dėl savo teorijos, tai bijau, kad visos renovavimo programos, ramstomos llri deklaratyviais pasamprotavimais apie savininkų iniciatyvas ir disponavimą, bus pasmerktos žlugti. Tai ne valstybinė strategija, o stichija.

        • romas

          Iliuzija, kad greitai galima pradėti totalinę renovaciją, kad tam nereikia daug pinigų, kad tai greitai atsiperka, kad įdarbina daug statybininkų. Net jei įdarbintume sakykim, visus, kurie neteko darbo, ir renovuotume viską per kokius 4-5 metus, ką darytų toliau ta armija statybininkų, kai nebebūtų ką renovuoti? Nežinau, ar fabrikai , gaminantys šiltinimo medžiagas Lietuvoje, galėtų taip staigiai patenkinti padidėjusią produkcijos paklausą. Daugiau importuotume? Tačiau renovacijos pagalba juk norim spręsti einamosios sąskaitos deficito problemą taip pat.

          • lv

            romai, ar skaitėte:
            http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/rkuodis-dar-karta-apie-renovacija-remiantis-seniai-mirusiu-ekonomistu-izvalgomis.d?id=45812655

            p.s. Mažiausiai reikėtų rūpintis šiltinimo medžiagų importu, eskportuojant pinigus už dujas…

          • romas

            lv, kainuoja ne tik statybos darbai, bet ir medžiagos. Ir procentaliai ne tiek mažai. Prie atitinkamų renovacijos apimčių tektų statybinių medžiagų importuoti už įspūdingas sumas, kurios nenusileistų sumai, sumokamai už dujas, sunaudojamas daugiabučių šildymui.
            Iš tikro pastatus reikia renovuoti, bet turi būti pasirinktas toks tempas, kad neišpūstume burbulo. Neprotinga paklausa, per plačiai atvėrus valstybės kišenę, gali pasibaigti išpūstomis kainomis, iškreipta rinka ir galų gale nuostoliais vietoj naudos.
            Ir dar pastebėjimas – valstybės investicijos dalinai sugrįžta mokesčiais į biudžetą ne tik investavus į renovaciją.

          • lv

            Kuodžio straipsnelyje yra skaičiukai (nemanau, kad jis iš lemputės paėmė, kad realu iš išleisto milijardo susirinkti atgal 400 mln.). Taigi, didžioji likusios sumos dalis, be abejo, iškeliautų.
            Tačiau medžiagų importas yra vienkartinė investicija, o dujų importas (visumine apimtimi bent kelis kartus viršijantis hipotetinius 600 mln.) tęsiasi metais…
            Kuodis kaip tik ir nesiūlė grandiozinės renovacijos proceso (minėtų ~20 mlrd. valstybinių investicijų), tačiau savu laiku (kai tai buvo ypač aktualu) siūlė masinę renovaciją įsukantį modelį su viso labo 1 mlrd. Vėl gi, nemanau, kad ir tas milijardas iš lemputės nukabintas; matyt yra masto reiškiniai/faktoriai ir toliau jau procesas tęstųsi. Galų gale pakišti pagalvėlę statybų sektoriaus burbului, kuris pasitarnautų jau tikrai naudingam tikslui, tikrai vertėjo. Kaip matome po kelių metų atsigavo eksportas ir pati ekonomika, net ir sprogus burbului. Pakišus pagalvėlę, atsigavimas, tikėtina, būtų buvęs spartesnis (nes nuosmūkis būtų buvęs mažesnis/švelnesnis), su mažesne valstybės skola, daugiau renovuotų namų ir mažesne nepriklausomybe nuo rusiškų dujų.

          • lv

            „…mažesne priklausomybe nuo rusiškų dujų“.

          • romas

            Kuodžio mintis, kad renovacija dabar negali vykti, nes nėra butų savininkų suinteresuotumo – jie nepajaus naudos iš karto – todėl daugiabučius reikia renovuoti per prievartą, o paskui, nustačius šildymo kainas, per 20 metų susigrąžinti investicijas. Jis gal būt tiki valstybinių įstaigų vadovavimo procesui efektyvumu. Aš netikiu. Manau, kad renovacija gali atsipirkti tik efektyviai panaudojus pinigus ir tinkamai kontroliuojant darbų kokybę. Tai gali užtikrinti tik suinteresuoti būsima nauda. Renovacijos procesą galima įsukti nebūtinai Kuodžio siūlomu metodu. Jei pavyko butų savininkus suinteresuoti kitose šalyse, gali pavykti ir Lietuvoje.

