G.Aleknonio palaikyti nereikia, bet cenzūra LRT – problema

Aušra Maldeikienė antradienį kviečia ateiti prie LRT „palaikyti G.Aleknonio“, nes, kaip gerbiama Aušra teigia, „būtina kaip galima plačiau kovoti už Aleknonio teisę kalbėti, kaip mato“.

Aš neateisiu. Nes nepaisant mano nuoširdžios pagarbos Aušrai, man atrodo, kad ji ne visiškai adekvačiai įvertino situaciją ir G.Aleknonio vaidmenį galimos cenzūros LRT istorijoje.

Aš asmeniškai manau, kad G.Aleknonio palaikyti nėra už ką. Sakyčiau net priešingai. G.Aleknonis ne tik kad nėra pavyzdys, kaip reikia kovoti už žodžio laisvę – jo veiksmus greičiau reikėtų vertinti kaip susitaikėlišką ir komformistinę poziciją.

Asmuo, kuriam nuoširdžiai rūpi žodžio laisvė ir visuomeninio transliuotojo geras vardas (nesvarbu, ar jis yra žurnalistas, ar – kaip šiuo konkrečiu atveju – konkrečioje redakcijoje nedirbantis komentatorius ar laidų vedėjas) pirmiausia pats turėtų kovoti už savo teisę turėti savo nuomonę ir ją išsakyti. Kartu kovodamas už visuomenės teisę išgirsti tą nuomonę.

G.Aleknonis to nedarė. Jis ramiai sutiko su Lietuvos radijo programų direktorės G.Litvaitienės pasiūlymu, kad jo komentaras būtų iškastruotas ir tokiu pavidalu paskelbtas nacionalinio transliuotojo eteryje. (Taip G.Aleknonio Facebook puslapyje teigė G.Litvaitienė ir G.Aleknonis tai patvirtino).

Ir tik tada – paskelbus G.Aleknonio sutikimu cenzūruotą komentarą – G.Aleknonis susirūpino žodžio laisve ir nusprendė kreiptis pagalbos į …LRT Tarybą.

Situacija Lietuvoje iki skausmo pažįstama ir įprasta (man asmeniškai ne kartą teko joje atsidurti): kai reikia pasirinkti, ar ginti savo vertybes rizikuojant kai ką prarasti, ar saugiai spjauti į visus principus ir šaukti, kad dangus griūva.

G.Aleknonis pasirinko. Ir už tai jo jokiu būdu negalima nei kaltinti, nei smerkti, nes jis turi ne tik teisę turėti savo nuomonę ir ją išsakyti, bet ir teisę sutikti, kad jo nuomonė būtų kastruojama ir gauti už ją honorarą (nors LRT jis ir nėra didelis). Tai – jo laisvas pasirinkimas.

Tačiau toks pasirinkimas nedaro jo kovotoju už žodžio laisvę. Nes jis už tą laisvę nori kovoti svetimomis rankomis, pats nepadaręs to, kas nuo jo priklauso.

Kita vertus, nepaisant to, kad G. Aleknonis pasielgė konformistiškai, cenzūros LRT eteryje problema niekur nedingsta. Nes jei G.Aleknonio pasirinkimą galima pateisinti jo noru nekonfliktuoti, išsaugoti galimybę komentuoti ir vesti laidas LRT eteryje ar kokiais nors kitais motyvais, tai G.Litvaitienės noro cenzūruoti komentarus ir to noro realizavimą negalima pateisinti net susitaikėliška G.Aleknonio pozicija.

G.Litvaitienės vieši pareiškimai apie kažkokią neva egzistuojančią LRT „home policy“ (pagal kurią nacionalinio transliuotojo eteryje negalima diskutuoti apie kitas žiniasklaidos priemones) skamba, švelniai kalbant, kvailokai. Pirmiausia, todėl, kad apie tą „home policy“ niekur niekada nebuvo skelbta ir apie ją niekas nežino. Antra, bent jau iš G.Litvaitienės (su kuria man teko dirbti ir kurią aš, kaip ir G.Aleknonis, iki šiol vertinau kaip tikrą profesionalę) kalbos apie tą mistinę „home policy“ skamba labai nesolidžiai, nes jos visiškai neatinka tikrovės. Ir kas jau kas, bet G.Litvaitienė, kuri, bent jau sprendžiant iš G.Aleknonio istorijos, perklauso komentarus prieš pasirodant jiems eteryje, tai tikrai turėtų žinoti.

Nes tas pats G.Aleknonis dar šių metų lapkričio 24 dieną savo komentare Lietuvos radijuje apie žiniasklaidą diskutavo nevaržomai:

Labiausiai „Snoro“ istorijoje nuvylė Lietuvos žiniasklaida, gėdingą vaidmenį suvaidinusi „Lietuvos ryto“ grupė, kurios žurnalistai nenoromis tapo juodų sandėrių įkaitais. Šiandien veidmainiškai klausiama, kas bus su „Lietuvos rytu“, kai visuomenės reikmėms perimtas juos valdęs bankas. Cituojamas įstatymas – valstybė negali turėti žiniasklaidos priemonių. Pamirštant, kad tas pats įstatymo straipsnis skelbia, jog bankai taip pat negali valdyti žiniasklaidos. Antrinės bendrovės tebuvo priedanga.

Kai 2009 m. trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų užvaldė Lietuvoje registruotas rusų kapitalas, daug kas stebėjosi, kam „Snorui“ pirkti kadaise klestėjusio dienraščio šlovės skutelius ir milijoninius nuostolius nešančią „Lietuvos ryto“ televiziją. Šiandien galėtume teigti, kad tai buvo gerai apgalvota investicija, galėjusi atnešti milijardinį pelną. Praėjusią savaitę tai ir turėjo įvykti. Bet neįvyko.

Pirmiausia prisiminkime taisyklę – joks bankas neatlaikys paniško indėlių atsiėmimo. Ar gali banko valdomas laikraštis paskelbti tokį anoniminį straipsnį, koks aną antradienį pasirodė „Lietuvos ryte“, ir taip net ir pačiam sveikiausiam bankui sukelti mirtiną pavojų? Jeigu toks straipsnis paskelbtas, kitą dieną redaktorius jau nebedirba. Ir visai nesvarbu, kiek tas redaktorius turi akcijų. Kadangi Gedvydas Vainauskas tebevadovauja „Lietuvos rytui“, vadinasi, anoniminis straipsnis buvo reikalingas tikriesiems dienraščio šeimininkams. Jie siekė sukelti paniką, norėjo, kad indėlininkai skubėtų masiškai atsiimti pinigų. Taip kaltę už savo nešvarius darbus tikėtasi suversti kitiems. Iš žlungančio banko galima neblogai pasipelnyti. Sumaištyje prie anksčiau banko pradanginto milijardo galima prisidurti dar ir kitą. Bankrotą, kitų nelaimę tikėtasi paversti dar vienu pasipelnymo šaltiniu. Jeigu Lietuvai teks bylinėtis su buvusiais „Snoro“ akcininkais, „Lietuvos ryto“ publikacija taps rimtu įkalčiu.

Mano subjektyvia nuomone, pasisakyta ne ką švelniau nei iškastruotame komentare. Bet „home policy“ kažkodėl nesuveikė?

