Lietuvai reikia Tautos vado?

… Pirma mintis, perskaičius paskutinį Vladimiro Laučiaus tekstą buvo maždaug tokia: „Vladimirai, gal pablūdai!!.“

Siūlyti prezidentinį valdymą valstybei, kurioje iš esmės nėra pilietinės visuomenės, partinė sistema baigia save sunaikinti, o bendra politinė tikriausiai prilygsta buvusiai Lietuvoje 1926 metais, mano supratimu yra beveik tas pats, kas siūlyti gydyti gripą ledo voniomis.

V.Laučius sakosi „niekada nebuvęs ir nesąs“ prezidentinio valstybės valdymo modelio entuziastas ir šalininkas, tačiau, jo nuomone, šiandien tai „gali būti mažesnė blogybė nei partinių žaidimų balaganu virstantis status quo.“

Jei gyventume tik šiandien – galbūt sutikčiau. Tačiau kadangi žadu gyventi mažiausiai iki 80 metų, manau, kad tai, ką siūlo V.Laučius, ypač esant dabartinei situacijai, Lietuvai visiškai nepriimtina.

Net nepaisant to, kad D.Grybauskaitės pirmosios 100 dienų prezidento poste man visai patinka ir kad aš viliuosi, jog kitos 100 ir dar keli šimtai dienų ateityje bus dar geresnės.

Bet ar tai reiškia, kad dėl to D.Grybauskaitė turi tapti Lietuvos V.Putinu ar A.Lukašenka? Ir dar kaip siūlo V.Laučius su „visuomeniniu judėjimu ar net partija“, kurie galėtų „rastis“ ir esant reikalui telkti piliečius referendumui.

Tautos vadas su Tautos partija? Neklystantis prezidentas ir neklystantį prezidentą remianti ir daugiau nei pusę vietų Seime turinti Neklystančiųjų partija? Kažkur jau matyta…

Ir žinote, kas labiausiai neramina?

Kad ši idėja, kelias gerovės link, kuri siūlo V.Laučius, panašu, pamažu braunasi į visuomenės sąmonę. 

Įspūdis toks, kad ši „idee fixe“ priimtina labai skirtingų kategorijų – nuo vadinamųjų „valstybinkų“ iki radikalų – atstovams, kurie karts nuo karto vis primena apie tokią „geresnio valdymo“ galimybę.

Apie tai, kad prezidento galių stiprinimas „praskaidrintų“ Lietuvos politiką yra rašęs paslaptingasis „Lietuvos ryto“ komentatorius Algis Tilindis, per rinkimus į Seimo prezidento galių išplėtimo idėją aktyviai kultivavo A.Paleckio „Frontas“, o prieš prezidento rinkimus apie ją kaip apie beveik neišvengiamą būtinybę kalbėjo LSDP atstovas V.Juškus.

Dabar štai konservatorius pagal ideologiją V.Laučius.

Jei būčiau koks P.Malakauskas, įžvelgčiau sąmokslo teoriją, o jei M.Laurinkus – tai gal net grėsmes nacionaliniam saugumui.

Tačiau nesu nei vienas, nei kitas todėl įžvelgiu tik tam tikrą vidinę impotenciją ir norą nusimesti atsakomybę nuo savęs, perduodant ją kažkam kitam. 

Tokia savotiška religijos atmaina – reikia kažko, kas būtų už materialaus pasaulio ribų, kažko, kas padarytų tai, ko nesugebu padaryti aš, pagaliau kažko, ant kieno peties būtų galima paverkti, paprašyti malonės ir galiausiai – jei vis tiek nepasiseka – suversti visą kaltę.

D.Grybauskaitė šiandien galbūt tam tinka, nes per pirmuosius tris mėnesius ji elgėsi kiek kitaip nei buvome įpratę matyti elgiantis mūsų politikus.  Tačiau kas gali garantuoti, kad ji taip pat elgsis ir po metų ar trejų.

V.Adamkus pirmaisiais savo pirmosios kadencijos metais taip pat elgėsi kitaip nei baigiantis antrajai kadencijai.

Ar norime Tautos vado, turinčio neribotas galias ir stovinčio už užuolaidos?

Gal geriau nereikia.

Gal vis dėlto geriau turėti valdžią, kuri viena kitą bent šiek tiek kontroliuoja, nors ir ne taip gerai, kaip mums norėtųsi. Nors iš tiesų tai kontroliuoja būtent tiek ir būtent taip, kaip mums norisi, nes tą valdžią mes patys išrenkame (arba atsisakome rinkti).

Pagaliau, neprotinga yra modeliuoti valstybės valdymą žiūrint į vieną, tegul ir patį populiariausią – o kai kurių nuomone – galbūt ir šiandien  patį geriausią politiką. Prisiminkime R.Paksą, kuris nebuvo nei populiariausias, nei geriausias, pagaliau prisiminkime tai, kad žmonės yra mirtingi ir paklauskime savęs, ar norėtume, kad kam nors iš dalyvavusiųjų paskutiniuosiuose prezidento rinkimuose būtų suteikta vienasmeninė atsakomybė ir atitinkama galia.

A.Butkevičiui? O gal L.Graužinienei? Ar A.Valinskui?

Lietuvai būtų geriau?

Aš asmeniškai tuo labai abejoju…

(13 balsų, vidurkis: 4,31 iš 5)
Loading...
  • A.G.

    Turėti šaliai dvasinį vadovą (ne oligarchą, kaip pavyzdžiui turėjo rumunai), kaip šiandien turi broliai lietuviai dabartinėje Baltarusijoje (Sermatijos dalyje) – būtų gal ir neuždirbta palaima.
    O tam tinkamas – tik D. Grybauskaitė (kiti (visi kiti lietuviai iki vieno), manau, per pastaruosius 20 metų neatlaikė patrikrinimo valdžia ir pinigais laisvoje Lietuvoje arba buvo nevykėliai, kad prie tokių patikrinimų net prileisti nebuvo… nors (arba tai kas) kad tai atlaikė būtent tarybinėje Lietuvoje, dėl ko galėjome būti suklaidinti (matomai ne dėl asmeninių gerų savybių, bet tik dėl to, kad pastoviai buvo sekami „šaulių“).
    Tai būtų palaima. Neįsivaizduojama palaima.
    Nes ko šiandien žmonės trokšta, kad dar čia Žemėje (ne anapus) jų akyse būtų sudeginti visi tie, kurie per 20 metų neatlaikė žmogiškumo egzamino, – t.y. tie kurie atėjo ir gviešijosi jį laikyti.
    Bet šito niekad čia nebus. Tai visi žino ir liūdi.
    Kaip sakoma pamatė žmonės, kad gerb. Čerčilis buvo teisus – nėra nieko baisiau už demokratiją (vien totalinės vagystės, melas, banditizmas, gyvenimas visiškai bemeno, kultūros – totalioje paleistuvystėje… arba iki sekančio karo arba iki susinaikinimo, kaip buvo Romois imperijoje, kai prieš tai ištvirkavę, be perstojo ėdę, krėsluose – vėmyklose išgaišo, kitų žmonijos atstovų džiugesiui).

    • Poisas

      Reikia pastebet kad dabar valstybes visame valdymo aparate yra milziniska betvarke. Del to perdavimas didesnes valdzias i prezidento rankas manau duotu teigiamu rezultatu, as nesakau kad visam laikui tai reiktu daryt, ta sprestu zmones balsuodami. Pvz 2metam ir pasiziuret kas gausis tada.. nes seimas akivaizdu kad grybauja, savivaldybes savivaliauja nera tvarkos, nes niekas ju nekontroliuoja, butu prezidentes zodis, kad va tada bijotu…

  • mdxacuk

    O aš tai pasakyčiau radikaliau. Jeigu tas Lietuvos prezidentas yra taip lengvai paveikiamas (užsienio sponsorių arba vietinių kreditorių, pavyzdžiui) ir taip mažai gali, tai kam jis iš viso reikalingas? Aš suprantu britus: jų karalienė yra ne tik gražu, bet ir naudinga. Nors karalienės išlaikymas atsieina iždui 20 ar pan. mln. GBP, bet tam tikrais apskaičiavimais sugeneruoja apie 100 mln. pajamų iš turistų. O kokia nauda iš Prezidento Lietuvai? Tiktai bereikalinga rizika ir išlaidos. Padidinus galias ta rizika tiktai padidėtų. Kas žino, ar nesusilauktumėm dar vieno paleckio. Nu ir jau neįmanoma nepritarti p. Račo nuomonei, kad negalima sugalvoti nieko blogiau, negu Konstitutijos perrašinėjimas konkrečiam asmeniui. Nors dabartinė ir parašyta galbūt tam atvejui, jeigu netyčia prezidentu būtų tapęs Lansbergis.

    • nerijus

      mdxacuk

      Dėl Lansbergio nesuklydote.

      • nerijus

        Faktiškai, negaliuu patvirtinti, bet teko girdėti, jog Konstitucija buvo ruošta Prezidentinei Respublikai, o paskutiniu momentu išsigąsta ne AMB, o V. Lansbergio…Kodėl? Nežinau. Gal Artūras Račas geriau/ daugiau apie tai papasakotų. Būtų įdomu.

    • Juozas

      Kiek pamenu ši konstitucija buvo parašyta apsisaugoti nuo AMB ir netgi šiektiek apsaugojo, nes jau tuo metu, jis būtų laimėjęs Prezidento rinkimus ir įvykdęs „žingsnelių“ politiką. Prezidentinį valdymą bandė prastumti Rusija ir paklviesti prezidentą į „derybas“ http://lt.wikipedia.org/wiki/Kovo_11_d._akto_moratoriumas

      • mdxacuk

        Jei ne paslaptis, kiek tamstai buvo metų 1990? Kažką žvėriškai prisifantazavot apie moratoriumą ir prezidento valdymą. Kai kas anuomet Rusijoj šnekėjo apie „prezidentskoje pravlenije“, bet galvoje turėjo CCCP prezidento tiesioginį valdymą Lietuvoj – kažką panašaus į nepaprastąją padėtį ar pan. Lietuvoj prezidentas atsirado tik 1993, o Konstitucija – 1992 spalio mėn.

        • Juozas

          Kiek pamenu būtent šios priežasties ir buvo delsiama su prezidentais, apsisaugoti tuo metu reikėjo nuo AMB, o nuo Landzbergio nebuvo kaip saugotis, jis buvo laikomas faktiniu Prezidentu, veliau net buvo bandoma tą įteisinti atgaline data. O AMB preiš tapdamas prezidentu, dar buvo ir laikinuoju http://lt.wikipedia.org/wiki/Algirdas_Brazauskas
          „Prezidentas 1992-1993, išrinktasis Prezidentas 1993-1998“

        • Juozas

          Aš šitą moratoriumą prisiminiau tik del to, kad tuo metu Rusija bandė prastumti „Tarybų Respublikoms“ prezidentus ir juos kontroliuoti, nors net savo Jelceno nesukontroliavo, prieš tai bandė prastumti straipsnį CCCP konstitucijoje del išstojimo, bet Lietuva spėjo paskelbti nepriklausomybę anksčiau. Nepavykus toms pseudoteisinėms intrigoms su prezidentais, konstitucijom, moratoriumais ir blokadom paskutinis šiaudas buvo karinis perversmas.
          Manau, kad tuo metu buvo priimti teisingi sprendimai, nes buvo pavojus, kad Prezidentu taptu kokia Prunskienė, arba AMB. Konstitucija irgi priimta suvokaint tokį pavojų veliau.

  • vaidas

    Šiaip perksiačiau straipsnį ir jis patiko. Bet… kaip minėta ta problema šalies valdyme būtų gerai vykdoma tik laikinai, kol bus renkamas tinkantis prezidentas sugebantis dirbti tautos labui. Kas liečia Lietuvos modelį tai blogas sumanymas, nes Lietuvos visuomenė nesubrendus. todėl nesiryžčiau tokiam žingsniui nebent tai laikinas būtų Grybauskaitės valdymo metu na kokioms 2 kadencijoms. jei per dvi kadencijas sutvarkytų sistemą ir ji gerai veiktų galimėtų panaikinti tas galias. kiap visada manau turėtų patys žmonės susiprasti neberinkti tų gelbėtojų ir visokių padugnių.