          • lv

            Ne tokia yra Kuodžio mintis. Nesiūlomas *prievartinis* modelis, tačiau ir nesiūloma maitintis iliuzijomis, kad renovacija apsimoka. Kuodis siūlo žvelgti tiesiai ir jei renovacija neapsimoka asmeniškai (gan taiklus klausimas — kam ir kaip aktualios/rūpi atsipirkusios investicijos po 20 metų?), tačiau jos apsimoka visiems (neakivaizdžiai ir netiesiogiai) ir visų pirma valstybei dėl agregavimo paradokso, todėl valstybės indėlis turėtų būti esminis, kad renovacija *apsimokėtų* asmeniškai ir vyktų. Antra, romai, jau kelintą kartą tamstai reikia pakartoti, kad nesiūloma nustatinėti kainų. :-) Tai esminis dalykas, kurio, panašu, nenorima išgirsti. Kainas sąlygotų rinka (kiek tik ji būtų laisva, jau esamame reguliavimo kontekste). Bet kokiu atveju, jų nereguliuotų renovavimas. Kad jas įtakotų mažėjantis šilumos suvartojimas — TAIP, bet jų renovacija papildomai *nereguliuotų*. Kitose šalyse savu laiku ir dabar nereikėjo importuoti tiek daug užtikrintai ir sparčiai brangstančių dujų. Nežinau kokių šalių panašia patirtimi ir progresu galėtume pasiremti? Jei tas renovavimo progresas tęsiasi kelis dešimtmečius ir naujos statybos apimtis jį (bemaž) aplenkė, tai tikrai negali būti adekvatus pavyzdys…

          • romas

            Jei dėl savo turto sprendžia ne savininkas, o valstybė, tai – prievartinis modelis. Kainą valstybė turėtų nustatinėti, nes neaišku, dėl ko turėtų labiau sėkmingiems butų savininkams, kuriems valstybė jau renovavo butus, šildymas kainuoti mažiau. Be to, valstybė, investuodama į namo išvaizdą, pakeltų ir nekilnojamo turto vertę, iš ko buto savininkas galėtų uždirbti. Juk apsimoka parduoti butą suremontuotam name ir pirkti nesuremontuotm , kurį kada nors valstybė už dyką suremontuos.
            Sėkmingai renovuotuose namuose, beje, žmonės naudą pajautė iš karto, nes ir mokėdami paskolos palūkanas moka už šildymą mažiau.

          • Izbliondimas

            Romai.
            Ar esate atkreipę dėmesį į tai, kaip lenkams pavyko renovuoti praktiškai visus namus (bent kiek aš žinau, – Lenkijoje pakakdavo namo gyventojų 50 proc. balsų, plius 1, kad tai name būtų padaryta… pas mus, to nebuvo gal tik dėl to, kad toks reikalas kaip demokratija, – tik buvo pavaidintas terminu demokratija, bet puslauki…).
            Todėl ponas Kuodis ta prasme, jei taip teigė, – gali būti labai arti reikalo.

            Antra. Gal reiktų žinoti ir tai, kad Lietuvoje visą paramą, kuri būna iš ES, – upliai stengiasi nukniaukti, ar tai pardavėjas kokis, ar tai rangovas. Lietuviška „demokratija“ tam vaistus gal prarado iš karto tuomet, kai tik ta, tokia „demokratij“ čia buvo atrasta ar sukurta… kažkas pasakytų Kremliuje ir įduota uoliesiems vadinamų dešiniųjų politrukams, – naikinkitės… ane☺

            Trečia. Romas manau teisus, kad, o kas Lietuvoje pavyksta, t.y. yara pavykę, kai haliavi pinigai vaikščioja…

            Tad gal pradžioje gal čia reikia ne „demokratijos“, kokia čia yra įsitvirtinusi jau 22 metus, o demokratijos, kokia yra normaliame pasaulyje. O po to jau kalbėti apie pinigus, duoti tuos pinigus. Gi šiaip, matome ar Lietuvai duoti ar per balkoną išmesti. Koks juk skirtumas.

            Ir aplamai, o kas čia Lietuvoje sukūrė tą… „demokratiją“, kai šis terminas jau baisu ir išgirsti patapo… kaip klipą kokį pamatyti per TV būdavo, kai žmonės dar tą TV žiūrėjo, ane…☺

          • Andrius

            …Romai, o tamsta tikrai nematai jokio skirtumo tarp to, kad ta statybininkų armija liko be darbo krizės metu nuo to kad, galbūt, netektu darbo pokriziniu laikotarpiu ?

            P.s. Didžioji dauguma (jei ne visos) medžiagų naudotinų renovacijai gaminamos taip pat ir Lietuvoje – galima būtų naudoti privalomai vietinę produkciją.