Nesuveikė ji ir lapkričio 16 dieną, kai apie žiniasklaidą savo komentare Lietuvos radijo eteryje diskutavo R.Terleckas:

Nerašyta taisyklė byloja, kad nedera kritikuoti savo cecho narių, tačiau „Lietuvos ryto“ anoniminės publikacijos antradienį nuleisti negirdomis negalima. Kalbu apie nacionalinio dienraščio straipsnį „Įsakymas: sutrypti lietuviškus bankus“.  Jame surašyti gandai, nevaLietuvos valstybė nusprendė „atlikti lietuviškuose bankuose kratas, paskelbti apie aptiktas aferas, vadovus sulaikyti, o bankus perimti valstybei“.

Perskaitęs tokią žinią stvėriausi  už galvos: nejaugi toks scenarijus yra galimas, kur ritamės, kur ritasi  valstybė? Tačiau, pažvelgus atidžiau, nerimas dėl demokratijos vertybių trypimo  atslūgo. Visų pirma dėl to, kad prie „Lietuvos ryto“  straipsnio nenurodytas autorius. Nors tokia praktika lietuviškos žurnalistikos  platybėse nėra itin retas atvejis, jis gali reikšti tik tris dalykus: arba  bijoma asmeninės teisinės atsakomybės už šmeižtą, arba žurnalistui buvo gėda  pasirašyti po sukurptu tekstu, arba jį parašė ne žurnalistas, o koks „reklamos“  užsakovas.

Būna, kad laikraščiai savo pirmąjį puslapį atiduoda reklamos plotams, bet ji kainuoja daug daugiau nei įprastos pozicijos. Jei šį kartą „Lietuvos rytas“ nusprendė uždirbti, net baisu spėlioti, kiek galėjo kainuoti tokia „reklama“. Nebent kas nors iš „Lietuvos ryto“ vadovų ar akcininkų nusprendė suteikti itin didelių nuolaidų užsakovui. Kaip žinoma, didžiausia dienraščio akcininkė yra bendrovė „Snoro Media investicijos“, o ją valdo bankas „Snoras“.

Sakyčiau, diskutuoja, ir žiniasklaida nurodyta gana aiškiai.

Beje, R. Terleckas apie žiniasklaidą yra diskutavęs ir anksčiau. Apie tai jau esu rašęs, tačiau tada dar nežinojau, kad yra kažkokia LRT „home policy“.

Nežinau ir dabar, bet dar labai gerai prisimenu, kaip 2009 sausio mėnesį LRT eteryje geriausiu laiku „Teisėje žinoti“ buvo išsamiai aptarinėjamos J.Butkevičienės atleidimo iš darbo TV3 televizijoje peripetijos. Beje, dalyvaujant dviems dabartinės LRT tarybos nariams.

Neabejoju, kad tokių atvejų yra buvę ir daugiau, tačiau ir tų kelių išvardintų pavyzdžių visiškai pakanka, kad suprastum, kad G.Litvaitienės teiginiai apie neva egzistuojančią LRT „home policy“ arba yra visiškai niekuo nepagrįsti, arba (kas labai mažai tikėtina) ta „home policy“ yra taikoma pasirinktinai, priklausomai nuo kažkieno subjektyvaus požiūrio.

Bet kuriuo atveju, tai yra absoliučiai netinkama politika visuomeniniam transliuotojui. Dar daugiau – ji prieštarauja įstatymu nustatytai LRT prievolei vadovautis „objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės“.

G.Litvaitienės bandymas nustatyti kažkokias „draudžiamas temas“, kurių negalima diskutuoti Lietuvos radijo eteryje aiškiai prieštarauja aukščiau išvardytiems principams. Nes jei vieną dieną galima sugalvoti „home policy“, draudžiančią kalbėti apie kitas žiniasklaidos priemones, kitą dieną eilė gali ateiti ministerijoms ir vaistinėms, užsakančioms reklamą LRT eteryje, o dar vėliau politikams – balsuojantiems už LRT teisę turėti išskirtinę teisę į vieną skaitmeninį tinklą ar tiesiog didesnį LRT biudžetą.

Todėl, mano nuomone, G.Litvaitienė, jei tai buvo jos asmeninis sprendimas, turėtų prisiimti už jį atsakomybę ir pasitraukti iš užimamų pareigų. Jei ji užsiėmė cenzūra pagal kažkieno nurodymą, tai turėtų būti aiškiai pasakyta.

Kalbant apie LRT Tarybą, ji antradienį vargu ar priims kokį nors sprendimą. G.Litvaitienės atleisti iš užimamų pareigų ji negali, o LRT generaliniu direktoriumi dauguma LRT Tarybos narių, kaip žinia, pasitiki.

Aš asmeniškai juo nepasitikiu ir toliau ir manau, kad cenzūra LRT galėjo atsirasti būtent dėl to, kad A.Siaurusevičius iki šiol yra LRT generalinis direktorius.

P.S. Šiek tiek ne į temą noriu atsakyti į R.Sakadolskio, kurį labai gerbiu, keistokas spekuliacijas: gerbiamas Romai, aš netoleruoju cenzūros jokia forma ir šio principo laikiausi visada, kol dirbau žiniasklaidoje. Kita vertus, man nelabai suprantamas Jūsų bandymas susieti LRT veiklą su naujienų agentūros BNS reputacija.

Jūs, kaip buvęs LRT Tarybos narys, kaip niekas kitas žinote, ką reiškia vienas balsas priimant sprendimus 12 narių institucijoje, todėl mane šiek tiek stebina tamstos moralizavimas iš šalies, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol galėjote tai daryti iš vidaus. Tiesa, Jūs, kaip ir G.Aleknonis, turėjote teisę rinktis.

 

(8 balsų, vidurkis: 4,63 iš 5)
Loading...
  • ausra maldeikiene

    Man keletas (ne vienas ir ne du, beje…) žurnalistai iš LTV sakė, kad LTV egzistuoja sąrašas asmenų, kurių negalima kviesti į laidas. Tame tarpe Oželytė, Sakadolskis… Ar tai tiesa? Nueiti vis tiek kviečiu, nes problema ta, kad žiniasklaida etiketą kelią aukščiau etikos ir žodžio laisvės. Kaip beje ir visa Lietuva. Šiaip jau kvailybė yra ne proto, o jausmo stygius.

  • Fredis*

    G.Aleknonio sutikimą būti G.Litvaitienės „išcenzūruotam“ galima pateisinti tuo, kad pirma turėjo įvykti cenzūros faktas, o jau tada galima ir reikia imtis telkti ir organizuoti visuomenės protesto akciją.
    Priariu Mokytojai Aušrai – Tinklaraštininkas neturi širdies. Sekantis bus sutryptas kas nors kitas, tačiau bendraminčiai ir kolegos galės atsukti nugarą ir sakyti: kovok, bičiuli, vienas, be mūsų, mes tau nepadėsime…

    • nesvarbu

      Fredi, nelabai turiu noro komentuoti šioje „audroje stiklinėje“, tačiau pastebėsiu, kad Artūras kalbėjo apie pasirinkimo galimybę, konformizmą, nepadarymą to kas priklauso nuo tavęs ir norą kovoti svetimomis rankomis. Tarkime A.Račo bėdose dėl informacijos gavimo LRT.Žmogus juk nepuola kviesti piketuoti dėl to prie LRT, o pradžioje daro tai kas priklauso,namų darbus-prieštarauja tarybos posėdžiuose, bylinėjasi teismuose.G.Aleknonis to nedarė, net sutiko, o po to žviegia, kad savus muša.