  • Vidinis Impotentas

    Nereikėjo, Artūrai, kalbėti apie Laučiaus „vidinę impotenciją“, nes nebetenka prasmės Tavo puikios pastabos apie Algio Greitai burnojimą.

  • Jonas tikriausias

    Mano nuomone Lietuvai būtų neblogai turėti Prancūzijos V respublikos variantą .

  • gie

    Prisiminiau seną anekdotą apie tarybinius laikus. Ar gera ar bloga Grybauskaitė sužinosime po jos mirties.
    Prezidentinis valdymas Lietuvai netinka. Ir manau, kad Seimas yra visai OK, kol egzistuoja jo kontrolė – žiniasklaida bei žodžio laisvė.

  • Pingback: veranda su vaizdu į saulėlydį()

  • lida

    Aš prieš grynai prezidentinę respubliką, bet sprendžia tauta. Kol kas yra taip, kaip yra. Kas būtų, jei būtų, niekas negali atsakyti.

  • Rolandas

    Teigtina, kad šiame etape Prezidento galių išplėtimas nėra taip jau neigiamas dalykas. Turime daug saugiklių nuo „lukašenkinio“ ar „putino“ prezidentinių valdymo variantų-valdomos demokratijos. Visų pirma -esame ES. Antra – netrukus įsigalios Lisabonos sutartis,o pagal ją Europos parlamentas kai kuriais atvejais galės atšaukti Lietuvos įstatymus, jei pastarieji prieštaraus ES teisei. Galima vardinti ir vardinti saugiklius.Jų daug. Kita vertus „antanų, baukučių & ko“ valdymas neturi akivaizdžių pranašumų prieš Prezidento galių sustiprinimą. Be abejo, labiausia kas kentės autorizavus ir sukoncentravus valdymą-tai spaudos laisvė.Tačiau 90 procentų visuomenės – tikrai bus geriau, bent jau psichologiškai. Juk gera jausti tvirtą ir rūpestingą ranką…

  • austras

    Jei pažvelgsim iš kokių segmentų sudaryta dabartinė valdančioji koalicija ir kokie „dvasios klodai“ ją inspiravo, tuomet, atsižvelgiant į lietuvių tautos politinį mentalitetą ir valstietiškai katalikiškas tradicijas Lietuvai geriausiai tiktų kažkas panašaus į generolo Francisko Franko nuosaikiai fašistinį katalikišką Ispanijos modelį (čia jei kalbėsim apie Lietuvos konservatorių rinkėjus), nors, pavyzdžiui Arūno Valinsko rinkėjai (aišku, patys to nesuvokdami) labiau sutiktų su itališkai ekscentrišku Benito Mussolini fašizmo variantu. Iš bendro vaizdo kiek iškrenta lietuviškieji liberalai, nors agresyvi rinkos ekonomikos ideologija, kurią jie viešai išpažįsta, aiškiai koreliuoja su Augusto Jose Ramon Pinocheto Ugarte diktatūros politika Čilėje, bei nemaža dalim kitų Pietų Amerikos diktatorių režimų. Žvelgiant realiai, variantas, savyje integruojantis Franko, Mussolini ir Pinocheto diktatūras, perimant konservatorišką klerikalizmą, išorinę pompastiką ir laisvosios rinkos ideologiją daugiau ar mažiau patenkintų visus dabartinės valdančiosios koalicijos dalyvių poreikius. Ir, aišku pradinėje tokios politinės sistemos kūrimosi fazėje, manyčiau pilnai tenkintų tos koalicijos rinkėjus. Tačiau tik iki to momento, kol režimui būtų reikalinga liaudies parama. Vėliau, dėl mūsų visuomenei būdingo valstietiško politinio pasyvumo, režimas legetimuotųsi tiesiog kaip politinė tradicija, prie kurios visi priprato. Ta proga pasirodytų daug istorinės literatūros, šlovinančios autoritarinį Smetonos tarpukarį ir tuo akivaidžiai bylojantį apie lietuviškos politinės tradicijos tęstinumą tarp diktatūrinės šiandienos ir šlovingų Pirmosios Respublikos metų…

  • Ši idee fixe labai artima linčo teismo idėjai: abi dabar veši ne be pagrindo, bet yra paprasčiausiai antidemokratiškos.

  • nerijus

    Sakoma, kai devynios motinos, tai ir vaikas „be galvos“.
    Prezidentinės Respublikos atveju, atsakomybė kristų tik prezidnetui, o ne 141 Seime tūnančiam „Tautos balsui“, kuris už nieką neatsako, nes lengva ranka, gali tėkšti mandatą ant stalo ir išeiti šunims šėko pjauti.
    Žinoma, nesinorėtų nei valinskų, nei brazauskų, nei lansbergių ( kuris, beja, nori teistis su V. Petkevičiaus vaikais, dėl tėvo minčių knygoje- senatvėj, nebeturi užsiėmimo? ).

    • Donatas

      nerijau, jei esi apšmeižtas, natūralu, kad nori atsiprašymo. o jei šmeižikas numirė, tai natūralu, kad jo teisių perėmėjai gali ir turi tai padaryti. gaila tik, kad vaikai patys to nesusiprato ir dabar nori/nenori gina mirusio tėvo paskleistą šmeižtą. o jei tai nebuvo šmeižtas, tai ir miręs tėvas anksčiau ir jo vaikai dabar turi puikią progą įrodyti, kad tai buvo ne šmiežtas, bet tiesa… nes kitaip gali tekti atsiprašyti…

      • bang

        Kiek žinome, Landsbergis byloje prašo įpareigoti atsakovą Vytautą Petkevičių viešai paneigti jo kūrinyje paskelbtus tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeidžiančius teiginius, atlyginti neturtinę žalą ir lygtai su knygos tiražu kažką padaryti (gal išimti iš prekybos). Pirmi du reikalavimai yra neatsiejamai susiję su konkrečiu asmeniu – Vytautu Petkevičiumi, ir negali būyti nukreipti į jo turto paveldėtojus, ty materialinių subjektinių teisių perėmimas dėl šių reikalavimų byloje yra negalimas (tas pats kas reikalauti Stalino sūnaus atsakomybės už tėvo žiaurumus). Reikalavimas dėl knygos tiražo/platinimo gali būti pareikštas tik tuo užsiimančiam asmeniui – leidėjui/platintojui.
        Klausimas yra tik toks, kas šiuo atveju labiau apsijuokė, ar teismas po rašytojo mirties sustabdęs bylą, o po to ją atnaujinęs, ar Landsbergio advokatė protingu veidu per televiziją samprotaujanti apie teisių perėmimą.

        • Donatas

          pokarinė vokietija juk irgi neturi ryšio su nacistine vokietija, tačiau kažkodėl dėl nacių žiaurumų atsiprašė. lygiai taip pat normalu būtų, jei stalino sūnus atsiprašytų už savo tėvo žiaurumus, nebent jis pats tokius žiaurumus palaiko ir juos pateisina.
          kiek teko perskaityti, tai petkevičiaus vaikai palaiko savo tėvo teiginius ir mano, kad tėvo kygoje, kurios teisių perėmėjai jie yra, šmeižto nėra ir yra tik gryna tiesa…

          • bang

            „normalu būtų, jei stalino sūnus atsiprašytų..“ – skirkite teisę atsiprašyti ir įpareigojimą tai padaryti teismine tvarka + sumokėti pinigėlius.
            „petkevičiaus vaikai palaiko savo tėvo teiginius ir mano…“ – Petkevičiaus vaikai turi teisę į savo nuomonę dėl knygoje išdėstytų teiginių kaip ir aš bei jūs, bet neprivalo atsiprašyti už tai ko nedarė.

          • Donatas

            petkevičiaus vaikams dabar nuosavybes teise priklauso tie teiginiai knygoje, kurie, kol neįrodyta kad jie teisingi, yra šmeižikiški. tad vaikai, kaip savininkai, turi arba paneigti jiems priklausnčius teiginius ir atsiprašyti arba įrodyti, kad jie nėra šmeižikiški ir kalba tiesą – tada VL praloštų bylą dėl šmeižto.
            čia panašiai būtų, jei vaikai paveldėtų įkeistą nekilnojamą turtą su skola – turtą sau pasiimtų (nes paveldėjo), o skolos nebeimtų, nes juk jie negali grąžinti to, ko nedarė… :)

          • bang

            „petkevičiaus vaikams dabar nuosavybes teise priklauso tie teiginiai knygoje“ – panašu, kad nieko nesuvokiate nei apie autoriaus teisių turinį (turtinių ir asmeninių neturtinių teisių skirtumą), nei apie paveldėjimą (asmeninės neturtinės nepaveldimos), tai gal geriau ir nebesvaičiokite.

          • Donatas

            ech, bang, bandote būti ‘krūtu’ teisininku :)
            o juk viena iš asmeninių neturtinių teisių yra teisė į kūrinio neliečiamybę (kūrinio autoriaus garbė ir reputacija), kuri mirus autoriui yra paveldima įpėdinių, jei autorius testamente nenurodė kitaip…

          • bang

            Juk siūliau nebesapalioti. Autoriaus asmeninės neturtinės teisės neperleidžiamos sandoriais, nepaveldimos nei įstatyminiu, nei testamentiniu būdu. (O atskirai dėl testamento – testamentu paveldima tik tai kas jame nurodyta, o ne atvirkščiai.)

          • WU

            Donatai, siūlyčiau CK atsiversti ir mažiau amerikietiškų filmų žiūrėti prieš laidantis įžeidimais :)

          • nerijus

            bang

            Dėkui, kad bent Jūs suprantate, kad yra ne tik nuomonė bet ir TEISĖ. Pirkčiau Jūsų, kaip advokato paslaugas :)
            Donatai
            Nereikia visko priimti asmeniškai. Norisi, kad Valstybėje nebūtų taikomi „dvigubi“ ar keleriopi standartai.
            Man DZIN ar tai Uspaskichas, Paksas, AMB, „abonentas“ ( teismas leido taip vadinti ), Grybauskaitė,..ir pan. Jiems, kaip ir mums PRIVALO GALIOTI LR ĮSTATYMAI, o ne Jų nuomonė/ „sapalionės“/ spėlionės ir t.t.

          • Donatas

            štai ir mano saplionės, mieli lietuvos ‘teisininkai’ bei žinovai:
            —————-
            AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMAS
            4 str. 2 dalis, 14 str ir 49 str. 2 dalis.
            —————-
            gal nebuvau 100% tikslus išsireiškimuose (kai rašai iš galvos:), bet esmės tai nekeičia.
            tad, mielas nerijau, čia nėra nieko asmeniško.
            ir beje, WU, niekur nesilaidžiau įžeidimais, nebent jūs pirma skaitėte bang’o išsireiškimus ‘svaičiojimai’ ir ‘sapalionės’.
            žinau, kaip sunku kartais būna ‘teisininkams’ (ypač dar jauniems ir daug žadantiems:), kai ‘neteisininkas’ sako kitaip, nei jie įsivaizduoja, bet kur slypi tiesa (arba bent jau teisingumas:), paaiškėti tik teisme tada gali – kito kelio nėra.
            tas matyt, bus ir VL vs petkeviciu seimyna atveju.
            ir sėkmės jums, nerijau, samdantis bang’ą advokatu :)

          • Donatas

            beje, dar kartą dėl ’svaičiojimų’ ir ’sapalionių’.
            ar reikia suprasti, mieli teisės žinovai, kad advokatė L.Meškauskaitė irgi ‘svaičioja’ ir ‘sapalioja’? sakysit, ji gauna pinigus ir sako, ką nori VL? o kur tada profesinė etika ir rizikavimas savo profesionalo vardu?
            ir VAT teisėjų kolegija taip pat ‘svaičioja’ ir ‘sapalioja’, nes bylos nagrinėjimo nestabdo?
            esate drąsūs svaidytis ’svaičiojimų’ ir ’sapalionių’ frazėmis, to nepaneigsi… tačiau ar jūs esate teisūs? štai klausimas… :)
            žinoma, galiu klysti ir aš, menkas LR pilietis, kuriam nesuteikta ‘pašvestųjų’ teisė išmanyti LR įstatymus. nors turbūt visi sutiksite, kad įstatymus turėtų išmanyti ne tik ‘pašvestieji’, bet ir paprasti gyventojai, nes juk jie irgi turi jų laikytis?