          • romas

            Dalis statybininkų turi persikvalifikuoti. Tiek, kiek buvo iki 2009m., nereikia ir niekad jau Lietuvai nereikės. Krizė – sanitaras paliko sektoriuje pačius geriausius. Geriau jau kai kurie netekę darbo į statybas ir nebegrįžta.
            Vietines medžiagas galima ir reikia naudoti, jei renovacijos tempai bus tokie, kad vietinė pramonės pajėgs medžiagomis aprūpinti. Visos medžiagos tikrai Lietuvoje negaminamos. Net kai gaminamos, naudoja įvežtines žaliavas.

          • Andrius

            …Romai, renovacijai reikalingos medžiagos:

            Akmens vata arba polistirolas
            klijavimo mišinys
            armavimo tinklelis
            armavimo mišinys
            tinkas
            dažai

            Kuri iš šių medžiagų negaminama Lietuvoje ?

            P.s. Klausimas buvo ne apie „geriausiųjų atranką“. Ar tikrai nematai skirtumo, kad tavo minima „armija“ statybininkų pasitraukė iš darbo rinkos per krizę, užuot netekus darbo pokriziniu laikotarpiu ?

          • lv

            romai, kai jums sako, kad pietūs dykai ar su 50% nuolaida, tai jūs po to juk nesijaučiate privestinai prikimštas nemėgstamai bjaurių balandėlių? Nes visų pirma turėjote pasirinkimą tų pietų atsisakyti ir būtent todėl jie nėra priverstinai. O jei dar ir maisto kokybė gera/tinkama…
            Na ir jau tikrai kiek demagogiškas išvedžiojimas apie kainų nustatinėjimą. Įdomu, kaip jūs žiūrite į saulės elektrinių investicijas (žinodamas tarifą)…
            Elementariai tie, kurie renovuotųsi (parodytų iniciatyvą, sutiktų, pasirengtų pirmiau), mokėtų pagal esamą realybę (šilumos suvartojimą, pagal tuometines šilumos kainas). O tai, kad jie tai padarė pirmieji, pasinaudoję atvirai suteikiama galimybe ir moka mažiau, nei tie, kurie to nedarė, yra elementari ekonominė paskata ir kitus tai padaryti.
            Jei reikia proporcingai vystyti miestus/kvartalus, tai įvesti savivaldybių kvotas, planavimą nėra labai jau kompleksiškai sudėtinga.
            NT spekuliacijos įmanomos, bet jos iš esmės tik skatina renovaciją (be to, kad pagyvintų NT rinką). Taigi, turėtume visas sąlygas tikrai masiškai renovacijai įsukti, o ne vangiam ministro atsišaudymui skrupulingai skaičiuojant vienetais renovuotus namus. Beje, patirtis Čekijoje ir Slovakijoje, kurioje renovuota ~80% yra gana įdomi, nors skaičiukai kažkur nesueina:
            „Tam tikslui yra sukurta speciali institucija renovacijai. Renovuojamo namo dokumentacijos paruošimas užtrunka apie 1 savaitę. Daugiabučio namo renovacija vienam butui kainuoja nuo 8000 iki 12000 eurų arba apie 150 eurų vienam kvadratiniam metrui buto ploto. Renovuotuose namuose mokesčiai už buto šildymą sumažėja 40-60 proc. Abiejose valstybėse renovacijos programų dalyviams suteikiamos garantijos – įvykdžius renovaciją paskolų palūkanų normos sumažinamos nuo 6 proc. iki 2,5-4 proc. Yra nustatyta, kad daugiabučiame name atskiras butas negali atsijungti nuo vieningos namo šildymo sistemos.“
            Nerandu skaičių, kiek sumažėja išlaidos po mūsiškės renovacijos (įskaitant palūkanas). Gal turite kokį šaltinį?

          • romas

            lv, dykai iš principo nieko nebūna. Tik jei pavogsi, bus dykai:)
            Nesakau, kad dabar sistema yra pakankamai gera ir geresnė nebegali būti. Gal ir valstybės dalyvavimas pinigais gali būti didesnis, bet renovacijos procesus turi valdyti savininkai. Jei apsiims viską daryti valstybė ar savivaldybės, bus tiesiog įsisavintos lėšos, o efekto gali visai nebūti ar net gautis nuostolis. Savivaldybės ir valstybė turėtų pasirūpinti šilumos ūkiu. Vien tik namų renovacija norimo efekto neduos.