      • Fredis*

        p. „nesvarbu“: tai ne audra stiklinėje, o įsisenėjusi ir sena bėda,
        tuo pačiu ir LRT darbuotojai „gyvatei“: yra sunkiasvorės politinės-visuomenės aktualijų laidos „Teisė žinoti“, anksčiau pirmadieniais vesta V.Savukyno laida (dabar sekmadienio „Įžvalgos“), N.Pumprickaitės „Savaitė“ ir R.Geleževičiaus „Tarp rytų ir vakarų“. Ištikimo visuomeninio transliuotojo žiūrovo ir klausytojo pastebėjimas toks: neskelbtinas ir neoficialus nepageidaujamųjų sąrašas: A.Maldeikienė, D.Kuolys, V.Vasiliauskas, R.Sakadolskis (tikriausiai sąrašas yra žymiai platesnis).
        LRT administracijos požiūriu tai „paukščiai, kurie teršia švarų jų lizdelį“. Kritiškai nusiteikusiems asmenims durys į pastatą S.Konarskio gatvėje yra užvertos.

        • nesvarbu

          Fredi, mažiau pergyvenkite dėl maldeikienių ar vasiliauskų. Jei durys bus užrakintos tokie ir per langą įlips. O esant uždarytoms langinėms ir kaminu pasinaudos. Kalbant iš esmė, tai marginalių asmenybių tam tikras ribojimas nėra blogis.

  • gyvate

    Aušra, nežinau apie TV, bet Lietuvos radijuje nėra jokių surašytų „namų taisyklių“, apie kurias būtų informuoti visi darbuotojai ir su kuriomis būtų sutikę. Jeigu kas nors, tegul ir kokias nori aukščiausias pareigas LRT užimantis žmogus, ateitų ir pasakytų, „nekalbėkit šia tema nes aš taip pasakiau“, tai ir nuo mūsų, dirbančių ten, priklauso, ką mes darome toliau. „Pasakė“ man nieko nereiškia. Jei man kas nors ką nors uždraustų, aš kreipčiausi į LRT tarybą. Esu pvz girdėjusi prieš keletą metų esą anuometinis LRT generalinis direktorius „pasakė“ kažkam iš kolegų, kad nereikia kviesti vienos iš politikos apžvalgininkių į laidas. Ir kas? Aš kviečiau. Esu girdėjusi ir skaičiusi, esą Lietuvos radijuje negalima kalbinti Dariaus Kuolio. Tai netiesa. Tokio „draudimo“ nesu girdėjusi, o Darių Kuolį pati asmeniškai esu kvietusi į laidą, jis atsisakė, sakydamas, kad nenori mums – man ir kolegai – nemalonumų. Man atrodo, neverta remti savo nuomonės nuogirdomis, daug įdomiau juk pasigilinti ir išsiaiškinti. Kad Guodai Litvaitienei bandoma prilipdyti „cenzorės“ etiketė tai man kelia juoką. Tikiuosi, LRT taryba nedarys iš žmogaus atpirkimo ožio. Bet faktas, kad Lietuvos radijo vidaus politika turi būti skaidri ir atsakinga – tai reiškia, kad radijas turi skelbti savo klausytojams savo vidaus taisykles ir praktiką, ir viešai diskutuoti, kaip mes, radijo žurnalistai, sprendžiame etikos problemas. Iš tiesų problema, kad mes, Lietuvos radijo žurnalistai, vis dar neturime pasirašę etikos vadovo/veiklos taisyklių. Tikiuosi, kad artimiausiais mėnesiais jis bus parašytas ir išdiskutuotas tiek tarp žurnalistų, tiek su etikos specialistais, tiek su visuomene, tiek su administracija ir LRT taryba. Nebūtų gerai, jeigu tas taisykles mums parašytų administracija. Mano požiūriu, tik žurnalistai, o ne administracija ar teisininkai, gali jas pasirašyti. Būtina įsteigti Lietuvos radijo ombudsmeno (gali būti bendras su TV, o gali būti ir atskiras), nepavaldaus administracijai, o tik LRT tarybai, pareigybę. Taip pat būtų gerai, kad LRT taryba įpareigotų LRT administraciją viešinti išlaidas. Dabar http://www.viesai.lt/ kūrėjai savo tinklapio pristatymą pabaigia klausimu auditorijai – „Kokia įstaiga Lietuvoje slapčiausia?“ Klausytojai dažniausiai sako VSD arba STT arba KAro ministerija. BEt ne, jos savo išlaidas detalizuoja daug labiau, negu LRT. Jeigu LRT detalizuotų savo išlaidas viešai, kaip ir priklauso, jeigu būtų viešai skelbiami mūsų atlyginimai ir laidų biudžetai, būtų daugiau skaidrumo. Jeigu LTV negali to daryti, nes dalyvauja konkurencinėje kovoje su kitomis TV, tai gal galima skelbti detalius radijo finansus, šalia pateikiant bendrą LTV finansavimą? Galima būtų sakyti – čia ne ta tema, kalbame juk apie cenzūros buvimą ar nebuvimą. Tai labai susiję dalykai.

  • gyvate

    Be to, Aušra, nekalbant apie konkretų Gintaro Aleknonio atvejį, ar teisingai iš Jūsų komentarų suprantu, kad jeigu laidoje skamba arba laikraštyje yra rašomas komentaras, opinion column, Jūs nepateisintumėte jokio redaktoriaus kišimosi – pasiūlymo – prašymo – reikalavimo nei apie vieną komentaro eilutę jokiomis aplinkybėmis, o bet kokį siūlymą iškirpti laikytumėte ne redagavimu, o cenzūra, o jeigu komentaras apskritai būtų netransliuojamas arba nespausdinamas, tai būtų cenzūra kvadratu? Atsiprašau iš anksto, jeigu klystu, bet iš to, ką rašote, atrodo, kad taip manote. Ar teoriškai galėtų būti atvejų, kai siūloma iškirpti frazę, nes pvz yra paminėtas klaidingas arba nepatikrinamas faktas? Klausimas grynai teorinis. Nes jeigu bet koks redaktoriaus kišimasis į komentatoriaus tekstą su komentatoriaus žinia yra cenzūra, tai kai redaktorius apskritai atsisakytų kviesti žmogų komentatoriumi, turbūt tai galima būtų vadinti to žmogaus „uždraudimu“?