          • lida

            Puiku, kad pagaliau aptikai įstatymą :)
            Sužinojai, kad knygos yra autorių teisių objektai (4 str. 2 d).
            Sužinojai, kad kas yra autorių asmeninės neturtinės teisės (14 str.)
            Sužinojai, kad autorius turi teisę ta pačia tvarka, kaip skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmenį, kuriam jis paveda SAUGOTI asmenines neturtines teises (49 str. vadinasi Autorių TURTINIŲ teisių paveldėjimas ir asmeninių neturtinių teisių APSAUGOS tvarka).
            Jei paskaitysi ir 38 str. tai dar kartą sužinosi ką jau turėjai sužinoti iš 14 str. 2 dalies, kad Autorių asmeninės neturtinės teisės kitiems asmenims neperduodamos. Jos nepriklauso nuo autorių turtinių teisių, lieka jiems ir tais atvejais, kai turtinės teisės perduodamos kitiems asmenims.

          • Donatas

            ‘perduoti’, ‘saugoti’…
            isivaizduokite, lida, jus nepaveldėjote namo, o tik tapote įpareigota jį saugoti. ir štai kažkas sako, kad tas namas dainai (arba visai) yra neteisėtas ir kelia jam žalą. ar jūs, kaip SARGAS toliau ginate tą namą, nes jūsų pareiga SAUGOTI, ar vis tik įsiklausote į argumetus, ir jei su jais sutinkate, tai kaip SARGAS, pašalinate priežastis, keliančias žalą? žinoma, jei jūs pats (pati:) manote, kad žalos nėra, tai taip pat nieko nekeičiate, bet tada jums, kaip SARGUI ir tenka aiškintis…

          • lida

            Kodėl jūs diletantiškai aiškinate, ko nesuprantate ir užsispyrusiai nenorite perskaityti kas be jokių išvedžiojimų konkrečiai ir aiškiai (tikiuosi netgi jums) parašyta 14 str. 2 dalyje, 38 straipsnyje. Galit dar žvilgtelt į Civilinio kodekso 5.1 str. 3 dalį – gal dar ką sužinosit apie paveldėjimą. Suprantu, kad aiškinate viską iš savo profesinės sargo patirties, bet nejau nesuvokiate, kad yra labiau už jus suprantančių.

          • Donatas

            juk sakiau jau kartą ir dar kartą galiu atsiprašyti, kad ‘iš galvos’ netiksliai 100% naudojau žodį ‘paveldėti’, ‘paveldėjimas’, vietoj ‘priežiūra’, ‘saugoti’. tačiau esmės tai nekeičia.
            sakoma (ir pilnai tam pritariu), kad „velnias slypi detalėse“. dažnai super-duper ‘teisininkai’ nardo tarp detalių, pamesdami reikalo esmę. (nepykit, netaikau asmeniškai:).
            bet priimu epitetus ‘diletantas’, ‘užsispyręs’, juolab kad tomis savybėmis ir turi pasižymėti ‘sargas su profesine patirtimi’ :) beje, ar taip pat manote ir apie petkevičiaus įpėdinius, nes juk jie dabar irgi yra ‘durnių laivo’ sargai? :)

          • lida

            A jūs ir su savo gydytojais dėl diagnozės taip ginčijatės ?

          • Jonas III

            Jeigu vertinti teisininkus balais, tai už šią diskusiją bang duočiau 9 (1 balą nurašau už „sapaliones“), lidai – 7, Wu – 2.

      • tikras lietuvis

        Niekas tų Landsbergių neapšmeižė. Kas kita, kad ne viską ką žinai galima įrodyti materialiais įrodymais. O dar, jei tos žinios buvo gautos iš slaptų šaltinių, tai tų įrodymų , materialių, ieškoti iš viso yra beprasmiška.
        Ir dar. Kas gali atsakyti už kitos asmens mintis ir žinojimą? Niekas. Net vaikai.

        • tikras lietuvis

          Dar daugiau: negali Landsbergis tvirtinti, kad viską žino apie savo tėvą (kad žino nemažai neabejoju, tik nuduoda, kad nieko nebuvo), todėl ir jokio teismo būti negali. Dabar iš viso juokinga situacija: būk Petkevičius kažką ne taip pasakė apie Landsbergio tėvą, o jų abiejų nesant ( ir jų žinių niekam neturint bei jų galimų įrodymų neturint) bandoma toliau teistis. Grynas berazumizmas.

  • johnis

    Zinant Jusu,p.Racai, nuomone link D.G-aites sveikinu tokias neangazuotas ir skaidrias mintis. Nes kaip tik is Jusu laukciau tokio str.kaip Laucius parase.
    Ziurint is paprasto zmogaus (kaip mane p.Racas pavadines jog esu eltos lygio, neissimokslines, nemandagus, megstantis respublika ir olialia mergaites) varpines tai pradedant nuo rinkimu „cirko“, sistemos „susitarimo“ del Dalios, jos net gestu,laikysenos tai sis Lauciaus str yra seka visos trijados. Konservai uz ja giedojo visomis keturiomis, jie buvo jos ruperis, tai dabar po truputi „prakisineja“ sias mintis. Jei prisiminsime jog tokiu minciu buvo kuomet Landsbergis buvo faktinis prezidentas tai nenustebsime.
    Po truputi po truputi mus pripratins prie sio modelio ir mes patys pradesim reikalauti to. O D.G. apsimetusi kad ji ne prie ko ir kad ji nori tik sekti tauta prisiims daugiau isipareigojimu nei Konstitucija suteikia.

  • povilas

    Jai norim duoti prezidentui tikras galias, o ne tokias kokios dabar yra reikia issirinkti tikra prezidenta. deja gribauskaite mano akimis nera pats geriausias variantas. Kokiu prezidentu pastikeciauj 100%? Tikru lietuviu o ne ten kokiu lenku kuris primeta kad yra lietuvis. rystingu ir greitai mastantciu. nebijanciam spjauti rusijai ar kitai saliai i veida. Keista taciau manau paksas mane tenkintu, paleckis tikrai netenkintu negalvokit kad as nacis!

  • linas pl

    „Tačiau nesu nei vienas, nei kitas todėl įžvelgiu tik tam tikrą vidinę impotenciją ir norą nusimesti atsakomybę nuo savęs, perduodant ją kažkam kitam.“

    Taip ir yra. Jeigu būtų kitaip, nebūtų paversti Kauno įvykiai politiniu žaidimu, sąžinė ir padorumas to neleistų. Nebūtų buvę tokiu atveju ir svarstymo dėl vandens patrankos, ir dar nemažo skaičiaus visokių panašių dalykų.

    Bet juk iš tikrųjų viskas yra atvirkščiai negu sakot. Kad Laučius apie tai parašo garsiai, toks parašymas net pristabdo slinkimą į valdžios neatsakingumą, įspėdamas, pagąsdindamas. Lygiai tos pat reikšmės turi Račo įrašas čia (kurio turbūt nebūtų be Laučiaus straipsnio).

    Kitaip sakant, ne atsakomybės prisiėmimas veda kraštą į diktatūrą, bet atvirkščiai, nenorėjimas jos prisiimti. Be to toks slinkimas į diktatūrą mažai priklauso nuo to, kas ką apie tai rašo. Netgi atvirkščiai, netikėtumas visai neblogai pasitarnauja tokiam pasikeitimui. Pasitarnauja ir nuolat kalbamos kalbos apie permainas, ir apie „revoliuciją“ dar nuo garsių Ukrainos prezidento rinkimų („maidano“) laikų.

    Žinoma, apie permainas reikia kalbėti, bet valdžios atstovų kalbos apie jas turi per vieną žingsnį atsilikti nuo jų vykimo. Nieko doro, kai nieko nevyksta išskyrus kalbas.

    Įdomu, ar mūsų krikščionys demokratukai (turiu galvoje jaunimą) anuomet apsivilkę morkiniais marškiniais kalbėję apie revoliuciją, pamąstė nors kiek apie tikrą revoliuciją. Nes kažin, kai revoliucijos kilo prieš tautai neatstovaujančią valdžią, ar nors viena revoliucija baigėsi tautos atstovavimo (demokratijos išplėtimu). Daugiausia, baigdavosi tik visuomenės teisių susiaurinimu. Napoleonas toli gražu nebuvo toks demokratas kaip jam ankstesnis Prancūzijos karalius. Leninas irgi visuomenės nuomonės paisė daug mažiau negu paskutinysis caras. — Bet vienas dėsningumas yra, visose revoliucijose neryžtingą valdžią pakeisdavo ryžtinga.

    • status_quo

      „Nes kažin, kai revoliucijos kilo prieš tautai neatstovaujančią valdžią, ar nors viena revoliucija baigėsi tautos atstovavimo (demokratijos išplėtimu).“

      Reikia pavyzdžių? Na kad ir Prancūzijos Didžioji revoliucija. Aišku Jakobinų diktatųra, Napoleonas čia jau kitas klausimas, bet tiesiog galima išvesti tiesioginę parlelę tarp PDR ir parlamentarizmo, žmonių teisių kontinenentinėje Europoje. O jeigu kalbėsime apie Nyderlandų ir Amerikos revoliuciją, Jaunuosius turkus. Galų gale mūsų pačių istorija. Pabėgimą nuo SSRS čekuolis vadina kontrrevoliuciją, bet manau jis taip daro vien dėl to, kad pats sako, kad iš revoliucijų nieko gero negali būti.

      • linas pl

        Neatėjo demokratija po Napoleono. sostą tiesiog perėmė karalius. Taip skirtingų karalių valdžia truko Prancūzijoje iki 1948 metų revoliucijos. Tada prancūzai pirmąsyk išsirinko šalies prezidentą. Tuo prezidentu tapo Napoleono sūnėnas. Pasivadinęs imperatoriumi Napoleonu III, tas vėl įvedė vienasmenišką valdžią. Tiesa, jo valdymas buvo demokratiškesnis negu ankstesnių karalių. buvo labai panašus į mūsų A. Smetonos įvestą tvarką. Pripažinta bent truputis spaudos laisvės ir t. t.

        Bet Jūs matyt kalbate ne apie tai, kas vyko Prancūzijoje, o tik apie pasaulinę Prancūzų revoliucijos reikšmę. Gal ir galima būtų ja pasidžiaugti. bet juk toks vertinimas yra grynai mokslininkų išprotavimas. Tuo tarpu tikrovės įvykiai neužbaigė revoliucijos taip gražiai, kaip kad apie ją kalbama bendromis sąvokomis.

        Lygiai tas pats Lietuvoje. Kalbama apie pasaulinę Sąjūdžio reikšmę, ja pasididžiuojant. kai tas pasididžiavimas grynai išprotautas. nes tiksliai nežinoma, ar ne geriau būtų buvę visoms TSRS respublikoms vieningai remti Gorbačiovo reformas. Tuo tarpu stebėtinai visiškai nesiejami paskutinių 20 metų įvykiai Lietuvoje su jų pradžia. Beje, 1988 – 1989 jokios kruvinos revoliucijos nebuvo. Valdžia pasikeitė demokratine tvarka. Tačiau net ir toks pasikeitimas nesukėlė jokių itin gražių pasekmių.