          • romas

            Neradau detalių skaičiavimų, bet radau štai ką:
            http://www.atnaujinkbusta.lt/index.php/lt/g/atnaujink-busta/pavyzdziu-galerija/?m=1&pid=8
            Ten yra prie nuotraukų kai kurie rodikliai. Atsipirkimas priklausys nuo daugelio faktorių: kiek gerai pavyko renovuoti, kokioje temperatūroje norėsis gyventi, kiek įdėta savo lėšų ir kiek skolintų. Juk jei įrengsi valdymą, kad kai nesi namuose ar naktį buto temperatūra bus žemesnė, irgi sutaupysi. Bet jei viską už mane darys valstybė, o aš būsiu nesuinteresuotas taupyti, nes valstybė man garantuoja, kad mokėsiu mažiau, kam man taupyti?

          • lv

            Tai nieko nesako tie skaičiai. Reikia išmokėti paskolą ir mokėti palūkanas. Labiau informatyvūs yra Kuodžio skaičiavimai, kai net per pusę sumažėjus šildymo sąnaudoms, paskolai ir palūkanoms tenkanti suma viršija sutaupymą. Arba bet kokiu atveju (kadangi padėtis gali būti skirtinga) tikrai gali viršyti, o net jei ir neviršija, tai nelabai realu, kad išlaidos šildymui ženkliai sumažėja. Tuo Kuodis ir grindžia asmeninį neapsimokėjimą renovuoti (koks akstinas tą daryti, jei tenka mokėti bemaž tiek pat dvi dešimtis metų, prisiimant paskolos atsakomybę ir riziką?).
            Kuodžio siūlytame modelyje, valstybė kaip tik ir negarantuoja, kad šildymas atpigtų. Jis išliktų toks pats. Arba, kaip ir dabartiniu atveju, tik šiek tiek atpigtų. Tačiau gyventojui netektų prisiimti paskolos rizikos ir gautų renovuotą namą (su gražiu fasadu, pakilusia verte ir t.t.). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį kokių pinigų dėka, tai vyktų. Gazpromo, sumažėjus mokėjimams už dujas. Įsivaizduojant masiškumą, labai nesunku įsivaizduoti, kad sumažėjusių mokėjimų dėl sutaupomos šilumos dalis konvertuojama į renovacijos investicijas. Tačiau sutinkant su tuo, kad valstybinis (valdininkų) suinteresuotumas daugiau sutaupyti, kokybiškiau atliekant renovacijos darbus, nebūtų toks efektyvus, kaip asmeninis suinteresuotumas, galimas ir tarpinis modelis, kai valstybės indėlis yra kur kas ženklesnis (tarkime 50%). Jau rašiau, kad Čekijos skaičiukai kažkur nesueina. Jei šildymo išlaidos sumažėja per pusę, o vienas kvadratinis metras kainuoja ~150 €, arba tai, ko nepacitavau — „Mėnesio mokestis už atliktą renovaciją yra 1 euras už buto kvadratinį metrą ir mokama 20-25 metus“, tai vidutinio buto (~60 m^2) mėnesinis renovavimo mokestis sudarytų ~60€. Net jei šis mokestis būtų renkamas tik šildymo sezono metu (o ne visus metus, kaip turbūt ir yra), tai net ir sumažinus šilumos sąnaudas dukart, nesigauna taip, kad mokesčiai už šildymą sumažėja 40-60%.

          • romas

            lv, kalbame apie reliatyvius dalykus. Yra gausybė rodiklių, turinčių poveikio atsiperkamumui. Gali neapsimokėti, jei dujos atpigs. Gal neapsimokės ir jei pereisim prie biomasės deginimo. Taip pat mes įsivaizduojam, kad removuoti būtinai reikia už skolintus pinigus. Žmonės juk turi santaupų. Investuoti į renovaciją gali apsimokėti labiau nei laikyti pinigus banke. Reikiama suma gali būti ir ne tokia didelė. Pats Kuodis sakė, kad fasadų šiltinimas dideliuose daugiabučiuose yra mažiausiai atsiperkantis. Didžiausią efektą duoda stogo šiluminės sistemos sureguliavimas, namo užsandarinimas ir stogo apšiltinimas. Taip pat efektą duoda galimybė reguliuoti suvartojimą kiekvienam bute. Kaip tik jei valstybė garantuos, kad buto savininkas nemokės bet kuriuo atveju daugiau nei iki renovacijos, interesas taupyti šilumą dings. Tada gyventojai nusistatys šiluminiame mazge komfortinę 23 laipsnių temperatūrą, laikys pravertus langus ir kaltins valdžią, kad renovacija neduoda efekto, nes šilumos namas sunaudoja daugiau nei prieš renovaciją.

