NT rinka: trukt už vadžių ir vėl iš pradžių

Atrodo, dar visai neseniai viešojoje erdvėje buvo girdėti rypavimai apie „blogus bankus“ ir nesąžiningus statytojus“, kurie apgaudinėjo vargšus Lietuvos piliečius ir prievarta jiems įsiūlė „prestižinius“ butus ar namus, kainuojančius iki 10 000 litų už kvadratinį metrą. Tie, kuriems tada įsiūlė dažnai virkavo, kad bankai turėjo elgtis atsakingiau ir paaiškinti, kad pilietis, uždirbantis kokius 2-3 tūkstančius litų per mėnesį, galbūt turėtų rimčiau apsvarstyti, ar tikrai jo jėgoms imti kokius 600-800 tūkstančių litų paskolos 40 metų.

Bankų atstovai, savo ruožtu, aiškino, kad paskolų jėga niekam nebruko ir kad kiekvienas turėjo teisę pasirinkti. Net tie, nusipirkę butus, kurie taip ir nebuvo pastatyti. Nes už banko geranoriškai suteiktą paskolą pirko projektą, kuris prasidėjus krizei nebuvo įgyvendintas. Bankas, žinoma, užjausdavo, tačiau paskolą grąžinti vis tiek reikia.

Statybininkai tuo metu dažniausiai tylėdavo ir kas ketvirtį vis bandydavo visai tautai pranešti, kad dugnas jau pasiektas ir nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje jau nebekris, taip sufleruodami, kad jau laikas vėl imti paskolas ir vėl pirkti. Pranešinėja iki šiol.

Štai, pavyzdžiui, „Eika“ šiandien praneša pradedanti rezervacijas naujame mažaaukščiame daugiabutyje „Mėta 3“, Santariškėse, Vilniuje, kuriame suprojektuota 30 butų, kurių plotas svyruoja nuo 28 iki 102 kvadratinių metrų, o jų kaina svyruoja nuo 5200 iki 5800 litų už kvadratinį metrą.

„Sprendimą pradėti rezervuoti butus anksčiau negu pradedame statybas priėmėme, kadangi kasdien sulaukiame nemažai susidomėjusių klientų skambučių,“ pranešiem spaudai sako namą statysiančios bendrovės „Santariškių namai“ direktorius Valdas Kaulinis.

Suprask, norinčių daug, todėl skubėkite. O tai dar ir kaina, žiūrėk, kils.

Šaip jau, žinoma, buvo galima pasimokyti ir būtų galima neskubėti.  Palaukti, kol pastatys, pažiūrėti, ką pastatys ir tik tada jau galvoti, ar verta mokėti tą pusę milijono.

Gal kur nors galima atrasti pigiau. Pavyzdžiui, mano kaimynystėje esančiuose kotedžuose, pastatytuose 2008-2009 metais. Butus juose irgi pardavinėjo pagal rezervaciją, kaina, tiesa, tada buvo kiek didesnė – berods, iki 8000 litų už kvadratinį metrą. Bet ne visi tada buvo tokie greiti kaip vienas žinomas aktorius ir tų prabangių butų visų išpirkti nespėjo. Dar ir dabar kai kuriuose languose gyvybės nesimato. O kaina, girdėjau, sumažėjo  du kartus.

Bet tai buvo tada, per krizę.

O šiandien krizė taigi jau baigėsi.

Ir nekilnojamojo turto rinkos ekspertai tą patį tvirtina.

Pavyzdžiui, „Ober-Haus“, kurie taip pat trečiadienį išplatintame pranešime spaudai skelbia, jog „drąsiai galima teigti, kad rinkoje nebeliko kainų kritimo perspektyvų ir apokalipsinių prognozių“.

Ir – koks netikėtas sutapimas – praneša, kad “ iš dabar Vilniuje statomų 1.100 butų šiuo metu yra parduota ir rezervuota apie 30 procentų.

„Šiuo metu pirkėjas dažniausiai tiesiog neturi perspektyvaus pasirinkimo ir yra priverstas rinktis iš pastatytuose projektuose esančių likučių (ne visada patrauklių) arba pirkti tinkamą variantą dar tik statomame name“, teigia „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Štai taip…

Dugnas pasiektas, gerų būtų rinkoje nėra, todėl geriausia pirkti tuos,kurie dar nepastatyti. Nes ekspertai juk tikrai žino, kad jie bus geresni…

Nieko naujo, viską jau matėme.

Įskaitant ir komercinių bankų konkurenciją paskolų rinkoje, apie kurią taipp at užsimena ekspertas S.Vagonis. Girdėjau, kad jau dabar galima tikėtis 1,5 proc. maržos.

Man asmeniškai tik sunku patikėti, kad taip nieko ir neišmokome … 

Ir tenka apgailestauti, kad Lietuvoje iki šiol nėra nekilnojamojo turto mokesčio.

Įdomu, kiek reikės krizių, kad išmoktume?

(6 balsų, vidurkis: 4.33 iš 5)
Loading...
  • johnis

    Kam tokias nesamones rasyt ir gasdint p.Racai ? Nerasykite prasau taip, as turiu buta kuri man reikia parduot. kai parduosiu duosiu zinot- tada galesite rasyt ka tik norit

    • mielas johni, o jūs išimkite langus ir duris, nugriaukite vieną sieną, tada galėsite parduoti kaip naujai statomą objektą…:)

  • techninė pastaba

    straipsnio pavadinime tikriausiai trūksta žodelio „iš“

  • Andrius

    :)

    “ iš dabar Vilniuje statomų 1.100 butų šiuo metu yra parduota ir rezervuota apie 30 procentų.“

    Primena V.Suvorovo pavyzdį apie vokiečių 0,5 mln. – ar kiek ten – milinių ir kailinių per WW2. Iš jų: milinių – 0,5 mln. vnt, kailinių – 0 vnt.

    Šiaip, jei atvirai, būsto pasiūla šiandien menka. Kas permokėjo – laiko, kiek gali, įskaitant ir bankus. Kas negalėjo išlaikyti – jau pardavė.

    Bankų ir statybininkų konkuravimas ir noras uždirbti yra natūralus, negali dėl to jų smerkti.

    Vartotojų teisė būti apgautiems – taip pat prigimtinė, niekas neverčiau pirkti būsto ant popieriaus. Manęs, pvz., nevertė, pirkau per patį dugną, kuris jau praėjo – bent mano būstą vertintojai vertina maždaug 25-45 kLt brangiau nei pirkau.

    Vienintelis realus sprendimas, kuris padėt, yra NT mokestis. Seniai laikas. Ir bakūžių miesto centre, kūrenamų plastiko atliekom, sumažės, ir kainos taps realistiškesnės, ir burbulas nepuls augti.

    O pats rinkos augimas dar nereiškia, kad šoks burbulas. Rinka, kuri iš esmės kone išnyko, turėtų augti.

    • bang

      Kas čia per Suvorovas per WW2 ?

      • romas

        Viktoras Suvorovas, buvęs tarybinis šnipas perbėgęs į Vakarus. Suvorovas – slapyvardis. Yra išleidęs keletą knygų apie WW2 ir sovietines spec. tarnybas.

  • Martynas Ivinskas

    Kas tas „vienas žymus aktorius“?

  • turto mokesčio nereikia o su viskuo kitu 100 procentu sutinku.
    Nes nuo durnumo nera vaistu ir turto mokestis cia proto neprides. O bankai kad suranda durneliu kurie jiems 40 metu atidavines savo atlyginima tikri saunuoliai! Klientas iki gyvos galvos!
    Pvz uzsienyje tie patys bankai neskolina seimai o skolina asmeniui ir grazintina paskola per men. turi nevirsyti 40 proc pajamu. Beje skolina tiems patiems, ten dirbantiems lietuviams :)

  • romas

    NT mokestis apmažintų NT spekuliantų skaičių ir kuriam laikui nukeltų statybos sektoriaus atsigavimą, bet nieko nepakeistų NT pardavimo ypatumuose. Norint, kad NT projektų vystytojai negalėtų parduoti nepastatytų butų ar namų, reikia tiesiog tokius pardavimus uždrausti. Aišku, niekas neuždraus kurti namų statybos bendrijų. Tada joks tarpininkas nebebūtų kaltas dėl blogų kainų už m2.
    Nors ir labai ciniškai skamba, bet norint, kad žmonės neemigruotų ir net emigrantai sugrįžtų, statybos kainos turi būti tokios pat neprotingos, kaip ir iki krizės.

    • Manyti, kad visa ekonomika susiveda vien į statybos kainas – labai trumparegiška. Ypač turint omenyje kad kainos buvo dirbtinai sukeltos bankų lengva rankai dalinamų paskolų, kurias paėmusiems dar teks išsimokėti dešimtmečiais.

      • romas

        Patriote, kainos atitiko paklausą ir nebuvo sukeltos dirbtinai, o aš niekur nesakiau, kad ekonomika susiveda į statybos kainas. Apie emigraciją priminiau tiems, kurie kaltina valdžią dėl jos mastų. Neprotingos kainos statyboje emigraciją ne tik sustabdytų, bet ir sugrąžintų dalį emigrantų. Imkime broliai ir seserys paskolas, statykimės butus už neprotingas kainas vardan Lietuvos ateities :)

        • Kaip tai nebuvo sukeltos dirbtinai? Pasiskaitytike „Ekonomika žaliems“, skyrių „Ekonomikos perkaitimas“.
          Negi neteko girdėti, kiek žmonių, nebeišgalinčių apmokėti paskolų palūkanų buvo priversti išvažiuoti dirbti į užsienius, palikę vaikus seneliams?