    • miela gyvate, tamstos klausimas Aušrai apie „opinion column“ ir redaktoriaus galima kišimąsi, rodo, kad arba tyčia viską painiojate, arba labai savotiškai suprantate autoriaus-redaktoriaus santykius. Komentarai laikraštyje, pavyzdžiui, „Lietuvos ryte“ yra dviejų rūšių: vieni, kaip „Laiko ženklai“ atspindi laikraščio poziciją, o kiti – kaip R.Valatkos, M.Laurinavičiaus ar V.Bartasevičiaus – konkretaus autoriaus. Iš patirties galiu pasakyti, kad redaktoriaus-autoriaus santykiai abiem atvejais yra skirtingi. Rašant „Laiko ženklus“ autorius gali ginti savo poziciją, įrodinėti savo teisybę, tačiau paskutinis žodis vis tiek priklauso redaktoriui, kuris gali komentarą trumpinti, karpyti, ką nors pridėti. Antruoju atveju vienintelis dalykas ko redaktorius galėtų paprašyti – komentarą sutrumpinti, jei jame yra per daug ženklų (laikraščio atveju), arba jis per ilgas (radijo atveju). Redaktorius taip pat gali paprašyti pateikti argumentus kokiam nors teiginiui labai kontraversiškam teiginiui ar išvadai pagrįsti, jei kyla abejonių dėl faktų tikrumo ar atitikimo įstatymo reikalavimams. reikalauti, kad būtų taisomas jam nepatinkantis ar neįtinkantis turinys redaktorius negali, nes jis nėra komentaro autorius ir jo savininkas (kaip būtų galima teigti „Laiko ženklų“ atveju)

      Todėl G.Aleknonio atveju tikriausiai negalime kalbėti apie kokią nors redakcinę LRT nuomonę, nes komentarai radijuje nėra LRT nuomonės atspindys. Tai nepriklausomų komentatorių nuomonė. Taigi, redaktorius gali prašyti ją trumpinti, jei ji viršija laiko limitą arba prašyti argumentų, jei mano, kad komentatorius ketina paskleisti žinomai klaidingas ar įstatymui prieštaraujančias žinias. G.Aleknonio atveju redaktoriaus reikalavimas buvo kitokio pobūdžio ir buvo susijęs su turiniu, kuris neįtiko redaktoriui, nors kaip minėjau, komentario autorius yra G.Aleknonis, o ne LRT redakcija.

      Beje, kaip ir rašiau, tai kad G.Aleknonis sutiko, kad jo komentaras būtų kastruojamas pagal redaktoriaus niekuo nepgrįstus reikalavimus visiškai neatleidžia nuo atsakomybės redaktoriaus. O tai, kad jums juokinga, kad tokius G.Litvaitienės veiksmus kai kas vadina cenzūra rodo, kad jūs,galbūt jau įpratote dirbti tokiomis sąlygomis kai redaktoriaus reikalavimas ką nors taisyti priimamas net nesusimąstant, ar toks reikalavimas yra kuo nors pagrįstas. O dažnai tikriausiai cenzūruojate save pati, iš anksto žinodama, kas ir kodėl nepatinka redaktoriui.

      • Valentinas

        Vis dėl to, Aleknonis drįso išeiti į viešumą, atskleisti cencūrą ir taip galimai susilaukti sankcijų iš vadovybės. Todėl, sutinkant su Artūru, kad Aleknonis turėjo tvirtai laikytis prieš apkarpyto komentaro paskelbimą, kartu reikia duoti jam pusę pliuso už tai, kad nenurijo nuoskaudos, o iškėlė ją į dienos šviesą. Galbūt jis nėra toks karingas ir savimi pasitikintis kaip Račas, tačiau apgalvojęs situaciją, apmąstęs pasekmes, įveikęs baimę jis atliko teisingus, nors ir pavėluotus veiksmus.

    • ausra maldeikiene

      Aš savo tekstų esminių vietų karpimą priimu kaip mano nuomonės varžymą, taigi cenzūrą. Kaip esu minėjusi ir čia (t.y. Artūro bloge) tokias atvejais bendradarbiavimą su leidiniu nutraukiu. Taip buvo Delfio atveju, pavyzdžiui. Kita vertus, pavyzdžiui, Veidas man duoda vieną vienintelį nurodymą — 6500 ženklų ir labai garbingai atspausdina viską, ką siunčiu. Net tuo atveju, kai visą komentarą paskyriau labai savotiškų (mano galva, žinoma) leidinio redaktoriaus A.Šindeikio idėjų kritikai. Tiesiog gerai žinau, kad nuomonė yra tik nuomonė, bet ji tuo ir vertinga, kad ji nuomonė, o ne tiesa. Nes skatina galvoti, nesutikit ir formuoti kitą nuomonę. :).

  • bang

    „Būtina įsteigti Lietuvos radijo ombudsmeno…“ – tai gal geriau iškart kelių instancijų vietinius radio teismus.

  • gyvate

    Bang, ar teisingai supratau, kad Jūs tam nepritartumėt? Estijos LRT ombudsmenas Tarmu Tammerkas neseniai svečiavosi Vilniuje. Užsipavydėjau :) http://projektai.vu.lt/universitetozurnalistas/wordpress/2011/11/tarmu-tammerkas-etikos-nepaisymas-prazudo-zurnalistika/

    • sigitas

      gerbiama gyvate, ar nemanote, kad Lietuvoje ant tokio ombudsmeno , bent jau žiniasklaidos gigantai Vainauskas bei Tomkus , kalbant Račo terminologija, paprasčiausiai DĖTŲ? Kaip jie tai sėkmingai daro ir kitais atvejais.

    • bang

      Esmė funkcijose, o ne papildomame etate ir jo gražiame pavadinime.

      • Regis

        Reikia suprast, kad Estijos LRT ombudsmeno veikla kompetetingai išnagrinėta ir jo gražiame etate su gražiu pavadinimu nerasta esmės kuri yra funkcijose. Ar ne? Ar tai tik dar vienas lia lia (o lia lia) komentaras?

        • bang

          Esmė tame, kad tų pačių funkcijų nebūtina dubliuoti ir skirti papildomus etatus „gali būti bendras su TV, o gali būti ir atskiras“.

  • suomis

    Pas mus, ombudsmenas („cenzorius“), bus kas nors iš sistemos. Taip kad vaistai, gali būti, kenksmigesni už ligą.
    O šiaip, pritariu p.Artūrui.

  • Mane labiau neramina ne ši cenzūros istorija, o Lietuvos televizijos propagandistinis pobūdis ir tonas. Konkrečiai: aklas Gruzijos ginimas, aklas Rusijos demonizavimas, aklas vyriausybės vykdomų projektų stūmimas. Pasigendu diskusijų, ar pavyzdžiui ekonomiškai naudinga statyti atominę elektrinę, kokį Rail baltica, ne šiaip abstrakcijas a la „ekonominė nepriklausomybė“ suprask: „rusai puola“, o skaičiais grįstą argumentų kalbą.

    • Valentinas

      Aklas Gruzijos gynimas? Tai Mildažytė darydama laidas nuskriaustiesiems paremti irgi juos aklai gina?
      Aklas Rusijos demonizavimas? Sakyčiau LRT demonstruoja per daug nuosaikią ir eurosisitaikėlišką poziciją šiai autoritarinio režimo valdomai imperijai.