        Ir dar. Iš jūsų visų išvardintų šalių, demokratiškomis (kaip tas žodis šiandien suprantamas) iškart po revoliucijų tapo tik JAV-ijos. Tai didžiąja dalimi G. Washington’o dėka, kuris tuomet atsisakė vienvaldystės. Buvo mat renkamas prezidentu beveik vienbalsiai, buvo ir nemažai siūlančių jam tapti diktatoriumi.

        Be to, kalbėdamas, skyriau nepriklausomybės karą (ir Nyderlanduose, ir JAV-ijose, ir pagaliau Sąjūdžio Lietuvoje) nuo revoliucijos. Turėjau galvoje tik revoliucijas dėl vidinių priežasčių. Nepriklausomybės karai tikrai baigdavosi geriau. gal dėl to, kad išoriniai priešai neleisdavo šaliai nei nugrimzti į betvarkę, nei pradėti tarpusavio kovų.

        • status_quo

          Nu sorriukas, bet civilinis kodeksas tikrai buvo žingsnis į priekį. Jei tau demokratija tėra dvipusis dalykas – arba jos yra ar ne, tai galima sutikti – taip, revoliucija nieko gero neatnešė. Galų gale, ar būtų įmanoma 1848 metų revoliucija be 1789 metų revoliucijos? Toliau, 1848 metų revoliucija, kaip tik ir garantuotai paneigia tavo paties teiginį.

          Beje, tu pats pagalvok, kaip būtų tęsesi įvykiai Prancūzijoj be revoliucijos? Pati monarchija, didikai, dvasininkai būtų nusižeminę savo privilegijas? Patys pasiūlįtų prasčiokams išsirinkti valdžią? O gal toliau būtų išlaikoma represinė sistema?

          • linas pl

            Dėl civilinio kodekso ir kitų naujovių sutinku. Tik tas, kad apie revoliuciją kalbame neatsitiktinai. Kalbame susiedami su padėtimi Lietuvoje.

            Tokiu būdu bendrai evoliucijos prasme revoliucijos atrodo kaip žingsnis pirmyn. betgi kalbėjome apie tai, kad po revoliucijų, iškart, valdžios mažiau paiso tautos valios negu prieš tai (vėlgi nepainiokime su nepriklausomybės karais. laimėtas toks karas reiškia naujos valdžios įsikūrimą, tad jiems ši taisyklė nė negali galioti). Įrodymų tam kiek nori.

            Kaip būtų įvykiai tęsęsi Prancūzijoje be revoliucijos? 1789 metais Prancūzija tvirtai žengė spaudos laisvės ir t. t. keliu, gal imdami pavyzdį iš Did. Britanijos. Revoliucija šitą reikalą atidėjo iki 1848 metų. Spauda laisvėjo palaipsniui. Spaudos laisvė buvo iškovota 1840-1848 metų bėgyje. 1948 buvo paskelbta respublika. Toliau kaip jau sakiau. Reikia pabrėžti kad Napoleonas III ne suteikė spaudos laisvę, bet ją suvaržė, palyginti su 1847 – 49 laikotarpiu. Beje, jei įdomu Prancūzams pagaliau revoliucijos nusibodo. 1870 metais kilusi revoliucija („Paryžiaus komuna“) buvo numalšinta kariuomenės. Nuo to laiko Prancūzijoje nebebuvo nė karalių, nei imperatorių.

        • Rolandas

          linai pl

          Pilnai sutinku su jusu teiginiais.Antikine prasme demokratijos sąvoka susijusi su rinkimais ir adekvačia išrinktųjų kontrole. Akivaizdu, kad šiuo metu demokratijos sąvoka yra ganėtinai nuvalkiota. Vien ką jau reiškia tokia Korėjos Liaudies DEMOKRATINĖ Respublikas (Šiaurės Korėja).Šiuolaikinės demokratijos prašyte prašosi būdvardžių (valdoma demokratija,liberalioji demokratija ir pan.). Tegtina, kad demokratija tikrai nėra geriausio valdymo garantas.Jei demokratijos pagrindą sudaro- žodžio, rinkimų, informacijos laisvės, renkamumo ir būrimosi į asociacijas teisės – tai Lietuvoje tas yra. Tačiau ar tai mus tenkina? Ar tai garantuoja nors kiek geresnį valdymą?

          • linas pl

            Nesu nusiteikęs prieš demokratiją. tik kažkiek esu jai abejingas, būtent dėl tos pačios priežasties, kurią minit („šiuolaikinės demokratijos prašyte prašosi būdvardžių (valdoma demokratija,liberalioji demokratija ir pan.).“).

            Kalbėjau išimtinai apie dabartinę padėtį. Tokia šalis negali būti pilnavertiškai demokratiška, kur net nuosaikūs žmonės kalba apie revoliuciją. Bet mums trūksta drąsos („Drąsi šalis!“) patiems spręsti, nemėgdžiojant kitų, kaip turi veikti mūsų valstybė. Tokiu atveju, kai neturime ką mėgdžioti, atsiduriame kaip ir akligatvyje.

            Būtent taip yra dėl mūsų demokratijos pilnavertiškumo. Žiūrint anglo akimis turime viską. („Jei demokratijos pagrindą sudaro- žodžio, rinkimų, informacijos laisvės, renkamumo ir būrimosi į asociacijas teisės – tai Lietuvoje tas yra.“) Tai ką daryti? Būtent šito ir nesugebame išspręsti, o anglai (ar kiti vakariečiai) čia mums negali padėti.

            Valdžios veiksmuose šitoks veikimo drąsos trūkumas perauga į amžiną neryžtingumą. Kadangi vyksta rinkimai, tai to neryžtingumo neįmanoma pridengti, apsimetant atsargiais (kaip kad būna diktatoriškose valstybėse). Kitaip sakant, kalbama daug ryžtingų kalbų, ir tuo tik išryškėja, kad nėra tokių darbų. Tuo tarpu revoliucijos kyla iš dviejų šaltinių, jiems kartu sutapus: (1) iš ilgalaikio valdžios neryžtingumo, (2) iš nuolatinio kalbėjimo apie revoliucijas. Abu juos Lietuvoje šiandien turime.

          • Rolandas

            Linai pl

            Yra tam tikri, pagrįsti istoriniais įvykiais, tautų stereotipai. Kalbu apie stereotipinį tautų charakterį pagal tokį kriterijų – gali tauta „padaryti revoliuciją“ ar negali, ant kiek tauta – pavadinkime taip -„durna“.

            Visuotinai žinome, kad rusai yra „durni“, jie revoliuciją gali padaryti, tik duok sąlygas. Tas pats pasakytina ir apie Prancūzus, jie ir dabar vos ne kas savaitę ten ištisus rajonus degina, protestuoja. Pakankamai „durnų“ yra Graikijoje ir t.t.

            Suomiai, norvegai, uzbekai, japonai ir dar daugelis kitų- ne tokie „durni“, netikėtos revoliucijos ten negresia, nors tu jieme kuolą ant galvos tašyk.

            Mano klausimas tau: Kaip tu galvoji, kokio „durnumo“ laipsnio yra lietuviai? Ar gali jie „padaryti revoliuciją“?

    • linas pl

      Kai taip skirstome, japonai, suomiai, švedai nedaro revoliucijų – rusai, prancūzai, ispanai gali padaryti, turime galvoje kiekvienu atveju ištisą tautą. T. y., kad ir visuomenės apačios ir viršūnės elgiasi atitinkamai, kad revoliucija neįvyksta arba įvyksta. Lietuvoj nėra įmanoma tuo tarpu taip lengvai apibrėžti. Mūsų elitas, jeigu būtų atskira tauta, visai būtų tarp darančių revoliuciją. Jeigu visi likę sudarytų atskirą tautą, tokia tauta būtų tarp nedarančių.

      Nors skaičiumi ir mažuma, elitas sveria visuomenės gyvenime dažnai daugiau, negu likę piliečiai. Tai ir šiuo klausimu visai gali nusverti. Todėl neaišku ir ką atsakyti.

  • Tautos vadą kiekvienas suvokia savitai. Galime sakyti, kad ir dabar tokį turime.
    O kad prezidentinis valdymas – netinkamas variantas, sutinku.

  • Aidas

    komentatoriai daug prirašė.. teisingai neteisingai.. nera svarbu, bet kad daug kur Lietuvoje „bardakas“ pripažinkit… manau, ilgą laiką nebuvo „lyderio“… o blogu pavyzdžių buvo daugybė.. liūdna dėl Lietuvos.

  • Troja

    Kažkaip be Fredžio komentarų čia nuobodu, nyku ir netikra. Ponas Artūras parašė apie Prezidentę, gindamas ją nuo Liaučiaus. Kiek gi ponas Artūrai Prezidentūra sumokės BNS’ui už tokią vadovo reklamėlę ir ar nėra taip, kad atidirbinėjate už kėdę LRT taryboje, kurią jums pristūmė prie stalo Prezidentė?
    Jeigu su tuo nesutinkate, tuomet mieliau pasirinkčiau Fredžio kelią. Blokuokite mane amžiams.

    • Donatas

      Fredžiui* gal dar bus suteikta antroji amnestija, kai Artūrui pyktis atlėgs ir/arba komentatoriai prisiprašys…
      tik Fredis* turės krauju (ar el.parašu) prisižadėti asmeninių užgauliojimų Artūro bloge neberašinėti ir pas psichologą lankytis dėl agresijos/pykčio valdymo :)))

      • lida

        „turės krauju (ar el.parašu) prisižadėti…“ – iš tokio Fredžio mažai būtų naudos.

        • Donatas

          Fredis* buvo stiprus ir be asmeninių užgauliojimų (gal net ir stipresnis). be to, Fredis* aiškiai pasisakė prieš post-komunistų įsigalėjimą, dėl kurio mes čia, lietuvoje, turime daug daug bėdų. aš tikrai būčiau už Fredžio* antrąją amnestiją, bet jis netūrėtų suteikti progos Artūrui vėl ir vėl jį ‘išjungti’ :) nes nuo nukenčia ir Fredžio minčių sklaida…

    • Regis

      Fredžio kelias sunkus, suktas, kalvotas, duobėtas ir pilnas pavojų. O kur dar socialistai tykojantys krūmuose.

      Abejoju ar jums pakeliui su Fredžiu. O blokuot amžiams manau nesunku. Tik ar reikia to kitų prašinėti, galima ir pačiam save sėkmingai blokuoti gal ne amžiams, bent jau savaitei kitai.

  • lida

    „Mes atsakingi už tuos, kuriuos prijaukinome.“

  • Linas

    Iš principo tautos brendimo“technologija“tokia,kad visi kas netingi lipa ant sprando,o visuomenė juos kenčia kol gali.Jei pilietiškumo nesiranda-vadinasi daugumai tai priimtina(demo kratija).Kitaip tariant jei vienas“teisingas“vadovas ir pakels pragyvenimo lygį-tautos kolektyvinė sąmonė tik degraduos,o jei kančių išdavoje vyks konsolidacija iš apačios-artimoje perspektyvoje bus sunku,bet ilgalaikėje perspektyvoje geriau.

  • tikras lietuvis

    Vaikų žaidimai: vietoj to, kad galvoti kaip pakelti ekonomiką, pradeda dėlioti šaškes (valdininkus ) aukštyn – žemyn klasifikacijoje ir įsivaizduoja, kad nuo to kas pagerės.

  • Ačiū p. Račui už superinį komentarą.

  • Kad valdyme bardako esama, niekas nesiginčija. Parlamentinėje valstybėje tiesiogiai tautos renkamas prezidentas… tai logika, ką? Geležinė, skirta leisti tautai pažaisti rinkimus.
    Visai įdomi būtų idėja reformuoti Seimą, įkuriant antruosius rūmus. Tada gal balagano būtų mažiau, seimūnai turėtų šiokį tokį apynasrį ir įstatymai nesikaitaliotų pagal orus. Jokių garantijų, kad viskas sulig diena paderėtų ir pradėtų veikti kaip laikrodis, bet būtų geriau, nei dabar. Bent įstatymų priėmimas būtų ilgesnis, kas nekenkia.