        • romas

          Patriote, išsiaiškinkime, kas – dirbtina ir kas – natūralu. Jei viskas, ką daro žmogus, yra dirbtina ir nėra natūralu, tai žmonių veikloje nėra nieko nedirbtino ir nereikia čia visų stebinti, kad kažką kažkas padarė dirbtinai. O jei priimat ekonomiką kaip gamtos stichiją, tada ieškokit tenai dėsnių. Jei viskas vyksta pagal dėsnius ir iš niekur neįsikiša jokios antgamtinės jėgos, kad procesus koreguotų, tai viskas vyksta natūraliai (pagal dėsnius) ir jokio dirbtinumo negalim įžiūrėti.

          • Romai, mano pasiūlymas paskaityti ekonomikos pradžiamokslį buvo rimtas. Tau tai tikrai praplėstų akiratį. Turbūt gerokai nustebsi sužinojęs, kad kai kuriuos ekonomikos procesus ir gamtos reiškinius aprašo tos pačios matematinės formulės.
            Dirbtinai sukelti reiškiniai yra tie, kurie įvyksta dėl neproporcingai didelių žaidėjų veiksmų rinkoje, pvz.: skandinavų bankams savo pinigianiais ištekliais bepigu sukurti burbulą, padalinti pigių paskolų, o tuomet prisidengus krize pasikelti palūkanas ir pinigautis. Aišku kalčiausias šiuo atveju yra Lietuvos Bankas, kuris dėl korupcijos, ar elementarios nekompetencijos nesuvaldė situacijos.

          • romas

            Patriote, matau, kad nepagaunate esmės :) Jei vietoje „kainos buvo dirbtinai sukeltos bankų lengva rankai dalinamų paskolų“ būtumėt parašęs „kainos pakilo dėl bankų lengvai išduodamų paskolų“ būčiau ir nepakomentavęs.
            Apskritai,kai kalbat apie ekonomiką, reiktų vengti ideologijos. Net ir paskutiniame komentare jos pilna. Pvz., ką reiškia „pinigautis“? Bankas yra pelno siekianti įmonė, o pelnas parodo jo veiklos efektyvumą.

          • Romai, atstovaujate bankų ar statybos bendrovių interesus?
            Faktas kaip blynas, kad ne piliečių. Būtent tautiška (socialinė, etc.) ideologija ir privalo užtikrinti, kad piliečių renkama valdžia saugotų ją išrinkusių piliečių interesus ir neleistų siautėti užsienio vertelgoms.
            Būtent valdančiųjų partijų ideologijos stoka ir lėmė, kad per 20 nepriklausomybės metų Lietuva prarado beveik 1 mln gyventojų.

          • Valentinas

            Nepyk „patriote“, bet esi ligonis.

          • romas

            Patriote, tai valdžią ir keikit, o ne verslo subjektus, kurie veikia pagal valdžios nustatytas taisykles. Be to, keikti reikia laiku. Nemačiau piliečių protestų, kai valdžia leido bankams, anot tamstos, „lengva ranka“ dalinti paskolas. O visumoje man atrodo, kad tamsta laikote piliečius mažvaikiais, nesugebančiais atsakyti už savo veiksmus.

          • Valentinai – o tu tada avigalvis.

            Romai – piliečių dauguma tuo metu objektyviai neturėjo supratimo apie palūkanų normos svyravimus, jau nekalbant apie statybų burbulus ir ekonomikos cikliškumus.
            Gėda tuometinei Lietuvos Banko valdybai ir Finansų ministerijai, kad nepasirūpino jiems atlyginimus mokančiais piliečiais.
            Bet tai visiškai neatleidžia nuo kaltės amoraliai besielgiančių bankų. Įdomu, kaip pats vertini paskolų dalinimą už „juodus“ pinigus?
            Kas juokingiausia – netgi Švedijos televizos dokumentiniame filme buvo vienareikšmiškai pasmerkta skandinavų bankų veikla Baltijos šalyse, o štai kažkoks Romas juos dar teisina.

          • romas

            Patriote, manau, kad dauguma, tame tarpe ir valdžioje, tuo metu neturėjo pakankamo supratimo. Kad niekas nieko nesakė, negalima tvirtinti. Apie mūsų ekonomikos būklę nuolat perspėjinėjo komisaras Almunia, spaudoje apie galimą perkaitimą irgi vienas kitas straipsnis buvo. Gali būti, kad a.a. Brazauskas ir paskui Kirkilas nesuprato, apie ką tas Almunia kalba, todėl ir nesiėmė priemonių.
            Nelabai supratau, ką reiškia paskolų dalinimas už „juodus“ pinigus. Bankai dalino paskolas asmenims, rodantiems savo nelegalias pajamas? Galvoju, kad tai nusikaltimas, jei tai buvo oficiali banko politika. Greičiausiai banko vadovus pasodintų, jei prokuratūra gautų faktų.

          • Brazius su Kirkilu aišku kad nesuprato su savo statybininko ir kompartijos instruktoriaus išsilavinimais. Čia pas Artūrą buvo įrašas su nuoroda į televizijos laidą, kur Nausėda tiesioginėje transliacijoje išsityčiojo iš Kirkilo supratimo apie ekonomiką :) Betgi Lietuvos Banke ir Finmine tikrai buvo bent vidutinės grandies vadovų, kurie puikiai matė pučiamą vadovėlinį burbulą ir rėkė apie tai. Žinau, nes pats juos pažįstu. Klausimas: kodėl ir dėl kokių paskatų į įspėjimus nebuvo įsiklausyta?
            Dėl paskolų – visiškai teisingai supratote: taip, paskolos būdavo dalinamos turintiems periodes įplaukas grynaisiais pinigais. Mano minėtame dokumentiniame filme Swedbanko vadovas buvo pripažinęs tą faktą prieš žuralistų kameras, ir pasiteisino, kad „tuo metu Latvijoje tai buvo legalu“.
            Ir taip, manau, kad prokuratūra turėtų pasidomėti bankų veikla burbulo pūtimo metais: vadovai greičiausiai pakliūtų į cypę, o patys bankai sumokėtų tokias baudas, kad mažu ir biudžeto sklyles būtų galima užkimšti. Vengrai juk taip nubaudė finansines machinacijas Vengrijoje vykdžiusį Sorošo fondą, – lietuviai irgi nusipelno tokios Tautiškos politikos.

          • Valentinas

            Juokingiausia, kad šis atsiprašant „patriotas“ demonstruoja tokią pat patriotiškumo versiją, kokią demonstruoja Putinas.

          • Valentinai – tu tikrai avigalvis.

            Putino politika absoliučiai nieko bendro su patriotizmu neturi. Jo valdymo metais Rusijoje kaip tik dramatiškai padaugėjo imigrantų iš pietinių ex.SSSR respublikų, prasidėjo masinės riaušės tarp vietinių rusų ir atvykėlių, o socialinė atskirtis tarp oligarchų ir visutinių Rusijos piliečių tik padaugėjo.

          • nesvarbu

            O man juokingiausia, kad šis atsiprašant “patriotas” demonstruoja absoliutų neišmanymą, visišką nesuvokimą patriotizmo esmės. „Patrioto“ teiginys, esą „…Putino politika absoliučiai nieko bendro su patriotizmu neturi. Jo valdymo metais Rusijoje kaip tik dramatiškai padaugėjo imigrantų iš pietinių ex.SSSR respublikų…“ parodo, kad patriotizmą pastarasis supranta kaip kitų tautų ujimą, ksenofobišką neįsileidimą į šalį. Reikalauji neįleisti svetimšalių, prieštarauji tam – esi tikras patriotas! Pasirenki liberalesnę poziciją-tokiu neesi. Tačiau juk patriotizmas tai dorovinė kategorija, kuri nesiderina su kitų tautų niekinimu. Kaip ir nėra išmintingumo požymis Valentino pravardžiavimas avigalviu. Akivaizdu, jog „patriotas“ taip amoraliai interpetuoja patriotizmo esmę iš papraščiausio nežinojimo. Dar Sokratas visa, kas amoralu, laikė paprasčiausiu nežinojimu, o išmintį-tobulu žinojimu. Moralas tas, kad Valentino teiginiai asocijuojasi su išmintimi, o „patrioto“ su nežinojimu.

          • Valentinas

            „patriote“
            „Putino politika absoliučiai nieko bendro su patriotizmu neturi.“ Tu teisus. Lygiai kaip ir tavo kliedesiai ir mąstysena neturi nieko bendra su patriotizmu.

          • nesvarbu

            Valentinai, netinkamą įvairaus plauko „patriotų“ suvokimą determinuoja tikrojo gėrio pažinimo klaida. Tačiau, kai kas teigia, jog dorybės galima išmokti. Kaip manai, ar jie teisūs tikrų „patriotų“ atveju?