  • Fredis*

    G.Litvaitienė teisi tik dėl šio sakinio, galėjo Gintarą paprašyti suformuluoti korektiškiau ir tiksliau: „O kaip apskaičiuoti tą žalą, kurią mūsų viešajai erdvei padarė rusų kapitalo bankas, lyg voratinklis apraizgęs didelę Lietuvos žiniasklaidos dalį?“
    Banko kapitalo kilmė nėra „rusų“. Čia atsakymas Mariui, kad Rusija LRT nėra demonizuojama, budri akis stebi, kad tai nevyktų.

  • Izbliondimas

    Vakarais, kai atsigulu, mėgstu pasukioti radijo aparatą.
    Vien triukšmas jame, deja. Nei pokalbių nei muzikos, – tik triukšmas (matyt siekiama tenkinti visuomenės skonį… kokį ji musėt per 20 metų įgijo, greičiau atbudino, giliai paslėptą, dar iš kumetyno laikų).
    Tuomet ieškai kur LRT. Ir čia sustoji. O kas būtų, jei jos nebūtų, – kažkaip nepagalvojau. Na, aišku radijo apartą nuleisčiau prie parduotuvė, kur žmonės atneša priduoti nuodus skleidžiačius daiktus.
    Kartais pagalvoji, kad tos mažos radijo stotelės, ten visokios r ir m tik triukšmą skleidžia todėl, kad tik geltonsnapiai ten dirba. Tačiau aš nemanau, kad dėl to (juk pažinau žmones, kurie 25-30 metų kalnus vertė… nereikia ir Mocarto pavyzdžio, kuris mirė tik 35-ių). Manau dėl kitko… kad jaunimui jau 20 metų diegiama, kad laisvė tai… trumpai kalbant visa tai, kas Lietuvoje šiandien ir visus tuos 20 metų dedasi. Beje, kad Vakarų Europa ne ką geresnėje situacijoje, dažnas viešas žmogus (būtent kalbant apie tuos viešus žmones) net mintyse to leisti sau negalėjo. Kokia gi baiumė tai žmoguje gali suformuoti, nes, pavyzdžiui, net komunsitų laikais žmogaus liežuvis vartėsi ne tik pas drąsuolį kaip botagas (supuvusią silkę surijo rusas, sakydavo garsiai, dar valdant Stalinui – vietoje CCCP, pavyzdžiui).
    O situacija subrendo jau tokia šiandien čia, kad kiekvienas žmogus, jei yra poreikis žino su kuo gali persimesti mintimis, jas pasitikrinti. Deja, tokių žmonių žiniasklaidoje jau retenybė. Jis arba ten turi būti tikras durnius, arba turi tokiu apsimesti.
    Svarstomas asmuo manau nei toks nei anoks, tiesiog naujalietuvis, kurio komentarai nemanau, kad kam gali būti įdomūs… nebent siekiant įtvirtinti mintį, kad va ir tokie gali kalbėti laisvai ne tik prie alaus…).
    Juk šiandien naujalietuviui JAV, Vakarų Europa – šventa karvė, kaip Indijoje kokioje.
    O ar tai ne beprotystė. Pasakykite.
    O ką jau kalbėti apie pasaulio žandarus. Ką apie juos gali žiniasklaidoje išgirsti.
    Net to neišgirsi, kad net ir jų pinigus sugebama čia išvogti, t.y. neatlikus už juos skirtos užduoties, dėl ko tenka…
    Tad…
    Kaip ten bebūtų man visuomet žmogaus gaila, jo šeimos (svarbu, kad jis nėra vagis). Ir jei kas nors pasikėsina, kad reikia žmogų iš darbo atleisti (vietoje to, kad kievienas žmogus pasiduoda auklėjimui, bet jis nėra auklėjamas, mokinamas), – toks „atleidėjas“ manau būtų geriausiai, kad pats būtų utilizuojamas. Nes jis jau… gal jau ir nebe žmogus, – koks gal tik naujalietuvis, tarša. O tokios taršos šiandien šalyje turime absčiai, manau. Na, pasakys čia Lietuva, kur lopas ant lopo, o ant jo dar ir skylė (o išvertus…).
    Bet čia tur būt kalbama TIK apie pinigus. Tad… gi man jie niekuomet nerūpėjo, gal už tat niekuomet jų ir netrūko…
    Atleiskite. Kad brūkštelėjau, vietoje cigaretės patampymo…
    Tegyvuoja LRT, – paskutinis LAISVĖS bastionas… kai tik čia gal dar matome mažai laisvės durnam, klastūnui ir panašiai.

  • Taigi kad esmė – tai generalinis direktorius. Net keista, kad Gintaras Aleknonis, bene paskutinis iš Lietuvos radijuje visuomenines laidas kuriančių intelektualų, tik dabar užkliuvo vadovybei. Jeigu Darius Kuolys visuomet „perspausdavo“ pasirinkdamas temas, tai ir Aleknonis, dabar, matyt, „perspaudė“, bene trečią kartą per kelias savaites savo autoriniuose darbuose kritikuodamas „Lietuvos rytą“.

  • Romas Sakadolskis

    Artūrai,

    Kadangi kreipėtės, pasistengsiu paaiškinti.

    Rašote: „Man nelabai suprantamas Jūsų bandymas sieti LRT veiklą su naujienų agentūros BNS reputacija“. To nedariau. Štai ką rašiau: „Kitas Tarybos narys Artūras Račas vadovauja Baltic News Service. Jeigu jis toleruos cenzūrą LRT, šešėlis kris ant pagrindinės naujienų agentūros Lietuvoje.“

    Taigi, nesiejau LRT veiklos su BNS reputacija. Vienos įstaigos veiklą sieti su kitos įstaigos reputacija būtų netinkama, nes tai yra dvi atskiros struktūros, o Jūsų balsas LRT Taryboje yra vienas iš 12, taigi nėra lemiamas.

    Aš siejau Jūsų elgesį LRT Taryboje su BNS reputacija. Jūs esate LRT Taryboje tikriausiai ne dėl gražių akių, o todėl, kad esate įtakingas Lietuvos žiniasklaidos pasaulio veikėjas. Būdamas LRT Taryboje Jūs disponuojate įtaka, kurią turite kaip BNS vadovas.

    Ir todėl, jeigu Jūs toleruotumėte cenzūrą LRT Taryboje, iškiltų klausimas — gal Jūs toleruojate cenzūrą ir BNS. O toks klausimas skatintų abejones BNS veikla, arba kaip aš išsireiškiau, mestų šešėlį ant Jūsų vadovaujamos naujienų agentūros.

    Aišku, Jums gali atrodyti kitaip. Pavyzdžiui, galite sakyti kad atėjęs į LRT Taryba, Jūs esate tik Artūras Račas. Ir gal kai kas su Jumis sutiks. Kiti tačiau — tarp jų ir aš — tuo suabejos, kadangi norite ar nenorite Jūsų vardas ir pavardė yra siejami būtent su BNS naujienų agentūra.

    Todėl kai kalbate viešai arba atliekate viešą veiksmą, nežiūrint kaip Jūs tai asmeniškai vertinate, nesistebėkite, kad likęs pasaulis traktuos tai kaip pasisakymą arba veiksmą, kurio autorius yra BNS naujienų agentūros vadovas.