  • lida

    Lietuvoje vykdomoji valdžia – Prezidentas ir Vyriausybė. Prezidentei turi tik įtarimų, kad Lietuvoje galėjo būti slaptų kalėjimų. Vyriausybės vadas Kubilius šiandien ryte per „Žinių radiją“ šią šią situaciją su kalėjimais pakomentavo maždaug taip:
    „Na ką mes galime išsiaiškinti ? Čia JAV institucijos turėtų pasakyti, ar buvo“.
    Taigi, kas tvarkosi suverenioje Lietuvoje ?

    • nerijus

      „lida“
      Keista, kad Jūs taip sakote..?
      Suprantama- nebuvo tokios nuomonės, tai nebuvo kam prieštarauti..?
      Nes, nelabai suprantu Jūsų, kaip asmenybės…

    • mdxacuk

      Ji pasakė:

      „NETIESIOGINIŲ įtarimų turiu..“

      Gal jūs, Lida, kaip iškili teisininkė, suprantat, kas yra netiesioginiai įtarimai – ne netiesioginiai įrodymai, o būtent įtarimai? Aš tai nelabai.

      Be to ji dar pasakė, kad „Vakarai neabejoja, kad galėjo būti“. Įsiskaitykit. Jums neatrodo, kad p. Grybauskaitei su logika ne visai tvarkoj, ir kad tai kartojasi? Ar čia gal koks diplomatinis newspeakas, kurį ne kiekvienam duota suprasti?

      • nerijus

        Vienok, prezidentė „ardėsi“ ir reiškė, ne teisioginius kaltinimus „vakarams“, kad jiems teks ATSIPRAŠYTI (ypač JAV )…ir, kad nepriims kalinių, jei informacija nebus paneikta.
        Per spaudos konferenciją, šimtadienio proga, jos tonas labiau nei sušvelnėjo, o net pareiškė, kad teks patiems ATSIPARŠYTI…ir pažėrė daug, nekonkrečios informacijos, o spėliones apie, galimai buvusį ( o gal ir esantį- kas paneigė, kad jo jau nėra? ) CŽV kalėjimą.
        Valstybės vadovas, PRIVALO viską žinoti, kas dedasi jo valstybėje ir be jokių spėliojimų.

        • nerijus

          Keista, jog galimas kalėjimas „persikelia“ iš vienos vietos- Rūdiškių apylinkių į Antavilių teritoriją…Ar, tokiu būdu bandoma sumenkinti VSD, perkeliant jai visą atsakomybę nuo prezidentūros, tiksliau, nuo buvusio prezidento?

          • nerijus

            Ir, beja, koks jis slaptas ( Antaviliuose ), jei per „Google Earth“ puikiai matosi?
            O, tas, kuris buvo Rūdiškių apylinkėse- ne. Matosi, tik tiek, kad ten yra lėktuvų pakilimo takas- vaizdas neryškus.
            Kas meluoja: prezidentūra, ar VSD?

  • Donatas

    Artūrai, trumpa pastaba vienam jūsų teiginiui – jei nemesite rūkyti ir vis apie tai parašyti savo dienraštyje, tai gali būti kad iki 80 metų neišgyvensite, kaip žadate… :)

  • Giedrius U.

    Reikia valdžios reformos, ir V.Laučius siūlo vieną iš variantų
    Gal pvz. galima geriau seimą sumažinti iki 35 narių, kurie būtų renkami tiesiogiai (partinė sistema per 20 metų taip ir negimė, tai kiek dar lauksim)

    Tiesiog sistema degradavo iki tokio lygio kad – arba revoliucija arba ženklūs pasikeitimai, bet taikiai.. ir taip iki kito karto

  • giedrius

    Daugaila,

    nesutinku, dvejų rūmų parlamentas tinkamas federacinei valstybei. unitarinei (ir dar tokio dydžio kaip Lietuva) tik pinigų švaistymas

  • Slyvanosis

    Nu ką čia apie prezydentines respublikas svarstot! Jei norit tikro Tautos vado – bite drite: šaukiam totalinę piliečių sueigą, apiforminam keletą nereikšmingų Konstitucijos pakeitimų ir skiriam Broniuką Jonaviškį Lietuvos karalium.
    Rūmai jau beveik baigti, liko nupirkti keletą gobelenų ir nukalti Šeimos herbą su kaminais ir garlaiviais.
    Dalią paskirsim pirmaja vizirka, Andrių – herbinio štampo saugotoju, o seimūnus perkvalifikuosim į karaliaus šauklius, kad važinėtų visureigiais po kaimus ir skelbtų Jo Šviesnybės ukazus beigi kviestų valsčių baronus į balius.
    Ir bus tvarka kaip Bažnyčios…

  • Velnias žino kaip čia galėtų būti – ar reikia prezidentinio valdymo ar ne Lietuvai.

    Pirma mintis, kai perskaičiau Laučiaus straipsnį irgi pagalvojau lygiai taip kaip Račas. Bet po to brolis paskaitęs jį, išdėstė visai kitokį požiūrį, kartas irgi visai raconalus. Jei Lietuvoj nieko gero nevyksta jau dvim metų (na gal vyksta, bet ne pergreičiausiai) tai kodėlgi nepaexpermentavus turint dabar tokia gerą progą – kaip Laučius sakė – tokio populiarumo prezidentas niekad neturėjo ir turbūt neturės.

    Vienareikšmiškai vertinti šio klausimo kažkaip nelabai gaunasi..

  • WU

    GIGA, jeigu tu dar gyvas, ką manai apie vakar dienos „Teisę žinoti“?

    • GIGA,
      Paksas reketininkas :)

      • GIGA

        Valentinai,man tai įdomiau kaip dabar traktuosit Račo ėjimą į Uspaskicho gimtadienį?Gal gerb. Artūras stengėsi dėl Kubiliaus,kontaktus,kaip sakoma,derino:)

        • Wu,
          Burtažodžiai veikia!

          • GIGA

            kaip su atsakymu?:)Idomi ,tamstos,nuomone.Kaip visada,aisku

        • Valentinas

          Giga,
          Seimo pirminikė per žinių radiją pasakė, kad nežiūrint lyderio darbo partijoje galima rasti patyrusių, konstruktyvių žmonių. Lyderis nereabilituotas. Račas vis dar kaltas ;)

          • GIGA

            Matai,Valentinai,pasakyt daug ką galima.Gal dar sugalvosi kokių argumentų,kad Darbo partija,tai ne Viktoro kišeninė partija?Taip morali konservatorių politika,eilinį kartą morali tik deklaracijose.Super Zuokas ir Uspaskichas iš kraštų,o per vidurį Kubilius šviečia.

          • lida

            Uspaskich skaniai vaišina.

          • Politika – purvinų susitarimų, dvigubų standartų ir pažadų užmiršimo menas.

          • GIGA

            Tai Kubilių taip pat pasmerksite kaip Račą?

          • Regis

            Nepasmerks :). Ir apskritai tai skaudi tema, jos akivaizdžiai vengia visi tipo ar ne antisocialistai.

            Beje aš niekaip nesupratau, kodėl Darbo partijos byla taip ilgai vilkinama. Dabar jau aiškiau.

      • lida

        Valentinas kaip lempą po 1000 metų patrynė :)

    • nerijus

      „Teisė žinoti“…Laukiau, kad kas parašys šia tema…
      Kad ir labai nepatiks, bet pasakysiu/ pakartosiu Valatkos žodžius,jog daug tokių „pranašų“ buvo: Brazauskas, Adamkus ( Pakso nepaminėjo- nekenčia ), sekanti- Lietuvos dalia, kuri išsikvėps, kaip ir anie- buvusieji- po triejų metų. Aš tuom tikiu :)
      Valentinai
      Nemėstu ir daugiau, nei nemėgstu Valatkos, bet, pastaruoju metu jo mintis palaikau…
      :)

      • Donatas

        nerijau, kažko jūsų ženkliukas nebe tos spalvos paliko? gal čia ne jūs? arba nuotaika nebe ta? :)

        • mdxacuk

          Ne vien Nerijus papilkėjo. Pažiūrėkit koks pilkas ir niūrus Valatkos veidas. Kaip zombio kokio.

        • nerijus

          Matyt, slepiuosi nuo VSD, STT, FNTT, policijos, VMI ir kitų struktūrų A. Račo pagalba? :)
          Tiesiog, kitas kompiuteris…Ir jokių sąmokslo teorijų…

      • Nerijau, tu gyveni su viltimi, kad bus blogiau. Man nuoširdžiai gaila tavęs.

        • nerijus

          Valentinai

          Aš gyvas ne viltimi, o maistu ir gėrimais :)
          Valentinai
          Nsureikšminu Valatkos, nes jis, kaip ir daugelis analpolitikų ( specialiai taip parašiau :) ), bankrutuos morališkai. Gamta, kaip sakoma, „išstumia“ nevykėlius, pasiligojusius, pagiežusius ir išlieka tik stipriausi :)

    • GIGA

      Gyvas,gyvas.Labai daug darbo.O kas ten buvo?Informuokit trumpai kolegą:)

      • WU

        GIGA, ten dalyvavo Valatka, Laučius, Kūris ir dar VŽ redaktorius (pamiršau pavardę). Visi pasidalino įspūdžiais apie laidą, įvertino laidos dalyvius. Bėda, tik, kad niekas Kūrio neįvertino, tai galvojau jeigu tu matei, būtum objektyvus vertintojas, kuris atskleistų jo pasirodymo pliusus ir minusus :)

        • GIGA

          o tai ko Kūrio niekas nevertino?Nors laidos dalyviai tai visi labai jau šiaip sau…

        • Valentinas

          Wu, kodėl sugalvojai, kad GIGA gali būti objektyvus Kūrio vertintojas? GIGA negali būti objektyvus. Labiau neobjektyvūs už GIGĄ „kūristai“ yra tik Paksas ir Račas :)

          • WU

            Turiu prisipažinti, aš nesugalvojau.. Tu man pasiūlei :) Tu kaltas..

          • nerijus

            Valentinai

            Netikėjote, jog JAV kariuomenė, kišasi į filmų leidybą..?
            Vakar, per History kanalą, kartojo laidą, kurioje, patys amerikiečiai pasakoja apie tai,kaip jų filmus tikrina/ koreguoja ir tik po jų leidžia rodyti plačiai visuomenej:
            youtube.com
            6 dalys
            čia pirma:

          • GIGA

            Visgi galėtumėt kolegai papasakot už kurį laikotarpį laidoje ar po laidos reikėjo/reikia Kūrį vertinti?O gal jis laidoje su bikiniu pražygiavo ar su Valatka varžėsi ir kokias nors kūno dalis viešai „mieravo“ ?

  • linas pl

    Apskritai, minčiai padidinti prezidento įgaliojimus būtų galima pritarti. bet su dviem išlygom. Pirmiausia, kad padidinimas būtų teisėtas, nelaikinas ir įrašytas konstitucijoje.

    Tada prezidento įgaliojimų didinimas įgytų prasmę. Dabartiniai partijų vadai nors ir yra valstybės vadovai, kada neina kokių nors pareigų, patys už nieką neatsako. Padidinus prezidento įgaliojimus, valstybėje atsirastų tikras vadovas. Panašus sprendimas būtų, panaikinti prezidento pareigas ir palikti vadovu ministrą pirmininką (pastarasis sprendimas dabar neįmanomas).

    Antra išlyga. Didinant prezidento įgaliojimus, reikėtų kartu pakeisti seimo rinkimų tvarką. Dabartinė tvarka nepasiteisina. Dažnai siūloma angliška tvarka labai gerai dera buvusioje Tarybų Sąj. prie asmeninės vienvaldystės (taip rinkimai vyksta Baltarusijoje ir Vidurinės Azijos šalyse), o mums tas netiktų. Todėl reikėtų priimti kurią nors iš mišrių rinkimų sistemų, pvz. šveicarišką. Gerai būtų ir šveicariška referendumų tvarka. Tokiu atveju jau nebetektų bijoti amžinos diktatūros.