          • Kiek suprantu, „nesuprantu“ pasirašinėja „valentinas“. Kas daugiau rašytu, kad prasivardžiuojančio „ligoniu“ Valentino komentarai „asocijuojasi su išmintimi“ :D

            Beje, Valentinai-nesvarbu, ar bent pasdtebėjote, kad Patrioto komentare buvo 3 teiginiai: dėl imigracijos, to pasekoje kylančių riaušių, ir didėjančios socialinės atskirties? Ar pagal tai, kaip užsipuolėte Patriotą, reikia suprasti, kad prieštaraujate visiems trims, t.y. esate:
            1) už imigraciją
            2) už masines riaušes
            3) už socialinę atskirtį?

          • nesvarbu

            Valentinai, čia „Lietuvos ryto“ žinių redaktorius Rimvydas Valatka apie tave parašė:“Kalbant be užuolankų, tektų pripažinti, kad šiandien tikras tautininkas yra ne tas, kuris aikščioja, kai Gedimino prospektu kaustytais batais žygiuoja minia, rėkianti „Lietuva – lietuviams“, o tas, kuris augina tris vaikus ir daro viską, kad nė vienam iš jų netektų emigruoti.“

  • viktoras r

    Gerb. Artūrai…kas Jums čia su tuo nekilnojamo turto mokesčiu..neišsimiegojote..atleiskite.

    o mokytis žmonėms reikia visą gyvenimą, nes mokomės iš savų klaidų…ir tai dar ne visada.

  • Marius

    Kaip sakoma protingi žmonės mokosi iš svetimų klaidų. Mažiau protingi – iš savų. Ir tik kvailiai nesimoko iš jokių klaidų. Kai prieš krizę, kokiais 2004 kai mokyklos logopedė ėmė paskolą būstui nebesupratau kas Lietuvoje vyksta. Ir visiškai nesuprantu žmonių kurie perką butą pamatę kompiuterio ekrane sukurtą 3D modelį, bet tokių yra. Panašu, kad žmonės yra labai paviršutiniški.

    O NT mokesčio Lietuvoje, deja, nebus. Ar seimūnai, ministrai save apmokęstins? Nerealu.

    • RD

      „Panašu, kad žmonės yra labai paviršutiniški.“

      Kažkada seniai seniai viena mano mokytoja šitą dalyką sakė šiek tiek aštriau: „Durnių skaičius begalinis“ :)

      • ^..^

        Merfio dėsnis: proto kiekis Žemėje yra konstanta.
        Merfio dėsnio papildymas: … o gyventojų tai daugėja.

        Adaptacija Lietuvos atveju: … o gyventojų tai mažėja, protas išvažiuoja su tais, kurie evakuojasi.

        • Ne visai sutikčiau su Jumis.
          Manau, kad iki šiol iš Lietuvos išvažiavo miestelių nusikaltėliai ir bedarbiai… na ir gydytojai (bet jų ašara palyginus su minėtaisiais).
          Na šiais metais „užgimė“ jau nauja vagių karta Lietuvoje ir jų daugiau negu buvo, – eina jau kaip tarakonai… kaip sakoma tuščia vieta ilgai laisva nebūna.

          • CataclysmMansion

            Jūsų komentaras reikalauja aliuzijos į filmo „Dievo miestas“ istoriją ir paskutinę sceną.

          • ^..^

            Išvažiavo ir gabiausi IT žmonės. Dabar juntama ir kitų didžiausią pridėtinę vertę kuriančių profesijų žmonių emigracija.

            Bet kokią sritį paėmus ir joje siekiant aukštumų gana greitai prieinamos ribos, kad LT nebelabai gali įsidarbint ir gaut adekvatų atlyginimą, nes aukštų technologijų įmones galime ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, o visur kitur nereikia kvalifikuotų žmonių. Reikia tokių tik vidutiniokų.

          • Dainius Urbanavičius

            išvažiavo visokie, vedami įvairių tikslų. Nemažai ekonominių migrantų bėgo nuo skurdo periferijoje. Specialistams vakaruose atsiveria platesnės profesinės karjeros galimybės. Kai kas šiaip, meilės vedamas.

            Beje – kalbant apie gabiausius IT specus ir emigraciją, tai greičiau sakyčiau gabiausi liko, nes dažnai jie ar ten ar čia uždirba tiek pat.

          • Neseniai man kaip tik šia tema pacitavo vieno straipsnio iškarpą.
            Tai žmogus tame straipsnyje ir sako, kad permetus akimis, kas sėdi tame emigracijon patraukusių autobuse, – toks džiaugsmas apėmė, kad jie išvyksta…

            O šiaip, prie ofiso, kuris padeda išvykti į Skandinavijos šalis (specializuojasi, kaip supratau į Norvegiją), tai neramu darosi, kai matau, kad ten vos ne pastoviai eilutė būriuojasi. Na į fabrikus ir pan. dirbti, kaip suprantu. Bet tokių evakuacinių punktų ne viena, ne dešimt ir ne šimtas, taigi…
            Bet kartais su geru pavbydu stebiuosi, kaip mažos valstybės sugeba tvarkytis didelėse teritorijose (ir ta pati Norvegija. Ar Kroatai, neprileidę serbų prie 2 tūkst. km ilgio savo paplūdimio).
            Manau, kad Lietuva gali klestėti, kaip niekada, turėdama ir 2 mln. gyventojų (ne tik dėl to, kad, atseit, „brudas“ išsinešdino… sumanęs juodai kalti ne Lietuvai, o svetimšaliams). Tik jokiu būdu neturi būti imigracijos, mieli ponai.

          • ^..^

            Dainiui (kažkodėl po komentaru nebuvo mygtuko „Atsakyti“):

            manau, kad apie skirtingus IT specialistus kalbam. Algos „čia“ ir „ten“ tikrai skirtingos. Jeigu manote kitaip – tai neškim į sceną konkrečius skaičius.

            O Lietuvoje IT užsieniui (kur potencialiai „babkės didesnės“) dirba labai nedaug. Visos Lietuvos IT exporto apyvarta yra labai juokinga palyginus kad ir su kokios „Mėslitos“. Dauguma IT aptarnauja vietinę rinką, kur poreikiai irgi vietinio lygio. Tam užtenka ir vidutiniškų specialistų.

            Tas pats ir su kitomis high-tech profesijomis. Kai kurių ne tik kad neįmanoma įgyti Lietuvoje, bet ir nebūtų kur pritaikyti. Pvz. jei atsirastų pasaulinio lygio aerodinamikas, tai kodėl turėtume ant jo pykti, kad jis aplikuoja į Ferrari, o ne dirba kėbulo taisytoju kokioje Tanagroje už 1200LT į rankas?

          • Dainius Urbanavičius

            dėl IT specialistų reprezentatyvaus tyrimo nedariau, bet pats pažįstu bent 3 self employed IT sektoriaus freelancerius, bent jau iki krizės per metus deklaravusius ind. veiklos sumas eilėje 150-300K LT. O ką jau kalbėti apie Mėslitos naują verslą Pixelmator, kurie užgrossino Appstore milijoną baksų per atidarymą ;) Yra tų IT darbų ne tik sistemas prižieti, jei ką.

      • Marius

        Na, durniais visus tuos paėmusius paskolas nelaikau. Juk su aukštaisiais bent kaip įsivaizduoju. Paviršutiniškumas, kito paaiškinimo nežinau. Pedagogai, bent jauni niekada dideliais atlyginimais nepasižymėjo, bet vis tiek ėmė paskolą.

  • Nežinojau

    Perskaitęs šį straipsnį nežinau kodėl, bet prisiminiau, jog kažkas yra pasakęs (nepamenu tiksliai kas):
    „Genijai klaidų nedaro, protingi mokosi iš svetimų klaidų, kvailiai iš savų, o visiški idiotai iš klaidų nesimoko visiškai.“.
    Nors, nemėgstu „stumti“ ant žmonių, bet deduktyvumas pats peršasi.

    Kas liečia nekilnojamo turto mokestį, tai as asmeniškai jam pritariu, bet labai abejoju, kad tai bus kažkokia prevencija nuo to NT burbulo pūtimosi. Nes jei atsiranda žmonės kurie negalvoja, kai perka būstą apie tai, kad jiems reiks nesveikas sumas kas mėnesį bankui mokėti, tai labai abejoju, kad tokie patys žmonės pagalvos ir apie NT mokestį, kuris užgriūtų jiems ant pečių.

  • Whisker

    NT mokestis yra reikalingas, bet jis turi buti labai atsakingai paruostas, nepritariu tai idejai, kad toki mokesti reiktu moketi ir nuo vienintelio busto (atseit simbolini), tai skamba kaip dar vienas apgailetinas budas is paprastu zmoniu paskutinius centus atimineti. Protingai parengus tokio mokescio istatyma naudos tikrai butu, pradedant papildomomis pajamomis i biudzeta ir baigiant namu „vaiduokliu“ mazejimu.

    Del NT rinkos, tai dideles kompetencijos kalbeti neturiu, bet kad is esmes kazka pakeistu ,tai netikiu. Manau pati valstybe turetu imtis veiksmu ir ivesti kreditu limitus fiziniams asmenims pagal ju pajamas. Tiesiog, kad zmones uzdirbantys 2 tukst. litu per menesi nebegaletu imti milijoniniu paskolu.