    Todėl man atrodė, kad Jūs buvote pastatytas į nemalonią padėtį. Kadangi pats buvau LRT Taryboje ir truputį žinau, kaip ta struktūra veikia, suvokiu jog negerai, kai samdinio (šiuo atveju LRT administracijos) žingsnis verčia už tą veiklą atsakingos institucijos (šiuo atveju LRT Tarybos) narį reaguoti. Nes tylėjimas gali būti suprastas kaip toleravimas. Šiuo atveju toleravimas blogio — cenzūros, vienos bjauriausių reiškinių žurnalistikoje.

    Dar viena pastaba dėl Gintaro Aleknonio elgesio. Jūs rašote, kad „jo veiksmus greičiau reikėtų vertinti kaip susitaikėlišką ir konformistinę poziciją“. Mano požiūris kitas. Jeigu man taip būtų nutikę, norėčiau tikėti kad būčiau trinktelėjęs durimis — arba transliuojate viską, arba „ate“. Ir nebūčiau sutikęs, kad mane „iškarpytų“ arba „išredaguotų“, kaip eufemistiškai rašoma Lietuvos žiniasklaidoje.

    G. Aleknonis pasielgė kitaip. Nežinau, ar tai darė sąmoningai, ar ne, bet šiuo konkrečiu atveju išėjo ne taip blogai — duota pakankamai virvės ir ja pasinaudota. LRT paskelbė išcenzūruotą tekstą, Bernardinai paskelbė pilną tekstą. Cenzūra matyti plika akimi. O jeigu ateityje LRT išims išcenzūruotą tekstą iš interneto svetainės, tai bus tik patvirtinimas elgesio, kuris civilizuotame pasaulyje neturėtų būti toleruojamas.

    Linkėjimai,

    Romas Sakadolskis

  • Regis

    Redaguoti kito autoriaus (žmogaus) tekstus tai tiesiog prastas apgailėtinas lygis. Tik aš asmeniškai jau nesistebiu kai tik kaip nors tai liečia tą didžiausią ir svarbiausią Lietuvos demokratijos garantą, ir kovotoją prieš visos Lietuvos kėgėbizaciją (ir karvizmus), tai žemas lygis tiesiog jau normalu. Normalu nes jau įprasta. Arba įpratome. Tai ir šiuo atveju nesistebiu, kad konkreti darbuotoja spjovė į asmeninius principus, spjovė į dabartinės darbovietės priedermę ir į visą kitą ir tiesiog pabijojo.

    Jeigu apie G.Aleknonį tai kartais svarbiau negavus čekio nuvažiuoti planuotą atstumą ir apie tai parašyti tinklaraštyje. Nes jeigu negavęs čekio paprašysi grąžint pinigus ir paleist artimiausiame sustojime tai nebus įrašo, nebus diskusijos (čia tikrai draugiškai). Šiuo atveju ačiū G.Aleknoniui už išprovokuotą diskusiją. Ir ta ponia kuri pabijojo tegu gerai pagalvoja kur ji šiandien dirba ir kas jai moka atlyginimą. Jeigu jai per baisu arba ne taip konfortiška tai tegu leidžia kitiems dirbti ne kam kitam o Lietuvos mokesčių mokėtojams.

  • Skeptikas

    Ar galėtų kas nors nurodyti bent vieną neparsidavinėjančią žiniasklaidos priemonę, egzistuojančią vien iš žinių sklaidos? Vargu. Manau, parsidavinėja visa žiniasklaida, įskaitant pavienius žurnalistus. Tik parsiduodama skirtingiems šeimininkams ir už skirtingą kainą. Kas, kam ir už kiek parsiduoda – priklauso nuo sugebėjimų ir pirmiausia – nuo verslumo. O apie žodžio laisvę nuoširdžiai rėkia tie nevykėliai, kurių niekas ne tik kad neperka, bet ir dovanai neima.

    • mielas Skeptike, tokia žiniasklaidos priemonė yra BNS. Jei faktais įrodysite priešingai – iš manęs pietūs „Neringoje“ (leisiu išsirinkti gėrimą). Labai lauksiu.

      • Regis

        Artūrai, jūs (BNS) nieko neparduodate? ;) Jeigu parduodate tai tada ir parsidavinėjaties.

        • Auksinis kardas

          Parduoda žinių surinkimo ir parengimo paslaugas. Kiek galiu suprasti – su išsikeltu tikslu tai daryti kuo tiksliau, kuo labiau nešališkai. Tai tikrai tolima nuo sąvokos „parsidavinėjanti žiniasklaida“ prasmės. Tiesą sakant, tokiai prasmei priešinga.

          • Regis

            Parsiduoda karvė ar arklys, tai ne tas pats kas parsiduodanti žiniasklaida. Laikas atskirti pardavimo ir pirkimo veiksmą (veiksmus) nuo prekės arba prekybos objekto. Pvz. kiek galima suprasti šio tinklaraščio autorius šiame tinklaraštyje nieko neparduoda arba nesiūlo pirkti. Tai bent kol kas yra nekomercinis projektas. Tie kurie pradeda siūlyti ir pardavinėti, kad ir reklamą pereina į komercinį lygį. Aišku parsidavimu galima suvokti konkrečios įmonės akcijų ar turto pardavimą. Ir vienu, ir kitu atveju sąvoka parsidavinėjanti žiniasklaida tikrai neatitinka to literatūrinio, buitinio suvokimo. Ir tas suvokimas nebeatitinka šių dienų realijų. {Taip manau}

          • Auksinis kardas

            Karvė ar arklys neparsiduoda, nors ir gali būti parduodami.
            Pastaruoju metu nebesuprantu paties komentarų – kažko čia per daug, ir kažko gerokai per mažai. Sakyčiau, neverta taip sureikšminti reiškimosi čia, ir gal viskas stotųsi į padoresnes vietas.

          • Regis

            Kaip tai neparsiduoda. Dar ir kaip parsiduoda. Bent jau mano senelio kaime parsiduodavo. Tėvai su karvėmis ir arkliais reikalų neturėjo tai jiems jau mažiau kas parsiduodavo. Nors va žiniasklaida jiems irgi parsidavinėjo. O teoriškai ir praktiškai tas kuris ką nors parduoda gali pirkėjui paprašius parduoti ir ką nors daugiau. Ten kur yra komerciniai santykiai žymiai svarbiau ne kažkoks kiekvieno skirtingai suprantamas parsidavimas, o etika, principai, moralė ir jų laikymasis. Ir ne žodžiais (deklaracijomis) o veiksmais.

            Neverta taip sureikšminti? Gal pirmiau derėtų paklaust manęs mano motyvacijos. O jau tada turint kažkokius taškus brėžti linijas ir kirpt. Ko per daug? Gal minčių, ko per mažai? Gal jų supratimo. Tiksliau noro arba galimybių jas suprasti. O juk tai jokios absoliučios tiesos. Tik kvietimai pabandyti bendrai paieškoti arba priartėti prie objektyvių tiesų.