  • Artūro Račo humoro akademija :), kliūnat TV ančiai.

  • Kawianskas

    Pirma, nemanau, kad Prezidentė pritartų pono Laučiaus mintims.
    Antra, jei siekiame sustiprinti demokratiją, sukurti pilietinę visuomenę ir dar visuotinę gerovę, tereikia išprovokuoti karinį konfliktą su Rusija arba Baltarusija. Pralaimėsime, tačiau tai suvienys ir mobilizuos tautą, pakels ją naujiems darbams ir žygiams. Porą metų sumaišties, užtai paskui nušluostysim nosis visokiems suomiams ir vokiečiams.
    (aišku, rizika, kad laimėsim išlieka)

  • povilas

    karinis konfliktas su rusija nebutu kartais = 3 pasauliniui karui? kaskokia nesamone kawianskas parasei nepagalvoji apie zmoens kurie mirtu? ar tai butu geriau kai 8000 zmoniu paukoti givybes? kas garantuos kad mes nepriklausomybe issaugotume? rusija iejusi vargu ar iseitu. ir tai visai nelogiska ir kvaila. Kartais nebusi per daug nesamoniu prisiskaites? :D

  • Rolandas

    Pažymėtina, kad kalbant apie Lietuvos valdymo formą, pavadinimas Lietuvos Respublika, tai eufemizmas korumpuotų oligarchų faktiškai valdomai šaliai. Jeigu sudėti taškus ant i, tai akivaizdu, kad Lietuva yra tikrų tikriausia Bananinė Respublika (lietuviškas variantas būtų Runkelinė Respublika, kadangi runkeliai yra mūsų pagrindinė kultūra, o ne bananai).Kaip rodo istorija – valdymo formos keičiasi cikliškai. Prieš kelias dešimtis šimtmečių buvo populiarios respublikos, po to atėjo monarchijų mada, jas vėl keitė respublikos, maišėsi dar kitokios sistemos. Kaip žinoma istorija slenka spirale, o kartais net ratu. Pasalyje neegzituoja vienareikšmės nuomonės kokia valdymo forma yra geresnė, o kuri blogesnė. Daug nesiplečiant teigtina, kad Prezidentinė Respublika, o gal net ir monarchinė valdymo forma dabartiniame etape yra vienintelis kelias siekian išvengti revoliucinių valdymo formos pakeitimo variantų.

    • Bulvinė. Pagrindinė kultūra LT yra bulvės, jų pilna ir mūsų virtuvėj. Bulvių Respublika – gerai skamba :D

      • lida

        Bul`bų pavadinimą uzurpavę balarusiai.

        • O kiaulių?
          Gal Runkelių geriau, visgi:-)

          • nerijus

            Esam „labusai“ ir tuom džiaukimės…
            :)

  • Kita vertus, tai tik Laučiaus improvizacija. Prezidentė turi sunkiai įsivaizduojamą pasitikėjimą, bet manau tai yra gerai. Vadinasi visgi nėra mūsų žmonės tokie, kaip atrodė po Seimo rinkimų – patys išrenką, o jau po to patys maišo su puirvais. Reiškia yra kažkokie elgesio standartai, kurie yra vertinami ir yra kažkokie realūs lūkesčiai, kuriuos įmanoma patenkinti. O tai, kad kelis kartus pasielgė „nesistemiškai“, vargu ar vienareikšmiškai vertintina kaip autoritarizmo apraiškos.

  • Linas

    kreivakojui.Aš pasisakyčiau dar radikaliau už mdhacuką.Improvizuot galima visais klausimais išskyrus tuos,kurie kertasi su Respublikos konstitucija.Sunkiai įsivaizduojamas dalykas,kad su purvais galima pradėti maišyti visiems suprantamus elgesio standartus.Norim to ar ne patenkinti vienas kito lūkesčius dabartinėj siruacijoj vargu ar įmanoma.O kad kelis kartus iš eilės lipama į tą patį šū…yra autoritarizmo liekanos.Deja.Norėtųsi objektyvesnės liekamųjų reiškinių analizės.

  • Linas

    gerb.prelegentams.Išnagrinėjęs pakankamai giliai tam tikrus pasisakymus,prieinu prie išvados,kad Lietuvoj nėra viskas jau taip blobai.Sutinku su Rolandu,kad viskas vyksta pagal spiralę,svarbu savalaikiai išsikapanot iš Runkelinės respublikos ir pasirinkt reikiamą valdymo formą.Bet kokios revoliucijos taps neįmanomos,jeigu grišim į monarchinį valdymo valstybei modelį.Gaila,kad įvairūs marazmatiniai veikėjai nenori šito suvokti,dėl ko ir gaunasi aibė neišsprendžiamų problemų.Stebint pastaruosius seimo posėdžius,darosi akivaizdu,kad artėjama šviesos greičiu prie karinio konflikto su Rusija,kas galėtų neigiamai atsiliepti mums visiems.

    • linas pl

      Čia jums naujai beprisijungianti valdžios partija pranšė, apie tą konfliktą su Rusija?

      • linas pl

        (Turiu galvoje Darbo partiją).

  • Linas

    siekdamas stiprinti demokratįją visoj Respublikos teritorijoj ir artėdamas prie visuotinės gerovės turiu pastebėti,kad svarbiausia šioj plotmėj yra mobilizuoti tautą naujiems darbams ir žygiams.Į tai dabar ir nukreiptos mano pastarosios intencijos.Turim pradėt visiems šluoti nosis,nes bet kokia rizika,turint reikalų su švedais ar vokiečiais gali viršyti prieinamus kredito reitingus.Galvodamas likt lietuviu ar ne,suprantu tą problematiką,kuri šiandien manęs laukia.

  • Linas

    keista,kodėl niekas nenori diskutuoti visiems rūpimoms temomas.Didinant savo įgaliojimus,norisi pastabėti,kad dabartiniai partijų vadai nutolsta nuo sumaišties, neartėdami prie pilietinės visuomenės ,kuri iš principo pagaunama už škverno.Kartais nulipus nuo slidžių,pagauna noras surasti kokią nors prasmę šitoj humoro akademijoj.Įsitikinęs.kad visų pasisakančių šioj vietoj,ketinimai daugiau negu geri.Kitas dalykas,kad eskaluodami pakankamai senamadiškus faktus nesuprantam,kad dabartinė tvarka nebetinkina nieko,išskyrus kubiliius ir Co.

  • povilas

    Diskutuojat kokia turetu buti valdimo forma? Tai va kas gadina zmoens ? pinigai. Jaigu i seima eitu ne del pinigu o del garbes, kaip, kad buvo atenuose. kol sofoklis berods, nepradejo moketi atlyginimu senatui :).

  • Linas

    jaučiu,kad užkandęs vaikiškos tyrelės,nebetekau pritarimo iš kolegų tarpo.Jaučiuosi kaip boksininkas,praleidęs smūgį,nuskambėjus gongui.Kelnėse jausdamas sunkumą,norėčiau tarpusavio supratimo.Dar kartą pabrėžiu.kad esu už Lietuvą,nors Prezidentė prieš,o Kūrio aš nevertinu.Man patinka mintis,kad padidinimas teisėtas,skirtingai nuo Tarybų Saj.Bet kokie sulyginimai su buvusia tvarka man primena Angliją,arba Baltarusiją,nors mūsų sąlygomis geriau gyvent su Valatka,nei su Vladimiru.

  • Linas

    p.povilui.Valdymo forma turėtų būti adekvati šunininkystės sąlygoms.Diskutuoti dėl to galima,bet ar daug nuo atsiplėš garbės -klausimas.Bet kokiu atveju norėčiau Atėnus iškeist į Kryžkalnį ar į kokį bičių kaimelį.Visais dalykais nuvertinimas vietinės reikšmės objektų į Sofoklius man netinka,nes šiandien Lietuvoj,kiek žinau,niekas nieko niekam nemoka.Nesinori prieš vakarą kažką pagadinti,ba gal pradės mokėti visai užmirštą atlyginimą.

  • Linas

    vėl norėtųsi parašyt porą žodžių Valentinui.Kadangi dababer būsiu išvykęs prie Tikikakos,ir jaučiu,ten galiu atsidurti už ryšio ribų,noriu asmeniškai palinkėti tau,kad viskas būtų ateity geriau,tame tarpe valstybei ir ,be abejo,tau.Slyvanosui – kaip visada respect.

  • nerijus

    http://www.alfa.lt/straipsnis/10296173/?PKN.Orlen.neatmeta.galimybes.parduoti.Mazeikiu.nafta=2009-10-23_14-01

    Ir kam jie parduos?

    :)
    Spėju- rusam, nebent, rusam tik per „ofšorkes“.
    Šiandien, klausiau Žinių radijo ( nors niekad to nedarau :) ). Kalbėjo EP nariai Paleckis ir Andrikienė.
    Pasirodo, kad buvo svarstomas variantas, jog Dojotiekis į „vakarų“ Europą būtų tiesiams per Lietuvos teritoriją, bet, tam paprieštaravo esantieji valdžioje- konservatoriai.
    Kas yra prarandama, kai, vien dėl savo „ožiško“ užsispyrimo ir kvailų įsitikinimų, kenčia Valstybė išto negaudama pajamų…Argi, būtų blogai, jei Lietuva turėtų tokį „arkliuką“..?

  • Rolandas

    lida

    Kategoriškai teigiate, kad šiuo atveju- mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius (apeliuojate į CK paveldėjimo (5)knygos normas) yra negalimas teisių perėmimas. Su tokiais Jūsų teiginiais galima sutikti tik dalinai. Akivaizdu, kad žinote apie tokį institutą, kaip procesinių teisių perėmimas, tą atvejį, kai viena iš ginčijamo teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos ir teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju (aišku išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas). Tačiau ar Jūs turite duomenų, kad likusieji Lansbergio reikalavimai yra nesusiję su turtinėmis teisėmis, kurios gali būti perduodamos (CK 1.112 straipsnis)? Gal toje (mums nežinomoje)ieškinio reikalavimų dalyje galimas procesinis teisių perėmimas? be abejo Jūs eate teisi, asmens garbės ir orumo bylose procesinių teisių perėmimas vargu ar galimas. Tačiau ir čia Lansbergiui yra išeiti -pakanka nustatyti formalius teisių perėmėjus (pvz. pagal tai, kas gavo paveldėjimo teisės liudijimą) ir pareikšti SAVARANKIŠKĄ ieškinį jau paveldėtojams (šiuo atveju Petkevičiaus vaikams), nurodant, kad apie tėvuką paskleisto žinios žemina IR JO (LANSBERGIO) garbę ir orumą. Tokiu būdu galima didmeistriška teisinė partija, kurios pasekoje – „Durnių laivo“ išmetimas į šiukšlių dėžę visiems laikams.

    • lida

      Advokatė aiškiai pasisakė, kad vaikai neva turi atsakyti už tėvo teiginius. Apie jokį naują ieškinį kalbos nėra. Jei jis ir būtų, tai jau būtų nauja byla, o ne procesinių teisių perėmimas.

      „pareikšti SAVARANKIŠKĄ ieškinį jau paveldėtojams (šiuo atveju Petkevičiaus vaikams), nurodant, kad apie tėvuką paskleisto žinios žemina IR JO (LANSBERGIO) garbę ir orumą“ – nesupratau to „didmeistriškumo“ esmės. 1) Jei žinias paskleidė ne vaikai, tai tiek esamas, tiek naujas ieškinys bus nepagrįstas. 2) Jei V. Ladsbergis nebūtų nurodęs, kad tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį tėvą paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą, jis apskritai nebūtų galėjęs pareikšti ieškinio už savo mirusį tėvą (gal tėvo tos žinio nežemintų ?). Po „apšmeižtojo“ mirties reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą teisę turi „apšmeižtojo“ sutuoktinis, tėvai ir vaikai, JEIGU tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas KARTU žemina ir jų garbę bei orumą (CK 2.1 str. 1 d.).