    Kaip galima moketi tokias sumas uz kazka, kas dar net nera pastatyta? Man tai yra nesuprantama. Tikrai netikiu tom nesamonem apie maza pasiula. Net, jei ir taip, tai visvien geriau jau pirkti zvirbli rankoj (uz verte atitinkancia kaina), negu moketi milijonus uz briedi miske.

    • ^..^

      Šiaip tai neįsivaizduoju kaip veiktų toks įstatymas, kuris pagal pajamas reglamentuotų kokio dydžio kreditą ir kuriam laikui galėtum imti.
      Be to žmogus vienais metais uždirba tarkim 24000LT per metus, kitus jau 36000, o trečius gal jau 48000, o ketvirtus 96000, bet penktus vėl 36000. Ką tada? Atimt paskolą?

      • Whisker

        Tai galima skaiciuoti vidurki keliu metu. Nieko cia neimanomo nera, galima aisku argumentuoti „O jeigu zmogus uzdirbo 4 metus pries tai po 10 tukst lt, o dabar uzdirba po 1,5tukst.“, tai galima sukurti kokia matematine formulyte, kuri realistiskai viska atspindetu ir i tai atsizvelgiant. Faktas, kad galbut visiskai to reiskinio panaikinti ir nepavyktu, bet sukontroliuoti manau imanoma. Yra ir kitu butu, nebutinai pagal uzdarbi, cia tiesiog viena is ideju.

        • ^..^

          Prašau neįsižeisti, bet ar tik nebūsite koks akademinio/pedagoginio sluoksnio atstovas? Paprastai šie žmonės regi, kad viskas labai paprasta ir užtenka sukurti utopinę „matematinę formulytę“ ir viskas išsispręstų savaime.

          • Whisker

            Nebusiu. Apskaiciuoti ir padaryti viska galima, reikia tureti ambicija. O jus turbut busite is tu zmoniu, kuriems viskas yra gerai, taip kaip yra ir kurie problemu toliau savo regos lauko niekur nemato ir nenori matyti?

            Paskolos yra vienas zalingiausiu dalyku visuomeneje koks tik yra, iklimpti i si liuna yra taspats ar netgi blogiau, negu tapti alkoholiku ar narkomanu, juo tapes tu dar turi galimybe pabegti, o nuo banko jau niekur nebepabegsi. Dauguma zmoniu del vienokiu ar kitokiu priezasciu yra idiotai/dundukai ir jie labai daznai pakimba ant tokiu kabliuku, ypac kai tai yra visu grazumu reklamuojama per masines ziniasklaidos priemones. As noreciau, kad zmogus i tai negaletu iklimpti taip giliai, kad butu nebeimanoma issikapstyti.

            Kas del to bankroto istatymo, tai kiek man teko apie tai dometis (butent apie ta istatyma, kuris rengiamas pas mus), tai nepaliko ispudzio, kad tai galetu kazka is esmes pakeisti.

          • ^..^

            Pasaulis netobulas, ir net jei egzistuotų universali visiems atvejams formulė, tai nebūtų viskas taip paprasta kaip 2×2, vien ambicijos neužtektų, jos įgyvendinimui trukdytų tokie dalykai kaip:
            a) ne visiems ji patiktų, todėl dar ojojoi kiek pastangų kainuotų tai paversti įstatymu, ir dar ojojoi kiek pastangų reikėtų, kad ji realiai veiktų. Tektų kovoti prieš stiprias lobistines grupes
            b) net JAV, kur yra asmens bankroto galimybė ir bankas turi prisiimti daugiau rizikos, tai atsiranda priemonių kaip tos rizikos atsikratyti per išvestinius finansinius instrumentus – ten ir prasidėjo blogų paskolų burbulas.
            Pritariu, kad reikėtų kažkokios saugiklio, kad net dundukai neįkliųtų į per dideles paskolas, bet tikrai netikiu, kad tam užtenka vien „protingos formulės“. Žvelkit plačiau.

  • Darius

    Is klaidu pasimokoma, bet juk galvojama, kad „si karta viskas bus kitaip“

  • AndriuZ

    Geriausia prevencija burbului fizinių asmenų bankroto įstatymas kaip JAV, tada ir bankai rimčiau tikrins klientų mokumą ir turto tikrąją vertę.

    • ^..^

      Ar fizinių asmenų bankrotas kažką pakeistų? Dabar jo nėra, bet jei žmogus nebeišgali išmokėti paskolos, NT atitenka bankui, o žmogus dar lieka skolingas skirtumą tarp NT rinkos vertės ir paskolos dydžio. Jei teisingai suprantu, tai fizinio asmens bankroto atveju NT atitektų bankui, o žmogus neliktų skolingas to skirtumo. Jei taip, tai rizika persikeltų ir ant banko, tada tai veiktų kaip drausminimas.

      • nerijus

        Taip. Tai veiktų, bankams, kaip drausminimas. Bent jau tiek.

        • Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas klaidžioja po Seimą kaip tik – http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=395279&p_query=&p_tr2= Kadangi yra laiko, galite panagrinėti ir pateikti savo pastabas, pasiūlymus ir t.t. Ūkio minsterija ex officio privalės juos išnagrinėti.

          • nesvarbu

            Tomai, būtent, kad ex officio , t.y. savo nuožiūra. Kitaip sakant nieko nenagrinės.Atsirašyti, tai atsirašys…
            Šiuolaikinės Lietuvos bankrutavę verslininkai ar paprasčiausi sukčiai nesuka galvos dėl lietuviškos fizinių asmenų bankroto įstatymo kopijos nuostatų. O kam? Jie ypač gerai integravosi į ES. Tame tarpe ir fizinių asmenų bankroto dalyje. Tokie jau seniai sėkmingai bankrutuoja Airijoje, Anglijoje ir kitose šalyse. Veiklūs lietuvaičiai, prisiskolinę, pradanginę (teisingiau į savo kišenę įsidėję) milijonus litų, atsiduria toje pačioje Anglijoje. Ten jau seniai veikia vietinis fizinių asmenų bankroto įstatymas-The Insolvency Act 1986 in Banruptcy. Toliau viskas pagal įprastą scenarijų-nelaimėliai jų kreditoriai iš Lietuvos lieka su nosimi, t.y. gauna kokio „visiškai tavo“(Yours sincerely) angliško bankroto administratoriaus misterio Jackon`o raštą, jog skolininko total assets yra nil (nulis), o total liabilities kokie 1,5 mil.Ir papūsk jam į uodegą-bankrutavo:DD

          • Nesvarbu,
            Aš siūlyčiau pabandyti. Bent jau teisingumo ministerija, dėl teisėkūros iniciatyvų yra gana sąžininga. Reikia pradėti veikti patiems.

          • nesvarbu

            Tomai, totaliai korumpuotiems Lietuvos teisėjams tai bus tik dar vienas pasipelnymo šaltinis, tai tegu jie ir kurpia pasiūlymus, juk iš to dalinai gyvens… Ir dar potencialūs sukčiai, kurie tingės į Angliją skraidyti, galėtų padirbėti su projektais:D

        • ^..^

          Ok, imam JAV pavyzdį. Ten asmens bankroto įstatymas yra. Bet burbulas išsipūtė. Kodėl? Pagal logiką tai tokiom sąlygom bankai turėjo irgi prisiimti dalį rizikos išduodami paskolą (jei asmuo bankrutuotų, tai nebebūtų kas padengia skirtumą tarp NT realios vertės ir paimtos paskolos). Taip, bankai prisiimė. Bet tada atsirado „išvestiniai finansiniai produktai“ (derivatyvai, pasak vieno ekonomisto – tai masinio naikinimo ginklai), kurių esmė yra rizikingų skolų portfelį paversti (pavadinti) „patraukliu investavimo instrumentu“ ir parduoti. Taip bankas gauna „nerizikingus“ pinigus, o nusikrato rizikos. Ir vėl bankui pofig, vėl pučia burbulą, kol tampa too big to fail.

          Šiuo klausimu esu pesimistas – žmonija kol kas nesugalvojo kaip tai apriboti, o retas kuris mokosi iš savų ar svetimų klaidų. Todėl anksčiau ar vėliau matysim naują burbulinės spiralės viją, kurioje dalyvaus ne tie, kas nukentėjo ankstesnėje, o tie, kas tada nespėjo sudalyvaut, arba buvo per maži dar.

          • Dainius Urbanavičius

            ten viskas buvo daug sudėtingiau. Daug daug sudėtingiau. NT ten buvo tik šiaip, po ranka pakliuvęs paklausus commodity, kurio statistinis kainų grafikas nuo 1973 metų tik kilo, todėl buvo lengva jį naudoti. Jei būtų buvę patogu naudoti ką nors kitą – NT burbulo nebūtų buvę.

          • ^..^

            Nesiginčyju, kad sudėtingiau. Esmė, kurią norėjau pasakyti, yra tame, kad jei valstybė uždeda kažkokį apribojimą („protingą formulytę“) rizikai valdyti, tai po to atsiranda dar gudresnis/sudėtingesnis mechanizmas kaip tą riziką suversti ant kitų pečių.

    • Bobutė

      p. AndriuZ,

      Tamstos komentaras mane be galo nustebino… Tikrai negalvojau, kad kas nors, kalbėdamas apie burbulus, teigiamu pavyzdžiu galėtų nurodyti JAV.