    • Regis

      Neparsidavinėjančią.. Hmmm.. Gal turėtų būti svarbu ką pardavinėjančią? Pvz. toks portalas bernardinai.lt su mielu noru (taip manau) pasiūlys galimybę reklamuotis jų portale. Pvz. viršutinis reklaminis skydelis. Arba kitas variantas kiekvienas norintis gali paremti krepšinio klubą. Už tai (mano nuomone) keletas nepažymėtų reklaminių skydelių kuriems galioja labai griežti grafinio apibūdinimo reikalavimai. Ne daugiau dvi trys nuotraukos, o visa kita tekstas. Tiesa tekstas bus paruoštas šios srities profesionalų ir atitinkamai nukreiptas tikslinei auditorijai.

      Apie žodžio laisvę rėkia piliečiai. Eiliniai piliečiai. Kuriems labai svarbu, kad ketvirtoji valdžia kurios jie nerenka per rinkimus neapželtų pelėsiais ir neapsirgtų kitais nepageidaujamais reiškiniais.

      • Skeptikas

        Bernardinai.lt visiškai netinkamas pavyzdys. Jie net lupikautojus (šiandien http://www.creditplus.lt) reklamuoja. Beje, įdomu, gal šitie palūkininkai bernardinų vienuoliams tikinčiųjų suaukotus pinigus suka? Beje, Bažnyčia lupikavimą visuomet oficialiai smerkė. Taigi ieškokite kito pavyzdžio.

        • Regis

          Matyt esu nesuprastas. Aš gi apie prekę. Pardavimo – pirkimo veiksmo objektą. Ne apie patį veiksmą kuris tiesiog privalomas tiems kurie turi pinigais įvertinamų sąnaudų. Pvz. reikia susimokėti už elektrą. Apie pačią prekę. Dėl BNS gal pasitikslinsiu, pavyzdžiui šio tinklaraščio komentatoriai kiek suprantu dar neparsidavinėja, bent kol kas, t.y. nieko nesiūlo pirkti ir niekas iš jū nieko neperka. O BNS parduoda, bet tik svarbu suprasti ką. Dėl bernardinai.lt turit įrodymų, kad tas reklaminis skydelis yra ne vienintelė jų parduota paslauga? Paprasčiau tariant konkretūs jūsų įvertinti lupikautojai nors kažkaip įtakojo bernardinai.lt publikuojamus straipsnius, informaciją ir t.t.?

    • Virgis

      Nors vienas tikslus šio to vertas komentaras.
      O p.Račui: kodėl nekeliate klausymo LRT taryboje dėl NVO laiko suteikimo eteryje?

  • Algirdas

    Lietuvos LRT generaliniam direktoriui Audriui Siaurusevičiui,
    LRT tarybos pirmininkui ir nariams,
    Kopijos:
    LR Prezidentei,
    LRS Pirmininkei,
    LRS švietimo ir kultūros komitetui

    Visuomeninės organizacijos reikalauja suteikti nuolatines laidas per LRT organizuotai pilietinei visuomenei

    2011.12. 26

    Nuolat stebime, kaip į Lietuvos radijo diskusijas, bei LTV laidas, kuriose turi būti išreikšta visuomenės pozicija tam tikrais klausimais, sąmoningai kviečiami tik politinei ir administracinei nomenklatūrai priklausantys asmenys bei, taip vadinamieji, ,,nepriklausomi ekspertai“. Kaip taisyklė, pastarieji dirba iš biudžeto finansuojamose institucijose, arba yra Lietuvos Laisvosios rinkos instituto darbuotojai, atstovaujantys stambiojo kapitalo interesams. Kartais ,,ekspertais’’ pakviečiami verslo grupėms priklausančios žiniasklaidos darbuotojai, arba koks nors, pseudovisuomenininkas, nieko bendro neturintis su realiai veikiančiomis pilietinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO).
    Lietuvos nacionalinio visuomeninio transliuotojo paskirtis-tarnauti visuomenės reikmėms. Deja, turime pripažinti, kad tikrovėje LRT visuomeninės-diskusinės ir net informcinės laidos yra tapusios išimtinai politinio elito darbų, sumanymų propagavimo ir gynimo įrankiu.LRT seniai jau tapusi valstybine, bet ne visuomenine institucija, kurios vadovybės ir krypties suformavimą iš esmės nulemia ne visuomenės institucijų, bet politikų valia.
    Norime priminti, kaip LRT vadovybė prieš keturis metus nedavė eterio iniciatyvinei piliečių grupei, siekusiai surinkti parašus po įstatymo projektu, galėjusiu užkirsti kelią LEO.LT aferai jos pradžioje. Tą ,,visuomeninės “ LRT antivisuomeninę poziciją gerai turėtų atsiminti ir dabartinis jos tarybos narys gerb.A.Račas, tada pamatęs, kad LRT eina vienoje rikiuotėje su oligarchų grupe ir korumpuota partijų nomenklatūra. Gerai pamename, kaip LEO.LT temą gvildenusiose diskusinėse ir informacinėse LRT laidose etatiniai ,,ekspertai“ ir politikai pristatinėjo šį superkorupcinį projektą kaip Lietuvos laimėjimą…Kiek vėliau LRT vadovybė, matomai vykdydama politinį užsakymą, kiek įmanydama ignoravo ir dozavo informaciją apie ką tik susikūrusio Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) pastangas telkti visuomenę prieš oligarchinių verslo grupių ir korumpuotų politikų bendrai stumtą Leo.lt
    superaferą.
    Prisimename ir kaip LRT vadovybė atsikratė ryškių visuomenininko D.Kuolio laidų. Ir ypač įsiminėme faktą, kad po to, laikantis ,,geriausių” soviemečio tadicijų, šis antivisuomeniškas gestas buvo pridengtas ,,darbo kolektyvo” laišku apie tai, kad LRT nėra jokios cenzūros…
    Š.m. balandžio 27 d. LRT vėl pademonstravo nusistatymą prieš organizuotą pilietinę visuomenę suorganizavusi informacinę blokadą. Jos metu informacinėse.laidose, ir net LRT portale, buvo totaliai nutylėta šešiuose miestuose vienu metu vykusi unikali eilės NVO piketų banga, reikalavusi konkrečių teisėsaugos reformų.
    Keista stebėti, kaip LRT transliacijose politikai ir ,,nepriklausomi ekspertai“džiūgauja dėl vienu-kitu procentu padidėjusio BVP, ar eksportuotojų pelnų augimo, ir ,,nemato“ šalyje nuolat besiplečiančios valstybingumo krizės. Visuomeninės-pilietinės organizacijos gerai suvokia krizės priežastis ir mano, kad valstybingumo įrimą Lietuvoje skatina ne tik visuomenės nušalinimas nuo viešų reikalų tvarkymo ar teisingumo vykdymo, bet ir tai, kad aktyvioji-organizuotoji visuomenės dalis neturi jokios galimybės viešai ir atvirai kalbėti apie šalies problemas bei jų sprendimo būdus. Mums nepriimtina, kai faktiškai seniai valstybine virtusi ,,visuomeninė” LRT padeda politinei nomenklatūrai šalyje įvesti ,,valdomos demokratijos” santvarką, kuriai esant Tauta palaipsniui tampa bebalsiu įrankiu politikų rankose.
    LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO IIIskyriaus /17 straipsnis,,Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas” sako:
    1. Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi visuomenės
    informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.