      • Rolandas

        lida, jei paprašysite atsiprašyti už tai kad jūsų kaimyno šuo apšlapino jūsų tėvo ratus, bus žiaurus atvejis – teks atsiprašyti, kad tik ratų nereikėtų šluostyti… Matau, kad esate juodojo jumoro mėgėja – gerbiamo a.a.Petkevičiaus ir „kaimynų šuns“ analogija (atsakomybės perėmimo prasme) yra ne visai tinkama… sulyginti rašytoją su kad ir labai mielu keturkoju…

        Pareiškėte, kad: „mano spėlionės apie kažkokią procesinę taktiką nepagrįstos teisinėmis normomis, todėl jums NEĮDOMIOS“. Ar teko girdėti apie civilinį procesą? Beje, žinokit, kad procesinės teisės normos yra tokios įnoringos damos, kad jos jau pačios gali pasirinkti, kam jos nori būti įdomios, o kam ne… Pasakysiu taip -kas liečia civilinį procesą – akivaizdu, kad apie jį menkai išmanote (čia švelniai kalbant), todėl tolimesnė diskusija šiuo klausimu nutrauktina. Juo labiau net nenorite suprasti šio instituto svarbos. Esate neteisi, teigdama, kad mano aptarti procesinės taktikos variantai „nepagrįsti teisės normomis“. Atvirkščiai – jie pakankamai pagrįsti tiek materialiosios, o ypač procesinės teisės normomis.

        Dėl „konkrečios bylos“. Kategoriškai pareiškėte, kad: „kalbate vien tik apie šią konkrečios bylos medžiagą, konkrečias teisės normas, konkrečius teisinius santykius, šioje konkrečioje byloje, o mano spėlionės apie kažkokią procesinę taktiką nepagrįstos teisinėmis normomis, todėl jums neįdomios“.

        Jūs prieštaraujate pati sau. Iš spaudos žinome, kad teismas atnaujino bylos nagrinėjimą, bylos nenutraukė, teismo nuomone Petkevičiaus vaikai yra teisių perėmėjai, jiems yra privalomos visos procesinės teisės ir pareigos, bylą atnaujinus ji bus pilnai nagrinėjama teikiant įrodymus, aiškinimus it etc., o jūs tai norite VISIŠKAI IGNORUOTI ir teigiate, kad apie tai nėra ką ir kalbėti, Petkevičiaus vaikams užteks tik pasakyti, jog jie nėra teisių perėmėjai. Su tokiais teiginiai negalima sutikti, kadangi negalima paneigti realybės – byla atnaujinta. Viskas dabar Lansbergio atstovų rankose…Čia galimi ir reikalavimai pakeisti ieškovus, ir reikalavimų (ieškinio dalyko pakeitimas) ir etc. Kaip sakiau ieškojimas kitokių variantų, nes bet kuris iš jų Lansbergiui bus geresnis nei bylos nutraukimas neįrodžius, kad tėvukas buvo apkalbėtas.

        Nediskutuotina, kad dėl teisių perėmimo mirus fiziniam asmeniui, sprendžiama vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis, kad asmens garbės ir orumo bylose procesinių teisių perėmimas vargu ar galimas, kad kai kurių asmeninių teisių išviso negalima perimti (o tuo pačiu negalimas ir procesinis teisių perėmimas) , kad šiuo konkrečiu atveju būtent taip ir yra ir t.t. ir pan., tačiau tai antras klausimas. Aš apie tai dar išsamiai nekalbėjau, nors turiu savo pagrįstą nuomonę šiuo klausimu.

        Aš bandau pasakyti, kad šiame etape daug svarbiau yra proceso teisė, civilinio proceso. Procesinė taktika gali įtakoti bylos išsprendimą taip, kad visiškai kitaip gali būti aiškinama ir taikoma materialiosios teisės normos šiame ginče.

        • lida

          „Jūs prieštaraujate pati sau. Iš spaudos žinome, kad teismas atnaujino bylos nagrinėjimą“ – aš kalbėjau, kad manęs nedomina jūsų spėlionės. Iškart sakiau, kad ir sustabdė ir atnaujino nepagrįstai.
          Absurdišką analogiją pateikiau, kad jums būtų aiškiau, nes akivaizdu, kad apie civilinį procesą menkai išmanote (čia švelniai kalbant).
          „garbės ir orumo bylose procesinių teisių perėmimas vargu ar galimas, kad kai kurių asmeninių teisių išviso negalima perimti (o tuo pačiu negalimas ir procesinis teisių perėmimas), kad šiuo konkrečiu atveju būtent taip ir yra ir t.t.“ – taigi, kad negalimas, ką ir sakiau nuo pat pradžių. Todėl nebesuprantu, kitų jūsų išvedžojimų prasmės – ginčijatės pats su savo teorijomis.

  • Rolandas

    lida

    Paklausiu dar kartą: ar Jūs turite duomenų, kad likusieji Lansbergio reikalavimai yra nesusiję su turtinėmis teisėmis, kurios gali būti perduodamos (CK 1.112 straipsnis)? Gal toje (mums nežinomoje)ieškinio reikalavimų dalyje galimas procesinis teisių perėmimas?

    Ir dar. Jūs manęs matau nelabai suprantate ir iš kitos pusės…Mūsų Lietuvės teismų sistema tokia, kad galimos tikrai „didmeistriškos“ partijos, svarbu kas yra šalys…

    Kita vertus neskaičius bylos, nežinant visų aplinkybių, neverta ir diskutuoti taip konkrečiai.
    Galim tik pasvarstyti abstrakčiai.
    Motyvų, kodėl Lansbergio šalis neieško variantų su nauja savarankiška byla, gali būti keletas. Viena iš galimų versijų tokia: Lansbergio procesinė taktika, šiame etape – byloje nustatytų faktų prejudicinė reikšmė šalims, tuos pačius klausimus nagrinėjant kitose bylose. Esmė tame, kad bylą atnaujinus iki teismas priims vienokį ar kitokį sprendimą (kad ir teismus nusprendus, jog procesinių teisių perėmimas yra negalimas)–šalims teks išsakyti savo pozicijas. Ten ir galima pričiupti atsakovus, priversti juos pagrysti įrodymais aplinkybes, kurias įrodinėja ar joms pritaria. Petkevičiau vaikai arba turės pripažinti faktą, kad tėvo knygoje paskleistos žinios neatitinka tikrovės arba bus priversti įrodinėti, jog jų NUOMONE prašomos paneigti žinios atitinka tikrovę. Šioje vietoje jiems teks padirbėti, kadangi kaip visuotinai žinome -NUOMONEI tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis TIKRAIS FAKTAIS. Nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo UŽTIKRINTI, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų.

    Kitas galimas procesinės taktikos variantas-panaudojant procesinį spaudimą, kažkokios tai taikos sutarties sudarymas su paveldėtojais ir t.. Tai vis palankesni – palyginti su bylos nutraukimu taip ir nespėjus įrodyti, kad tėvas buvo apkalbėtas, o ir knygai esant laisvai platinamai ir leidžiamai naujais leidimais – Lansbergiui scenarijai. Net nežinau, gal pritaikytos laikinosios priemonės ir knygos pakartotiniai leidimai sustabdyti, o nutraukus bylą vėl pasipils tiražai, gal ir čia yra viena iš tolesnio „gumos“ tempimo priežasčių.

  • lida

    Iš spaudos žinome, kad visa byla yra kilusi dėl tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovo tėvą paskleidimo konkrečiame konkretaus rašytojo kūrinyje. Jokių duomenų, kad byloje pareikšti dar ir savarankiški reikalavimai dėl kokios negrąžintos 100 Lt paskolos. Niekur nesakiau, kad negalimas teisių perėmimas pagal tokią skolą. Kalba ėjo tik apie reikalavimą paneigti tėvo užrašytas mintis. Beje, jei toks savarankiškas reikalavimas ir būtų, jis turėtų būti išskirtas į atskirą bylą. Bet, jei jūs turite tikslesnių duomenų, galite papasakoti.
    Apie jūsų paslaptingas „didmestriškas partijas“ neturiu nieko daugiau pasakyti, nes nebesuprantu apie ką kalbate. Ankstesniame komentare jau pasisakiau, nes kalbėjote konkrečiau.
    Apie motyvus taip pat kažką nesuprantamo paporinot. Petkevičiaus vaikai neturi nei pripažinti nei patvirtinti faktų (ar kitaip „padirbėti“), dėl užrašytos tėvo nuomonės. Pats pripažinote, kad dėl šio reikalavimo teisių perėmimas negalimas, tai nebesuprantu jūsų minčių eigos.
    Laikinosios apsaugos priemonės neturi jokios įtakos rašytojų vaikų atsakomybei pagal pareikštus reikalavimus jų tėvui.

  • Rolandas

    lida, aš Jums „nesuprantamai paporinau“ būten apie PROCESINĖS TAKTIKOS motyvus, procesinės.Ar išgirdot? Trumpai ir lietuviškai pasakiau, kaip galima nesuprast, gal pritart negalima, o nesuprast…

    O tai, kad Jūs nieko negirdėjote apie siurprizinius lietuvos teismų sprendimus irgi nėra privalumas.

    Sakote, kad Petkevičiaus vaikai neturi nei pripažinti nei patvirtinti faktų (ar kitaip “padirbėti”), dėl užrašytos tėvo nuomonės.
    Tačiau pati iš spaudos juk žinote, kad teismas bylos nagrinėjimą atnaujimo, šalys privalės atvykti į teismo posėdį. Tai dabar pasakakykite, kuomet teismas Petkevičiau vaikų paklaus ar jie pripažysta ieškinį ar su juo nesutinka, kaip jie elgsis – stovės lyg vandens į burną prisisėmę ir tylės? Na, matote pačiai juokinga:)

    Privalės ištarti bent jau „taip“ arba „ne“. O kai pravers burnelę tai ir skaitykite apie tai kaip gali elgtis Lansbergis mano aukščiau „nesuprantamai paporintuose“ procesinės taktikos motyvuose.

  • lida

    Na ką galima atsakyti, į jūsų teiginį, kad Lietuvos teismai kartais priima „siurprizinių“, suprask – neteisėtų, sprendimų ? Kalbame apie konkrečią bylą ir konkrečias teisės normas, kurios reglamentuoja konkerčius teisinius santykius konkrečioje byloje. Nežadu čia spėlioti apie tikimybes teismui priimti neteisėtą sprendimą, ty nesilaikant teisės normų.
    Spėlionės apie kažkokią procesinę taktiką, kuri vėlgi nepagrįsta teisės normomis, man taip pat neidomios. Jei ieškovas siekia, vieno ar kito (gal išsiųsti juos į Marsą ?), tačiau tie jo siekiai nepagrįsti teisiškai, apie tai nematau prasmės spėlioti.
    Apie tai, ką rašytojo vaikai turės pasakyti atnaujintoje byloje – jie yra netinkami atsakovai, nes pagal pareikštus reikalavimus negalimas procesinių teisių perėjimas, todėl byla turi būti nutraukta. Jei aš jūsų paprašysiu atsiprašyti už tai kad kaimyno šuo apšlapino mano tėvo ratus, ką jūs galėsite pasakyti ?

    • Rolandas

      Ups, lida, as į šį komentarą čia norėjau atsakyti kur 24, 2009 5:39 vakare rašiau:)

  • Ieškovas V. L. 2007 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. P. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą viešai paneigti ieškovo nurodytus, tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeidžiančius teiginius ir paneigimą paskleisti ne mažesniu tiražu platinamoje spaudoje, negu atsakovo knygos „Durnių laivas“ paskleistieji tiražai; priteisti iš atsakovo 100 100 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

  • Nemanau, kad paveldėtojai gali būti įpareigoti kažką ne savo pasakytą ar parašytą; tad lieka neturtinė, jeigu įrodoma, jog teiginiai melagingi, aišku, kvalifikavus, jog ši neturtinė paveldima.