      Labai rekomenduoju susirasti ir pažiūrėti Charles’o Fergiuson’o filmą “Inside Job”…

      • nerijus

        Bobute

        Ar žinote tikrąją žodžio „Job“ reikšmę.
        Taip, bobute. Ji tokia, kaip ir pagalvojote. Šį žodį reikia versti iš rusų kalbos (:
        Anglų kalboje tai skolinys iš tenai suplūdusių slavų (slave iš anglų kalbos reiškia „vergas“).

      • AndriuZ

        JAV pavyzdys geras tuo, kad ten bankas irgi rizikuoja savo pinigais (geras terminas „jungle mail“), o pas mus vergas su skola iki grabo lentos…

        • AndriuZ

          Jingle mail

  • gied

    Statybų atsigavimas leistų įdarbinti tuos žmones, kurie neteko darbo po paskutinio burbulo sporgimo. Nebūtinai visus. Savo ruožtu, tai padėtų spręsti nedarbo problemą. Jų perkvalifikavimas nepavyko – tas aiškiai matosi.
    NT mokestis neišspręs „burbulo“ problemos. Juridiniai asmenys ir taip šį mokestį moka, fiziniai asmenys galės jį irgi mokėti. Šis mokestis išstums asocialius asmenis ir pensininkus iš prestižinių miesto rajonų. Galbūt taip ir turi būti…
    Beje, verta pasidomėti statybos savikaina prieš perkant būstą. Arba kalbant apie labai dideles arba labai mažas statybos kainas.

    • nerijus

      gied

      Gyvenimiška ironija- praktika: kai „gelbėji“ vienetus- nukenčia tūkstančiai.
      Kai „gelbėji“ tūkstančius- pasinaudoja vienetai.

      (;

    • nesvarbu

      gied, „…beje, verta pasidomėti statybos savikaina prieš perkant būstą“!! Gili mintis:) Ji arba totaliai dundukiška, arba geniali, bet kuriuo atveju lauktume jos komentaro.Kokia tokio domėjimosi prasmė, kaip tai padaryti ir pan.

      • Dainius Urbanavičius

        lygiai taip pat verta pasidomėti duonos savikaina, perkant ją parduotuvėje.

      • gied

        nesvarbu:
        Grubiai, būsto kainą sudaro žemės kaina, statybų ir darbų kaina+infrastruktūros kaina + statybos paskolos kaina + pardavimo kaina + pelnas. Viskas, išskyrus pelną yra savikaina.
        Kontrolei: pasižiūrėti už kiek perkama -parduodama žemė aplink statybų vietą. Paskaičiuoti, kiek žemės yra skirta buto kvadratiniam metrui. Statybos darbai ir medžiagos lyg sukasi ties ~1500-2500 LT/kvm be vidaus apdailos. Paskolų procentai irgi ne paslaptis.

        Pelnas, kiek teko girdėti, sukosi apie 10-20% lygmeny po visų mokesčių. Šaltinio dabar neatkasiu.
        Jei skaičiai nesutampa stipriai – arba kažkas praleista, arba daro per pigiai (taupo medžiagas)/per brangiai (dideli pelnai) ir pirkti neverta.

  • Justas

    Kadangi pats ieskau busto jau kokius puse metu, tai galiu pasakyti, kad tiesos Ober-haus citatose yra. Jeigu nori busto naujos statybos name, patraukliame rajone (tarkime tokiame, kaip gerb. Raco Pylimeliuose) ir uz kaina iki 400 tukst, pasiulos – praktiskai nera. Pasiuloje daugeliu atveju tik butai probleminiuose projektuose – kur statytojas bankrutaves, namas nepriduotas ir pan. Todel as asmeniskai pilnai suprantu, is kur tas susidomejimas „popieriniais“ butais. Zinoma, viena yra breziniu dometis – o visai kita – ji pirkti. Manau vistik cia turetu nugaleti kantrybe:)

  • medis

    visa tai tera dead cat bounce. bandoma iki 2014 dar viena burbula ispusti. kazkaip negirdeti kaip si salis planuoja gyventi kai baigsis EU paramos pinigai.

  • Na taip… Trūksta butų. Tik kažkodėl ne taip jau ir seniai „Pinigų kartoje“ tie patys pardavėjai skundėsi, kad Ozo būstų niekaip nepavyksta iškišti, nepaisant to, kad šie – įrengti ir net visai neblogai…
    Šiaip kainos milžiniškos. Teko matyti skelbimų, kur už 37 kv. m butuką naujos statybos name Šiaurės miestelyje prašoma per 300 tūkst. litų.
    Žmonės nusiperka tokius brangius butus ir po to pinigų niekam nebeužtenka. Pažiūrėkite, kokie automobiliai stovi Šiaurės miestelyje, po gyventojų langais. Retas – naujesnis, brangesnis, nes geresniems, kai reikia mokėti už paskolas, mokesčius, išlaikyti šeimas, pinigų nelieka.

    • romas

      Tuos, kur turi už ką butą po 300 000 Lt pirkti, reikia apmokestinti progresiniais mokesčiais. Anot Lazutkos, dėl poros šimtų litų per mėnesį pajamų praradimo, nieko jiems neatsitiks :)

      • Tas ir yra, kad neturi už ką pirkti. Ima paskolas iš bankų, nesusimąstydami, kas toliau, kaip jas reikės atiduoti. Vienintelė logika – imti tiek, kiek duoda, o po to – bus matyt.

        • ^..^

          Mokosi iš valstybės: „refinansuoja“, t.y. vienai skolai padengti ima kitą paskolą. Tik protingu atveju nauja skola turėtų būti su mažesnėmis palūkanomis, o neprotingu atveju gi ir greitą kreditą galima pasiimti, kad „pratemptum“ :)

          • nerijus

            Vyriausybė niekuo nesiskiria nuo eilinių piliečių, kurie skolinasi iš vienos „pyst“ kredito įstaigos ir dengia savo skolą kitai „pyst“ kredito įstaigai.

            Kartais atrodo, kad šalį „valdo“ prasiskolinusieji ir savo nevykusią praktiką taiko daugumai. Bando.

          • nerijus

            p.s. skolinasi iš vieno banko ir grąžina kitam- konkurentui. Uždaras ratas.

  • Valentinas

    Buvau ir esu įsitikinęs, kad realus kriterijus pagal kuriuos varguoliai perka butus, tai kiek jie pajėgia tam skirti piniginių srautų. Yra kažkokia riba pinigų, kurią varguolis gali skirti įmokai bankui. Tarkime, jei varguolių šeima uždirba apie 4000 litų per abu ir jie abu racionaliai nusprendžia, kad gali skirti iki 30% savo pajamų įmokoms už paskolą, reiškia jie ims būstą tokiomis sąlygomis, kad per mėnesį jiems išeitų apie 1200 lt įmokai. Pagal tai pasikoreguoja ir būsto kaina. Piniginis srautas iš šeimos kišenės susideda iš būsto kainos ir pinigų kainos. Jei pinigų kaina yra maža – atitinkamai padidėja būsto kaina. Jei pinigų kaina didesnė, būsto kaina mažėja. Visais atvejais varguolis moka tiek pat. Dabartinė situacija rodo, kad pinigai yra pigūs, varguoliai vėl gali leisti sau išleisti nuo 1000 iki 2000 litų įmokoms, todėl būsto kainos ir kyla.
    Kad šiuo metu rinkoje nėra padoraus būsto pasiūlos yra šventa teisybė (bent jau Vilniuje). Tačiau patirtis rodo, kad vystytojų skelbiami duomenys apie tai, kad dalis butų jau parduota arba rezervuota yra ne daugiau patikimi, nei laikraščių skelbiami duomenys apie jų tiražus. Kiekvienam, kuris atidžiau stebėjo NT rinką, kilo išdavikiškos mintys, kad pardavėjai tiesiog manipuliuoja (apgaudinėja) pardavimų duomenimis taip sudarydami tariamos paklausos įspūdį. Panašiai gatvės muzikantai į skrybėlę įmeta kelias monetas, parodydami, kad jų muzikavimas patinka kitiems žmonėms ir taip skatindami praeinantį varguolį susimokėti už ėjimą pro vietą, kurioje groja muzikantas.
    NT mokestis, kuris apmokestintų vidutinių vadybininkų ir varguolių perkamus butus nužudytų varguolius ir vidutinius vadybininkus, todėl yra nepriimtinas. Yra kitų būdų. Pavyzdžiui, viena iš burbulo priežasčių buvo bankų kreditavimo politika leidusi duoti paskolas visai buto vertai, o kartais netgi daugiau (nes įsirengti ir nusipirkti AEG orkaitę su kaitlente irgi reikia). Todėl postburbulinėje NT rinkoje turėtų būti privalomas 20-30-40 ar panašiai procentų privalomas pradinis įnašas. Taip atsisijotų daugumas varguolių, kurie negali sau leisti pirkti būsto ir tai prilaikytų kainų kilimą ir sumažintų kreditavimo riziką. Kiek žinau, bankų kreditavimo politiką tvirtina Lietuvos Bankas todėl įvesti panašų reikalavimą būsto kreditavimui turėtų būti pakankamai lengva, paprasta ir tą galima padaryti greitai.