          • romas

            ne stogo šiluminės,o namo šiluminės sistemos, aišku :)

        • romas

          1. Argi aš rašiau, kad negaminamos medžiagos, reikalingos renovacijai?
          2. Pateikei ne pilną sąrašą medžiagų ir gaminių, reikalingų renovacijai. Yra ir ko negamina :)

          • Andrius

            …tai pagrindinės medžiagos sudarančios pagrindinę renovacijos medžiagų kainą.
            …O tai kad ignoruoji mano klausimą patvirtina kad skirtumą supranti, bet gindamas vyriausybės neveiksnumą mali š… Ir kam ?… gal esi partinis ?

          • romas

            Andriau, turi suvokimo problemų. Niekur neteigiau, kad Lietuvoje negaminamos medžiagos, reikalingos renovacijai, todėl neprivalau teisintis lyg būčiau teigęs.

    • mielas Valentinai, na ką galiu pasakyti… Gal tai, jog labai džiaugiuosi, kad ketveri metai lankymosi šiame tinklaraštyje tamstai nepraėjo veltui. Jau sugebate paieškoti informacijos, paskaityti kitų nuomones, o ne vien blevyzgoti, kas ant seilės užeina. Nuoširdžiai tikiuosi, kad dar po ketverių metų išmoksite ir apibendrinti informaciją, kurią pavyksta surasti ir padaryti savo išvadas. To tamstai nuoširdžiai ir linkiu.

      O kalbant apie V.Klyvienę, tai ji visiškai teisi – statyybos sektorius iš tiesų buvo atsidūręs didželėje duobėje, lyginant su visais kitais sektoriais. Tačiau įraše, dėl kurio tamsta dvi dienas desperatiškai ieškojote informacijos, esmė buvo ne statybos sektoriaus nuosmukis, o jo įtaka Lietuvos ekonomikai, lyginant su eksporto nuosmukiu.

      Šiaip jau, gal su V.Klyviene būtų galima ir pasiginčyti dėl termino „didžiausias“. Gali būti, kad ji neteisi, nes žiniasklaidoje nuosmukis buvo taip pat labai didelis. Ir, beje, iki šiol tebelieka. Ar tai turėtų reikšti, kad krizę Lietvoje lėmė žiniasklaidos nuosmukis?

      Bet kuriuo atevju, Valentinai, einate teisingu keliu. Švieskitės, skaitykite, analizuokite ir gal vieną dieną galėsite ką nors suprasti.

      • Valentinas

        Mielas Artūrai, ačiū, kad radote laiko atsakyti. Šlykštynės ir išsigalvojimai apie mane puikiai iliustruoja jūsų niekingą sieliūkštę, todėl nenorėdamas dar labiau smukdyti jūsų reputacijos šios temos neplėtosiu. Tik pastebėsiu, kad šiuo klausimu neieškojau jokios informacijos nei desperatiškai, nei nedesperatiškai.

        • mielas Valentinai, džiaugiuosi padėjęs ir dar labiau džiaugiuosi padėjęs tamstai atsiskleisti. „Niekinga sieliūkštė“ man labai primena A.Matonį po antro butelio, su kuo aš tamstą labai sveikinu.

  • Fredis*

    Jeigu statybininkas neteko darbo, savaime suprantama ir pajamų, kaip jis gali renovuotis būstą? Vlalstybė 50 proc. renovacijos kainos kompensuoti gyventojams negali, nes krito pajamos į biudžetą (statybininkas neteko darbo). Paskolų procentas tarptautinėje rinkoje – neregėtai aukštas. Alternatyva tuometiniams veiksmams – skolintis iš TVF. Sąlygų kontūrai žinomi: staigus viešojo sektoriaus susitraukimas, pensijų, pašalpų ir atlyginimų mažinimas, NT ir transporto priemonių apmokestinimas. Ką reiškia atlyginimų ir pensijų mažinimas – žinome: gyventojai negali daryti papildomų išlaidų ir investicijų į būsto apšiltinimą.
    Opozicija teigė ir dabar teigia, kad mokesčių reformą reikia diskutuoti pusmetį-metus ir tik tada priimti daugumą tenkinantį sprendimą. Spaudoje kilo nepasitenkinimas, skubūs veiksmai mokesčių srityje buvo pavadinti „Naktine mokesčių reforma“. Jokios reformos nebuvo.
    Laukti nebuvo kada, apsvarstyti ankstesnes veiklos kryptis reikia ir galima, nes ateityje laukia panašūs ir analogiški sprendimai žinant, kad banga gena bangą. Gera, ramu ir sotu niekada nebus, gal išskyrus man, nes esu ramus iš prigimties.

