Artūras Račas

Pastaruoju metu po LRT Tarybos posėdžio dažnai pagalvoju, ką gi aš ten veikiu. Ir ne visada randu atsakymą.

Bet, kol vis dar ten esu, mažiausiai ką galiu padaryti, tai papasakoti apie tai, kas ten vyksta.

Šiandien, pavyzdžiui, buvo svarstoma daug klausimų. Tiek daug, kad po trijų valandų, nesulaukęs posėdžio pabaigos, turėjau išeiti – turėjau labai seniai suplanuotą svarbų susitikimą.

Tad iki šiol ir nežinau, ar Taryba svarstė mano siūlymą pareikšti įspėjimą LRT generaliniam direktoriui dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir trukdymo LRT Tarybos nariui atlikti savo darbą.

Tokį nutarimo projektą pasiūliau priimti po to, kai pirmadienį atvykęs į LRT pasiimti 2012 metų LRT pajamų-sąnaudų ir 2011 metų pajamų-sąnaudų vykdymo projektų sužinojau, kad A.Siaurusevičiaus asmeniniu nurodymu, projektų išsinešti negaliu. Tai yra, turiu arba ranka persirašinėti visus jame esančius skaičius arba skaityti ir analizuoti sėdėdamas LRT patalpose. Nors LRT Tarybos darbo reglamentas aiškiai nurodo, kad LRT Tarybos posėdžių medžiagą LRT Tarybos nariai turi gauti prieš 5 dienas.

Pridėjus dar ir tai, kad pateiktame 2012 metų pajamų-sąnaudų „projekte“ nei pajamos nei išlaidos nebuvuo išskaidytos pagal atskiras grupes ir kad šią informaciją LRT Tarybos nariai sužinojo tik per posėdį, kai administracijos atstovai demonstravo skaidres, vertinti tokius A.Siaurusevičiaus veiksmus kaip nors kitaip nei visišką tyčiojimąsi iš Tarybos narių, man neišeina. Maniau, kad Taryba turi tokius veiksmus tinkamai įvertinti ir padaryti tai dar prieš pradedant svarstyti biudžetą. Deja, Tarybos dauguma nusprendė, jog viskas normalu ir A.Siaurusevičiaus vertinimą atidėjo. Kaip ir sakiau, nesulaukiau, koks buvo tas vertinimas.

O 2012 metų pajamų-sąnaudų sąmatą LRT Taryba, žinoma, patvirtino balsų dauguma. Kadangi ji konfidencialus ir labai slaptas dokumentas, komentuoti negaliu, bet mano subjektyvia nuomone, LRT eina ta pačia – bankroto – kryptimi. Žinau, žinau, LRT pagal įstatymą bankrutuoti negali, todėl nebankrutuos. Arba todėl, kad jau yra bankrutavusi (ne tik finansine prasme).

Beje, svarstant biudžetą iš A.Pitrėnienės (kuri aktyviai piktinosi, kad uždavinėju daug klausimų ir rūpinosi, kad kitiems taip pat liktų laiko, nes pati klausimų neturėjo) išgirdau, kad LRT Taryboje yra žmonių, kurie atsiųsti į ją, kad sugriautų LRT. Nebuvau įvardytas, tačiau spėju, kad tai mano misija. Panašu, neįvykdysiu. Kaip ir aną kartą, kai A.Pitrėnienė bijojo mirti.

Kitoje, jau atviroje LRT posėdžio dalyje LRT administracija turėjo pristatyti LRT etikos kodeksą, kurį parengti LRT Taryba įpareigojo 2011 metų gruodžio 13 dieną. Tas įpareigojimas buvo susijęs su istorija, kai Lietuvos radijo vadovai iškastravo G.Aleknonio komentarą, aiškindamai tai neva kažkokiomis „home policy“ taisyklėmis.

Tačiau, užuot pamatę LRT etikos kodekso projektą, LRT Tarybos nariams teko susipažinti su LTN vadovo A.Matonio profesionaliai parengtu žurnalistiniu tyrimu apie LRT generalinio direktoriaus A.Siaurusevičiaus ir jo pirmtakų pasirašytus įsakymus, kurį vainikavo štai toks sakinys:

Prašome Tarybą patikslinti nutarimą – ar ši nuostata reiškia, kad LRT Darbo Etikos Kodeksas turi būti parengtas visiems darbuotojams (pvz. vairuotojams) ar turėta omenyje kūrybinius darbuotojus.

Prisimenant, kad parengti tokį klausimą LRT administracijai (ar A.Matoniui) užtruko kiek daugiau nei tris mėnesius ir atsižvelgiant į tai, kad tada, gruodžio mėnesį, už įpareigojimą parengti LRT etikos kodeksą balsavo 11 Tarybos narių, man vėl susidarė įspūdis, kad A.Siaurusevičius, padedamas A.Matonio, vėl tiesiog tyčiojasi iš Tarybos.

Juo labiau, kad net toks žurnalistas kaip A.Matonis, atlikdamas žurnalistinį tyrimą, turėjo surasti Visuomenės informavimo įstatymo 23 straipsnį:

Viešosios informacijos rengėjas privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą. Bent viename iš šių viešosios informacijos rengėjo patvirtintų dokumentų turi būti nustatytos žurnalisto teisės, pareigos, atsakomybė, tarnybiniai santykiai, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo teisių suvaržymo.

Nežinau, kokios būsenos reikia būti skaitant šį straipsnį, kad nesuprastum, jog apie vairuotojus jame nekalbama.

Beje, A.Matonio būsena ir pačiame LRT tarybos posėdyje buvo, atrodo, ne pati geriausia. Jam sunkiai sekėsi klausyti ką kalba kiti, o galų gale jis pareiškė, kad nei aš nei L.Gadeikis nėra jo viršininkai. Nors, tiesą pasakius, nė vienas iš mūsų net neužsiminė, kad norėtų tokiu būti (o jei kas nors klaustų manęs asmeniškai, tai aš niekada nenorėčiau turėti tokio pavaldinio kaip A.Matonis).

Bet A.Matonio būsena ir tai, kokie viršininkai jam patinka (A.Siaurusevičius tikriausiai yra etalonas) žinoma, neturi jokios reikšmės.

Reikšminga yra tai, kad 2012 metų kovo 12 dienos posėdyje LRT administracija įžūliai išsityčiojo iš LRT Tarybos ir pademonstravo visišką nesiskaitymą su ja.

Mano subjektyvia nuomone, jei Taryba niekaip nereaguos ir toleruos tokį elgesį, tai geriausiai  būtų siūyti Seimui, kad ji iš viso būtų panaikinta.

LRT generalinį direktorių galėtų skirti Prezidentė savo dekretu. Nereikėtų vaidinti demokratijos ir visuomeninės televizijos.

(13 balsų, vidurkis: 4,69 iš 5)

Loading...