    • Valentinai, pastebėjimai labai teisingi. Tik… jeigu žmonės per abu uždirba 4000 litų, tai, pagal Lietuvos standartus jau nebe varguoliai. Pažiūrėkite, kokius Lietuvoje siūlo atlyginimus. 2000 Lt – jau labai geras. Žmonės sutinka dirbti ir už 800, ir už 1500 Lt.
      Žinoma, tokie žemi atlyginimai neturėtų būti, deja, yra.
      Kitas klausimas, kodėl nedaug uždirbantys žmonės perka brangesnius naujus butus, užuot įsigiję perpus pigesnį senesniuose namuose? Gal jie jaučia būtinybę bet kokiu atveju būti prestižiskiems?

      • Smokas

        na todėl, kad „europiečiai“. :)

      • Valentinas

        Vilniuje 4000 lt šeimai turint paskolą ir vaikų yra varguoliškumas. Bet suma tik iliustruoja mintį. Kituose miestuose kitos sumos, bet logika labai panaši: būsto kaina yra varguolio perkamosios galios ir pinigų kainos funkcija.

        • nerijus

          Valentinai

          Ko reikia, kad kiekvienas, padorus, dirbantis LR pilietis turėtų bent mažiausią galimybę įsigyti būstą?..

          • Valentinas

            Reikia baigti svaigti, kad būstas yra privalomas dalykas.

          • Iš tiesų nuoma yra nuvertinama. Kaip parodė keli praėję metai, tie kas nuomavosi nesusimovė. Elementarus dalykas, kurį reikia suprasti, kad kol negražinai skolos bankui tu neturi nuosavybės teisės į būstą – tu turi piniginę prievolę bankui..

          • nerijus

            Valentinai

            Žinoma, kad nėra privalomas, o tik būtinybė.
            Tai kam pirkote būstą prie „dujininkų“?..

          • nerijus

            Valentinai

            Ko reikia Žmogui, kad jis įsigytų būstą?..

            kaltininkų sąrašas dėl būstų, Žemės kainų:
            „spekuliantai“,
            bankai,
            Vyriausybė
            ir
            prasiskolinusieji (paskutiniai, o ne pirmieji sąraše).

            Kaip rodo istorija, tai kvailių- naivių buvo ir bus. Gaila tik tiek, kad Valstybė nepagrūmojo pirštuku bankams, kai jie- laisva ranka- dalino paskolas.
            Kam tada reikalinga Vyriausybė ir Seimas, jei jie neatlieka pagrindinės jų funkcijos- valdymo?..

    • bang

      Draugas prieš dvi savaites pasiėmė paskolą būstui. Banke jam pasakė, kad finansuos max 90 proc. perkamo buto kainos ir čia pat paskaičiavo, kokią kainą jam reikia rodyti sutartyje, kad gautų paskolą dengiančią 100 proc. tikros kainos. Todėl Lietuvos Bankas čia nepadės. Beje ir pats pasūlymas nustatinėti kažkokius ribojimus veiksniems žmonėms, kvailokas. Na, nebent Kubai.

      • Valentinas

        Bang,
        Nesutinku. Ribojimas yra ne „veiksniems žmonėms“, o banko rizikos lygio. Lietuvos Banko viena iš svarbiausių užduočių yra prižiūrėti, kad rinkoje dirbantys neprisiimtų per didelio rizikos lygio. Minėtas kreditavimo apribojimas, o taip pat ir kiti (pavyzdžiui reikalavimas, kad po paskolos įmokos šeimai liktų tam tikra suma pragyvenimui) yra normalus kredito rizikos valdymas.
        O dėl jūsų draugo, tai bankas apgavo pats save.

        • bang

          „ne “veiksniems žmonėms”, o banko rizikos lygio“
          O bankuose tai dirba didesni kvaileliai, nei kreditų gavėjai. Beje, jei čia iš tikrųjų rūpinatės bankais, o ne kreditų gavėjais, gal galite pasakyti, kiek bankų pas mus bankrutavo išduodami kreditus ne pagal jūsų suformuluotas sąlygas – „20-30-40 ar panašiai procentų privalomas pradinis įnašas“ ? Ar šis ribojimas turi būti taikomas visiems be išimties, ty ir kokiam Zuokui ? O gal ir įmonėms, jei jau kalbate apie bankų, o ne kredito gavėjų, rizikos valdymą ?

          • Valentinas

            Čia yra filosofinis klausimas ar visuomenė viską palieka spręsti atskiriems individams darydama prielaidą, kad jie yra racionalūs ir viską padarys teisingai ar, visuomenė nusprendžia tam tikrus apribojimus ir privalomumus būtinus visiems darydama prielaidą, kad neišvengiamai atsiras neracionalaus ir žalingo visiems elgesio. Atsakymas į klausimą priklauso nuo politinių ir filosofinių pažiūrų. Yra sričių, kurioje apribojimai ir privalomumai puikiai funkcionuoja. Pavyzdžiui privalomasis transporto priemonių draudimas, ginklų kontrolė ir t.t. Aš asmeniškai apie žmoniją galvoju labai blogai ir manau, kad viskas ką gali atskiras individas padaryti blogai – būtinai ir bus padaryta, todėl bendras visuomenės sutarimas dėl taisyklių, kurių pagrindu ribojame vieni kitų neatsakingą elgesį, galintį pakenkti visiems yra būtina.
            Pinigų masės dydis rinkoje yra vienas iš pavojingų rizikos veiksnių galintis pridaryti ne mažiau žalos, nei narkotikų, ginklų ar kitų pavojingų medžiagų cirkuliavimas. Vienas iš mechanizmų per kurį pinigai plūsta į rinką yra bankų paskolos. Būtent todėl, paskolų rizikingumo reguliavimas ir yra vykdomas įvairiomis priemonėmis tame tarpe ir mano parašytomis.

          • bang

            Be abejo filosofinis.
            „manau, kad viskas ką gali atskiras individas padaryti blogai – būtinai ir bus padaryta, todėl bendras visuomenės sutarimas dėl taisyklių, kurių pagrindu ribojame vieni kitų neatsakingą elgesį, galintį pakenkti visiems yra būtina“
            Siūlėte Lietuvos Bankui įvesti privalomus apribojimus, taigi iki visuomenės susitarimo kaip ir tolokai. Na nebent iš tarybinės filosofijos pozicijų.

          • suomis

            Ponai, kas per erezijos, dreifuojate link marksizmo. Nu, nu, nu, :)

          • Valentinas

            Yra klaidinga manyti, kad visuotinai sutartas apribojimas kertasi su individo laisve. Jei tai visuotinai sutartas apribojimas tai yra normalu. Tai kaip šeimoje – vyras su žmona susitaria tam tikras savo elgesio ribas, bet tai nereiškia, kad apribota vyro arba žmonos kaip individų laisvė.
            Kai bet kokias užuominas apie visuotinai sutartus apribojimus ir saugikliu bandoma redukuoti į „tarybiškumą“ arba „marksizmą“, tai byloja apie intelektualinį skurdą.

          • bang

            Lyg ir aiškiai užsiminiau, kad juridinio asmens Lietuvos Banko (ar kitų valdžios institucijų) privalomi apribojimai sunkiai laikytini individų susitarimo laisvės išraiška. Na, nebent TSRS ar pas Batką. Nežinau, ką jūsų neatidumas byloja :)

          • romas

            Ta prasme, kad Valentino siūlyti apribojimai, jei juos nustatytų Lietuvos bankas, būtų antikonstituciniai?

          • Valentinas

            Atsiprašau Bang, bet nesuprantu ką nori pasakyti, gal todėl, kad esu durnas, gal todėl, kad nesuprantu tamstos žargono, o gal todėl, kad dėl šių abiejų priežasčių.
            Valentino siūlomi apribojimai visai nėra Valentino. Jie ir dabar galioja tik yra per laisvi.

          • bang

            Valentinai, turbūt, kaip sakėte – dėl mano intelektualinio skurdo.

          • bang

            romai, apribojimų atitikimas ar neatitikimas formaliems teisės reikalavimams čia ne prie ko. Paprasčiausiai siūlymas „“20-30-40 ar panašiai procentų privalomas pradinis įnašas” yra neprotingas ir niekuo nepagrįstas. Tiesa, iš pradžių Valentinas nurodė pagrindą – bankų rizikos lygio mažinimą, kuris vėliau staigiai virto visuomenės susitarimu. Mano nomone negalima bet kokio LB ribojimo automatiškai laikyti visuomenės susitarimu pastarosios gerovei. Žinoma, remdamiesi aplinkybe, kad LB steigia Seimas, galime prie to pritempti, tačiau panašiu būdu galime pritempti bet kokius – tiek teisėtus, tiek net ir neteisėtus valstybės institucijų veiksmus, kuom sėkmingai naudojosi ir naudojasi kai kurie politiniai režimai, pavyzdžiui Batkos (kas nesupranta žargono – Lukašenkos).
            LB apribojimai priklausomai nuo jų dydžio gali būti pripažinti ir antikonstituciniais – tačiau tai galėtų būti nustatyta tik dėl konkrečių apribojimų ir konkrečiomis aplinkybėmis. Pasamprotavimai, kad „pasiūlymai ne mano, ribojimai ir taip yra, tik per maži“ yra nelogiški, nes niekas nesako, kad jų neturi būti jokių, kalba būtent apie jų dydžio pagrįstumą.