    Taip pat to pačio Įstatymo I skyriaus /3 straipsnyje,,Pagrindiniai visuomenės informavimo principai” užrašyta:
    2. Viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi
    Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės,
    pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę,
    laikosi žurnalistų profesinės etikos normų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.
    3. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.
    Todėl prašome LRT administracijos ir tarybos žengti ryžtingą žingsnį visuomeninės LRT link ir suteikti pilietinėms- visuomeninėms NVO nuolatines laidas. Pageidaujame, jog šalies NVO turėtų eterį kiekvieną savaitę: 11 valandą transliuojamą radijo diskusijų laidą ir reguliarią laidą per LTV pirmąjį kanalą, kurių vedėjus turi laisvai pasirinkti iniciatyvinė NVO grupė. Vienas iš galimų radijo laidos pavadinimų būtų- ,,Lietuva NVO veidrodyje”. Siūlome neatidėliojant priimti pilietinių NVO atstovų derybinę grupę tokių laidų organizavimo klausimu. Nebegalime toleruoti, kai visa tariamos ,,visuomeninės“viešosios erdvės kontrolė yra partinės ir administracinės nomenklatūros rankose. Kviečiame laikytis Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo ir paminėtu keliu iš valstybinės LRT pradėti perėjimą prie realiai visuomeninės institucijos.
    LRT tarybai ir administracijai ignoruojant šį prašymą, bus pradėtos ilgalaikės pilietines akcijos. Jos vyks prie LRT, prezidentūros, Seimo ir kitur.Apie jų turinį bus informuojamos tiek ES institucijos, tiek ES šalių diplomatinės atstovybės Lietuvoje.Visgi viliamės, kad to neprireiks.Tikimės, kad būsime ne tik išklausyti, bet ir išgirsti.
    1. Lietuvos piliečių sąjungos vardu – pirmininkas ( LPS) D. Varkalis ( Klaipėda)
    2. Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkas Arimantas Račkauskas
    3 .Klaipėdos miesto ir apskrities profsąjungos vardu – pirmininkas E.Šalkauskas
    4. Kauno bendruomenių centrų asociacijos pirmininkas Ramūnas Navickas
    5. Konfederacijos Lietuvos jungtinis demokratinis judėjimas (KLJDJ) Šiaulių skyriaus vardu-
    pirmininkas E. Kuvikas
    6.Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas Edmundas Jakubauskas
    7. NDJ Klaipėdos skyriaus vardu- pirmininkė V. Jurgilevičienė
    8. Lietuvių tautinio centro (LTC) vardu- pirmininkas R.Čekutis ( Vilnius)
    9. Tautos ateities forumo( TAF) pirmininkas A.Matulevičius ( Vilnius)
    10.TAF Kauno skyriaus vardu- pirmininkas A.Vilimas
    11. Judėjimo ,, Už gamtą” vadovas A. Knystautas
    12. KLJDJ Radviliškio skyriaus vardu- pirmininkas L. Vedeckis
    13. Lietuvos Sąjūdžio (LS) Kauno skyriaus vardu- pirmininkas R. Kaminskas
    14. Lietuvos žaliųjų judėjimo vardu- pirmininkas R. Braziulis
    15. Nepriklausomos visuomeninės organizacijos ,,Buitinių vartotojų sąjunga” vardu- pirmininkas
    A. Miškinis
    16. Nacionalinės vartotojų konfederacijos prezidentas Kornelijus Papšys
    17. Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė
    18. Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga
    19. NVO ,, Kauno rinkėjų klubas’’ vardu- koordinatorius A.Karčiauskas
    20.Visuomeninės piliečių sąjungos (VPS) vardu- V.Anankienė ( Kaunas)
    21.Viduklės pilietinės bendruomenės ,, Atauga” vardu – pirmininkas J. Kaminskas
    22. Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) neformalios Kauno grupės vardu- A.Burlingis
    23. Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos ( LŽTGA) Kauno skyriaus vardu- pirmininkas.
    P. Kavaliauskas
    24.Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacijos lyderė Nijolė Malakauskienė
    25.Kultūrinių iniciatyvų centro pirmininkas Edvardas Stonkus
    26.Sąjūdžio pirmeivių klubas Irena Vasinauskaitė
    27.LPF „Pagalbos sparnai“ pirmininkė Janina Gečienė
    28.Klubas „Dainoriai“ Irena Barteišienė ( Šiauliai)
    29.NVO ,,Lieporių bendruomenės centras” pirmininkė Elvyra Užkuraitienė ( Šiauliai)
    30.NVO ,, Šiaulių visuomenininkai” pirmininkas Vytautas Kabaila
    31.NVO ,, Medelyno bendruomenė” pirmininkė Valerija Misiūnienė ( Šiauliai)
    32.NVO ,,Dainų bendruomenė” pirmininkas Virgilijus Balčius ( Šiauliai)
    33.NVO ,,Zoknių bendruomenė” Ligita Bairamova ( Šiauliai )
    34.NVO ,, Vytis” vardu- koordinatorė A. Dambrauskienė ( Kaunas)
    35.KLJDJ Šilutės skyriaus vardu- prmininkas R.Jaruškevičius
    36.Žemaitijos baldininkų- darbininkų sąjungos vardu – pirmininko pav.R.Lukauskis(Klaipėda)
    37.Socialinės veiklos asociacija ,, Šviesos kampelis“ vardu- vadovė J.Lipkevičienė ( Kaunas)
    38.Viešosios įmonės ,, Miško rytas” vardu- direktorius A.Rėklys
    39.TAF Telšių rajono skyriaus vardu- pirmininkas K. Mitkus
    40.Klaipėdos JDJ organizacijos vardu- pirmininkas V.Žilis
    41.Dainavos BC ,, Draugystė” vardu- pirmininkė D. Macenkaitė ( Kaunas )
    42.NVO ,,Lietuvai pagražinti draugija“ valdybos pirminkas Juozas Dingelis
    43.Nacionalinės donorų asociacijos vardu- D.Tumšys
    44.Mažeikių krašto piliečių savivaldijos vardu- pirmininko pavaduotojas Elegijus Skauronas
    45.Asociacijos ,,Naujoji Valstybė” vardu- pirmininkė Birutė Bagvilienė
    46.Palemono bendruomenės centro vardu- atstovė J. Kulevienė ( Kaunas)
    47.Laisvosios jungtinės profesinės sąjungos vardu – pirmininkas Feliksas Jucius
    48.Dzūkijos JDJ pirmininkė – Alma Šėperienė
    49.Petrašiūnų bendruomenės centro aktyvo ( PBC ) vardu- atstovė Ina Mikučionienė (Kaunas)
    50.Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo ( NPPSS) pirmininkas V. Bakas
    51.Visuomeninės organizacijos „Atgaiva“ vardu- valdybos narys Mindaugas Pliauga
    52. Konfederacijos Lietuvos jungtinis demokratinis judėjimas prezidentas J. Žilinskas
    53. Vilniaus jungtinio demokratinio judėjimo prezidentas Š.Valentinavičius
    54. Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacijos {KASKA}vardu – prezidentas Feliksas Vaitkaitis
    55. NVO ,, Pabalių bendruomenė” vardu – pirmininkas G. Vyšniauskas ( Šiauliai )

  • Pingback: LRT vertybės buvo perkainotos skydinėje | mintijimai()