  • Cinikas

    Visiems finansu ‘ekspertams’, tokiems kaip romas, rasantiems, kad krizes dydi stipriai itakojo naktine mokesciu reforma, noriu uzduoti viena klausima:

    Kodel Latvijos ir Estijos BVP krito panasiu ar dar didesniu dydziu, nors jokiu ‘reformu’ ten nebuvo?

    • romas

      Ten šposas buvo. Tiesiog pacitavau ekonomikos magistrą, dr. Maldeikienės mokinį, Kirkilą.

  • Tomas

    Finansu analitikas ir ekonomistas tikriausiai nera taspats, bet vistiek… Kiekvienas save gerbiantis ekonomistas supranta, kad tokioje mazoje valstybeje kaip Lietuva, vidinio vartojimo smukimas yra teigiamas reiskinys(statybu sektorius gamina vidinio vartojimo produkta), jeigu tai nesmukdo eksporto. Eksporto augimas ir galiausiai teigiamas prekybos balansas turi buti ilgalaikis betkokios vyriausybes siekis. Sakyti, kad statybos sektorius Lietuvoje turi itaka Lietuvos ekonomikai yra absurdas, nes jis neturi beveik jokios itakos eksportui. Netgi aatvirksciai, jei statybos vykdomos uz lesas pasiskolintas is uzsienio kreditoriu, tai vadinama importu ir neigiamai itakoja prekybos balansa.

  • Mauras

    Atsakomybė už makroekonominį stabilumą, susijusį su protingais įsipareigojimais ir rizikos lygiu, iš 3 žaidėjų turi valdyt valdžia (pirmiausia LB) ir bankai. perkelt ant eilinio piliečio pečių – nelogiška ir neteisinga. . Kas nevaldė – tas pats Jakeliūnas yra senokai įvardijęs, ir partiniu politikavimu jo neapkaltinsi. Prociklinė politika gilina kritimą prasidėjus kredito krizei. Būtų stabdę burbulą, o ne skatinę per BPD, nereiktų dabar mokėti bankams iš biudžeto už kelis tūkstančius neišsimokančių ir stebėti bėgančius nuo prislėgusių (kai skola dukart didesnė už turto vertę) paskolų į užsienį.
    Fallacy šiuo atveju yra tame, kad AR džiaugiasi savo teisingu finansiniu sprendimu (nes gimė ir gerą darbą rado anksčiau ir turtą spėjo nusipirkt ne pike) ir gerbūviu – žr. postą su gėlytėmis , iš to darydamas apibendrinimus, kad bankai nekalti, o durnius muša. Žinau ne vieną jaunesnį nei AR kuris negalėjo gaut paskolos ir pirkt NT 2000-aisiais nes tuo metu dar mokesi. O masinės bankų sukeltos ir valdžios skatintos paskolų liaudžiai, o ypač tiems, kurie dar gyvens ir atidirbinės ilgai, psichozės „nori-turi“ įkarštyje priėmė sprendimus, dėl kurių jų čia nebėra. Asmeniškai tai vertinu kaip valdžios trumparegiškumą ir vykdytos politikos silpnumą, turto bumo situacijos išnaudojimą iš bankų pusės, rizikos nevaldymą iš jų valdybų – kas ir daliai jų kitose šalyse baigesi nekaip. Tačiau bankai organizuojasi gelbėjimą iš valdžios, finansų stabilumo (aka bankų gelbėjimo) įstatymas priimtas 2009 pradžioje, o piliečiai fizinių asmenų bankroto sulaukė kada?

    • romas

      Gal valdžia buvo tokia pat nesumani kaip ir neprotingų paskolų ėmėjai, o nesumanūs politikai patys į valdžią neatėjo?

      • dzyvai

        Dabar pasvajokim. Surengia po savaitės Šarkinas su Kirkilu spaudos konferenciją ir pasako: „Suklydom, pražiūrėjom, nepadarėm“. Kokiais dviem dešimtmečiais į priekį paaugtumėm politikoje.

        • romas

          Politinė kultūra paaugtų, jei visi po vieną nesijaustume teisūs. Dalis atsakomybės tenka mums visiems. Aišku, kiekvienam vertėtų suvokti kame asmeninis indėlis į padėti ir pasidaryti iš to išvadas.
          Na bet čia, aišku, fantazijos ir iliuzijos, kad taip iš viso gali būti:)

          • dzyvai

            Problema yra tame, kad net jei „visi po vieną“ nesijaučia teisūs, tuo pačiu deklaruoja kad negali būti neteisūs, nes labai šilta pasislėpti už kolektyvinės atsakomybės. (Gal širdyje ir jaučia, bet viešai deklaruoti drąsos pritrūksta). Viešai prisiimti atsakomybės nesugeba nei partijos, nei atskiri veikėjai. „Aplinka kalta“. Ir aš prie to savo per mažu aktyvumu prisidėjau taip pat.