          • nesvarbu

            bang svarsto racionaliai, kaip ir pridera būsimam geram teisėjui. Draudimai ir ribojimai nustatyti „iš lempos“ čia prilygtų smūgiui kūju į šveicarišką laikrodį. Esmė tame, jog kredito sistema yra gan subtilus, sudėtingas mechanizmas, kuris vystėsi šimtmečius. Aišku, galima sugalvoti ir įvesti itin griežtus ribojimus, tačiau tikėtinas efektas bus tas, jog bankai pinigus vėl pradės laikyti rūsiuose, t.y. tik saugoti, kaip ir buvo pačioje bankininkystės eros pradžioje. Kredito sistema veikia per kredito rinką.O tai ne tik banko paskolos gyventojams. Vien piniginio kredito pagrindinių rūšių yra daugiau nei dešimt-forfeitingas, overdraftas, kredito linija, faktoringas, kredito kortelės, vekseliai, obligacijos.Užėmus liberalias pozicijas ir leidus LB siautėti nustatinėjant dirbtinius apribojimus, kad ir toje pačioje būsto kreditų rinkoje, pasekmės gali būti neprognozuojamos, kadangi kreditų rinka yra susisiekiančių indų rinka. Juo labiau, kad šiuo metu LB turi pakankamai svertų įtakoti komercinių bankų rizikos veiksnius, tai ir maksimalios paskolos 1 skolininkui nustatymas, didelių paskolų bendrosios sumos nustatymas,taip pat banko likvidumo, kapitalo pakankamumo nustatymas ir pan.

          • romas

            Įsivaizduoju viską paprasčiau: Lietuvos bankas yra valstybinė institucija ir veikia pagal jam įstatymų leidžiamosios valdžios nustatytas taisykles. Jei tos taisyklės leidžia kažkaip elgtis, bankas neperžengtų jam nustatytų ribų taip besielgdamas. Šiuo atveju mano klausimas nėra joks filosofinis, o konkretus.

          • Valentinas

            Kaip sunku su tais teisininkais :)
            Tarp kredito rizikos bankams mažinimas ir visuomenės susitarimas kaip sumažinti tą riziką yra vieno ir to pačio reiškinio aspektai. Man apskritai keista kad apie tai net diskutuojama. Taip pat nematau tame ką parašiau prieštaravimų tam ką parašė nesvarbu. Apribojimai nėra „iš lempos“ ar „dirbtiniai“. Jei tu nori virti sriubą, gali ant puodo neuždėti dangčio – tada ji užvirs labai negreitai, gali uždėti aklinai – tada nuo garų slėgio puodas sprogs, o gali palikti tarpelį, kuris leis garams išeiti tuo pačiu leisdamas greitai užvirti puodui. Lygiai tas pats yra ir su kreditavimu. Apribojimai, apie kuriuos rašiau yra tarpelio tarp puodo ir dangčio nustatymas, kuris gali būti didesnis, gali mažesnis, taip kaip nori virėjas (Lietuvos Bankas)kurio darbas yra tinkamai išvirti sriubą. Akivaizdu, kad NT burbulas dėl to ir įvyko, kad tarpas buvo paliktas per didelis.

          • nesvarbu

            Valentinai, mes bendraminčiai.

          • Kodėl bendraminčiai? :(

          • Komersantas

            Jei šitų „patinka“ „nepatinka“ mygtukų paspaudimų skaičius iš tikrųjų parodo, kaip skaitytojai vertina komentarus, tai, mano nuomone, jie turi didelių problemų atskirdami, kur rašomos nesąmonės, o kur – ne. Pvz. viršuje esantis Valentino komentaras.

          • Valentinas

            Sutinku. Skaitytojai dažnai neatskiria pelus nuo grūdų. Pavyzdžiui kvailio pasivadinusio „Komersantas“.

          • Komersantas

            O jūs turite bent menkiausią įrodymą, kad aš kvailys?

          • Valentinas

            O turi bent menkiausią irodymą, kad rašiau nesąmones?

          • Komersantas

            Viršuje esantis tavo komentaras turi 5 neigiamus įvertinimus ir teigiamą ir prie jo net parašyta „Hidden due to low comment rating. Click here to see“

            Dėl to, jog geras komentaras yra įvertintas blogai, ir pakomentavau, ko dažnai nedarau.

          • Valentinas

            Aš buvau pagalvojęs, kad kalbi apie patį pirmą šio potėmio komentarą. Tai įrodo, kad kvailys esi ne tu, o aš :) Atsiprašau už nepagrįstą užsipuolimą :)

    • Valentinas

      Beje, šiandien pasirodė informacija, kad Lietuvos Bankas sukūrė bankų skolinimo drausminimo instrumentą:
      http://www.alfa.lt/straipsnis/11480185/Lietuvos.bankas.inicijuoja.itvirtinti.atsakingojo.skolinimo.principus=2011-05-30_10-50/

      kuriame įgyvendinti mano pasiūlymai pateikti šioje temoje. Mažiau patyręs komentatorius iš karto užriestų nosį – tik ne aš. Tiesiog reikia pripažinti, kad priemonių reikalingumas yra akivaizdus.

      • Jonas III

        Bet, Valentinai, ar tokie sprendimai neprieštarauja paties aktyviai propaguojamai valstybės nesikišimo į privatų verslą ir asmens apsisprendimo laisvę sampratai?

        • Valentinas

          Aš aktyviai nepropaguoju valstybės nesikišimo į privatų verslą ir asmens apsisprendimo laisvę sampratos. Aš propaguoju išminties kelią, darydamas prielaidą, kad žmogus yra iš prigimties blogas jam reikia kitų žmonių paramos, kad nepaslystų. Iš esmės mes visi esame anoniminiai alkoholikai o valdžią renkame tam, kad ji moderuotų mūsų savitarpio palaikymo ir paramos diskusijas.

          • Jonas III

            O tai kodėl tada nepasirūpinus tais, kurie nesugeba savimi pasirūpinti (čia užuomina į progresinius mokesčius)? Būkime nuoseklūs.

          • Valentinas

            Aš sutikčiau, kad Avulis mokėtų didesnius mokesčius. Bėda ta, kad skirtingai nuo mūsų Avulis moka tiek kiek nori. Mano mokesčių našta yra pakankamai didelė – 42% berods, o tai yra jau daugiau nei pakankamai.

      • bang

        Palaukim „gairių projekto“ materializavimosi.

  • siaip

    kaip visada „BUTAI BRANGS!!!!“

    • nerijus

      Šį šūkį girdėjau per pačios „krizės“ piką, 2009 metų liepos mėn. Jei gerai pamenu, taip sakė G. Nausėda- Tikras EGzzzPERTAS :)

      • lv

        nerijau, Nausėda visokio plauko nt agentūrėlių, ekspertėlių ir miestelėnų buvo visą tą nt burbulo pasiutpolkės laikotarpį pašiepiamas, dėl rezervuoto požiūrio ir nuolatinio kartojimo (ir, kaip anuomet rodėsi, nepataikymo; tūlas ekspertėlis ar spekuliantėlis jautėsi labiau įvaldęs ekonomiką, tebegaudamas realų augimą, o ne matydamas besipildančius Nausėdos perspėjimus), kad pučiasi burbulas, kad toks pūtimasis yra netvarus, kad NT nebegali brangti. Tada jis irgi buvo egzzzpertas, o vėliau bedarbiais tapusių ekspertėlių akyse turbūt pavirto ekspertu (norėtųsi tuo tikėti). Pamąstyk apie tai.

  • Jonas III

    Paskolos tai nėra prievartinės. Prasčiau, kai už kokių 17 ct. delspinigių ar nepriemokos SODRAI, VMI pavedimą esi priverstas mokėti 1,5 Lt. Kogero gaunančioji pusė irgi atsiskaito su banku. Ar nėra čia korupcinių ryšių?

    • nerijus

      Jonai III

      Lyginti bankų saviveiklą ir Valstybės- du skirtingi dalykai.
      Iki šios dienos apstu skolininkų tiek SoDrai, tiek VMI ir Valstybė elgiasi itin meiliai. Pabandykite nesumokėti bankui ir Jūs pamatysite kas bus.
      Nelyginkite nesulyginamų dalykų.

      • gied

        nerijau: matyt, nesusidurei su Sodra rimtai :)
        žinau atvejų, kai už įsiskolinimus yra nuskaitę (be jokių įspėjimų) iš visų saskaitų žmogaus po įsiskolintą sumą (vėliau gražino). O kalbėti apie silpniau stovinčių įmonių ir Sodros santykius galima daug ir ilgai – Sodra turi prioritetą prieš kitus skolininkus, ir nesismulkina areštuot sąskaitas. Taip, žinau atvejų kai taip buvo suvalgyti visi įmonės apyvartiniai.
        O va apie VMI nieko blogo pasakyti negaliu :)

  • AndriuZ

    Jei tie isivaizduojami varguoliai skiria 1000 Lt per men. imokai tai per 40 metu susidarytu 480 000 Lt. Tarkim kad 33% (aisku daugiau) yra palukanos tai 320 000 yra bustas kuri gali nusipirkti. Dar padalinam is 60 kv. m. ploto ir gaunam 5333 uz kvadrata.