    • bang

      Koks šiuo atveju būtų žalos atlyginimo priteisimo pagrindas ?

      • Nemąsčiau apie procesinį aspektą, o materialusis: paveldėta turtinė teisė, susijusi su melu (kyla iš melo).

        • O be to, kas vienareikšmiškai gali atsakyti, koks formuluotės „autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai“ turinys?

          • Rolandas

            Egriseus

            Biblijoje, o konkrečiau Pradžios knygoje pasakyta-Šabą švęsk. Šiandien juk šabas,todėl galima ir pakvailioti, kaip tau toks sui generis – jei sinteresuoto asmens (Lansbergio)prašymu teismas uždraustų toliau skleisti klaidinančią reklamą (CK 6 knygos 301 str.)taip pat įpareigotų Petkevičiaus vaikus jų tėvuko klaidinančią REKLAMĄ viešai ir adekvačiai paneigti. Tik reikėtų Lansbergiu įrodyti, kad paskleista informacija yra susijusi su jo ir jo tėvo PROFESINE VEIKA (ŠIUO ATVEJU -POLITINE). O tai padaryti daug lengviau nei rūsčiu veidu įrodinėti šmeižtą:)

          • Rolandas

            Na, pažiūrėjau taip ir yra „panašus, tik tam tikros rūšies, savitas“

        • bang

          egriseus, žalos atlyginim

          • bang

            egriseus, žalos atlyginimą šiuo atveju galima būtų prisiteisti tik iš žalą padariusio asmens. Kadangi rašytojas išėjo anapilin, tai… (Aš net nekalbu apie galimybę grožinio kūrinio turinį pripažinti neatitinkančiu tikrovės apskritai :)

          • bang, neskaičiau tos rašliavos, tai neturiu supratimo apie jos žanrą; tad darau tik prielaidas, pvz., žala daroma knygai esant prekyboje; be to, „palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (E. K. vs J. A. V).
            Bet jei jau pats nedvejoji, tebūnie

          • Rolandai, pirma, ne Pradžios, o Įstatymo knygoje. Antra, pasižiūrėk, ką reiškia „sui generis“ ir kaip šis terminas siejasi su tavo tekstu.

          • Rolandas

            Egriseus

            Pradedant konkretesnias diskusijas dėl Lansbergis v. Petkevičius ir ko ginčui spręsti reikšmingų teisės normų aiškinimo ir taikymo siūlau apsvarstyti keletą iš galimų Lansbergio taktikos versijų.

            Versija I. Ją galima pavadinti “ėjimu žirgu”, o jis iš pirmo žvilgsnio labai paprastas. Lietuvos teisėje yra įtvirtintas principas, kad AUTORIŲ TEISIŲ OBJEKTU NEGALI BŪTI AMORALUS KŪRINYS.
            Pripažinus, kad „Durnių laivas“ nors ir formaliai atitinka autorinių kūrinių reikalvimus atnaujintame teismo procese pradėti įrodinėti, kad autorių teisės šiuo atveju neginamos, kadangi jis ()kūrinys, knyga) NEATITINKA MORALĖS PRINCIPŲ.

            Teiginiui pagrįsti LR Autorių TGTĮ šiuo atveju netiks, kadangi pastarasis jokių moralės kriterijų nenurodo. Tačiau pagrindas yra – LR CK 1.2. 2 d.

            Tokia taktika leidžia pasiekti toli einančių tikslų (kas rimtai priims teiginius kūrinio, kurį teismas pripažino neatitinkantį moralės principų…)

            Verta pažymėti, kad pas mus – priešingai nei JAV (lyginamoji teisės studija tą akivaizdžiai ir lengvai parodytų) šis klausimas vertinamas kiek kitaip, todėl jei JAV būtų neįmanoma, tai Lietuvoje pilnai galima.

          • Rolandas

            Be abejo „amoralumas, neatitikimas moralės principams“ būtų įrodinėjams vertinat knygos turinį ir parodant, kad jis žemina vaizduojamų joje asmenų garbę ir orumą.

          • Rolandas

            Tikrai nereikia ir žiūrėti – sui generis viena iš reikšmių berods yra „panaši, panašus“. Tai aš ten ir siūliau „panašią versiją dėl reklamos. Juokais, aišku.

          • Rolandai, kad „savitas“ tai jau tikrai :) Tau niekas nesakė, kad esi grotesko meistras? Ar taip netyčia gaunasi?
            Jeigu rimčiau, vengiu rašyti daug savo komentarų viena tema: paversti kieno tai blogą pokalbių kambariu. O dėl V.L. vs V.P., tai nėra ten taip sudėtinga, kaip jums su lida, bang’ui ir man atrodė. Ir apskritai, jūs su lida pliekėtės dėl jau aiškių procesinių dalykų.

          • Rolandas

            egriseus

            Tu teisus. Nereikia paversti šio tinklalapio pokalbių kambariu, vienam įraše pilant ir pilant. Kaltas.

            Daugiau ir aš nerašysiu.

            Iki.

          • elas

            Ponas egrisejus prastai zinote biblija. Kaip tik pradzios knygoje pasakyta, kad sesta diena dievas ilsejosi.

          • bang

            Sui generis teisės, tai duomenų bazių gamintojų teisės, taigi nepripainiokit.

          • Rolandas

            bang

            Sakiau, kad šiame įraše daugiau nepasisakysiu. Tačiau jūsų pastebėjimas, kad kažkas painioja teisines sąvokas man – kaip buliui raudonas skuduras. Todėl dar vieną ir paskutinį kartą ŠIAME ĮRAŠE pakalbėsiu.

            Žinot, klausimas ką reiškia kad ir ta nelaiminga sąvoka sui generis (kurios, pasirodo, tokie puikūs žinovai mes čia esame) yra realityvus. Žiūrint kuriuo aspektu klausime, etimologine, filosofine ar teisine prasme .

            Jei kalbėti apie teisinį šios sąvokos aspektą, tai tikrai skaičiau Kantą, jo teorijas dėl asmeninių neturtinių teisių (iš kurių ir kilo autorių neturtinių teisių institutas), susipažinęs tiek su dualistinės (France, Germany) tiek su monistinės (kad ir tos pačios Lietuvos), tiek ir su sui generis (copyright) –England ir etc., sistemų, reglamentuojančių autorių teises, normomis, teorija bei praktika.

            Klausimas kitas ar yra prasmė PROFESIONALIAI DISKUTUOTI su pašnekovu, kuris staiga išmąsto: „O be to, kas vienareikšmiškai gali atsakyti, koks formuluotės “autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai” turinys? (Egriseus)“ arba nesuvokia ir –kas blogiausia -net nebando suvokti proceso svarbos (lida).

            Tokie ir panašūs klausimai ir požiūriai parodo, kad pašnekovai yra arba diskutuojamo dalyko profanai arba pas juos toks humoras.

            Todėl belieka prisitaikyti prie pašnekovų, nutraukti teisines diskusijas ir pereiti prie filosofijos, istorijos, juokelių Ten jau galima kalbėti laisvai ir tam pačiam sui generis surasti oi kiek daug reikšmių, na kad ir etimologine prasme

          • elai, o kur įsakymas švesti?

          • bang

            Rolandai, su Kantu jūs be abejo galite diskutuoti apie sui generis teisių sąvokos realityvumą etimologine, filosofine ar teisine prasme. Bet kalbant apie konkrečią bylą Lietuvos teisme, vertėtų išsiaiškintišios sąvokos prasmę Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme. Na, kad aptariamu klausimu neatrodyti visišku profanu.

  • Manau, jog geriausias ir vis dar neįgyvendinęs savo potencialo vadovas (politikas, tarptautinio masto asmenybė) – tai Vytautas Landsbergis kaip Lietuvių tautos vadas ir Nepriklausomybės bei Naujųjų laikų prezidentas.

    Tai neabejotina kandidatūra tokiai tautai kaip Lietuviai. Aš nesišaipau, bet tam , kad pradėtumėte suprasti kokioje padėtyje dabar valstybė, turėtumėte pradėti nuo Vytauto Landsbergio valstybės gaivinimo minčių.

    Paprašykite jo vizijos. Tikiuosi nepasiūlys priešmirtinio maršo konvulsijų fone :)

    :)

    o rimtai, turbūt nesuvokiate kas yra „giminių kraštas“, jeigu iki šiol dar „generuojate“ idėjas

  • Rolandas

    lida

    ŠEŠTADIENIS, reikia pajuokauti ir pailsėti. Sprendžiant iš jūsų pateikto pavyzdžio apie „rašytoją ir mižnių kaimyno šuniuką“, esate analogijų mėgėja.

    Tai štai, viename iš savo komentarų aukščiau, šiame įraše jūs kažkokio tai, jūsų nuomone, nesuprantančio dalyko diskutuotojo paklausėte „ar tu taip ir su gydytojais ginčijiesi, kuomet tau yra nustatinėjama diagnozė?“.

    Remiantis šiuo pavyzdžiu, klausiu: O mūsų tarpusavio šiandienos dispute, kuris iš mūsų yra „gydytojas“, o kuris „pacientas“? Kaip manote?

    Juokauju. Nekreipkit dėmesio. Aš esu tas „ligonis“, o jūs šaunuolė, kad domitės ir protingai mastote, tik – prašau – nebūkite tokia kategoriška. Man rodos jūsų galvelėje dominuoja tik juoda-balta. Patikėkite-moterims kategoriškumas netinka:)

    • lida

      Sprendžiant iš jūsų pasisakymų teisiniais klausimais, be jokių abejonių pacientas esate jūs.

  • Rolandas

    lida

    Jeigu dar abejojau, tai po paskutinių dviejų jūsų komentarų abejonių liko dar mažiau, nors ir laisvadienis…

    Būsiu atviras-jeigu norėjote mane nuvilti, tai jums pasisekė…

    Gal nereikėjo tų paskutinių dviejų (2009 7:24 vakare ir 2009 7:26 vakare) komentarų.?

    Nuo šiol kitomis akimis žvelgsiu į Raco pasiūlymus jums apsilankyti pas psichologą…

    • lida

      Paklausėte – atsakiau. Jei nepatiko atsakymas, jūsų rūpestis, o ne mano. Jei rūpestis nepakeliamas – pasinaudokite savo pasūlymu pats. Po Šabo. Dabar ilsėkitės ;)

    • Jonas III

      Lida reabilitavosi iki „9“

  • Pingback: Lietuvai reikia Tautos vado? » Blogorama.lt()

  • Rolandas

    Nors šabas jau pasibaigė. Juk judėjams nauja diena prasideda su einamos dienos saulėlydžiu (tai pasakyta toje pačioje biblijoje), ne taip kaip mums -su saulėtekiu). Dabar sekmadienis-krikščionių laisvadienis. Valio. kaip gera: musulmonų laisvadienis-penktadienis, judėjų – šeštadienis, krikščionių (tame tarpe ir katalikų lietuvių)-sekmadienis, pagonių kiek žinai-pirmadienis, nes ir pats pirmadienį gimiau, kaip dabar pamenu, o kokia diena pas budistus yra nedarbo? Kas žino?

  • Na gal ne prezidentinis vladymas, bet labiau misrus valdymas tikrai reikalingas Lietuvai, nes dabartine prezidento institucija pagal galias impotentine vidaus politikoje

  • nerijus

    Švenčiame Konstitucijos dieną…
    Sveikinimai, demokratijos proga :)

  • mdxacuk

    Nu, žiūriu, p. Laučius tikrai pablūdo!http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=25181547
    Šitokiais žodžiais… Gal įmanoma jį išmesti iš Delfio?

    • lida

      Kokie tie žurnalistai nekolegiški.

  • Pingback: Apie lietuvių kalbą. Arba – Vladimirai, nepyk… » Blogorama.lt()