    • mielas Maurai, atsiprašau, kad nepastebėjau tamstos komentaro anksčiau – jis vertas atsakymo.

      There is no fallacy at all, there are different views and different starting point.

      Mano gimimo data ir darbas neturi nieko bendro su aptariama problema. Iki nusipirkau dabartinį būstą, pakeičiau du. Ir kiekvienu atveju sprendimą priimdavau po ilgų svarstymų, atsižvelgdamas į poreikius ir galimybes.

      Argumentas apie tuos, kurie 2000-aisias negalėjo pirkti NT, nes dar mokėsi yra paprasčiausiai kvailas, nes aš taip pat negalėjau pirkti NT 1992-aisias, kai butas kainavo gal kokius 3000 USD. Būčiau nusipirkęs kokius keturis, o 2007 sėkmingai pardavęs:)))

      Esmė yra ta, kad nė vienas bankas neprivertė nė vieno LR piliečio pasiimti paskolą. Lygiai taip pat, kaip, pavyzdžiui, nė viena automobilių pardavinmo bendrovė neprivertė nė vieno LR piliečio lizingu pirkti naujos „Audi“ ar „Lexus“. (Mes kažkodėl tai nesakome, kad automobilių pardavimo bendrovės sugriovė Lietuvos ekonomiką, nors lizingu pirktų ir vėliau grąžintų automobilių buvo gerokai daugiau nei grąžintų butų.)

      Valdžios politika yra atskira tema ir aš apie tai esu rašęs. Beje, iš savo patirties, nes vienu metu turėjau dvi paskolas nekilnojamajam turtui įsigyti ir už abi gaudavau mokesčių lengvatą (!!!!). Laimei, laiku supratau, kad tai ne labai geras verslas (be nuostolių, įskaičiuojant sumokėtas palūkanas).

      Nepaisant to, pagrindinis klausimas yra toks: kas atsakingas už kieno nors kvailus poelgius? Valdžia, bankas ar kvailai besielgiantis. Mano atsakymas čia yra vienareikšmis.

  • Mauras

    Kokie mes tokia ir valdžia – panašus į „visi vagys“ pasiteisinimas. Patogus nemokšoms ir pigių triukų meistrams. Nei kirkilo, nei šarkino istorijos vadovėliai neprisimins, bet mes turim prisimint kaip tokie žmonės atsirado ne savo vietoje.

  • Fredis*

    Būdavo sovietmečiu užeini į univermagą (universalinė parduotuvė) – viename pirmo aukšto gale – Inkaro produkcija, o per patį vidurį didžiulis didžiulis skrybėlių ir kitokių kepurių, tokių su snapeliais, skyrius. Visada stebėdavausi – varto tas skrybėles darbininkai iš Kuro aparatūros ir kitų gamyklų, klerkai, sandėlių ir bazių darbuotojai, nedrąsiai matuojasi prieš veidrodžius ir išeina darbininkas iš parduotuvės su basketkėmis, guminukais ir skrybėle. Ką tuo metu pardavinėdavo, tą žmonės ir pirkdavo. Aš pirkdavau užrašų knygutes (A.Vienuolio gt.) ir pašto ženklus (Antakalnyje), būdavo tokia silpnybė. Daugiau tikrai nebūdavo ką pirkti.