  • nerijus

    Įrašas skelbia: jie patys kalti- jie patys įlindo…

    p.s. aš „UŽ“ NT mokestį.

  • nuomone

    Straipsnis visiškai atitinka mano mintis. Aš su siaubu žiūrėjau į tuos, kurie pasirįžę užsikrauti sau ant galvos ilgalaikius įsipareigojimus, kaip bankai neudodamiesi mūsų sistema parduoda „kuprą“ žmogeliams, iki šiol nesuprantu kaip naujos statybos daugiabučių butai privilioja pirkėjus, už kuriuos sumokama viso likusio gyvenimo suvaržymu ir dideliu galvos skausmu. Gal gyvenimas tuose butuose atperka šiuos rūpesčius?
    deja, teko sutikti žmonių, kurie nesuvokia kokia tai našta, todėl tikrai norėtųsi švietimo šiuo klausimu arba bankų apribojimo teisių, kad viena skola gali labai greitai išaugi į daugiau skolų :(

    • Sejanus

      Jau nekalbant, kad dalis tų namų taip ir lieka nepastatyta :) Bet jei žmogus nori pirkti katę maiše už milžiniškus jo pajamoms pinigus, tai ką tu jam padarysi. Galima, aišku, rašyti štai tokius straipsnius. Perskaitęs žmogus susimąstys ir susilaikys. Iki kol perskaitys sekantį delfio straipsnį, skubinantį pirkti. Tada pasiims paskolą ir nusipirks.

  • nerijus

    Pasakysiu trumpai: nepirkite butų. Lukterkite. Skatinimais tik bandoma išjudinti rinką. Nepasiduokite „spekuliantų“, bankų ir NT statytojų skiedatryniui.

    • Dainius Urbanavičius

      norėdami pirkti neperkame. Nes nėra ką pirkti. Rinkoje retai pasitaiko adekvačių pasiūlymų, o ir tie būna skubiai nuperkami. Visi kas gali – laiko.

  • Dainius Urbanavičius

    Tas Santariškių projektas bus išgraibstytas, nes tiesiog nėra ką pirkti, jei nori pasigerinti būstą. Patikrinta praktikoje.

  • aidas

    jeigu pažiūrėti kitaip..taigi turime greitą internetą ir nemažai darbų galime atlikti ne tik sėdėdami Vilniuje. Vilniuje brangu? nėra ką nupirkti? Tai kiek čia tos Lietuvos..Vokiečiai į darbą važinėja 100 ir dg. km …. panašu į tai ,kad esame labai prisirišę prie vietos ir kamuojami stereotipų..Pažiūrėkit plačiau :)

  • Fredis*

    Gyvenamoji statyba yra ekonominė veikla, gyvenamasis būstas yra lietuviška prekė. Žmonės užsiima ekonomine veikla ir perka vidaus vartojimo prekes nelabai paisydami patarimų iš šalies. Tai yra žmonių prigimtinis poreikis užsiimti ekonomine-ūkine veikla (butų/namų statyba) ir pirkti prekes (butus/namus). Recesija jau seniai baigėsi, todėl Eikos, o taip pat kitų bendrovių rinkodariniai veiksmai neturėtų stebinti. Būtų daug keisčiau, jeigu statytojai savo prekių nereklamuotų ir kitaip neskatintų pirkti.

    Nenustebsiu, jeigu netrukus pasirodys „kęstučio d“ įrašas, teigiantis, kad žurnalistai vėl sėja nihilizmą ir netikėjimą ateitimi.

  • Baisuoklis

    Primeskime kokios nun degalu kainos. Ir kiek Lt reikes kasdien i darba vazinet, tarkim, 50 km. Netgi atmetus laiko sanaudas (pvz man tai yra poilsis), is ganetinai patrauklios algos minusavus kuro islaidas lieka snypstas.
    Vokietija ne pavyzdys – uz juju vid. alga iseina daug daugiau benzino.

    • suomis

      O traukiniu negalima. Štai olandui į Amsterdamą važinėti traukiniu į darbą apsimoka o pačiam greičiausiai ne lygis? :(
      Man keista, kad lietuviai, dar visai neseniai iš vyžos barščius srėbė o dabar neturėdami tam sąligų nori kunigaikščiais atrodyti. :) Šiaip tai ne priekaištas, bet nusistebėjimas – jeigu ką.

      • Baisuoklis

        Galima ir traukiniu. Ir kitokiom transporto priemonem. Deja del ivairiu priezasciu daznai tai buna ypac nepatogu ar visai neimanoma. /tarkim i Vilniu traukinys „neina“…:-/

  • suomis

    Štai viena nuoroda. Norėčiau, kad pamastytumėte apie kainos ir kokybės (taip pat gyvenimo kokybės) sąntykį.
    http://www.funda.nl/koop/dordrecht/huis-47002321-rudyard-kipling-erf-104/
    Klausimas. Ar apsimoka gyventi Vilniuje?

  • mp

    kaip Lietuvoje gali brangti NT, kai gyventoju, kurie isgaletu NT nusipirkti, nuolat ir stipriai mazeja?

    • CataclysmMansion

      Taiklus pastebėjimas. Laisva pamąstymo forma galima pasufleruoti:
      1. Išvažiuoja ne visi gyventojai, o tie, kurie išvažiavo bet galvoja grįžti, investuoja Lietuvoje.
      2. Turto valdymo bendrovių palaikomos kainos(nenagrinėjant pirkimo-pardavimo sandorių)
      3. Ūkio atsigavimas, statybos sektoriaus atsigavimas.
      4. Užsienio paklausa Lietuvos NT.
      5. Infliacijos grėsmė, kurią sukėlė branstantys degalai, maistas.
      6. Gyventojai, įmonės ir kt.(Lietuvos objektai) investuoja į turtą(ironiškai: sprogsta taupymo burbulas, didėja paklausa, didėja kainos, pučiasi kainų burbulas…).
      7. ir t.t.

  • K.

    Keistai elgiasi žmonės. Neperka batų nepasimatavę, o čia butus ima iš popieriaus. Nors p. Račui įdomu, kiek reikia krizių, kad žmonės pasimokytų, manau, nieks nesikeis. Visada atsiras šnekačių, kad „dabar viskas kitaip“. Lygiai kaip ir skandinavų bankai – buvo pas juos didelės krizės 10 dešimtmečio (XX a.) pradžioje, ir vis tiek nepasimokė. Po penkiolikos metų Baltijos šalyse vėl prisidirbo.
    Beje, o čia apie butų trūkumą buvo girdėt ir per visą krizę. Pats pirkau 2010 m. vasarą. Į naujus net nežiūrėjau. Ir labai tuo džiaugiuosi.

  • medis

    koks ligonis siandien gali/nori pirkti vilniuje NT kai pasoneje, uz kokiu 40 km bus urano katiliukas ant upelio kranto? o kaip zinia sis upelis teka ir per vilniu.

    • ^..^

      O turint omenyje, kad visa kita Lietuvos periferija yra nukraujavusi, ir kraustytis į ten reiškia gyvenimo lygio sumažėjimą, tai belieka tik evakuotis.

      • Į periferiją kraustytis vistiek teks, ir netik lietuviams. Tai neišvengiama. Netikit? Pasižiūrėkit čia:
        http://www.yesmagazine.org/planet/peak-oil-a-chance-to-change-the-world

        • Valentinas

          Užknisai.

          • Valentinai.
            Na nepataikiau į temą, persistengiau…Labai jau įdomus straipsnis buvo. Nuo šiol būsiu mandagus ir tamstos neerzinsiu. sėkmės.

          • Valentinas

            Gegužės 21 dieną numatoma pasaulio pabaiga. Pažadėk, kad jei ji neateis, atsisakysi ir savo pasaulio pabaigos, žinomos kaip Peak Oil Theory varianto.

  • Kaip tik ieškodamas dokumento, tarp popierių pastebėjau kažkada NT eksperto paliktą lapelį su užrašu „Skirtingas požiūris į Jūsų turtą“ su piešinukais:
    1. Gražus namukas, su balkonais, gėlytėmis ten – Jūsų ir mano požiūris.
    2. Šuns būda – banko nuomonė.
    3. Na toks nedidelis, neišvaidus namelis – vertintojų nuomonė.
    4. Namelis toks tarp 1 ir 3 varianto, bet labai pasviręs, jau rengiasi griūti – pirkėjo nuomonė.
    Ir 5 piešinys, tokas jau dvaras su trimis bokštais, vėliavomis, dideliais vartais į rūmus – mokesčių inspekcijos nuomonė.

  • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

    Bet linksma stebėti kaip kartono dėžučių magnatai dabar labai susirūpino makroekonomika ir pašalpų klausimu :-). Nori atimti pašalpas iš varguolių ir priversti dirbti naujosiose
    kartono kvartalų statybose.
    Aš jų vietoj su reklaminiais skydais važiuočiau į Londoną. Nes ir gyventojai su visa perkamąja galia ten keliasi..

  • Fredis*

    Tik ką Nacionalinis signalo (vaizdo, garso, minties) transliuotojas gvildeno Idėjos buvimą, nebuvimą, būtinybę. Valentinai ir Tomai, kokių mums reikia Idėjų, ko mums trūksta, o gal nieko netrūksta ? Viskas vystosi ir slenka pakankamai nuosekliai ir logiškai ??