Artūras Račas

Nepriklausomas LSDP finansų analitikas S.Jakeliūnas 15min.lt paskelbė komentarą, kuriame griauna mitus apie krizę pasaulyje ir Lietuvoje.

Tų mitų, pasak S.Jakeliūno yra penki, bet aš čia jų nevardyisu, nes jei įdomu, galite patys pasiskaityti.

Be to, nežinau, ar galiu ginčytis su fnansų analitiku, kai jis sako, kad jei JAV nebūtų bankrutavęs „Lehman Brothers“, tai vis tiek koks nors bankas būtų bankrutavęs. Šventa tiesa – bankai bankrutuoja, antai Snoras“ irgi bankrutavo.

Bet štai dėl antrojo S.Jakeliūno įvardyto mito man norisi kiek padiskutuoti.

Finansų analitikas teigia:

Lietuvoje gajus dar vienas, su pirmuoju susijęs mitas, kad mūsų ekonomikos nuosmukį lėmė globalios finansų krizės reiškiniai ir eksporto rinkų susitraukimas.

Taip teigiantieji užmiršta arba nenori matyti, kad labiausiai Lietuvoje susitraukė statybų sektorius. 2009–2010 metais ši visai ekonomikai svarbi sritis smuko apie 50 procentų!

Visi puikiai žino, kad nei butų, nei biurų pastatų į užsienį Lietuva neeksportuoja. Šį nuosmukį lėmė Skandinavijos bankų veiksmai, kurie iki šiol nėra tinkamai įvertinti. Šie bankai sukėlė nekilnojamojo turto kainų bumą 2004–2008 metais, o vėliau, radikaliai pakeitę skolinimo politiką, didžiulį šių kainų nuosmukį ir bankrotų bei nedarbo bangą. Ypač statybų sektoriuje.

Kadangi aš nesu, tai pabandžiau pasitikrinti.

Žiūrim, ką turim.

S.Jakeliūnas teisus, kalbėdamas apie staybų sektoriaus nuosmukį 2009-2010 metais. Statybų sektoriaus dalis Lietuvos BVP struktūroje 2008-2010 metais buvo tokia: 11,2mlrd. litų, 5,5 mlrd. litų ir 5,08 mlrd. litų.

Globalios finansų krizės įtakos Lietuvai, remiantis skaičiais, išmatuoti vargu, ar išeis, tačiau apie eksportą pakalbėti galima.

Jo nuosmukis 2008-2010 metais taip pat buvo gana pastebimas, skaičiai tokie: 55,5 mlrd. litų, 40,7 mlrd. litų ir 54,04 mlrd. litų.

Viskas kaip ir sutampa: statybų sektorius smuko daugiau nei eksportas, o tai kaip ir galėtų reikšti, kad S.Jakeliūnas yra tikras mitų griovėjas. Galėtų, bet nėra, ne, jo bandymas griauti mitus yra arba manipuliacija arba neišmanymo išraiška.

Nes, mano supratimu, pažiūrėjus, kiek smažėjo statybų sektorius ir kiek eksportas, dar būtų galima įvertinti ir tai, kokią dalį statybos ir eksportas sudaro Lietuvos BVP struktūroje.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP 2008-2010 metais kito taip: 112,083 mlrd. litų, 91,913 mlrd. litų, 95,074 mlrd. litų.

Procentus galite pasiskaičiuoti patys, o juos susiskaičiuoti patys, o tai padarius, teigti, kad statybos sektoriaus nuosmukis (net atsižvelgiant į su šiuo sektoriumi susijusias padidėjusio nedarbo, užšaldytų lėšų ir kt.problemas) buvo svarbesnis nei eksporto smukimas galima tik būnant finansų analitiku.

Lygiai kaip ir aiškinti, jog (trečiasis S.Jakeliūno griaunamas mitas), kad dėl nekilnojamojo turto burbulo augimo ir jo vėlesnio sprogimo yra kalti grobuoniški bankai.

Lietuvoje neretai aiškinama, kad dėl šio bumo atsakingi ne tik bankai, bet ir verslininkai bei gyventojai, neatsakingai skolinęsi ir vadovavęsi nerealistiniais lūkesčiais, kad nekilnojamojo turto kainos nuolat kils.Tačiau nei verslininkas, nei juolab gyventojas neturi galimybių įvertinti kainų pagrįstumo ir prognozuoti jų kitimo. Jie vadovaujasi ta ekonomine informacija, kurią gali gauti ir suprasti. Todėl aiškinimai apie verslininkų ir žmonių kaltę tik padeda atskiesti atsakomybę ar net jos išvengti.

Bankų veiksmai, kai jiems buvo leista perrašyti dešimtis tūkstančių paskolų sutarčių, didinant palūkanų maržas, reikalaujant papildomų garantijų iš skolininkų dėl neva padidėjusios rizikos, pablogėjusių ekonominių perspektyvų ir sumažėjusios įkeisto turto vertės, ekonomine prasme, buvo visiškai nepagrįsti. Todėl, kad patys bankai didžiuliais pigių kreditų iš motininių bankų srautais 2004–2008 metais išpūtė šį burbulą ir patys – galbūt išsigandę to, ką padarė – jį susprogdino.

S.Jakeliūnas teisus – visi vadovaujasi ta informacija, kurią gali gauti ir suprasti. Aš tai dar ypač pabrėžčiau pastarąją sąlygą, kurią S.Jkeliūnas, įtariu, vertina nepakankamai.

Nes, pavyzdžiui, man bankas nei paskolos sutarties perrašė, nei palūkanų didino, nei kokių nors papildomų garantijų reikalavo. O juk žinome – durnių (tą, kutris ėmė 800 000 litų paskolą 40 metų dviejų kambarių neįrengtą butą pirkti) ir bažnyčioje muša. Nežinau, ar S.Jakeliūnas taip pat panašią paskolą ėmė, bet jį skaitant, susidaro įspūdis, jog taip.

Apskritai, tai tokie „mitų griovėjai’ užknisa.

Šiaip tai būtų tik juokinga, bet neabejoju, kad skaitydami tokius kliedesius, kas nors ima ir jais patiki. O paskui dar ir kitiems pasako ir kai eina į rinkimus, balsuoja už tuos, kurie kalba apie valstybinius komercinius bankus, kurie dalins pigesnes paskolas ir žada po namą kiekvienai jaunai šeimai.