  • Stasys Jakeliūnas

    Artūrai,
    Siūlau savo skaičiavimus palyginti ir pabandyti suderinti su šia Lietuvos banko parengta BVP kaitos veiksnių diagrama: http://lb.lt/n8707/m05_lt_l.jpg Grynasis eksportas (o apie tokį tik ir verta kalbėti, galvojant apie BVP kaitą) 2009 metais, kaip matote, augo(!!)
    Dėl bankų atsakomybės – kiek sudėtingesnė tema, tačiau jeigu neįtikina mano argumentai, skelbti kitur ir ne vieną kartą, galima būtų pasidomėti ekonomistų H.Minsky ir S.Keeno darbais, Islandijos centrinio banko galvos likimu 2009 m., ten ir Airijoje atliktų tyrimų apie komercinius ir centrinius bankus ataskaitomis, Jungtinės Karalystės centrinio banko vadovo vertinimais apie bankų vaidmenį sukeliant krizę ir – kas jau arčiau mūsų – Švedijos parlamente 2010m. vykusių klausymų apie krizę Baltijos šalyse medžiaga, kurioje yra toks Riksbanko vadovo teiginys: „dėl krizės Baltijos šalyse atsakingi čia veikę komerciniai bankai ir vietos valdžios institucijos“. Yra ir daugiau įdomių ir reikšmingų mums minčių (autorius – bankus prižiūrinčios inspekcijos vadovas): „skolinimo bumą reikėjo slopinti 2005-2006 metais“, „bankų priežiūros sistemą ir principus reikia keisti“, „bankai nepasimokė iš 1990-1992m. krizės Švedijoje“ ir pan. Jūsų, mano ar kieno nors kito sėkmės ar nesėkmės istorijos skolinantis iš bankų tėra buitiniai pavyzdžiai ir samprotavimai. Svarbu tai, koks šių procesų mastas, įtaka šalies ekonomikai bei finansams ir kas už tai atsako (dar kartą žr. jau minėtą diagramą ir T.Ramanausko, vienintelio atvirai apie tai rašiusio LB ekonomisto, darbus). Dėl „LSDP analitiko“ – nesu šios partijos narys, o nuo praėjusio mėnesio pabaigos nesu ir jokiame šios partijos rinkimų sąraše. Taigi, įdomu, kuo grįstas toks „epitetas“? Jeigu „užkniso“ ir šie pastebėjimai, apgailestauju dėl sugaišinto ir sugaišto laiko.
    Bandžiau padėti, nes dirbate mano manymu svarbų darbą.

  • Svečias kmr

    Visai įdomu stebėti autoriaus peštynes su dėde Algiu, bet kai imate kišti nosį į visai Jums svetimą daržą, tik parodote savo neišprusimą. Klausimas, kokiu tikslu? Kad patikti tokioms pat masėms? :) Iš pradžių kilo mintis, kaip šiaip trolinat, dėl pramogos. Bet tokios frazės, kaip „Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP 2008-2010 metais
    kito taip: 112,083 mlrd. litų, 91,913 mlrd. litų, 95,074 mlrd. litų.
    Procentus galite pasiskaičiuoti patys “ ar “ jo bandymas griauti mitus yra arba manipuliacija arba neišmanymo išraiška.
    Nes, mano supratimu, pažiūrėjus „, arba dar šitai: „S.Jakeliūnas teisus – visi vadovaujasi ta informacija, kurią gali
    gauti ir suprasti. Aš tai dar ypač pabrėžčiau pastarąją sąlygą, kurią
    S.Jkeliūnas, įtariu, vertina nepakankamai.
    Nes, pavyzdžiui, man bankas nei paskolos sutarties perrašė, nei palūkanų didino“ verčia abejoti, ar toks visuomenėje neblogai žinomas asmuo ryžtųsi apsimetinėti kvaileliu dėl noro patikti vidurinį išsilavinimą dideliu pasiekimu laikančiai masei :) Ar Jūs bent skiriate nominalų BVP nuo realaus? Jei ne, tai rimtai, kodėl apsimetate, kad galite ekonominiais klausimais diskutuoti su Jakeliūnu (kuris, beje, net nėra ekonomistas)? Ar nepaprasčiau būtų tiesiog jo paties paklausti, ko nesuprantate?

    • ArturasR

       mielas Svečias kmr, atsiprašau, o koks buvo klausimas? Ir gal kur nors pastebėjote klaidą? tai sakykite, o ne trolinkite čia.

  • Eglė

    Jakeliūnas kredito unijai dirbo kaip laisvai samdomas ekspertas. Bankų per pastarąjį dešimtmetyje Lietuvoje subankrutavo ar buvo nacionalizuota žymiai daugiau nei kredito unijų, ir dėl pirmųjų Lietuva patyrė šimtą kartų didesnius nuostolius. Kitas dalykas, gerb. Račas teigia, jog statybų sektoriaus susitraukimas nebuvo svarbesnis krizę LT sukėlęs veiksnys nei išoriniai šokai (eksporto kritimas, globali finansų krizė). Pirma, „globaliąją finansų krizę“ pasaulyje sukėlė itin neatsakingas skolinimas (pagrinde būsto paskolos, taip buvo Ispanijoje, Graikijoje, JAV). Tad čia tas pats, ką darė Skandinavų ar rusų bankai Baltijos šalyse. Tiek dėl mūsų šalyje susidariusio NT burbulo, tiek dėl apskritai finansų krizės kalti lieka bankai ir jų nesugebėjusios sukontroliuoti valstybinės institucijos. Antra, NT rinka susitraukė 5 mlrd. lt, BVP – 17 mlrd, tad pastaroji kalta dėl trečdalio nuosmukio. Jei dar atsižvelgsime į multiplikacijos efektą, tik visiškas neišmanėlis galėtų teigti, jog NT burbulas nebuvo viena iš svarbiausių LT krizės priežasčių.